Įvadas
Savanorystė - tai veikla, kai įvairaus amžiaus žmonės savo noru skiria laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai be jokio piniginio atlygio. Tai gali būti nedidelės apimties pagalba vienos dienos renginyje arba didesnis įsipareigojimas, skiriant kelias valandas kas savaitę ar kasdien. Sporto renginiai - puiki terpė savanorystei, suteikianti galimybių prisidėti prie įvairių sporto šakų populiarinimo, bendruomenės stiprinimo ir asmeninio tobulėjimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip savanoriauti sporto renginiuose Lietuvoje, kokios galimybės ir nauda slypi šioje veikloje, bei pateiksime naudingų patarimų.
Kas yra savanorystė?
Jei paklaustum aplinkinių, kas yra savanoris, išgirstum panašius atsakymus, jog tai žmogus, savo noru atliekantis įvairias veiklas, už kurias nėra gaunamas piniginis atlygis. Savanorystė - įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunamas piniginis atlygis.
Savanorystės teisiniai aspektai Lietuvoje
Lietuvoje savanoriauti gali visi asmenys nuo 14 metų bet kurioje nepelno siekiančioje organizacijoje, vadovaujantis LR savanoriškos veiklos įstatymu. Šis įstatymas, priimtas 2011 m. birželio 22 d. ir įsigaliojęs tų pačių metų rugpjūčio 1 d., reglamentuoja savanoriškos veiklos principus ir sąlygas.
Kiekviena organizacija, norinti pasitelkti savanorius, numato savo poreikius ir atitinkamą savanorių profilį. Susitikus su potencialiu savanoriu, derinami abiejų pusių lūkesčiai: užduotys, veiklos apimtys, tvarkaraštis ir komunikacija, atsižvelgiant į abiejų šalių galimybes.
Jaunimo Savanoriška Tarnyba (JST)
Jaunimo savanoriška tarnyba (JST) - tai intensyvi 6 mėnesių trukmės programa, skirta jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 metų. Jos metu jaunuoliai savanoriauja ne mažiau kaip 35 valandas per mėnesį pasirinktoje akredituotoje priimančioje organizacijoje (PO). Kartą per mėnesį jie susitinka su SVO organizacijos paskirtu mentoriumi, kuris padeda įveikti sunkumus ir įgyti patirties. JST programa yra puiki galimybė atrasti patinkančią veiklos kryptį, geriau pažinti save ir ugdyti bendrąsias kompetencijas.
Taip pat skaitykite: Sporto savanorystės apžvalga
Organizacijoms, dalyvaujančioms JST programoje, tai yra proga tapti akredituota savanorius priimančia organizacija. Jos įsipareigoja savanoriui sudaryti 40 valandų per mėnesį savanoriškos veiklos planą (grafiką), kuris atitiktų savanorio kompetencijas ir būtų prasmingas tiek savanoriui, tiek pačiai organizacijai.
Europos Solidarumo Korpusas
Europos solidarumo korpusas yra Europos Sąjungos rėmimo programa, kuria siekiama suteikti jauniems žmonėms (18-30 m.) galimybių tobulėti padedant kitiems. Programa skatina jaunimo veiklas, kuriančias vieningumą ir bendruomeniškumą.
Jauni žmonės, pasinaudoję šia programa, gali dalyvauti tarptautiniuose savanorystės projektuose. Vykstantiems savanoriauti į užsienį, programa kompensuoja visas su dalyvavimu pasirinktame projekte susijusias išlaidas: kelionę, apgyvendinimą, vietinį transportą, kalbos kursus, mokymus ir sveikatos draudimą. Organizacijos, siekiančios įgyvendinti programos tikslą atitinkančius projektus, teikdamos projektų paraiškas nurodo ir pagrindžia, kokio biudžeto reikės veiklų įgyvendinimui.
2021-2027 m. programai „Europos solidarumo korpusas“ bendrai numatytas 1,009 mlrd. eurų biudžetas.
Kaip prisijungti prie sporto renginių savanorių?
Jei domitės sporto renginiais ir norite prisidėti prie jų įgyvendinimo, tapkite savanoriu. Tai puiki galimybė įgyti naujų žinių, įgūdžių, praplėsti pažinčių ratą ir patirti nepamirštamų akimirkų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Norėdami prisijungti, sekite šiuos žingsnius:
- Ieškokite skelbimų: Stebėkite sporto organizacijų, klubų ir renginių organizatorių skelbimus apie savanorių paiešką.
- Susisiekite su organizatoriais: Kreipkitės tiesiogiai į renginių organizatorius ir išreikškite savo norą savanoriauti.
- Užpildykite anketą: Dažnai organizatoriai prašo užpildyti savanorio anketą, kurioje nurodomi jūsų interesai, įgūdžiai ir galimybės.
- Dalyvaukite mokymuose: Kai kurie renginiai organizuoja specialius mokymus savanoriams, kad jie būtų tinkamai pasiruošę užduotims.
- Būkite aktyvūs ir atsakingi: Savanoriaudami būkite aktyvūs, iniciatyvūs ir atsakingai vykdykite jums pavestas užduotis.
Kodėl verta savanoriauti sporto renginiuose?
Savanorystė sporto renginiuose suteikia daug naudos tiek asmeniniu, tiek profesiniu požiūriu:
Įgūdžių tobulinimas ir patirties įgijimas
Savanoriaudami galite išmokti naujų įgūdžių, įgyti vertingos patirties ir užmegzti naujas pažintis su bendraminčiais. Dalyvaudami renginiuose savanoriai turi progą dirbti ir išbandyti save įvairiose organizavimo srityse.
Asmeninis tobulėjimas
Savanoriaudamas sporto renginiuose galite ugdyti svarbias asmenines savybes, kaip atsakingumas, iniciatyvumas ir gebėjimas dirbti komandoje. Ši veikla padeda stiprinti lyderystės įgūdžius ir galbūt net atrasti savo pašaukimą. Kiekvienas renginys suteikia naujų iššūkių ir galimybių augti.
Bendruomenės kūrimas
Tapdamas sporto renginių savanoriu, tampi aktyvia sporto bendruomenės dalimi. Tai puiki galimybė susipažinti su naujais žmonėmis, pasidalinti savo aistra sportui ir prisidėti prie bendruomenės stiprinimo.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Papildomi privalumai stojant į aukštąsias mokyklas
Ar jau girdėjai, jog stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas už savanorišką veiklą galėsi gauti papildomo konkursinio balo dalį? Už tam tikrą savanoriškos veiklos trukmę ir intensyvumą galima gauti papildomų balų:
- Dalyvaujant 3 ir daugiau mėnesių tarptautinėje savanoriškoje veikloje (ne mažiau kaip 40 val.).
- Savanoriaujant ne mažiau nei 6 mėnesius ir ne mažiau kaip 40 val. / mėn.
Taip pat vertinami tarptautinių ir šalies olimpiadų bei konkursų prizinės vietos, stojantiems į universitetinių arba koleginių studijų programas ir baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu, stojantiems į universitetinių studijų muzikos krypties studijų programas.
Savanorystės pavyzdys: "EuroBasket 2011"
Vintarė Skarupskaitė, ekonominės politikos magistrantūros studentė, pasidalijo savo patirtimi savanoriaujant Europos krepšinio čempionate "EuroBasket 2011":
- Kodėl nusprendei savanoriauti būtent Europos krepšinio čempionate? Norėjau prisidėti prie Lietuvai itin svarbaus įvykio organizavimo, būti šio čempionato dalimi. Taip pat tai buvo galimybė reprezentuoti savo šalį - juk krepšinis labiausiai mus visus suvienija.
- Kokios pareigos savanoriams buvo patikėtos čempionate? Čempionato metu savanoriai buvo paskirstyti į dešimt skirtingų veiklos sričių - atašė, žiniasklaidos, VIP, renginių, salės priežiūros, salės valytojų ir kamuolių padavinėtojų, vairuotojų, IT, informacijos punktų ir antidopingo kontrolės. Po antrojo atrankos etapo ir rotacijos pagal prioritetus savanoriauti „EuroBasket 2011“ buvau paskirta į VIP zoną. Mano viena ir pati pagrindinė čempionato užduotis buvo padėti sklandžiai pastatyti VIP svečių automobilius, suteikti vairuotojams informaciją dėl automobilių statymo tvarkos ir nukreipti tinkamo įėjimo link. Taip pat teko padirbėti arenoje, kur padėjau specialią akreditaciją turintiems žiūrovams patekti į VIP vietas. Čia buvo pati įdomiausia vieta savanoriauti, kadangi visuomet susidurdavau su svarbiausiais „FIBA Europe“ vadovais Olafuru Rafnssonu ir Naru Zanolinu, nusipelniusiais krepšinio žaidėjais bei treneriais, kaip antai Arvydas Sabonis, Dejanu Bodiroga, Sergio Scariolo. Savanoriaujant VIP zonoje niekuomet nelikdavai nepastebėtas: krepšinio pasaulio atstovai sustodavo pabendrauti ar draugiškai nusišypsodavo, bendraudamas su jais galėjai pasijausti jų draugu.
- Kas patiko, ko išmokai? Jau pačiomis pirmomis dienomis viską turėjome padaryti be priekaištų, t.y. neturėjome laiko pasitaisyti, viskas turėjo pavykti labai gerai iš karto. Manau, puikiai susidorojo visa VIP zonos grupė. Nors savanoriavau tik Vilniaus etape, kuris truko 6 dienas, tačiau iš čempionato gavau stiprų energijos užtaisą bendravimui, susipažinau su daugeliu naujų įdomių žmonių, įrodžiau sau, jog ir pirmą kartą draugėn susibūrę žmonės gali dirbti kaip vieninga komanda. Savanorystę šiame čempionate - neįkainojama patirtis. Savanorystė užkrečiama.
- Ar darsyk norėtum panašiame renginyje savanoriauti? Žinoma. Pasibaigus „EuroBasket“, vis pagalvoju, jei Lietuvai atitektų galimybė surengti Olimpinį krepšinio atrankos etapą į Londono Olimpines žaidynes arba Pasaulio krepšinio čempionatą kartu su kitomis Baltijos valstybėmis, tuomet tikrai dar kartą dalyvaučiau savanorių atrankoje. O šiuo metu artimiausi mano planai - patekti į UEFA EURO 2012 savanorių būrį Lenkijoje ir Ukrainoje, o 2013 m. norėčiau nuvykti ir į Slovėnijoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą.
Vintarės patirtis rodo, kad savanorystė sporto renginiuose gali būti ne tik naudinga, bet ir labai įdomi bei įsimintina veikla.
Organizacijų ištekliai ir rekomendacijos
2009 m. VšĮ „Savanorių centras“ ir TEO iniciatyvos dėka išleistas leidinys „Savanorystė Lietuvoje. KAS? KAIP?". 2020 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu VšĮ "Europos namai" parengtos "Metodinės rekomendacijos nevyriausybinėms organizacijoms". Šie leidiniai gali būti naudingi norintiems pradėti savanoriauti arba organizacijoms, norinčioms įtraukti savanorius.
Savanorystė kaip nuolatinė veikla
Realus, pačių rankomis sukurtas, pokytis yra viena pagrindinių motyvacijų tęsti savanorišką veiklą, „Raudonojo kryžiaus“ pranešime žiniasklaidai teigia organizacijos komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė. Tam, pasak jos, nereikia atlikti žygdarbių ar būti superherojumi - užtenka pajusti emociją, kurią sukuria savanoriška veikla.
Svarbūs du dalykai, puoselėjant savanorystę kaip įprastą praktiką:
- Realus pokytis: Savanoriaujantis žmogus turi matyti realų pokytį, kurį jis prisideda prie visuomenės gerovės.
- Emocija: Teigiamos emocijos, patirtos savanoriaujant, skatina vėl ir vėl imtis šios veiklos.
Verslo indėlis į savanorystę
Verslas, darbdaviai gali prisidėti prie savanorystės puoselėjimo, skatinimo:
- Leisti darbuotojams užsiimti savanoriška veikla darbo metu ir jai skirtą laiką apmokėti kaip už įmonėje atliekamus darbus.
- Remti savanoriškas iniciatyvas finansiškai arba suteikiant reikalingus išteklius.
- Savanoriai yra varomoji jėga. Be savanorių ir jų rankų mes negalėtume nieko, o situacijose, kai pagalbos reikia čia ir dabar, verslas tampa mūsų išsigelbėjimu.
Kompetencijų savanorystė
Žinių arba kompetencijų savanorystė Lietuvoje - dar nauja, neįprasta veikla. Mums, sparčiai augančiai nevyriausybinei organizacijai, ji labai svarbi ir reikalinga. Privalome didinti savo kompetencijas pačiose įvairiausiose srityse, kad galėtume greičiau ir kokybiškiau teikti paslaugas žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Tai irgi labai svarbi žinutė visiems: jeigu galite mums suteikti žinių - ar tai būtų rinkodara, personalas, projektų, procesų valdymas, o galbūt IT sprendimai - mums tikrai jų reikia, kad galėtume efektyviai valdyti savanorių bazę, organizuoti darbus organizacijoje, kurioje visoje Lietuvoje šiuo metu dirba jau 180 žmonių.
Nacionalinės sporto agentūros tyrimo išvados
Nacionalinė sporto agentūra pristato tyrimo apie sporto socialinę ir socioekonominę vertę išvadas. Atliktas tyrimas yra 2022-2025 m. Europos Komisijos finansuoto projekto „Parama suderintos ES sporto statistikos kūrimui“ (angl. Support to the development of harmonised sport statistics in the EU) rezultatas.
Sporto nauda visuomenei dažnai yra nepakankamai įvertinta. Fizinio aktyvumo poveikis sveikatai yra akivaizdus, tačiau platesni jo teigiami efektai, įskaitant socialinį kapitalą (pasitikėjimas tarp žmonių, bendruomeniškumas ir pagalba vieni kitiems), subjektyvią gerovę (kaip žmogus vertina savo gyvenimo kokybę ir laimę) ir netgi poveikį darbo rinkai - dažnai lieka nematomi, nes juos sudėtinga išmatuoti pinigine išraiška.
Sportas yra svarbus veiksnys kuriant socialinį ryšį bendruomenėse. Dalyvavimas organizuotame sporte ar savanorystė sporto srityje stiprina bendruomeniškumo jausmą, skatina pasitikėjimą tarp žmonių ir padeda formuoti tvirtus tarpusavio santykius. Sporto organizacijos, klubai ir jų organizuojamos varžybos bei įvairūs renginiai kuria sąlygas, kuriose gimsta ir stiprėja socialinis kapitalas.
Sportas prisideda prie žmonių subjektyvios gerovės. Sportuojantys asmenys dažniau jaučiasi laimingesni, patiria daugiau teigiamų emocijų, yra labiau patenkinti savo gyvenimu ar jaučia jo prasmę. Tyrimo rezultatai išlieka panašūs nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gyvenamosios vietos.
Ekonominiu požiūriu, sportas padeda mažinti išlaidas sveikatos apsaugos sistemai. Fizinis aktyvumas gali iki 40 procentų sumažinti diabeto riziką, iki 68 procentų - klubo lūžių, iki 48 procentų - depresijos, taip pat reikšmingai mažina demencijos ir kognityvinio nuosmukio (laipsniškas atminties, dėmesio ir mąstymo gebėjimų silpnėjimas) tikimybę. Pagerėjus fizinei ir psichinei sveikatai, žmonės rečiau serga, sumažėja pravaikštų skaičius darbe, didėja jų produktyvumas.
Sporto vaidmuo yra svarbus švietimo kontekste. Sportas, ypač vaikų ir jaunimo tarpe, siejamas su geresniais mokymosi pasiekimais, aukštesniu dėmesio lygiu ir didesne motyvacija mokytis.
Sporto kuriamą socialinę ir ekonominę vertę galima pamatuoti, taikant Socialinės investicijų grąžos ( Social Return on Investment, SROI) metodą. Šis metodas leidžia įvertinti tiek tiesioginius ekonominius rezultatus, tiek netiesioginę - nematerialią naudą, pavyzdžiui, subjektyvios gerovės ar socialinio kapitalo augimą.
Trys priežastys savanoriauti
„Raudonojo kryžiaus“ atstovai pateikia tris priežastis, kodėl verta savanoriauti:
- Savanorystė suteikia progą išeiti iš komforto zonos ir išbandyti kokius nors naujus dalykus.
- Savanorystė gali būti prasminga veikla su kolegomis, artimaisiais, vaikais. Taip juos mokome savo pavyzdžiu, rodome, kad savanorystė nėra tik mokykloje socialiniam darbui būtinos skirti valandos, bet tai iš tiesų prasminga veikla.
- Savanorystė yra vienas iš stipriausių ir geriausių pilietiškumo praktikavimo būdų.
tags: #savanoryste #sporto #renginiuose