Lietuvos ir Senegalo krepšinio rinktinių istorija nėra itin gausi, tačiau pastarasis susitikimas pasaulio čempionate Kinijoje įsiminė ne tik rekordine persvara, bet ir ryškiai pademonstravo komandų skirtumus. Apžvelkime šių komandų susitikimų istoriją, išryškindami svarbiausius momentus ir ateities perspektyvas.
Pirmasis oficialus susitikimas: dominavimas nuo pirmųjų minučių
Lietuvos ir Senegalo vyrų krepšinio rinktinės iki šiol nebuvo susitikusios oficialiose varžybose. Pirmasis jų susitikimas įvyko pasaulio čempionate, kur Lietuva įtikinamai nugalėjo Senegalo komandą. Jau nuo pat pirmųjų minučių Lietuvos rinktinė parodė savo pranašumą. Lukas Lekavičius pirmojo kėlinio gale su kamuoliu lengvai risnojo Senegalo aikštelės pusės link. Pamatęs, kad niekas net nebando stoti jo kelyje, įžaidėjas nusivarė iki pat krepšio, kur paskutinę sekundę susigribę senegaliečiai spėjo tik subauduoti. Puikus žaidimo plano laikymasis nuo pat pirmųjų minučių nutiesė kelią į pergalę dar pirmojoje rungtynių pusėje.
Afrikiečiams akivaizdžiai trūksta paprasčiausių fundamentalių krepšinio supratimo savybių ir organizuotumo, o lietuviai visus šiuos trūkumus parodė ryškiausiomis spalvomis. Trečio kėlinio pirmoje atakoje Lietuvos varžovai pabandė dengtis aikšte, bet… jau pačioje atakos pradžioje pamiršo Mantą Kalnietį, kuris tuo metu turėjo kamuolį ties tritaškio linija. Kapitonas, kiek pagalvojęs, smeigė tritaškį metimą, kol žmogus, turėjęs jį dengti, stovėjo nusisukęs nugara nuo jo. Du epizodai, kurie šias rungtynes ir Senegalo komandą apibūdina geriau, nei bet kokie žodžiai galėtų pasakyti.
Senegalo rinktinės sunkumai: fizinis pranašumas ir taktinės spragos
Senegalas turi tikrai aukštą komandą - 4 iš 5 starto penketo žaidėjų yra virš 2 metrų ūgio. Nepaisant fizinio pranašumo, Senegalo komandai trūko organizuotumo ir krepšinio supratimo. Lietuvių planas rungtynių pradžioje buvo neleisti oponentams žaisti baudos aikštelėje. Keletoje pirmųjų atakų pavyko du kart išmušti kamuolį šiems bandant jį įvesti į baudos aikštelę. Kartą tai padarė Jonas Valančiūnas, kitą - Jonas Mačiulis. Senegalas, atrodė, visiškai nepasiruošęs lietuvių fiziškumui ir kontaktui. Nepavykus lengvai įvesti kamuolio kelis kartus į baudos aikštelę, prasidėjo kamuolio sukimas ties perimetru bei chaotiški bandymai žaisti 1 prieš 1. Buvo matomos kažkokių derinių užuomazgos, dažniausiai statomos dvi užtvaros iš eilės („staggeriai“) savo lyderiui Maurice Ndourui, tačiau atliekant juos nebuvo nei kantrybės išlaukiant užtvarų, nei kokybės jas statant. Lietuviams buvo lengva sekioti paskui savo žaidėjus ir išlaikyti juos priekyje savęs.
To pasekoje - vienas po kito sunkūs metimai iš vidutinio nuotolio atšokus atgal ar iš tolimesnės distancijos. Lietuviai beveik nesuteikė afrikiečiams antrųjų šansų, todėl po kiekvieno tokio metimo atsirasdavo galimybė greitai kontraatakuoti. Po dviejų kėlinių Senegalo pataikymas iš žaidimo siekė 27 proc. (10/36), o rungtynes jie baigė su 28,6 proc. pataikymu (20/70) bei 1 įmestu tritaškiu iš 23. Po pusantro kėlinio agonijos ir rezultatui jau rodant solidų pranašumą, afrikiečių treneris nurodė savo auklėtiniams dengtis aikšte. Vienoje atakoje, du senegaliečiai stovėjo viename kampe, palikdami Joną Mačiulį visiškai laisvą, o šis nubaudė trimis taškais. Trečio kėlinio pradžioje įvyko dar kurioziškesnė situacija ginantis aikšte. Mantas Kalnietis buvo tiesiog paliktas laisvas su kamuoliu ties tritaškiu linija, nes jo žaidėjas nusisuko ir kažką reguliavo komandos draugams, kol kapitonas smeigė tritaškį. Tokie dalykai paaiškinami tik prastu trenerio organizuotumu bei žemu žaidėjų krepšinio suvokimu. Taip pat senegaliečiai dažnai prašokinėjo kamuolį, bandydami jį perimti, kas atverdavo laisvus koridorius iki krepšio.
Taip pat skaitykite: Kinijos Aikštelės
Lietuvių išpildymas: planas ir jo įgyvendinimas
Tuo tarpu kitoje aikštelės pusėje trenerių paruoštą planą puikiai vykdė Lietuvos krepšininkai. Pradžioje - žaidimas per Marių Grigonį, vėliau tris-keturis kartus derinys Domantui Saboniui gauti kamuolį ant dešinio ūselio, vėliau laikas Manto Kalniečio pikenrolui su Jonu Valančiūnu. Mūsiškiai statė užtvaras, ant kurių priešininkai užkibdavo ilgesniam laiko tarpui, taip suteikdami daugiau laiko pagalvoti ir įvertinti situaciją bei sukurdami pranašumą. Marius Grigonis agresyviai atakavo baudos aikštelę nebijodamas kontakto bei rinko 7 taškus iš eilės. Domantas Sabonis gaudavo kamuolį beveik po krepšiu, o ten sustabdyti jį - misija sunkiai įmanoma. Senegaliečiai kartais bandė tankinti gynybą nuo artimiausio žmogaus, bet tai buvo itin neorganizuota bei lengvai nuskaitoma. Po tokių padvigubinimų Sabonis greit nusimesdavo kamuolį ir lietuviai netrukdomi atakuodavo iš toli. Mantas Kalnietis naudojosi visais puikių užtvarų bei Senegalo pasyvios pikenrolo gynybos suteikiamais pranašumais - užbaigdamas atakas pats ar išvesdamas komandos draugus į itin patogias vietas. Žaidimo planas atrodė puikiai paruoštas ir puikiai išpildytas. Į lietuvių dalijimąsi kamuoliu buvo gražu žiūrėti, o geriausiai solidų žaidimą puolime iliustravo veterano Pauliaus Jankūno pelnytas šimtasis taškas.
Pozityvūs aspektai: Mariaus Grigonio sugrįžimas į ritmą
Skrandžio liga buvo išmušusi Marių Grigonį iš ritmo pačioje pasiruošimo ciklo pabaigoje. Žalgirietis, atrodęs įspūdingai pasiruošimo pradžioje, net turėjo dvejonių dėl vykimo į pasaulio čempionatą. Tačiau jau keletoje pirmųjų atakų išvydome tą Grigonį, kurį matėme rungtynėse su serbais, kuomet jis draskė gynybą įžūliais prasiveržimais ir tolimais tritaškiais. Buvo klausimų, ar jis spės atsigauti ir grįžti į ritmą iki svarbių rungtynių čempionate, todėl vaizdas, kurį matėme vakar, buvo labai pozityviai nuteikiantis. Jei norime kovoti dėl medalių, tokio Grigonio, kokį jį matėme vakar, mums reikės kiekvienose rungtynėse.
Apibendrinimas: startas smagus, bet laukia stipresni varžovai
Šių rungtynių nugalėtojas nekėlė klausimų jau po pirmųjų dešimties minučių. Lietuvos rinktinė atrodė solidi abiejose aikštelės pusėse, o Senegalas - lyg būtų pirmą kartą susirinkę prieš savaitę. Tai - mūsų komandos nuopelnas ir afrikiečių prastų fundamentalių krepšinio įgūdžių padarinys. Startavome smagiai, tačiau toliau tokių silpnų varžovų nebebus. Kitas oponentas - Kanada, kuriai užteko jėgų sugrįžti į rungtynes prieš Australiją, bet neužteko jų laimėti.
Lietuvos rinktinės rekordai ir istorinės pergalės
Pergalė 54 taškų skirtumu yra pati didžiausia Lietuvos rinktinei per visą dalyvavimo pasaulio čempionatuose istoriją. Iki šiol Lietuvos rinktinės rekordas buvo pergalė 41 taško persvara -1998-aisiais mūsiškiai 97:56 sutriuškino Pietų Korėją.
Didesnę pergalę oficialiose varžybose Lietuvos rinktinė iškovojo vos kartą. 1996-ųjų metų olimpinėse žaidynėse Atlantoje mūsiškiai net 61 taško skirtumu (116:55) sumindė Kinijos komandą. Jeigu žvelgsime į visų laikų didžiausią mūsų rinktinės pergalę tarptautinėje arenoje, suprasime, kad šis rekordas jau nebus išjudintas, ko gero, niekada. 1939-ųjų gegužės 27-ąją Lietuvos rinktinė Europos čempionato rungtynėse Kauno sporto halėje net 112:9 sutriuškino Suomijos rinktinę.
Taip pat skaitykite: Senegalo rinktinės istorija ir žvaigždės
Skaudžiausią nesėkmę Lietuvos krepšininkai patyrė 1992-ųjų metų olimpinėse žaidynėse prieš JAV „Svajonių komandą“. Tuomet mačui dėl bronzos visas mintis sutelkusius lietuvius amerikiečiai pusfinalyje pranoko net 127:76. 50 taškų skirtumu mūsiškiai yra pralaimėję Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių grupių etape, kai 59:109 kapituliavo prieš ispanus.
Mačas su Senegalo krepšininkais buvo istorinis ir dėl to, jog į savo krepšį Afrikos atstovams lietuviai leido įmesti vos 47 taškus. Šiuo rezultatu jie pakartojo 2001-aisiais Europos čempionato atrankoje Vilniuje užfiksuotą pasiekimą, kai 93:47 buvo nukauta Šveicarija. Prieškario Lietuvos krepšininkai turi dar įspūdingesnį pasiekimą - 1937-aisiais Europos čempionate Rygoje Egiptas į mūsiškių krepšį įmetė vos 7 taškus ir nusileido 7:21.
Kiti Lietuvos rinktinės rekordai oficialiuose mačuose:
- Per visą šalies istoriją daugiausiai kartų esame sužaidę su italais - 16 sykių (12-4).
- 15 kartų kovota su prancūzais (7-8), po 13 - su kroatais (11-2) ir turkais (10-3).
- Vienintelė komanda, kurios FIBA oficialiose rungtynėse nesame įveikę - Baltarusija.
- Daugiausiai taškų - 118 - lietuviai pelnė 1997-aisiais, „Eurobasket“ atrankos mače Neušatelyje, kai 118:62 nukovė Šveicariją.
- Mažiausiai taškų - 20 - pelnėme 1937-ųjų Europos čempionato akistatoje su estais, bet nugalėjome 20:15.
- Daugiausiai atkovota kamuolių - 54 - per 1998 metų pasaulio čempionato akistatą su Pietų Korėja (97:56).
- Daugiausiai rezultatyvių perdavimų - 32 - per 1999 metų Europos čempionato mačą su Rusija (103:72)
- Daugiausiai perimta kamuolių - 23 - per 1992-ųjų olimpines žaidynes su Puerto Riku 104:91.
- Daugiausiai blokų - po 8 - 2002 m. „Eurobasket“ atrankoje su bulgarais ir po metų žemyno čempionato rungtynėse su Izraeliu.
- Pataikyta baudų - 42 - per 1992-ųjų olimpinių žaidynių mačą su brazilais (114:96).
- Baudų taiklumas - 100 proc. (22/22) - 2019 m. per pasaulio čempionato atrankos mačą su Nyderlandais (78:69).
- Pataikyta dvitaškių - 40 - per 1995 m. „Eurobasket“ atrankos dvikovą su latviais (108:65).
- Dvitaškių taiklumas - 80 proc. (36/45) per „Eurobasket 1997“ atrankos mačą su šveicarais (118:62)
- Pataikyta tritaškių - 21 - per 2004-ųjų olimpinių žaidynių mačą su JAV (96:104).
- Tritaškių taiklumas - 80 proc. (8/10) - per 1992-ųjų olimpinių žaidynių mačą su kinais (112:75).
Lietuvos rinktinės kelias į pasaulio čempionatą ir ateities perspektyvos
Mūsų šalies nacionalinė komanda pasaulio čempionato finalo turnyre dalyvaus penktą kartą. Lietuviai geriausiai pasirodė 2010-aisiais, kai iškovojo bronzos medalius. 2014-aisiais lietuviai liko per žingsnį nuo apdovanojimų - ketvirti. 1998 ir 2006 metais Lietuvos rinktinė buvo septinta.
Pasak kai kurių specialistų, negalima nurašyti ir Lietuvos rinktinės.
Taip pat skaitykite: Legendinės Lietuvos krepšinio pergalės
Pasaulio taurės varžybose bus kovojama ne tik dėl medalių, bet ir dėl kelialapių į 2020 metų Tokijos olimpines žaidynes. Kol kas teisę rungtyniauti olimpiadoje turi tik šeimininkai japonai. Planetos čempionate bilietus į žaidynes laimės po dvi geriausias Europos ir Amerikos, po vieną - Afrikos, Azijos ir Okeanijos ekipas. Likusių keturių kelialapių savininkai paaiškės 2020 metų birželį atrankos turnyre.