Sveika gyvensena ir sportas - neatsiejami dalykai, vedantys į geresnę savijautą, stipresnį kūną ir ilgesnį gyvenimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime įkvepiančias sėkmės istorijas, susijusias su sportu ir sveika gyvensena, atskleisdami, kaip šie du elementai gali radikaliai pakeisti žmogaus gyvenimą. Aptarsime ne tik individualius pasiekimus, bet ir ekspertų patarimus, padėsiančius jums žengti pirmuosius žingsnius sveikesnio gyvenimo link.
Luko istorija: nuo 160 kg iki naujo gyvenimo
Šių metų vasario mėnesį Lukas pravėrė „Goodlife” sporto klubo duris. Tuo metu jis svėrė 160 kilogramų. Tačiau ne tik tai vaikinui kėlė sunkumų: nugaros trauma bei stuburo išvarža ribojo jo judesių arsenalą ir primindavo apie save skausmais. Pasitelkęs į pagalbą asmeninį trenerį Edviną Sidaravičių ir mitybos specialistą Artūrą Sujetą, Lukas ryžosi keisti gyvenimo būdą, sustiprinti savo nugarą bei palengvėti bent 40 kg.
Pradžioje su Edvinu sportavome 3 kartus per savaitę. Mokiausi taisyklingai judėti, atlikti pratimus. Nemokėjau nieko, tad teko paplušėti. Sportą teko derinti ir su mitybos pokyčiais. Šioje srityje man padeda Artūras Sujeta. Jis sudarė patogų ir universalų mitybos planą, kuriuo vadovaudamasis galiu improvizuoti gamindamas ir valgyti tai, ką noriu. Tai unikali programa, kuri tikrai duoda neįtikėtinų rezultatų.
Tačiau tokie gyvenimo būdo pokyčiai prilipo ne per vieną dieną, psichologiškai tikrai buvo sunku. Iki tol gyvenau visai kitokį gyvenimą, absoliučiai neaktyvų gyvenimą. Artūro sudaryto mitybos plano laikytis nebuvo sunku. Valgiau tikrai skaniai paruoštą ir visavertį maistą: paukštieną, žuvį, ryžius, makaronus, vaisius ir daržoves. Pusryčiam galėjau valgyti net riešutų sviestą su skrebučiais iš pilno grūdo miltų.
Sunkiausias šio plano momentas yra socializacijos netekimas. Tu negali su draugais savaitgalį nueiti išgerti alaus, paužkandžiauti. Sunku, bet kai supranti, ko sieki, pamatai, kaip keitiesi, o svarbiausia, kaip jautiesi - visa tai atsiperka. Mano treniruotės tikrai skiriasi nuo buvusių prieš 4 mėnesius. Dabar mažiausiai 4 kartus sportuoju su Edvinu. Nuolat keičiame treniruočių intensyvumą ir pratimus. Mano fizinės formos progresas - neįtikėtinas. Pratimai vis sunkėja ir aš jų galiu padaryti vis daugiau ir įvairesnių. Kaip minėjau, 30-40 atsispaudimų per treniruotę man jau įprasta rutina, o anksčiau apie tai galėjau tik pasvajoti.
Taip pat skaitykite: Daugiau apie sporto užkulisius
Kitas man labai svarbus dalykas, tai nugaros raumenų sustiprinimas. Už tai be galo esu dėkingas Edvinui. Jo žinių ir profesionalumo dėka, mano nugara žymiai tvirtesnė, ją stengiamės apsaugoti nuo gilesnių išvaržos paūmėjimų. Taigi, treniruotės vis intensyvėja, o fizinė forma auga kaip ant mielių.
Esu didelis žmogus, stambaus sudėjimo, dviejų metrų ūgio. Vasario viduryje svėriau apie 160 kg. Dabar sveriu apie 139 kg. Savijauta pasikeitė radikaliai. Sportas ir sveika mityba apdovanoja ne tik gera savijauta, bet ir suteikia pasitikėjimo savimi, negaili geros nuotaikos. Esu labai labai laimingas. Stengiuosi tuo užkrėsti ir kitus, noriu kad stambūs žmonės suprastų, kad tai yra jų kelias į pilnavertį gyvenimą ir gerą sveikatą. Saugokite save ir mylėkite, o jei nežinote, nuo ko pradėti, kreipkitės į mane.
Didžiausias mano motyvatorius - treneris Edvinas. Per treniruotę pasikraunu energijos visai dienai. Ir pati „Goodlife” sporto klubo atmosfera mane žavi ir įkvepia. Aš neįsivaizduoju, kaip galima būti nemotyvuotu, kai sportuoji ir sieki savo tikslų. Sustoti neleidžia ir pasiekti rezultatai.
Lukas motyvuotas ir užsispyręs, tad keisti savo gyvenimo būdą jis ėmėsi nedvejodamas. Tačiau prieš šturmuojant didelį antsvorį, teko atlikti parengiamuosius darbus. Ir tai susiję ne tik su pratimų ir judesių technika, treniruočių programos parengimą ribojo nugaros problemos, o užsiėmimų intensyvumą - nepakankamai stipri širdis. Pradžioje ji netoleravo net ir nedidelio krūvio, tad ir svoris krito lėčiau. Dabar širdis ženkliai stipresnė, tad galime dirbti intensyviau. Taip pat sutvirtėjo liemens raumenys, kurie atsakingi už sveikesnę nugarą, pagerėjo bendras fizinis pasirengimas. Nukrito ir 20 kilogramų antsvorio. Gal kai kam gali pasirodyti, kad 20 kilogramų per keturis mėnesius - nėra įspūdingas rezultatas. Tačiau rekomenduoju per savaitę numesti 1% kūno svorio. Būtent toks svorio metimo tempas yra optimalus. Svorio kritimą įtakoja ir riebalų pasiskirstymas kūne.
Žaviuosi begaliniu Luko noru keistis, džiaugiuosi jo užsidegimu judėti, sportuoti. Jis kovoja su savimi, nori pamatyti, kiek toli gali nueiti.
Taip pat skaitykite: Nuo Aleknų iki šokių
"MyHero!": Sveika tauta per sportą, mitybą ir sąmoningumą
Lietuvos sporto universiteto Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos (Physical activity and lifestyle) studijų programos kvietimu universitete viešėjo vienas iš sporto ir sveikos gyvensenos judėjimo „MyHero!“ vadovų - Ignas Bakėjus. Šis treneris Lietuvoje išpopuliarino aukšto intensyvumo treniruočių programą „Insanity“.
„MyHero!“ bendruomenė nebuvo planuotas dalykas - ją pradėjau burti, kai vieną dieną aiškiai suvokiau, ką gyvenime iš tiesų turiu ir galiu daryti. Iš pradžių pajudėti pakviečiau tėvelius, kurie laukdavo savo vaikų futbolo treniruotėje, į kurią nuvedžiau savo sūnų. Pagalvojau, kad vietoje to, jog sėdi ir laukia savo atžalų, jie patys galėtų naudingai praleisti laiką ir pasportuoti. Pirmiausia prisijungė keli, vėliau norinčiųjų vis daugėjo. Ši bendruomenė gimė ir vystėsi Vilniuje, socialinių tinklų ir žiniasklaidos pagalba apie ją sužinojo vis daugiau žmonių. Pradėjome sportuoti po du kartus per savaitę, vėliau tai ėmėme daryti kasdien, savaitgaliais, rytais ir vakarais, nes žmonėms to reikėjo.
„MyHero!“ tikslas - sveika tauta per sportą, mitybą, sąmoningumą. „Pastebėjau, kad jei žmogus pradeda gilintis į save, kelia savo sąmoningumą, jam tuomet nebaisios įvairios negandos ar nesėkmės. Pamačiau, kad man pavyksta sujungti į vieną sportą, mitybą ir sąmoningumą, ir šiuo keliu vedu ne pavienius žmones, o vis didėjantį jų būrį. Bendruomenėje žmonės jaučia kitų palaikymą, viskas tampa lengviau įgyvendinama.
Charizmatiškasis Ignas, atvykęs į Lietuvos sporto universitetą, studentams ne tik pasakojo savo sėkmės istoriją bei dalijosi patirtimi, bet ir pakvietė į treniruotę.
Brigitos Petrulės "Stay Fit with Petrule": Sveikatingumo kelias iš Norvegijos į Ispaniją
Brigita Petrulė prieš ketverius metus iš Norvegijos persikėlė gyventi į Ispaniją ir dirbdama nuotoliu jau penkerius metus plėtoja savo veiklą „Stay Fit with Petrule“, padėdama moterims iš viso pasaulio. Neseniai išleista Brigitos receptų knyga „Geros savijautos virtuvė“ jau spėjo tapti bestseleriu.
Taip pat skaitykite: „Sėkmės Bangos“ istorija
Visada sportavau, lankiau lengvosios atletikos, krepšinio, bokso treniruotes. Nuo paauglystės domėjausi ir sveikesne mityba, deja, trūko informacijos, todėl daugiausia sužinodavau apie įvairias dietas, o ne patį sveikatingumą. Didesni pokyčiai prasidėjo prieš dešimt metų, kai patyriau stuburo išvaržą. Būdama jauna, negalėjau dėl skausmo išlipti iš lovos, normaliai nevaldžiau vienos kojos. Tai stipriai sukrėtė, pradėjau mąstyti, kad kažką gyvenime darau negerai, atsirado noras stiprinti kūną, norėjau būti sveika, jaustis gerai, būti energinga ir susilaukti vaikų.
Padedama kineziterapeuto susigrąžinau judėjimą, tada savarankiškai stiprinau kūną sportuodama, vėliau pradėjau keisti mitybos įpročius: atsisakiau cukraus, baltus miltus pakeičiau visų grūdo dalių, avižų, kukurūzų, migdolų miltais. Atsisakiau žalingų įpročių (jau aštuonerius metus esu abstinentė). Kasdien užsiimu aktyvia veikla.
Didžiausią pokytį lėmė mityba. Dažnas įpratęs valgyti bet kada: kai išalkstame, kai prisimename, kad reikia pavalgyti. Tai labai veikia mūsų energiją. Dėl sporto tapau fiziškai stipresnė, nejaučiu kūno skausmų - galiu kelti net ir 100 kg svorius, nors po išvaržos diagnozės medikai sakė, kad niekada negalėsiu kelti didelių svorių, kad negalėsiu sportuoti. Tapau pozityvesnė, man lengviau siekti tikslų, aiškiau suvokiu gyvenimo prasmę.
Gyvendama Norvegijoje įgijau trenerės specialybę, kurią pasirinkau dėl noro įgyti daugiau žinių, kad išmokčiau sportuoti ir maitintis taisyklingai. Sveikos gyvensenos tema mane labai domino, todėl ir toliau daug mokiausi, skaičiau knygas, dalyvavau seminaruose ir kursuose. Susilaukus vaikelio, norėjosi susigrąžinti iki nėštumo turėtas kūno formas, numesti priaugtą svorį, sustiprėti. Tai pavyko padaryti sėkmingai ir greitai, nes pritaikiau studijuojant įgytas žinias. Supratau, kad viskas puikiai veikia ir galėčiau padėti kažkam iš artimos aplinkos taip pat pasijausti geriau. Iš pradžių sesei, paskui draugėms. Visoms puikiai sekėsi, rezultatai buvo matyti jau po 4-6 savaičių. Supratau, kad mano žinios gali būti naudingos kitiems, norėjau padėti kitiems geriau jaustis, įgyti gerų įpročių ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jau po kelių mėnesių veiklos toje srityje atsirado pasitikėjimas savimi, užtikrintumas, kad iš tiesų galiu padėti kitiems. Taip tapau sveikatingumo trenere.
Sporto ir mitybos sinergija: kelias į gerą savijautą
Neįmanoma vien tik gera mityba, be judėjimo, pasiekti geros savijautos. Svarbu suvokti, kad būtinas kasdienis fizinis aktyvumas ir kad jis skiriasi nuo jėgos treniruočių. Šias reikėtų atlikti ne rečiau nei 2-3 kartus per savaitę, bet tai nereiškia, kad likusias dienas galima gulėti ant sofos, nes tokiu atveju teigiamų pokyčių nejausime. Žmogus gerai jaučiasi tada, kai atlieka tam tikrus veiksmus nuolat, kai yra rutina. Judėjimas kiekvienam būtinas kasdien.
Fizinis krūvis turi būti tinkamai parinktas konkrečiam žmogui. Jei žmogus nesportuoja, nereikia pradėti nuo bėgimo, nes gali kilti kelių, nugaros skausmų, mat kūnas nepasiruošęs tokiam fiziniam krūviui, ypač turint antsvorio. Prieš pradėdami pokyčius turime išsiaiškinti, ko ir kodėl siekiame: ar norime sulieknėti iki tam tikros dienos, kad gražiai atrodytume su suknele, ar norime visą gyvenimą jaustis gerai. Griežta dieta gali padėti atsikratyti 10 kg, bet pradėjus įprastai maitintis, grįžus prie senųjų įpročių svoris sugrįžta. Norint ilgalaikio pokyčio, reikia keisti įpročius.
Svarbiausi yra penki dalykai: kasdienis fizinis aktyvumas, maisto produktų keitimas sveikesnėmis alternatyvomis, valgymų reguliarumas, deramas skysčių vartojimas, poilsio ir miego kokybė. Daugelis paskutinį punktą pamiršta - eina gulti vėlai, sunkiai keliasi rytais.
Keto dieta: kraštutinumas ar sveika gyvensena?
Paskutiniu metu itin madinga keto dieta. Nesu už visišką kokių nors produktų atsisakymą. Kad būtum sveikas, turi gauti visų maistinių medžiagų. Keto dieta orientuota į angliavandenių atsisakymą. Ar tai bus naudinga sveikatai bei savijautai, ar taip galėsime maitintis visą gyvenimą - manau, kad ne. Keto dieta yra kraštutinumas, o sveika gyvensena grįsta pusiausvyra. Be to, daugelis mėgsta angliavandenius. Aš irgi ne išimtis: mėgstu duoną, patinka makaronai ir vaisiai.
Vaikai - mūsų įpročių atspindys
Esate dviejų vaikų mama. Vaikams turime būti pavyzdys. Nebūna taip, kad vienas vaikas maitintųsi nesveikai ar būtų nevalgiukas, nors šį žodį iš mamų išgirstu neretai. Kol mama gamina pietus, vaikas dažnai užkandžiauja sausainiais, saldainiais ar saldintu jogurtu, todėl paruošto rimto maisto jau nebenori. Kaip ir suaugusiems žmonėms, vaikams reikia sudaryti mitybos režimą, kad reguliariai maitintųsi, nepraleistų valgymų. Matydamas, kad tėvai maitinasi sveikai, reguliariai, geria užtektinai vandens, ir vaikas taip elgsis. Galbūt atsirinks, kokie patiekalai jam labiausiai patinka, bet įpročiai valgyti reguliariai, neužkandžiauti nesveikais produktais, rinktis sveikesnes alternatyvas, gerti vandenį, o ne saldžius gėrimus, lydės ir ateityje. Visi maitinamės subalansuotai, o laiką stengiamės leisti kuo aktyviau: pasivaikščiojimai, maudynės, žaidimai kieme, estafetės, buvimas gamtoje. Vyras su sūnumi žaidžia krepšinį, lanko tekvondo treniruotes. Planuodami laisvalaikį visuomet žiūrime, kad būtų kuo aktyviai užsiimti, o ne sėdėti vietoje.
Moterys ir sveikata: nuo išvaizdos iki savijautos
Dauguma jūsų klienčių yra moterys. Dėl ko dažniausiai jos nori keisti išvaizdą? Mano darbo tikslas - pakeisti gyvenimo būdą, o ne duoti į rankas mitybos ir treniruočių planą. Dažnai moterys kreipiasi dėl prastos fizinės ir psichologinės savijautos, sveikatos problemų, ieškodamos patarimų, kaip susitvarkyti miego ir valgymo rutiną. Žinoma, vienas pagrindinių tikslų - noras sulieknėti, tapti fiziškai stipresnėms. Apie raumenų masės didinimą moterims vis dar neįprasta kalbėti, nes vyrauja įsitikinimas, kad nuo to jų kūnas taps per daug raumeningas ir praras moteriškumą. Iš tiesų raumenų masės didėjimas suteikia fizinės jėgos, ištvermės, stangrina kūną, gerėja sveikata ir nuotaika. Be to, greitėja medžiagų apykaita - turintys didesnę raumenų masę sudegina daugiau kalorijų net nieko neveikdami. Pakeitus įpročius, galima pagerinti bendrą gyvenimo kokybę ir įveikti įvairias problemas - nuo odos bėdų iki nevaisingumo, padidėjusio kraujospūdžio, energijos trūkumo ar kūno skausmų. Visų klienčių pasiekimai ir pokyčiai man itin prasmingi. Žinoma, didelį įspūdį palieka moterys, kurioms pavyksta atsikratyti kelių dešimčių kilogramų, su kuriais nesėkmingai kovojo daug metų. Tačiau labiausiai džiugina istorijos, kai pagerėjo sveikata, kad nebereikia gerti vaistų, kad atsirado energijos ir pradėjo džiaugtis gyvenimu.
Socialiniai tinklai ir grožio kultas: kaip išlikti sveikam protui?
Gyvename socialinių tinklų eskaluojamo grožio kulto laikais. Svarbu rinktis tinkamus šaltinius ir susikurti pozityvią aplinką. Kone 95 % to, ką matome ekranuose, mus veikia neigiamai. Jei jaučiame negatyvą, kam į tai žiūrėti? Patarčiau sumažinti laiką prie ekranų, taip pat atidžiau rinktis, ką sekti, ką žiūrėti. Akcentuoju ne išvaizdą, bet savijautą, sveikatą, gyvenimo kokybę. Suprantu, kad galiu padėti į gerąją pusę pasikeisti tik nedideliam žmonių skaičiui, bet tai geriau nei nepadėti niekam. Stengiuosi būti geras pavyzdys aplinkai, noriu prisidėti prie to, kad socialinėje erdvėje ir realiame gyvenime būtų kuo daugiau naudingos informacijos apie sveiką gyvenseną, gerus įpročius ir jų įtaką mums. Mano klienčių ratas tik didėja, jų istorijos yra pavyzdys ir motyvacija, kad kiekvienas, kuris tam ryžtasi, gali pagerinti gyvenimo kokybę.
Body positivity: meilė sau ar pasiteisinimas?
Džiaugiuosi, kad po truputį šio judėjimo populiarumas atslūgsta. Stambios moterys drąsiai demonstruoja savo kūną, kalba apie meilę sau, bet nesu girdėjusi, kad atvirai pasakotų apie sveikatos problemas, sunkumus, su kuriais susiduria dėl didelio svorio: hormonų sutrikimus, sąnarių skausmus, kraujospūdį, oro trūkumą po lipimo laiptais, gausų prakaitavimą, prastą miego kokybę ir kt. Per didelis riebalų kiekis niekada nesiejamas su sveikata. Tyrimai rodo, kad antsvoris tiesiogiai susijęs su daugybės ligų rizika. Body positivity socialiniuose tinkluose skelbia, kad lengviau priimti save, koks esu, nei stengtis ir tapti geresniam. Visi turi trūkumų (randų, strijų, spuogų ar celiulito), ir jie neturėtų moterims būti priežastimi nemylėti savo kūno. Turime mylėti save, bet prie pozityvios meilės sau privalome dar ir rūpintis kūnu taip, kaip galime geriausiai. Tai vienintelė vieta, kurioje gyvensite visą likusį gyvenimą.
Per mažas riebalų kiekis kūne aktualus mažai kam. Daugybė žmonių turi antsvorio ar net yra nutukę. Mažai riebalų turi tik sunkiai sergantys asmenys arba fitnesu ir kultūrizmu užsiimančios moterys, kurios specialiai mažina riebalų sluoksnį, kad per pasirodymus geriau išryškėtų raumenys. Dėl to joms gali kilti problemų su hormonų balansu, gali dingti menstruacijos. Tačiau kalbame apie profesionalias sportininkes, kurių toks darbas. Be to, raumenys ryškinami tik prieš varžybas, paskui riebalų kiekis vėl būna didesnis, viskas daroma prižiūrint specialistams.
Rūpinimasis savimi: kelias į gerą savijautą
Visi turime tam tikrų vertybių, prioritetų, tačiau neretai rūpinimasis savimi nustumiamas į kaži kurią vietą. Ypač tai linkusios daryti moterys. Susilaukus vaikelio visą laiką atiduoda darbui, namams, buičiai, šeimai, o pačios lieka nuošalyje. Nėra laiko nei sportuoti, nei pasigaminti tinkamo maisto - valgo vaiko likučius arba, kol jis miega, prisikemša bet ko. Žinoma, tai nenutinka per dieną, bet žingsnis po žingsnio moteris apsileidžia, pamiršta, koks geras jausmas, kai skiri laiko maloniems dalykams, kurie veda į gerą savijautą. Juk sportas ir tinkama mityba suteikia energijos, gerina fizinę ir emocinę būklę. Tai sveikos gyvensenos ir meilės sau pagrindas. Rūpinuosi savimi, nes myliu save. Seniai domiuosi psichologija, kasdien skaitau mokslinę literatūrą, klausau paskaitų, seminarų, įgarsintų knygų apie saviugdą. Tai praturtina vidinį pasaulį, suteikia vertingų žinių, stiprina savikontrolę. Tai labai naudinga ir mano klientėms. Galiu pasidalinti įžvalgomis, kas yra tikrasis sveikatingumas - ne vien treniruotės ir valgis. Jį sudaro ir mūsų mintys, nusiteikimas, suvokimas, ką ir kodėl darai.
Maisto priedai: ar tikrai žinome, ką valgome?
Retas produktas bus paskelbtas netinkamu vartoti tol, kol neliks jokių abejonių, kad jis kelia pavojų. O tam, kad paaiškėtų, jog vienoks ar kitoks maisto priedas yra kenksmingas gali prireikti ilgų metų - per tą laiką gali netgi nugyventi kelios žmonių kartos. Ar žinote, kad JAV valdžios įstaigos yra patvirtinusios daugiau nei 2000 maisto priedų, kurie iš tiesų nėra maistas? Tai yra tikrai baisus dalykas. Vienintelis asmuo, kuris yra atsakingas už tai, ką valgote, esate Jūs! Nesitikėkite, kad valdžia ar kokia nors sveikatą tausojanti organizacija stebėtų jūsų maisto pasirinkimą.
Šešta vieta didžiausių klaidų sąraše tenka daugumos žmonių nenorui skaityti lenteles, kur nurodyta jų perkamo maisto sudėtis. Dauguma žmonių perka maistą pagal tai, kas užrašyta ant etiketės. Etikečių paskirtis - suvilioti jus pirkti produktą. Produkto sudėtinės medžiagos yra faktas. Jei iš šio straipsnio įsiminsite tik vieną naudingą patarimą, tebūnie tai šis - skaitykite sudėties lenteles. Pirmosios trys lentelėje įrašytos sudėtinės medžiagos turėtų sudaryti apie 85 proc. viso perkamo produkto svorio. Tai turi būti pačios geriausios sudėtinės medžiagos. Įvertinkime, tarkim, kvietinius miltus. Ant etiketės gali būti parašyta, kad jie kvietiniai, bet iš tikrųjų jie gali būti ne vien iš kviečių. Sudėtinių dalių sąraše turi būti nurodyta, kad produktas pagamintas tik iš kvietinių miltų arba kad jį sudaro 100 procentų kvietinių miltų. Netgi ant etiketės gali būti parašyta, kad miltai yra 100 procentų kvietiniai, nors sudėties lentelėje nurodoma, kad dalis produkto, bet ne VISAS produktas, yra 100 proc. grynumo kvietiniai miltai. Norint išsikepti tikrai kvietinių bandelių, reikia pirkti tokius miltus, kurių sudėties lentelėje kvietiniai miltai yra pirmas ir vienintelis įrašas. Etiketė yra rinkodaros įrankis, o sudėtinių dalių lentelė yra faktai. Sugebėjimas išsiaiškinti iš ko sudarytas jūsų perkamas maistas - didžiulis žingsnis į priekį siekiant gero metabolizmo ir puikios sveikatos.
Maistas: kokybė prieš kiekybę
Dauguma žmonių perka maistą ne už tai, koks jis yra, o už tai, koks jis nėra. Tai yra siaubinga klaida ir didžiulė kliūtis jūsų sveikatai. Žmonėms reikia riebalų, baltymų ir angliavandenių, kad organizmas tinkamai atliktų visas funkcijas. 2000 metų žmonės vartojo riebalus, baltymus ir angliavandenius. Bet kokia dieta, ilgam laikui pašalinanti visą mitybinių medžiagų grupę, nėra sveika. Jau vien tai kelia pavojų jūsų sveikatai. Ant daugelio produktų etikečių prirašinėta: be angliavandenių, be riebalų, be laktozės, be cukraus, be kalorijų, be gliuteno, be sojos ir be riešutų (netgi teko matyti salotų padažo, kurio etiketė buvo aplipinta visais šiais „pasigyrimais“). Bet kas lieka maiste kai iš jo pašalinami visi išvardinti dalykai? Ogi chemikalai ir nemaistiniai maisto priedai. Šios problemos sprendimas - rinktis maistą pagal sudėtinių medžiagų kokybę, o ne pagal kurių nors sudėtinių medžiagų nebuvimą. Grįžkite prie sudėties lentelės. Jūs ir jūsų šeima būsite sveikesni jei saikingai valgysite kokybišką maistą nei maitindamiesi prastai kontroliuojamais kiekiais cheminių maisto pakaitalų.
Chemikalai maiste: priklausomybė ir pasekmės
Ketvirtoji klaida. Daugelis žmonių mano, kad valgyti chemikalus - nieko blogo. Nežinia iš kur šiuolaikiniams žmonėms galėjo kilti tokia mintis, tačiau valgyti chemikalus tikrai nėra nieko blogo. Chemikalai sukelia priklausomybę, mes tampame priklausomi nuo maisto. Kuo daugiau chemikalų suryjate, tuo daugiau jų norite. Amerikiečiai - prasčiausiai besimaitinanti tauta pasaulyje, nes lengvai prieinamas greitas maistas yra kupinas kalorijų, bet mitybiniu požiūriu - nesveikas. Pirkdami maistą sudėties lentelėje ieškokite ne tik pažįstamų sudėtinių medžiagų. Jei nežinote, kas yra sudėtyje nurodyta medžiaga, tuomet tikėtina, kad tai yra chemikalas ar žmogaus sukurtas produktas.
Sportas ne tik sporto salėje: aktyvus gyvenimo būdas
Trečioji klaida. Kad sportuotų, žmonės turi keliauti į sporto salę. Bet kokioje geroje sveikatinimo programoje nurodoma mankšta, o lankymasis sporto salėje kiekvienam žmogui būtų nuostabus dalykas, tačiau faktas, kad dauguma žmonių negali arba nesugeba reguliariai skirti laiko sporto salei. Bet kokioje situacijoje tinkami pratimai yra kur kas efektyvesni, nes juos galima atlikinėti visą gyvenimą, tuo pačiu užsiimant kita kasdienine veikla. Sveikiems žmonėms niekada nereikia sukti ratų, ieškant vietos automobiliui pastatyti, nes sveiki žmonės į parduotuvę nevažiuoja automobiliu. Daugiau kalorijų sudeginate sėdėdami nei gulėdami, daugiau kalorijų sudeginate stovėdami nei sėdėdami. Įprastiniai biuro darbai gali būti atliekami atsistojus. Televizorių žiūrėkite sėdėdami ant kėdės, o ne gulėdami ant sofos. Įtempkite blauzdų raumenis, kuomet siekiate aukštai spintelėje esančių prieskonių. Kai išeinate sumokėti mokesčius į banką, tuo pačiu pavedžiokite šunį. Stovėdami eilėje maisto prekių parduotuvėje, treniruokite sėdmenis, juos suspausdami. Dažniau šypsokitės - taip treniruojama daugiau raumenų. Į savo kasdienybę įtraukite bet kokioje situacijoje galimus mankštos pratimus - taip paskatinsite bendrą organizmo metabolizmą.
Vitaminai ir mineralai: ar gauname pakankamai?
Antroji klaida. Žmonės mano, kad jų vartojami maisto produktai ar maisto papildai suteikia jiems visus reikiamus vitaminus ir mineralines medžiagas. Netgi žmonės, kurie valgo tikrai gerus vaisius ir daržoves, neužtikrina visų savo organizmo mitybinių poreikių. Mūsų dirvos yra išsekintos, o produktai auginami taip greitai, kad jiems nepakanka laiko absorbuoti visas reikiamas medžiagas iš žemės. Švieži vaisiai ir daržovės geriausiu atveju yra bent 35 proc. mažiau maistingi nei praėjusio amžiaus 4 dešimtmetyje auginti produktai. Maisto papildų pramonės siūlomi produktai taip pat gali būti apgaulingi. Organizmas pasisavina vos nuo 3 iki 7 proc. tablečių pavidalu gaunamų vitaminų bei mineralų, o vartojant koloidinius vitaminus (vitaminus bei mineralus, suspenduotus vandenyje) organizmas jų pasisavina nuo 25 iki 30 procentų. Visos ligos sietinos su vitaminų bei mineralų stoka. Kai jūsų organizme stinga maistinių medžiagų, šios medžiagos pradedamos imti iš vidinių organizmo atsargų. O kai taip daroma pakankamai ilgą laiką, susiduriama su ligomis. Jūsų vartojami vitaminai iškeliauja per unitazą? Išeitis yra padidinto biologinio prieinamumo vitaminai. Geresnis maistinių medžiagų pasisavinimas yra nuolatinio gyvybingumo pagrindas.