Įvadas
Tarpukario laikotarpis Lietuvos istorijoje buvo svarbus ne tik politiniu ir ekonominiu požiūriu, bet ir sporto srityje. Šiuo metu sportas tapo patriotinio ugdymo įrankiu, o sportininkų pasiekimai - tautinio pasididžiavimo šaltiniu. Stalo tenisas, kaip ir kitos sporto šakos, sparčiai populiarėjo, o Lietuvos atstovai demonstravo puikius rezultatus tiek šalies, tiek tarptautinėse varžybose.
Sporto reikšmė tarpukario Lietuvoje
Iki XIX a. pabaigos sportas buvo neformalus laisvalaikio praleidimo būdas, dažnai tapatintas su tuščiu laiko švaistymu. Kūno kultūra ir fizinis lavinimas tuomet buvo sietas tik su kariniu vyrų parengimu. Tačiau XX a. 3-ojo dešimtmečio pradžioje situacija ėmė keistis. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus nepriklausomybę, į tėvynę iš emigracijos sugrįžę jaunuoliai, susipažinę su sportu, tapo didžiausiais Lietuvos sporto entuziastais. 1919 m. Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine, būtent čia koncentravosi sporto klubai, iš čia plito kūno kultūros propagavimo idėjos.
Vis dėlto, prireikė laiko ir daug pastangų, kol lietuviai sportą įvertino kaip vieną iš visuomenės kultūros turtų. Nuo 1921 m. rengtose populiarių sporto šakų (lengvosios atletikos, krepšinio, futbolo, šaudymo, stalo teniso, teniso, plaukimo) Lietuvos čempionatuose, sporto šventėse, tarptautinėse varžybose pamažu ėmė dalyvauti sportuojantys vyrai ir moterys.
Nors nuo 1920 m. sporto entuziastų gretos gausėjo, tačiau nesklandumų Lietuvos sporto gyvenime netrūko. Sportininkai skaudžiai juto ne tik aikštynų, sporto literatūros bei inventoriaus trūkumą, bet neretai ir žeminantį visuomenės ir vyriausybės požiūrį į sportą bei jo rėmimą.
Situacija ėmė keistis 1926 m., kai prezidentu tapo Kazys Grinius. Būdamas gydytoju, jis iš karto atkreipė dėmesį į sporto ir kūno kultūros reikšmę žmogaus sveikatai. Aktyvaus sporto globėjo vaidmens sutiko imtis ir prezidentu tapęs Antanas Smetona, kuriam po karinio valstybės perversmo atėjus į valdžią teko ieškoti būdų, kaip save tinkamai pateikti visuomenei, todėl ilgainiui sporto varžybos tapo jo mėgstama viešų pasirodymų vieta.
Taip pat skaitykite: GSKA: šaudymo tradicijos ir profesionalumas
Su prezidento A. Smetonos pritarimu 1932 m. sportas tapo valstybės politikos dalimi. Kryptingam sporto politikos vykdymui buvo įsteigti Kūno kultūros rūmai Kaune. Visuomenėje palengva gerėjo ir sportininko įvaizdis. Jeigu 3-o dešimtmečio pradžioje sportuojantys asmenys buvo laikyti dykaduoniais, tai jau 4-ojo dešimtmečio pabaigoje žymiausi sportininkai, pelnę tarptautinių laimėjimų, buvo tapatinami su nacionaliniais herojais.
Stalo teniso raida Lietuvoje
Stalo teniso pradininkai Lietuvoje - Kauno „Makabi“ sporto klubas. Pirmasis stalo teniso turnyras Lietuvoje įvyko 1925 m. 1926 m. Lietuvos sporto lygoje buvo įkurtas Ping-pong komitetas.
1927 m. kovo 12-13 dienomis „Makabi“ klube nuspręsta suruošti Lietuvos Ping-pong pirmenybes. Jose galėjo dalyvauti visos sporto organizacijos. Pirmasis stalo teniso čempionatas Lietuvoje įvyko 1927 m. Pirmieji Lietuvos stalo teniso čempionai tapo Ona Gurvičaitė ir Jokobas Šimensas (abu priklausė „Makabi“ klubui).
Nuo 1927 m. veikė Lietuvos stalo teniso sąjunga (LSTA), įkurta 1927 m., 1929 m. tapo Tarptautinės stalo teniso asociacijos nare.
Varžybos ir pasiekimai
Nuo 1929 metų vykdomos vyrų ir moterų dvejetų varžybos, o nuo 1932 metų pradėti skaičiuoti komandiniai rezultatai pagal asmeninius pasiekimus. 1936 m. balandžio 3-5 dienomis Kauno kūno kultūros rūmuose įvyko Lietuvos pirmenybės, kuriose dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius: 140 dalyvių iš Kauno ir 98 - iš kitų miestų. 1939 metais Kaune įvyko pirmosios Lietuvos komandinės pirmenybės, kuriose nugalėjo Kauno rinktinė.
Taip pat skaitykite: Olimpinis šaudymas Lietuvoje: istorinis kontekstas
Tarptautinėje arenoje Lietuvos stalo tenisininkai (vyrų komanda) debiutavo 1929m., III pasaulio čempionate Budapešte. 1939m. Kaire vykusiame čempionate Lietuvos vyrų komanda iškovojo IV vietą.
Kiti sporto pasiekimai tarpukario Lietuvoje
Be stalo teniso, tarpukario Lietuva galėjo pasigirti ir kitų sporto šakų pasiekimais. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 žaidė su Estija (0:5), 1924 pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją. 1925 pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė su Latvija ir pralaimėjo 20:41, 1938 moterų rinktinė - su Estija ir nugalėjo 15:7.
Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
Pirmieji pasaulio čempionato medaliai Lietuvai 1937 Helsinkyje laimėjo šaudymo meistrai. Šaudant olimpiniais pistoletais greitašauda į siluetus iš 25 m nuotolio Pranas Giedrimas individualiose ir Lietuvos rinktinė komandinėse varžybose buvo apdovanoti sidabro medaliais. 1939 Liucernoje Jonas Miliauskas laimėjo bronzos medalį, Lietuvos rinktinė - sidabro medalius.
1938 I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė.
Taip pat skaitykite: Šaudymo sporto organizacijų apžvalga
Sportas regionuose
Sportas klestėjo ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Kretingoje sportas taip pat buvo populiarus. Nuo senų laikų kretingiškiai suprato, kad sportas - ne tik sveikata, bet ir puikus būdas leisti laisvalaikį. 1923 m. žiemą ant Pranciškonų vienuolyno tvenkinio ledo susirinkęs jaunimas ne tik avi tuo metu prabanga laikytas pačiūžas, bet ir rankose laiko niekur nematytas ilgas medines lazdas su jų gale pritvirtintu plokščiu skrituliu, kuriomis buvo gainiojamas kamuoliukas. Gali būti, kad iki Kretingos dar neatėjus XIX a. XX a. ketvirtame dešimtmetyje ant Pranciškonų vienuolyno tvenkinio ir Akmenos upės ledo jau buvo žaidžiamas ledo ritulys.
Populiariausia pasaulyje sporto šaka futbolas Kretingoje pradėtas žaisti XX a. trečio dešimtmečio pradžioje, kai 1923 m. Kretinga jau turėjo savo futbolo komandą. Vakarinėje miesto parko dalyje, prie miškų urėdijos tvoros, buvo įrengti lauko teniso kortai, kuriuose teniso kamuoliuką gainiojo stilingais baltais rūbais apsirengusios moterys ir vyrai. Nors Kretingoje krepšinis buvo pradėtas žaisti XX a. trečią dešimtmetį, jis ypač išpopuliarėjo ketvirtą dešimtmetį, 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei tapus Europos čempione ir 1939 m.
Tarpukariu Kretingos apskrityje vaikai buvo mokomi sportuoti pradinėse mokyklose nuo pat mažens. Kretingoje sportavo ne tik mokiniai ir Šaulių sąjungos nariai, bet ir visuomeninių organizacijų, politinių partijų, tautinių bendrijų atstovai. Mieste buvo populiarus žydų sporto draugijos „Makabi“ skyrius, vienas pirmųjų subūręs futbolo komandų.
tags: #saudymo #teniso #pasiekimai #tarpukariu