Dviračių sportas yra ne tik populiari laisvalaikio praleidimo forma, bet ir rimta sporto šaka, apimanti įvairias disciplinas. Nuo profesionalų varžybų iki mėgėjiško aktyvumo, dviračių sportas siūlo kažką kiekvienam. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines dviračių sporto rūšis, jų ypatumus ir istoriją Lietuvoje bei pasaulyje.
Dviračių Sporto Apžvalga
Dviračių sportas apima plento, kalnų dviračių, treko sporto šakas ir BMX (mažųjų dviračių kroso) lenktynes, krosą. Tai viena mėgstamiausių sporto šakų visame pasaulyje. Dviračių sportą galime dalinti į dvi stambias kategorijas: profesionalai ir mėgėjiškai sportuojantys žmonės. Žinoma, profesionalių dviratininkų yra mažuma palyginus su mėgėjų mase, tai yra visa pagrindinė varomoji jėga dviračių pasaulyje.
Istorija
Dviratis buvo išrastas 1819 m., netrukus Europoje pradėtos rengti ir dviračių lenktynės, kurios ypač išpopuliarėjo 19 a. pabaigoje. Pirmosios varžybos mediniais dviračiais įvyko 1869 m. Prancūzijoje. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1895 m. (treko), 1927 (plento), 1950 m. (kroso), 1990 m. (kalnų), 1993 m. (BMX).
Dviračių sportas Lietuvoje
Lietuvoje dviračių sportas pradėtas kultivuoti 1905-1912 m., 1923 m. buvo įsteigta Lietuvos dviratininkų sąjunga. Nuo 1953 buvo organizuojamos lenktynės „Aplink Tarybų Lietuvą“, nuo 1959 m. - daugiadienės lenktynės maršrutu Vilnius - Ryga - Talinas. Nuo 1957 m. kasmet buvo rengiamos vaikų ir paauglių varžybos, nuo 1965 m. - tarptautinės jaunimo Baltijos draugystės lenktynės Lenkijos ir Lietuvos keliais.
I Lietuvos plento dviračių čempionatas įvyko 1922 08 22: 1 km pavienio starto lenktynes (1 min 31,0 s) ir 10 km grupines lenktynes (19 min 50,0 s) laimėjo V. Bulota (Kauno Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga). 1924 06 22 surengtas II Lietuvos čempionatas: 110 km grupines lenktynes maršrutu Kaunas-Marijampolė-Kaunas laimėjo J. 1925 Kaune, šalia Vytauto parko, pastatytas pirmasis medinis dviračių trekas (172 m ilgio ir 4,4 m pločio). 1926 surengtas I Lietuvos treko dviračių čempionatas. Pirmuoju čempionu tapo E. Preisas (Kauno Kovas).
Taip pat skaitykite: Dviračių taisyklės pėsčiųjų perėjose
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos dviračių sporto federacija tapo savarankiška, 1991 atkurta jos narystė Tarptautinėje dviračių sporto sąjungoje. Tuo metu federacijai priklausė 17 klubų, dirbo 30 etatinių trenerių, treniravosi apie 600 sportininkų. 2007 federacijai priklausė 32 klubai, dirbo 42 etatiniai treneriai, treniravosi apie 450 sportininkų. Pagrindinės sporto bazės - Klaipėdoje ir Panevėžyje. 1992 įkurta Panevėžio Olimpo sporto mokykla. 2008 Panevėžio Cido universalioje sporto arenoje įrengtas dviračių trekas.
Plento Lenktynės
Tai lenktynės, kurios vyksta plente, miestuose, bruko ar net žvyro sektoriuose. Ši dviračių sporto šaka reikalauja ypatingos ištvermės, jėgos ir greičio savybių. Lenktynės trunka nuo 4 iki 7 valandų, o atstumai svyruoja nuo 130 iki 290 km. Pačio krūvio intensyvumas dažniausiai priklauso nuo daugelio išorinių veiksnių: varžybų trasos sudėtingumo, oro sąlygų, komandų strateginių veiksnių. Pagrindinis jėgų taupymo būdas yra siekimas kuo ilgesnę trasos dalį važiuoti kito sportininko užuovėjoje. Būtent ši strategija varžybose leidžia diktuoti pakankamai aukštą vidutinį greitį (42 - 50 km/val), atlikti taktinius komandinius ir individualius veiksmus.
Plento lenktynių rungtys
Plento lenktynes dar sudaro įvairios rungtys, tokios kaip: individualios lenktynės laikui, grupinės lenktynės, kriteriumai ir komandinės lenktynės laikui. Plento dviratininkų varžybų trasos yra labai įvairios, todėl dviratininkai, atsižvelgiant į jų fizinius duomenis, fizinį ir funkcinį parengtumą, pasirenka sau palankesnę varžybų taktiką.
Dviratininkai, turintys išvystytas greičio savybes, pasižymi kur kas didesne raumenų mase, nei sportininkai, specializuojantys kalnų trasose, kurių raumenų bei riebalų masė yra akivaizdžiai mažesnė, o funkcinis pajėgumas didesnis.
Plento lenktynių tipai
Plento lenktynės yra vienadienės ir daugiadienės; individualiosios (sportininkai startuoja po vieną), grupinės (duodamas bendras startas grupei sportininkų) ir žiedinės (trasa įveikiama keliolika ar keliasdešimt kartų su tarpiniais finišais).
Taip pat skaitykite: Dviračių sporto rūšys
Treko Lenktynės
Treke rengiamos hitų (200, 500 ir 1000 m pavienės greičio lenktynės, startas iš vietos ir iš eigos), persekiojimo (nuotoliai: jauniams - 2000 m, moterims - 3000 m ir vyrams - 4000 m), sprinto (1000 m arba 2-3 ratai) lenktynės, individualiosios iškrintamosios lenktynės (10-30 ratų) ir lenktynės su tarpiniais finišais. Treke rengiamos hitų (200, 500 ir 1000 m pavienės greičio lenktynės; startas iš vietos ir važiuojant), lengvatinės (silpnesniems varžovams sutrumpinama distancija), persekiojimo (distancija 2000, 3000 ir 4000 m; laikas nefiksuojamas) lenktynės, sprintas (1000 m arba 2-3 ratai), individualiosios iškrintamosios lenktynės (20-30 ratų), lenktynės su tarpiniais finišais, keirinas. Lenktyniaujama sportiniais dviračiais, pritaikytais treko lenktynėms.
Kalnų Dviračių Lenktynės
Kalnų dviračių sportas apima lenktynes bekele, dažnai kalnuotose vietovėse. Ši sporto šaka reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir puikių techninių įgūdžių valdant dviratį sudėtingomis sąlygomis.
BMX (Mažųjų Dviračių Kroso) Lenktynės
BMX (mažųjų dviračių kroso) - tai ekstremalus dviračių sportas, kuriame sportininkai varžosi specialiai įrengtose trasose su tramplinais, posūkiais ir kitais kliūtimis. BMX lenktynės reikalauja didelio greičio, vikrumo ir drąsos.
„Cyclo-cross“ Lenktynės
„Cyclo-cross“ - tai dviračių sporto šaka, kurioje lenktynės vyksta įvairiu reljefu, įskaitant purvą, smėlį, žolę ir net laiptus. Ši sporto šaka reikalauja tiek fizinės ištvermės, tiek techninių įgūdžių, nes dviratininkams dažnai tenka nešti dviratį per sudėtingas atkarpas.
Kitos Dviračių Sporto Šakos
Be jau minėtų, egzistuoja ir kitos dviračių sporto šakos, tokios kaip:
Taip pat skaitykite: Nuo įkūrimo iki šių dienų: „Vitus“
- Dailusis važiavimas dviračiais: Ši sporto šaka apima įvairius triukus ir akrobatinius elementus, atliekamus su dviračiu.
- Dviračių sportiniai žaidimai: Tai komandiniai žaidimai, kuriuose naudojami dviračiai.
Važiavimas dviračiu - nauda sveikatai
Dviračių sportas - tai viena populiariausių fizinio aktyvumo formų pasaulyje, kurią renkasi įvairaus amžiaus žmonės. Važiavimas dviračiu yra puikus būdas ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir pagerinti bendrą sveikatos būklę bei gyvenimo kokybę.
Fizinė nauda sveikatai
Važiavimas dviračiu yra viena veiksmingiausių kardio treniruočių. Jis padeda stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje. Tyrimai rodo, kad reguliariai važinėjant dviračiu galima reikšmingai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Be to, tai itin veiksmingas būdas sudeginti kalorijas ir palaikyti normalų kūno svorį.
Dviračių sportas taip pat stiprina kojų raumenis, pagerina jų tonusą ir padeda palaikyti sąnarių sveikatą. Skirtingai nei bėgimas ar kitos didelio intensyvumo sporto šakos, važinėjimas dviračiu yra mažiau apkraunantis sąnarius, todėl yra tinkamas net tiems, kurie turi sąnarių problemų ar atsigavinėja po traumų.
Psichologinė nauda sveikatai
Be fizinių privalumų, dviračių sportas daro didžiulį poveikį psichinei sveikatai. Važiavimas dviračiu skatina endorfinų - laimės hormonų - išsiskyrimą, kurie padeda kovoti su stresu ir pagerina nuotaiką. Be to, reguliari fizinė veikla gali sumažinti depresijos ir nerimo simptomus, skatindama pozityvesnį požiūrį į gyvenimą.
Dviračių sportas taip pat leidžia pabėgti nuo kasdienės rutinos ir mėgautis gamtos teikiamais malonumais. Važiuojant mišku, palei upes ar per parkus, galima atsipalaiduoti, atgauti energiją ir išvalyti mintis. Tai puiki galimybė pabūti su savimi arba praleisti kokybišką laiką su šeima ir draugais.
Gyvenimo kokybės gerinimas
Reguliariai važinėjant dviračiu galima pastebėti reikšmingus gyvenimo kokybės pokyčius. Geresnė fizinė sveikata suteikia daugiau energijos kasdienėje veikloje, o geresnė psichinė būklė padeda efektyviau susidoroti su iššūkiais. Dviračių sportas taip pat skatina geresnį miego režimą - po aktyvios dienos lengviau užmigti ir kokybiškiau pailsėti.
Be to, dviračių sportas yra puiki transporto priemonė, kuri padeda sutaupyti laiką ir pinigus. Važiuojant dviračiu į darbą ar mokslus galima išvengti automobilių spūsčių ir tuo pačiu prisidėti prie aplinkos apsaugos, sumažinant transporto priemonių išmetamųjų dujų kiekį.
Dviračio pasirinkimas
Prieš tai turite atsakyti į šiuos klausimus - kur ir kaip dažnai planuojate važinėtis dviračiu. Jei dažniausiai ketinate važiuoti mieste, tuomet pasirinkite miesto dviratį. Miesto dviračiai yra patogesni nei sportiniai ir nors turi asfaltui pritaikytas padangas, bet taip pat puikiai tiks ir paplūdimyje.Jei planuojate daug keliauti, tuomet jums labiau tiktų turistinis modelis. O planuojant kelionę per miškus, kalnus ar neasfaltuotus kelius,geriau rinktis kalnų dviratį. „Kalnų dviračiai, dar vadinami MTB, yra geri, nes juos galite naudoti tiek mieste, tiek už jo ribų. Pagrindinės savybės, skiriančios juos nuo miesto dviračių: platesnės padangos su ryškiu protektoriumi ir smūgio amortizacija, išskirtinė rėmo geometrija ir dviratininko padėtis. Važiuojant miesto dviračiu nugara yra tiesesnė, todėl jį lengviau valdyti. Bet šis dviratis yra netinkamas kelionėms per miškus ar kalnuotą vietovę, nes tokia padėtis dviratininkui nėra pakankamai saugi“ - paaiškina L. Dranginytė. Taip pat yra kelių dviračiai, kuriuos turėtų rinktis mėgstantieji greitį. Iš kitų dviračių tipų jie išsiskiria vairo forma ir ypatingu lengvumu - tik apie 3-4 kg, o tai leidžia pasiekti didelį greitį. Šie dviračiai naudojami dviračių maratonuose.
Kaip pasirinkti dviratį?
Renkantis dviratį labai svarbus jūsų ūgis.Jeigu jūsų ūgis neviršija 155 cm, tai jums labiausiai tiks dviratis su 13-14,5 colio rėmu.Jei jūsų ūgis 156-178 cm, tada rėmas turi būti 15-19 colių.179-190 cm ūgio žmonėms patartina rinktis 20-21 colių rėmą.O jeigu jūs esate aukštesni nei 190 cm, dviratis turi būti nuo 22 iki 24 colių.Jei pasirenkamas netinkamo dydžio dviratis, bus sunkiau juo manevruoti, rėmas bus per ilgas, o dviratininko kūnas netaisyklingoje padėtyje. „Prieš pirkdami jūs tikrai turėtumėte atsisėsti ant dviračio ar, dar geriau, šiek tiek juo pasivažinėti, suprasti, ar jums yra patogus naudoti, nes reikia atsižvelgti ir į skirtingas kiekvieno žmogaus kūno proporcijas. Tokio pat ūgio dviratininkų gali skirtis kojų ilgis. Trumpesnės kojos reiškia, kad toks dviratininkas turi pasirinkti dviratį su mažesniu rėmu“, - pataria „4F“ sporto prekių ženklo ambasadorė.
Saugumas
Norint mėgautis dviračių sporto privalumais, svarbu pasirūpinti, kad jūsų dviratis būtų tvarkingą dviratį ir tinkamai prižiūrimas. Tvarkingas dviratis užtikrina ne tik patogų, bet ir saugų važiavimą, ypač ilgesnėse distancijose ar intensyviuose maršrutuose. Todėl verta reguliariai tikrinti stabdžių, padangų bei grandinės būklę ir užtikrinti, kad visos dalys veiktų sklandžiai.
Išvados
Dviračių sportas yra įvairi ir įdomi sporto šaka, siūlanti daugybę galimybių tiek profesionalams, tiek mėgėjams. Nesvarbu, ar pasirinksite plento lenktynes, treko varžybas, kalnų dviračių nuotykius ar BMX ekstremalumą, dviračių sportas suteiks jums ne tik fizinį aktyvumą, bet ir daug teigiamų emocijų.
tags: #si #dviraciu #sporto #rusisdisciplina