Portalas tv3.lt pristatė pirmą kartą Lietuvoje suskaičiuotą turtingiausių Lietuvos žmonių TOP 500. Šis sąrašas atskleidžia ne tik žinomus verslininkus, bet ir tuos, kurių pavardės rečiau pasiekia visuomenės ausis. Žurnalas TOP 500, pasitelkęs profesionalų komandą, įvertino ir mažiau pinigų sukaupusių lietuvių turtą, atskleisdamas įvairias verslo sėkmės istorijas.
Sėkmės Receptai Iš Pirmų Lūpų
Į TOP 500 sąrašą patekę verslininkai dalinasi savo patirtimi ir įžvalgomis apie tai, kas svarbiausia kuriant sėkmingą verslą.
Sauliaus Grinkevičiaus Patarimai: Nebijoti ir Tikėti Savimi
„Daumantai LT“ vienas iš įkūrėjų ir dabartinis Kėdainių meras Saulius Grinkevičius prisimena, kad pradėdamas verslą Lietuvos nepriklausomybės pradžioje daugiausia rūpinosi dėl pinigų verslo startui. Pačių idėjų tikrai netrūko. S. Grinkevičius teigia, kad jam visada buvo svarbiausia tikėti tuo, ką daro. „Gal tai banalu, bet aš nuoširdžiai sakau, niekada negalvojau, kad mūsų kompanija ar aš galiu bankrutuoti. Net tuomet, 1994-1996 m., kai buvome ant realaus bankroto slenksčio, nes buvo Lietuvos bankų krizė, nekilo tokios minties, kad galiu bankrutuoti. Dirbome, ieškojome variantų ir pasirodo jų visada galima rasti.“ Jis pataria nebijoti ir turėti didelį norą, idėją, tikslą. „Patarčiau nebijoti. Turėti didelį norą, idėją, tikslą ir nebijoti. Ir tikiu, kad daug kam pasisektų. Aš maisto pramonės atstovas ir čia dar daug yra nišų: keičiasi žmonių skoniai, mitybos pasirinkimai, kalbama apie sveikesnius, ekologiškesnius, naujesnius produktus. Reikia paprasčiausiai smarkiai pasidomėti, apsižiūrėti, galbūt kartais gerąja prasme nusižiūrėti iš kitų šalių ir būnant čia patobulinti. Nebūtina visada dviratį išradinėti, kartais geriau jį patobulinti“, - visiems norintiems pradėti savo verslą pataria „Daumantai LT“ įkūrėjas.
S. Grinkevičius įsitikinęs, kad ir dabar pradedantys verslą, be jokių problemų gali užsidirbti milijoną, nes nišų yra visur - net ir tradiciniuose sektoriuose. Jis pabrėžia vadovo, artimiausio kolektyvo, atmosferos ir supratimo svarbą. „Jei būsi pasimetęs, nenuoseklus ir blaškysiesi, tai tikrai persiduos artimiausiai aplinkai. Bus nepasitikėjimas, kad vadovas ko nors nesupranta, ne taip daro. Dirbant kartu, vadovu turi pasitikėti, o vadovas bet kuriomis aplinkybėmis turi parodyti ką daryti. Tai nereiškia, kad tai autokratinis valdymas - reikia diskutuoti, ieškoti variantų, kalbėtis, bet reikia kryptingai ir nusiteikus dirbti. Tada ir kolektyvas kitaip dirba“, - savo verslo sėkmės paslaptį atskleidžia verslininkas.
Kęstučio Glavecko Įžvalgos: Darbas Kaip Turto Šaltinis
Tarp TOP 500 turtingiausiųjų yra ir politikų. Vienas jų - liberalas Kęstutis Glaveckas. Jis vadovaujasi garsaus ekonomisto Davido Ricardo pasakymu: „Bet kokio turto šaltinis yra darbas“. Politikas prisimena ir Nepriklausomybės pradžią, kuomet žmonėms buvo išdalinti investiciniai čekiai. Vieni sugebėjo pasinaudoti privatizacijos procesu ir išvystyti verslą, kitiems iniciatyvos pritrūko. K. Glavecko teigimu, žinant dabartinę ekonominę situaciją, rizikinga ir sunku uždirbti iš akcijų, tad lieka nekilnojamasis turtas. „NT irgi iš esmės pervertintas daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Į NT investuoti geriau negu niekur, bet didelių pajamų tikrai neduos, nes esant biudžeto trūkumams visada žiūrima į NT mokesčio pusę“, - sako jis. Politikas tvirtai teigia, pinigai - tik laikinas dalykas. Liberalas taip pat prasitaria, jog jau plačiai tarp ekonomistų manoma, kad atskris juodoji gulbė, t.y. finansinė krizė.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: sveikatingumo ir sporto studijos Kėdainiuose
K. Glaveckas pabrėžia, kad žmonėms reikia dirbti, o ne kitų skaičiuoti. „Žmonėms reikia dirbti, o ne kitų skaičiuoti. Tada į priekį būsime nuėję. Kitų turto šaltinių, išskyrus darbą, nėra. Reikia ieškoti, kur investuoti. Jeigu negalima Lietuvoje, reikia ieškoti rinkų kitur. Žmonėms reikia globaliau žiūrėti, juk atidarytos visos ES rinkos. Atskiros sriubos ilgai nepavirsi, esame įšokę į bendrą katilą“, - sako politikas. Jis taip pat dažnai mini ir seną graikų patarlę: „Jei jūs žinote, bet nedarote, reiškia nežinote“. Būtent šis posakis tinka tiems, kurie nesiima darbo, tačiau nori užsidirbti, mano politikas.
Gintaro Bertašiaus Įžvalgos: Komandos Svarba ir Optimistinis Požiūris
„Vilkyškių pieninės“ pagrindinis akcininkas Gintaras Bertašius teigia, kad verslą pradedant nuo nulio itin svarbus dalykas - komanda. Visi turi būti ryžtingi ir siekti bendro tikslo. „Be abejo, kažkiek sėkmė visada turi lydėti, bet mes turbūt tą sėkmę įsivaizduojame skirtingai. Ar stiklinė pusiau tuščia, ar pusiau pilna? Tai priklauso nuo mūsų požiūrio į vienus ar kitus dalykus. Vieną drąsiai galiu pasakyti, turi būti didelis optimizmas tuo, ką darai ir tikėjimas. Tai svarbu. Jei netiki ką darai, ko gero sėkmės neturėsi“, - tv3.lt naujienų portalui pasakoja jis.
G. Bertašius teigia, kad kiekvienam verslininkui svarbu uždirbti pirmąjį milijoną, o toliau kiekvienas verslininkas skirtingai žiūri. Pačiam jam - itin svarbus procesas: kaip veikla vystoma ir su kuo. „Nėra tiek svarbu, kiek tų mln. uždirbsi. Jei kalbant apie dabartinį verslą, asmeniškai aš pradėjau tikrai neturėdamas milijonų. Prieš 24 metus. Bet kažką įmanoma padaryti. Turime begalę daug pasaulinių atvejų. Kiekvienam laikmečiui yra savo aktualesnės sritys. Pastaruoju metu daug IT. Galvočiau, jei kalbant apie jaunimą, kad nišų galima rasti. Galbūt ir tradiciniuose versluose atsiras tie darbai, kurie šiandien ateina su IT sritimis. Manau, kad visada galimybė yra. Ir tereikia to noro, užsispyrimo daryti verslus. Tai nėra, kad buvo tada laikas geras, o dabar neįmanoma. Įmanoma. Kai kas vėliau pradėjo ir turi tikrai ne blogesnių, gal ir geresnių rezultatų. Ir amžiumi dar jaunesni. Tai nišų galima atrasti ir padaryti verslus, bet be galo reikia turėti didelį norą, siekti užsibrėžtų tikslų“, - pataria sėkmingas verslininkas. Žinoma, be šių dalykų verslui svarbūs ir valdžios sprendimai, tai, kokia apsirenkama strategija ar sektorius, kaip valdomi kaštai, kokios technologijos naudojamos. „Kadangi mes konkuruojame eksporto rinkoje svarbu ir įstatymai bei mokestinė bazė, pavyzdžiui darbo jėgos apmokestinimas ir kiti. Svarbu ir kokios energetikos išteklių kainos“, - sako pašnekovas.
Samoilas Kacas: Jėga Iš Aukščiau, Patirtis ir Komanda
Kitas Lietuvos milijonierius, lošimų bendrovės „Tete-a-tete“ vienas iš akcininkų Samoilas Kacas taip pat pasidalina patirtimi ir išskiria, kad itin svarbu vystant veiklą. Pirmiausia, tai - jėga iš aukščiau.„Buvo ypatingai sunkių akimirkų. Pavyzdžiui 2008 m. krizė, kai ženkliai krito pajamos ir labai stipriai buvo pakelti mokesčiai. Buvo tikrai labai įtempta situacija ir tikrai aukščiausiasis matyt mums padėjo. Visi kartu su partneriais išplaukėme iš tos situacijos ir ėjome toliau. Kitas dalykas - ilgametė patirtis. Ji duoda tam tikrų vaisių, rinka plėtojasi, nors šiek tiek lošimų rinka pradėjo stagnuoti. Visada sėdėjome tokioje augimo būsenoje, ji buvo mums sėkminga. Kadangi gana sparčiai vystėmės, o šito pagrindas yra patyręs kolektyvas - žmonės. Pergalės garantas yra žmonės, kurie pas tave dirba. Tai manau, kad čia komandos nuopelnas, kiekvienoje grandyje geri specialistai, geri verslo partneriai. Todėl mūsų bendrovei neblogai sekėsi ir kol kas sekasi. Dėl ko iš tikrųjų galime dalyvauti ir tokiuose projektuose kaip LKL“, - savo nuomonę išsako S. Kacas.
Vis dėlto verslininkas primena, kad daug daugiau verslas priklauso nuo valdžios sprendimų.„Valdžios sprendimai daro įtaką visai Lietuvai ir, pagrinde, žmonėms. Jei jie verslui daro neprotingus reguliacinius sprendimus, pradedant įvairias mokesčiais ir baigiant pertekliniais reikalavimais, tai nukenčia Lietuvos žmogus finale, nes visi gyvena iš verslo biudžeto. Jei verslus smaugia, jie bėga iš čia, tai matome, kad ir žmonės automatiškai bėga. Absoliuti nesąmonė, kad jei verslas bus spaudžiamas, tai žmogus gyvens geriau. Bandoma tokią mintį įbrukti. Žmonės pripratę prie sovietinės nomenklatūrinės tvarkos nesupranta pagrindų iš kur eina visa tai, ką gauna dirbdami. Valdžios sprendimai turi ir investuotojų elgesiui įtaką. O investicijos Lietuvoje, mano nuomone, kritiškai mažos. Vėl dėl to ir masinė emigracija vyksta“, - svarsto jis. S. Kacas kalbėdamas prideda, kad viskas priklauso nuo požiūrio į verslą. Jei jį supranta kaip blogį, tai ir sunkesnes sąlygas valdžia nustato.
Taip pat skaitykite: Sporto klubų atsiliepimai
Lietuvos Milijonierių TOP 300: Žvilgsnis Į Sąrašą
Straipsnyje pateikiami turtingiausiųjų TOP 300 sąrašas, sudarytas analitikų, naudojantis viešai prieinamais informacijos šaltiniais, tokiais kaip Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija, žiniasklaidos publikacijos ir kt. Buvo įvertinta įmonių veiklos istorija, išmokėti dividendai ir investicijos. Sąraše galima rasti įvairių sričių atstovų: verslininkų, sportininkų, politikų ir kitų.
Įdomūs Milijonierių Pavyzdžiai
- Andrius Rupšys ir Aira Rupšė („Ruptela“): Šeima, kartu įkūrusi telekomunikacijų įmonę, gaminančią GPS/Glonass sekimo ir stebėjimo įrangą.
- Ramūnas Šiškauskas (krepšinis): Krepšinio legenda, po karjeros pabaigos skyręs dėmesį šeimai ir nekilnojamam turtui.
- Jonas Dastikas („Lifosa“): Ilgametis „Lifosos“ vadovas, pradėjęs karjerą nuo meistro ir pasiekęs įmonės generalinio direktoriaus postą.
- Rūta Grušnienė ir Ramunė Grušnytė-Mikalauskienė („Ultra Vires“): Radijo stoties „M-1“ bendrasavininkės, perėmusios verslą po Huberto Grušnio žūties.
- Aloyzas Kuzmarskis („Bega“): Pirmosios privačios uosto įmonės įkūrėjas ir vadovas.
- Adolfas Šleževičius (žemės ūkis): Buvęs ministras pirmininkas, vėliau pasukęs į verslo konsultavimą ir technologijų prekybą.
- Samoilas Kacas („Tete-a-tete“): Lošimų bendrovės akcininkas, teigiantis, kad verslui svarbu ne tik jėga iš aukščiau, bet ir patirtis bei komanda.
- Virginijus Kantauskas („Biovela“): Iš Šilalės rajono kilęs verslininkas, įkūręs žuvies ir mėsos perdirbimo įmonę.
- Gintaras Bertašius („Vilkyškių pieninė“): Pienininkystės verslo pradininkas, pradėjęs nuo nulio ir pasiekęs sėkmę.
Biurokratijos Be Žmogiškumo Veido Pavyzdys
Straipsnyje minima situacija, kai Šiauliuose veikusi kavinė „Saigon Kava“ buvo uždaryta dėl Migracijos departamento sprendimo, nes verslininkės neįdarbino dviejų ES piliečių arba nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje turinčių asmenų. Ši situacija sulaukė politinio dėmesio ir parodė, kaip biurokratiniai sprendimai gali paveikti verslą ir žmones.
Taip pat skaitykite: Sporto užsiėmimai Kėdainiuose: ką pasirinkti?