Bukų Sėklos: Retas Lobis Lietuvos Miškuose ir Pomidorų Aistra: Hobių ir Sporto Sąsajos

Šiame straipsnyje nagrinėjama dviejų skirtingų, bet įdomių temų sąveika: paprastojo buko (Fagus sylvatica) sėklų rinkimas Lietuvos miškuose ir pomidorų, kaip aistringo hobio, auginimas. Aptarsime buko svarbą Lietuvos biologinei įvairovei, jo plitimą dėl klimato kaitos ir miškininkų pastangas jį įveisti. Taip pat pasinersime į pomidorų pasaulį, tyrinėdami veislių įvairovę, auginimo subtilybes ir šio užsiėmimo teikiamą džiaugsmą.

Paprastasis Bukas: Šiltesnio Klimato Pranašas Lietuvos Miškuose

Lietuvos miškuose galima aptikti medį, kuris nėra būdingas mūsų kraštui, bet dažnas pietų ir vidurio Europoje - paprastąjį buką. Klimatui šiltėjant, bukų augimo arealas plečiasi Lietuvoje. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai renka šio medžio sėklas, kad šalyje būtų galima įveisti daugiau bukų, mėgstančių šiltesnius kraštus.

Bukas - Pietų ir Vidurio Europos Medis

Bukas mėgsta šiltesnį klimatą ir yra neatsparus šalčiui. Lietuva yra ties buko plitimo arealo riba, todėl šiltėjant klimatui, šis bukas natūraliai atkeliauja į mūsų šalį. Paprastojo buko žiedadulkių kartu su kitomis, jau išnykusiomis Lietuvoje augalų rūšimis, buvo rasta Girutiškio gamtiniame rezervate. Tačiau bukas buvo ilgam išnykęs, o jo riba dėl klimato pasikeitimų buvo atsitraukusi į pietus nuo Lietuvos. Šiuo metu paprastasis bukas vėl yra beveik pasiekęs Lietuvos pietvakarinę ribą (pačioje Lietuvoje buvo introdukuotas XIX a.), išplitęs iš ledynmečio prieglobsčio zonos pietų Balkanų pusiasalyje. Manoma, kad klimatui šylant, jis ir toliau savaime plis į šiaurę.

Bukų Sėklų Rinkimas ir Auginimas

VMU Jurbarko, Šilutės ir kituose regioniniuose padaliniuose renka buko sėklas. Iš jų pavasarį bus pasodinti nauji bukų medeliai, kurie bus auginami Lietuvos miškuose. Paprastasis bukas į Lietuvą iš Vakarų Europos atvežtas prieš maždaug 100-150 metų ir sutinkamas vos keletoje šalies miškų - daugiausia Jurbarko, Šilutės, Kretingos regionuose, kur vyrauja kiek šiltesnis, daugiau jūrinis klimatas. Iš viso Lietuvoje suskaičiuojama apie 30 ha bukynų. Bukas sėklas subrandina būdamas 50-70 metų amžiaus, tad šimtamečiai bukai jau pilnai subrendę ir gausiai jas meta.

Norint surinkti buko sėklas, geriausia tiesti specialius tinklus aplink medžio kamieną. Pirmiausia iškrenta visos tuščios, pažeistos, netinkamos sėjimui sėklos, o vėliau pradeda kristi gerosios. Kaip greitai krinta sėklos, priklauso nuo oro sąlygų ir temperatūros. Pasirodžius stipresnėms šalnoms - bukų sėklos gali iškristi per 2-3 dienas.

Taip pat skaitykite: Moliūgų sėklos nauda sportuojantiems

Šiuo metu VMU specialistai buko sėklas ir jose esančius riešutėlius renka Šilutės regioninio padalinio Norkaičių girininkijos sėkliniame medyne, taip pat 12-oje sėklų šaltinių, kurie yra VMU Dubravos, Jurbarko, Kretingos, Joniškio, Prienų, Šilutės ir Telšių regioniniuose padaliniuose. Šį rudenį iš viso surinkta apie 60 kg riešutėlių. 1 kilogramą riešutėlių sudaro apie 5000 vnt., o galimas jų daigumas - iki 60%. Taigi iš vieno kilogramo galima užauginti net apie 3250 vnt. bukų.

Surinkti riešutėliai yra saugomi VMU Panevėžio regioninio padalinio medelyno saugykloje, kur vasario mėnesį bus pradėta jų stratifikacija (sėklų pažadinimas, kai sėklos prieš pasėjimą kurį laiką laikomos tam tikroje drėgmėje ir temperatūroje), o kovo mėnesį pasėti į specialius konteinerius tolesniam augimui.

Miškininkų Tikslas - Užauginti Gausų Bukų Derlių

Buko medeliai auginami vidutinio derlingumo neužmirkusiuose dirvožemiuose, sukuriant platesnę, turtingesnę auginamo medyno biologinę įvairovę bei didinant medynų atsparumą. Todėl miškininkų tikslas - užauginti gausų bukų derlių, tinkamai išlaikyti surinktas sėklas, jas pasėti, prižiūrėti jaunuolyną bei jau užaugusį medyną. Paprastasis bukas dažniausiai sudaro medynus su paprastuoju klevu, paprastąją pušimi bei paprastuoju ąžuolu.

Lietuvos miškuose šis medis auginamas negausiai, dažniausiai vakarinėje ir šiaurinėje šalies dalyse. Rytų Lietuvoje šaltomis žiemomis bukai apšąla ir netgi gali žūti. Yra žinoma, kad iš vietinės reprodukcijos sėklų išauginami medžiai yra labiau prisitaikę Lietuvos klimatinėms sąlygoms. Kiek didesnį plotą užima medynai, kuriuose paprastieji bukai auga pušynų ir ąžuolynų antrame arde. Tokių medynų yra Šilutės regioninio padalinio, Norkaičių girininkijoje (apie 35 ha). Dėl klimato kaitos Lietuvoje paprastojo bukui plisti ateityje susidarys palankesnės sąlygos.

VMU kasdien rūpinasi Lietuvos miškais: moderniuose medelynuose auginami miško sodmenys, atkuriami ir įveisiami nauji miškų plotai, rūpinamasi miškų sanitarine ir priešgaisrine apsauga, ypatingas dėmesys skiriamas biologinės įvairovės išsaugojimui miškų ekosistemose, prižiūrimi ir kuriami nauji rekreaciniai objektai lankytojams.

Taip pat skaitykite: Sportinės vejos priežiūra

Pomidorai - Daržo Karaliai: Aistringas Hobis ir Veislių Įvairovė

Pomidorai - daržo karaliai, atkeliavę iš Andų aukštikalnių prieš gerą pusę tūkstančio metų. Lietuvoje pomidorai imti auginti 19 a. Pasaulyje yra per 7 tūkstančius pomidorų veislių, ir kasmet išvedamos naujos. Taip pat atkuriamos senos, paveldinės veislės.

Vilmos Burneikienės Pomidorų Aistra

Panevėžio rajono jaunoji ūkininkė Vilma Burneikienė iš Miežiškių domisi tomis pomidorų veislėmis. Moters šiltnamyje auga nuo pačių mažiausių pasaulyje, vos nago dydžio, pomidoriukų iki kone futbolo kamuoliui prilygstančių gražuolių. Apie pomidorų veisles, jų daiginimą, sėklų rinkimą V. Burneikienė gali pasakoti valandų valandas.

„Pomidorais domėjausi nuo pat vaikystės - mama agronome dirbo ir užkrėtė pomidorų liga. Visą gyvenimą iki dabar lydėjo šie augalai, jų daigai ir sėklos. Mama augino pomidorų daigus ir juos pardavinėjo. Jai padėdavau ir perėmiau šį verslą," - pasakoja V. Burneikienė.

Pomidorai - įvairiausių formų: lašeliai, kubiliukai, apvalūs, pailgi, ir svarbiausia - įvairiausių skonių. V. Burneikienės teigimu, pomidorai yra žiauriai skanūs, o vyras, paragavęs veislinio pomidoro, palaikė jį abrikosu. Ypač skanūs juodieji, oranžiniai su raudonais akcentais.

V. Burneikienę domina ir tradiciniai apvalių formų pomidorai, ir gigantiški bei neįtikėtini plėšomi pomidorai, kurie labai patogūs keliaujant. Pomidorų sėklos pasiekė ją įvairiausiu keliu. Yra atkeliavusios dar nuo močiutės laikų, ir tas sėklas ji labai saugo. Jos net ir vadinamos lietuviškai - „Obelėle“, „Kupriaus terba“. Yra selekcininkas, kuris išvedė žemaūgius pomidorus. Jie tvirti, o jų šaknys tvirtai įsikibusios į žemę. V. Burneikienė turi apie 30 veislių tokių pomidorų. Pomidorų sėklos atkeliavo ne tik iš Australijos, bet ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Anglijos. Mainų būdu įsigyjami įvairiausių sėklų. Kolekcionieriai domisi naujomis veislėmis ir maino sėklas vieni su kitais.

Taip pat skaitykite: Kaip pasirinkti vejos sėklas?

Sėklų Rinkimas ir Pomidorų Auginimo Subtilybės

V. Burneikienė pasakoja, kad pomidorui visiškai sunokus, iš pirmos arba antros kekės atsirenkamas pats geriausias pomidoras, kuris atitinka spalvą, dydį, formą, skonį. Iš tokių pomidorų paliekamos sėklos. Išimtos sėklytės dedamos šiltai, jos fermentuojasi - parūgsta. Nuo sėklos turi nueiti glitus apvalkalas. Po to sėklos nuplaunamos ir džiovinamos.

V. Burneikienei labiausiai patinka saldieji, vaisiniai pomidorai. Tai gali būti ‚Kozula 24‘, ‚Green copia‘. Nuostabi veislė ‚Okean cherry‘, kuri labai patinka vaikams. Kai renkiesi mažą pomidoriuką, jis visada bus skanus. O tų mažiukų yra nuo visiškai baltų iki raudonų, žalių, juodų. Kartais auginami pomidorai tik dėl skonio ir dėl grožio. Pavasarį V. Burneikienė užsiima daigais. Šiais metais turėjo per 100 pomidorų veislių daigų. Jų įsigyti atvažiuoja žmonės kone iš visos Lietuvos. Jeigu nepavyksta išauginti kokios nors veislės, nebeauginama ir nedauginama. Auginami ir dauginami tie pomidorai, kurie yra skanūs ir derlingi.

Šiltnamyje auginami hibridiniai pomidorai ir jie parduodami. Pomidorus įdomu auginti, bet juos reikia išmokti auginti, ypač veislinius pomidorus. Juos sudėtinga auginti, bet atsiperka skoniu. Jie nuo hibridų skiriasi ne tik tuo, kad yra įspūdingų spalvų, nuo visiškai baltos, violetinės, oranžinės iki visiškai juodos, bet ir nepakartojamu skoniu.

Pigesnės, Bet Vertos Dėmesio Pomidorų Veislės

Kadangi pomidorų auginimas yra V. Burneikienės hobis, ji dažnai rašo, kad hibridų sėja vos keletą ir tai ypatingi hibridai. Hibridų mylėtojams ji patarti negali. Šiame straipsnyje ji apžvelgia pigesnes, tačiau tikrai vertas dėmesio pomidorų veisles. Žodis „pigesnės“ šiuo atveju reiškia, kad įprastinė jų kaina nesiekia euro, o išpardavimų metu kai kurias jų įsigijo ir už 29 cnt. Verta pirkti iš anksto ir su nuolaida.

Praktika rodo, kad kuo prašmatnesnis sėklų pakelis, tuo brangesnės sėklos. Tačiau netgi labai taupiems galima rasti ekonominį variantą, ypač jei prekybos centre užtiksite nuolaidas. O jų būna ganėtinai dosnių: pavyzdžiui, rudeninių išpardavimų metu sėklų galima įsigyti su 40-50 proc. nuolaida. Jei juos pražiopsojote, nusiminti neverta. Dar bus išpardavimų iki pavasario, taigi, iki kovo pabaigos, kai sėsite pomidorus, tikrai rasite nebrangių sėklų.

Žinoma, nusipirkus sėklų iš anksto, baiminamasi, kad jos nedygs. Iš tiesų pomidorų sėklos būna daigios apie ketverius metus. Ir jei pavasarį nepasėjote viso pakelio, sėklos puikiai dygs ir kitą sezoną, jei, žinoma, jas tinkamai saugosite.

Bazinės Pomidorų Veislės

Pats paprasčiausias, bet ne prasčiausias ekonominis variantas yra ankstyvoji veislė Šejk. Kuo ji ypatinga? Šejk yra vieni pačių ankstyviausių pomidorų. Veislė - determinantinė, krūmeliai žemi, leidžia mažai ūglių, tačiau yra derlingi. Ir, kas svarbiausia, tai labai patikima veislė. Augindami ją be pomidorų neliksite, net jei vasaros sezonas bus nepalankus. Žinoma, Šejk yra ne patys skaniausi pomidorai: šiek tiek rūgštoki, kaip ir daugelis ankstyvųjų. Tačiau ši veislė gali būti bazine jūsų pomidoryno veisle. Tinka viskam: ir salotoms, ir konservavimui, ir džiovinti. Panašiomis savybėmis pasižymi ir kita ankstyva veislė Promyk.

Dar viena iš puikių veislių, kurias galima įsigyti vos už 30-40 cnt, yra Red Pear. Tai ankstyvieji aukšti indeterminantiniai pomidorai. V. Burneikienė pernai juos augino lauke. Šie pomidorai, kaip rašoma, vaisius subrandina po 80 d. nuo daigelių pasirodymo. Tai labai ankstyvas rodiklis. Įdomu tai, kad šie „vinzliuko“ (ryšulėlio) formos pomidorai stabiliai dera visą vasarą. Vaisiai didoki, siekia apie 300 g, skanūs, malonaus saldžiarūgščio skonio. Vaisiai laikosi ilgai. Tai bazinė pomidorų veislė, kuri derlių duos nepriklausomai nuo oro sąlygų. Viena atsparesnių fitoftorozei, kitaip pomidorų marui. Tinka valgyti vienus, salotoms, padažams, sultims. Konservuoti nepjaustytus - šiek tiek didoki, tačiau supjausčius: pats tas.

Trečioji bazinė veislė - avietiniai Faworyt. Jie atsvara ankstesnėms, nes yra vėlyvi. Kaip ir dera vėlyviesiems, ganėtinai atsparūs ligoms, ypač pomidorų marui. Puikus lauko pomidoras, nors yra indeterminantinis. Vaisiai ilgai laikosi ant krūmo, patogūs transportuoti. Didelis privalumas yra tai, kad pomidoras leidžia mažai ūglių. Skonis sodrus avietinių pomidorų, saldžiarūgštis.

Iš geltonųjų pomidorų baziniam variantui puikiai tiks slyvinukai Citrina, puikaus, saldžiarūgščio skonio. Ne patys ankstyviausi, tačiau ir ne vėlyvi. Dera gausiai, atsparūs ligoms. Puikiai tinka konservuoti nepjaustytus. O ir valgyti vienus, pjaustyti į salotas juos galima.

Juodieji baziniai pomidorai, žinoma, yra Black from Tula. Skanūs, saldžiarūgščiai, gana ankstyvi, puikiai derantys lauke. Vienintelis jų trūkumas: plona odelė, tad transportuoti ar ilgiau laikyti juos nepatartina. Iš nebrangių vyšninukų pernai geriausiai pasirodė Yellow pearsheaped. Mažos, labai saldžios ir derlios kriaušytės, šiek tiek primenančios „Medovaja kaplia“.

Bazinių Veislių Papildymui

Kaip priedas prie jau išvardintų bazinių veislių puikiai tiks kelios kitos. Tokios, kaip vidutinio ankstyvumo geltonieji saldieji „Jantar“. Jie puikiai derėjo lauke. Taip pat verta išbandyti geltonukų veislę Zlatava. Tiesa, šių pomidorų daigeliai buvo labai lepūs, tad teks jiems skirti daugiau priežiūros ir jokiu būdu neperlaistyti. Džiovinimui neblogai tiks San Marzano 3. Tai ganėtinai derlūs pomidorai, tačiau įspūdingu skoniu nepasižymi. Jie nėra sultingi, todėl bus tinkami džiovinti, padažams, konservuoti.

S.Piere yra vėlyvų nedidelių pomidoriukų veislė, dera iki pirmųjų šalnų. Verta paminėti ir Goldene Kionigin. Tai nedideli, tačiau ne vyšninukai geltoni pomidorai. Jie labai derlūs, skanūs, tačiau labai labai sultingi. Tinkami valgyti vieni, gaminti sultims. Konservuoti, virti padažus dėl didelio sulčių kiekio jie ne pats geriausias pasirinkimas. Vėlyvųjų grupėje neblogi yra Taiko. Tai nedideli, tvirti geltonieji pomidorai, puikiai tinkami valgyti vieni, konservuoti, atsparūs nepalankioms lauko sąlygoms. Didžiausias trūkumas - jų vėlyvumas.

Širdinių pomidorų grupėje dėmesio verti Malinovyj Rodeo. Tai ganėtinai populiari ir sėkminga veislė. Dideli, širdelės formos gana ankstyvi avietiniai pomidorai. Jie yra žemaūgiai, todėl puikiai tinkami auginti atvirame grunte. Brandina didelius, iki 600 g vaisius. Iš egzotiškesnių verta pabandyti baltąjį White beauty.

Hobis Kaip Sportas: Verslumo Pavyzdžiai ir Bendruomeniškumo Puoselėjimas

Toma Kaveckienė, šeimininkaujanti „Avanti“ restorane Biržuose, taip pat įrodo, kad hobis gali tapti verslu. Grįžusi į gimtąjį miestą, ji su vyru įsigijo restoraną ir stengiasi puoselėti jaukumą, kokybę ir bendruomeniškumą.

Grįžimas į Biržus ir Verslo Pradžia

„Kad su šeima grįšime gyventi į Biržus, net tėvelių sapnuose nebuvo“, - šypsosi Toma Kaveckienė. Apie tai, kad taps verslininke kaip vyras Justas, moteris taip pat niekada negalvojo.

„Vasarą bus dveji metai, kai įsigijote verslą Biržuose“, - sako T. Kaveckienė. Ji pasakoja, kad su vyru yra labai drąsūs žmonės ir neturėjo jokių išankstinių baimių įsigydami verslą. Iš pradžių buvo truputį save pametę, dirbo spontaniškai, o dabar savęs ieško. Maistas turi būti šviežias, o ne šaldytas, jokių pusfabrikačių ar vakarykščio maisto. Norima, kad maistas būtų tiesiai iš ūkio ant stalo, komfortiškas, naminis, su restorano „cinkeliu“. Maitinimo verslui nelengva išsilaikyti, kasdien reikia kovoti, būti patraukliam. T. Kaveckienė džiaugiasi, kad jau rado ryšį su klientu. Jei kurią dieną kuris nepasirodo, svarstoma: įdomu, ką veikia, gal atostogauja? Penkiolika metų negyvenusi Biržuose, nelabai žinojo žmones, o dabar jau iš balso gali pažinti. Klientas nėra statistinis žmogus.

T. Kaveckienė nusprendė grįžti į Biržus, nes su vyru norėjo lėtesnio, kokybiškesnio gyvenimo. Radę skelbimą, kad parduodamas verslas, nesudvejojo. Iš pradžių planavo dirbti per nuotolį, gyvendami Vilniuje. Taip darė pusę metų, bet suprato, kad per atstumą nuoširdaus produkto nesukurs.

Kolektyvas ir Bendruomeniškumas

„Mes - kaip šeima. Ir direktore manęs niekas nevadina. Vieni kitus vadiname vardais. Stengiuosi visiems būti drauge. Labai džiaugiuosi savo kolektyvu, kuris labai lojalus, mažai tų, kurie atėjo dirbti kartu su mumis, dirba nuo seno. Mūsų šefė Jūratė „Avanti“ dirba jau 20 metų. Man iš jos reikia tik mokytis. Man atrodo, kad aš esu žmogiška, duodu darbuotojams daug sprendimo laisvės. Bet esu ir reikli," - pasakoja T. Kaveckienė.

Socialinėse medijose nuolat keliamos fotografijos su padengtais stalais šventėms, jaukiai papuoštu interjeru. Tai tikrai reikalauja nemažai investicijų. Pamenu, iš pradžių turėjome tik septynias staltieses ir kelias vienodas vazas. Dabar jų turime visą sandėlį. Ne viskas yra pinigai. Labai norisi sukurti tikrą šventę. Viską atperka žmonių džiaugsmas. Esame įsikūrę savo sodyboje. Tai jau dabar gėlių sėklos ir sodinukai į ją pradėjo keliauti. Vasarą stalus puošiame darželių ir pievų gėlėmis. Pernai, po mišką braidžiodama paparčių, net koją persidūriau. Ir darbuotojai pro žydinčią pievą nepravažiuoja, vis su gėlėmis grįžta. Perkam darželių gėles iš močiučių turguje, nes labai smagu jas paremti.

Dirbantys tėvai graužia save, kad mažai laiko skiria vaikams. T. Kaveckienė pasakoja, kad kai pradėjo verslą, mažasis Mykolas po restorano kiemą ropinėjo, o jie dirbo. Labai stengiamasi kas kelis mėnesius atitrūkti atostogų ir išvažiuoti. Tada išjungiama telefonus. Namuose taip pat neturi darbinio kompiuterio.

Maistas ir Kokybė

„Mes, kaip šeima, pasigendame jaukios vietos pasėdėti, pavakarieniauti su vaikais. Nesakome, kad nėra vietų Biržuose, kur galima pavakarieniauti, bet jos nelabai tinka su mažais vaikais, kad visiems būtų gera", - sako T. Kaveckienė. Ji mėgsta įvairų, bet kokybišką maistą ir labai džiaugiasi, kad vaikai vis dažniau atsisako burgerių. Yra tikrai labai reikli maistui ir iš jos sunku išgirsti gerą žodį.

Tai - didelis bendras kūrybinis darbas. Turima didelė krūva receptų, stebima, kas žmonėms patiko, o kas ne. Stengiamasi pati žmonių paklausti, ar patiko, nes ne visi drįsta pasakyti, pageidauti. Svarbiausia, kad žmogus iš restorano išeitų geros nuotaikos. Jei matoma, kad žmogus paliko lėkštėje maisto, tai pati iš tos lėkštės, ne iš puodo, paragauja. Gal kas negerai buvo? Esame žmonės, skubame, gal suklydome. Ne Dievai puodus lipdo! Labai džiaugiamės, kai lėkštės lieka tuščios.

T. Kaveckienės vyras daug metų versle, turi daug patirties, o ji daug ką daro kitaip. Ji turi pomėgį ragauti. Jai labai patinka jaukūs šeimyniški restoranėliai, nemėgsta prabangių restoranų. Dar vienas jos pomėgis - kolekcionuoja senovinius kalėdinius žaisliukus. Turi po lova dėžėse kelis šimtus ir miega ant jų.

Plėtra ir Ateities Planai

Tikimasi vasarą lauke dirbti ir vakarais, o nuo rudens - ir restorano viduje. Bus plečiama restorano salė. Labai nedrąsu, bet mėginsime, nes ir dabar pietų metu žmonės netelpa. Bus gyva muzika penktadieniais, kaip ir praėjusią vasarą. Pernai muzika pati mus susirado, pabandėm ir pasiteisino. Tie penktadienio pietūs su muzika priminė Pietų Europą: žmonės ilgiau pasėdi, pasidžiaugia, suvalgo desertą. Žmonėms tai - šventė. Labai laukiama vasaros, kai visi klega, ateina šeimos su vaikais, šuniukais. Mums svarbu jauki atmosfera, pas mus ne tas aukštas restoraniškas lygis.

Bendruomeniškumas ir Parama

Kaip ir anksčiau, stengsimės puoselėti bendruomeniškumą. Bus remiama Ukraina. Vakar T. Kaveckienė prisiregistravo „Maisto banko“ savanore. Restorane eksponuojami darželinukų (ne to darželio, kurį lanko mūsų vaikai) piešinius kartu su iš menininkų pirktais darbais.

T. Kaveckienė nesigaili grįžusi į Biržus. Biržuose gyvenama lėčiau, vaikai turi ryšį su seneliais, gamta. Ji nežino, kas bus po penkerių metų, gal pasikeis situacija, įstatymai, gal nepavyks….

tags: #seklos #hobby #sport