Šiame straipsnyje panagrinėsime Serbijos ir Juodkalnijos futbolo istoriją, pradedant nuo Jugoslavijos laikų, per Serbijos ir Juodkalnijos sąjungą, iki atsiskyrimo ir dabartinių valstybių. Aptarsime svarbiausius įvykius, rinktinių pasiekimus ir tarpusavio santykius.
Jugoslavijos aukso amžius (1995-2002 m.)
Jugoslavijos rinktinė išgyveno aukso amžių 1995-2002 metais. Viskas prasidėjo nuo dramatiško ir skandalais apipinto 1995-ųjų Europos pirmenybių finalo, kur Jugoslavija finale po dramatiškos kovos 96:90 įveikė Lietuvos rinktinę. Po metų vykusiose Atlantos olimpinėse žaidynėse Jugoslavija buvo sustabdyta tik finale, kai pralaimėjo JAV rinktinei 69:95. Bet sidabro medalis buvo jugoslavų kišenėse.
Dar po metų - 1997-siais - Jugoslavija vėl laimėjo Europos vyrų krepšinio čempionato auksą. Pergalių serija buvo pratęsta ir 1998 m. Graikijoje vykusiame pasaulio čempionate, kuriame užimta pirmoji vieta. 1999-ųjų Europos krepšinio čempionatas vyko Prancūzijoje. Čia Jugoslavija taip pat iškovojo medalius, šįkart bronzinius. Lietuviams turėtų būti itin malonu prisiminti 2000-ųjų olimpines žaidynes. Būtent tais metais ketvirtfinalyje lyg ant sparnų žaidusi Lietuvos rinktinė 76:63 palaužė Jugoslaviją ir nutraukė jos laimėtų medalių seriją.
Į pergalių kelią Jugoslavija sugrįžo laimėdama 2001-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Bet įspūdingiausias Jugoslavijos laimėjimas dar laukė 2002-ųjų pasaulio vyrų krepšinio čempionate, kuris vyko JAV. Tame čempionate Jusgolavija ketvirtfinalyje 81:78 eliminavo šeimininkus JAV krepšininkus, o vėliau iškovojo ir aukso medalius.
Serbijos ir Juodkalnijos rinktinė (2003-2006 m.)
2003 m. iš krepšinio žemėlapio išnyko Jugoslavijos pavadinimas. FIBA organizuojamuose turnyruose 2003-2006 m. dalyvavo Serbijos ir Juodkalnijos rinktinė.
Taip pat skaitykite: Tiesioginės jaunimo krepšinio rungtynės
Tada prasidėjo tikras šios rinktinės krachas. 2003 m. Europos pirmenybėse Serbija ir Juodkalnija dar iškovojo 6 vietą (prisiminkime, kad Lietuva tais metais tapo Europos čempione). Dar po metų, 2004-ųjų olimpinėse žaidynėse ši rinktinė buvo eliminuota dar grupės etape ir užėmė galutinę 11 vietą. Po dviejų nuviliančių turnyrų, prieš Serbijos ir Juodkalnijos rinktinės vairo stojo legendinis treneris Želko Obradovičius. 2005-ųjų Europos pirmenybės vyko būtent Serbijoje ir Juodkalnijoje, tačiau ir čia rinktinė patyrė fiasko. Net nepasiekusi ketvirtfinalio etapo (atkrintamosiose pralaimėta prancūzams 71:74), Serbija ir Juodkalnija užėmė 9 vietą.
Nepaisant prastų pasirodymų, Serbija ir Juodkalnija sulaukė vardinio kvietimo į 2006-ųjų pasaulio vyrų krepšinio čempionatą (už nuoplenus krepšiniui). Tačiau ir čia buvo patirtas fiasko, kai tesugebėta užimti 9 vietą.
Atsiskyrimas ir nauji keliai
2006-siais Juodkalnijoje įvyko referendumas dėl atsiskyrimo nuo Serbijos. Už tai balsavo 55,5 proc. juodkalniečių. Dėl to jau 2007-ųjų Europos čempionate dalyvavo nebe Serbijos ir Juodkalbijos, o tik Serbijos rinktinė.
Bet pokyčiai esmės nepakeitė, nes tame turnyre serbai pralaimėjo visas tris grupės kovas ir užėmė paskutinę vietą turnyre. Taip Serbija prarado galimybę varžytis 2008-ųjų olimpinėse žaidynėse.
Serbijos rinktinės atgimimas
Prie 2009-ųjų Serbijos rinktinės vairo stojo kitas garsus specialistas Dušanas Ivkovičius. Jis sugebėjo sugrąžinti pasitikėjimą serbams, kurie tais metais vėl kovojo finale, kuriame 63:85 pralaimėjo ispanams. Šioje serbų rinktinėje žaidė Milošas Teodosičius, Nemanja Bjelica, Miroslavas Raduljica (jiems tada tebuvo 21-22 metai) bei kiek labiau patyręs Nenadas Krstičius. Po šokio sėkmingo pasirodymo serbai lyg ant sparnų žaidė 2010-ųjų pasaulio pirmenybėse Turkijoje, kur tik pusfinalyje pralaimėjo šeimininkams, o kovoje dėl bronzos medalių nepasipriešino dar geriau žaidusiems lietuviams. Bet užimta 4 vieta jaunai serbų rinktinei buvo neblogas pasiekimas.
Taip pat skaitykite: Rezultatyvios krepšinio rungtynės
Nepaisant parodytų atsigavimo ženklų, serbai vėl krito į duobę. Viskas prasidėjo 2011 m. Lietuvoje vykusiame Europos čempionate, kur serbai suklupo ketvirtfinalyje, o vėliau pralaimėjo ir likusias paguodos kovas bei užėmė 8 vietą. Toks blankus pasirodymai užkirto serbams kelią į 2012 m. olimpines žaidynes. Taip serbai buvo priversti praleisti jau antrą olimpiadą iš eilės. 2013 m. Europos čempionate serbai išgyveno „deja vu“ jausmą, kai vėl suklupo ketvirtfinalyje ir užėmė tik 7 vietą. Tokie rezultatai netenkino Serbijos krepšinio vadovų, todėl jie parodė duris D. Ivkovičiui ir pakvietė rinktinei vadovauti legendinį krepšininką A. Džordževičių. Nuo to laiko, kai šis specialistas stojo prie Serbijos rinktinės vairo, ši rinktinė iškovojo tris sidabro medalius (2014 m. pasaulio pirmenybėse, 2016 m. olimpiadoje ir 2017-ųjų Europos čempionate).
A. Džordževičius iš pradžių perrikiavo savo kariauną. Palyginus 2013 m. ir 2014 m. serbų rinktinės sudėtis, liko 7 tos pačios pavardės - Bogdanas Bogdanovičius, Nemanja Bjelica, Stefanas Markovičius, Nikola Kaliničius, Nenadas Krstičius, Rasko Katičius ir Kauno „Žalgiryje“ anksčiau žaidęs Vladimiras Štimacas. Prie jų prisijungė traumas išsigydęs Milošas Teodosičius, Marko Simonovičius, Stefanas Jovičius, Stefanas Bircevičius ir Miroslavas Raduljica. Jaunų ir patyrusių krepšininkų junginys su puikiu treneriu priešaky iškart nukalė pasaulio čempionato sidabro medalius. 2015-ųjų Europos čempionate serbai liko per žingsnį nuo medalių, kai mažajame finale pralaimėjo prancūzams. 2016-ųjų olimpiadoje šioje rinktinėje debiutavo sutartį su Denverio „Nuggets“ pasirašęs Nikola Jokičius. Jau tada jis tapo 4 rezultatyviausiu krepšininku rinktinėje. Serbai olimpinėse žaidynėse liko antri, kai finale pralaimėjo JAV krepšininkams (66:96). 2017-siais Serbija vėl kovojo Europos čempionato finale, kuriame kiek netikėtai pralaimėjo fantastiškai sužaidusiems slovėnams. Bet tose pirmenybėse serbai vertėsi be N. Jokičiaus pagalbos, kurį turi šių metų sudėtyje.
Palyginus šių metų ir 2014-ųjų (kai serbai vėl pradėjo laimėti medalius) Serbijos rinktinės sudėtis, galima matyti, kad stengiamasi išlaikyti branduolį, kuris įrodė visam pasauliui, jog yra pasirengęs žaisti aukščiausiame lygyje. Šiemet rinktinėje nėra pasiruošimo metu traumą patyrusio M. Teodosičiaus, bet jį puikiai gali pakeisti „Žalgiryje“ subrendęs Vasilje Micičius. Rinktinėje toliau žaidžia B. Bogdanovičius, N. Bjelica, M. Simonovičius, M. Raduljica, S. Bircevičius, S. Jovičius. O prie jų pridėjus jau minėtą N. Jokičių, šiemet į NBA persikėlusį Marko Guduričių, milžiną Bobaną Marjanovičių, turime itin galingą sudėtį, kuri gali laimėti. Nors iki šiol taip nė karto ir nesugebėjo užlipti ant aukščiausio apdovanojimų laiptelio.
Juodkalnijos kelias
Pati Juodkalnija kaip nepriklausoma valstybė atsirado visai neseniai. Kai oriomis ir žinančiomis, ko nori iš gyvenimo, save laikančios valstybės atsiskyrė nuo Jugoslavijos, ir kai kurios jų tapo išties sėkmingomis (Slovėnija, Kroatija), Juodkalnija buvo iš tų, kurios nenorėjo pokyčių ir kartu su Serbija karinėmis priemonėmis mėgino sulaikyti Jugoslavijos byrėjimą. Nesulaikė, tačiau liko Jugoslavijos, kurią jau besudarė tik Serbija ir Juodkalnija, sudėtyje. Manau, tai buvo klaida, sustabdžiusi Juodkalnijos vystymąsi bent penkiolikai metų. Jei ne šis stagnacinis sprendimas, galbūt Juodkalnija jau šiandien būtų tokio pat ekonominio lygio kaip Kroatija. O gal ir ne. Greičiausiai ne. Mentalitetas ne tas, religija ne ta. Kroatija jiems yra per kietas riešutėlis. Bet būtų vis tiek geriau nei yra dabar. 2006 m. referendumu Juodkalnija lyg ir nusprendė būti nepriklausoma. Sakau lyg ir, nes nepriklausomybės šalininkai surinko vos daugiau nei pusę balsų, o ir patys gyventojai iki šiol sako, kad nepriklausomybės reikėjo labiau politikams nei jiems. Serbai jiems broliai, ir nieko čia neprigalvosi. Kai yra toks susiskaldymas tarp gyventojų, tai nieko nuostabaus, kad nevieningumas ir neapsisprendimas, kuria kryptimi sukti šalies vairą, lėmė jos stabčiojimą ir stagnaciją.
Lietuvos ir Serbijos futbolo rinktinių susitikimai
Lietuvos ir Serbijos rinktinių susitikimų istorija prasidėjo dar 2002 metais, kai ši šalis išgyveno permainų laikotarpį ir buvo gana dažnai keičiami valstybės pavadinimai. Metraščiuose užfiksuota, kad Lietuvos rinktinei teko žaisti prieš Jugoslaviją, Serbiją ir Juodkalniją bei Serbiją. Per penkis tarpusavio mačus lietuviai iškovojo vieną pergalę, serbai - keturias. Nė vienas susitikimas nesibaigė taikiai.
Taip pat skaitykite: Krepšinio akistatos analizė
Pirmosios Lietuvos ir Jugoslavijos rinktinių draugiškos rungtynės vyko 2002 metais svečiuose Smederevo „Sartid“ stadione. Dabartinio Juodkalnijos futbolo federacijos prezidento Dejano Savičevičiaus treniruojami jugoslavai nugalėjo Benjamino Zelkevičiaus vadovaujamus lietuvius 4:1. Įvarčius mušė vėliau ryškius pėdsakus istorijoje palikę futbolininkai. Lietuvos rinktinėje taikliai vartus atakavo 2010-2011 m. Lietuvos rinktinę treniravęs Raimondas Žutautas. Jugoslavijos rinktinę į priekį vedė dažnai lietuvius skriaudęs Mateja Kežmanas, įmušęs 2 įvarčius. Dar vienas įdomus faktas - pirmą rungtynių įvartį įmušė Saša Iličius, kuris šiais metais, būdamas jau 40 metų, apsilankė Lietuvoje, gindamas Belgrado „Partizan“ klubo spalvas per UEFA Europos lygos susitikimą su „Trakais“.
Dar du kartus abi rinktines burtai suvedė pasaulio čempionato atrankos turnyruose. 2006 metų pasaulio čempionato atrankoje Serbijos ir Juodkalnijos rinktinė dukart pranoko Algimanto Liubinsko treniruojamą komandą vienodu rezultatu 2:0. Pirmosios rungtynės 2005 metų rugsėjį Belgrado „Crvena zvezda“ stadione įsimins dabartiniam Lietuvos rinktinės treneriui Edgarui Jankauskui. Po susidūrimo su varžovu puolėjui buvo prakirsta galva ir jis turėjo nemažą dalį rungtynių žaisti sutvarstytas. Belgrade lietuvius vėl skriaudė įvarčius mušę M. Kežmanas ir S. Iličius. 2005 metų vasarą iš Londono „Chelsea“ į Madrido „Atletico“ perėjęs M. Kežmanas įvartį pelnė ir per antras rungtynes Vilniuje, tuometiniame „Vėtros“ stadione.
Lietuvos ir Serbijos rinktinės apsikeitė pergalėmis 2010 m. pasaulio čempionato atrankos turnyre. Pirmas susitikimas vyko 2008 m. spalį Belgrado „Crvena zvezda“ stadione, kuriame šeimininkus palaikė 22 tūkst. sirgalių. Vieno tituluočiausių Serbijos trenerių Radomiro Antičiaus (buvęs garsiausių Ispanijos klubų - Madrido „Real“, „Barcelona“, Madrido „Atletico“ - treneris) vadovaujami serbai laimėjo rezultatu 3:0. 2009 m. spalį portugalo Jose Couceiro treniruojamiems lietuviams pavyko pasiekti revanšą Marijampolėje ir dukart pralaužti vienos ryškiausių Serbijos futbolo žvaigždžių Bronislavo Ivanovičiaus cementuojamą gynybą. Po Mindaugo Kalono ir Mariaus Stankevičiaus įvarčių Lietuvos rinktinė iškovojo pergalę 2:1.
Artimiausia Lietuvos ir Serbijos futbolininkų dvikova vyks rugsėjo 7 dieną LFF stadione.
tags: #serbija #juodkalnija #futbolas