Lietuvos futbolo čempionatas visuomet garsėjo talentingais puolėjais, kurie savo įvarčiais prisidėdavo prie komandų pergalių ir įrašydavo savo vardus į lygos istoriją. Šiame straipsnyje apžvelgsime rezultatyviausius puolėjus, jų statistiką ir tendencijas, kurios vyravo Lietuvos futbolo čempionate.
Rezultatyvumo Metamorfozės Vilniaus „Žalgiryje“
Vilniaus „Žalgiris“ visada buvo viena iš pagrindinių jėgų Lietuvos futbolo čempionate, o komandos puolėjai - svarbi pergalių kalvė. Per pastaruosius penkerius metus „Žalgirio“ atakos smaigalyje žibėjo tiek legionieriai, tiek vietiniai talentai.
- 2010 metai: Rezultatyviausiu komandos žaidėju tapo Artūras Jeršovas.
- 2011 metai: A lygoje karaliavo Deivydas Matulevičius, pelnęs 19 įvarčių.
- 2012 metai: Atakos smaigalyje sukosi škotas Kalumas Eliotas (Calum Elliot) ir lenkas Kamilis Bilinskis.
- 2013 metai: Kamilis Bilinskis įmušė 21 įvartį ir padėjo „Žalgiriui“ iškovoti pirmąjį A lygos čempionų titulą.
- 2014-2015 metai: Didžiausią naštą puolime vilko lietuviai - Linas Pilibaitis ir Darvydas Šernas.
Praėjusio sezono viduryje prie „Žalgirio“ prisijungęs D. Šernas įmušė 17 įvarčių ir tapo rezultatyviausiu sostinės ekipos futbolininku. Tačiau po sėkmingo sezono alytiškis nusprendė karjerą pratęsti Turkijoje, o „Žalgirio“ puolimo smaigalyje jo vietą užėmė B. Atajičius.
B. Atajičiaus Debitas Lietuvos Čempionate
Nuo pirmų A lygos rungtynių B. Atajičius ėmėsi įrodinėti, kad pernai rezultatyviu žaidimu Lietuvos čempionate pasižymėję puolėjai turi rimtą konkurentą. Futbolo pradžiamokslį B. Atajičius išėjo „Malmo“ klube, o nuo 16 metų tobulėjo Škotijos futbolo flagmanų - Glazgo „Celtic“ gretose. Tačiau įsitvirtinti pagrindinėje „Celtic“ sudėtyje jam nepavyko, tad 2015 m. B. Atajičius persikėlė į Suomiją.
Nors jo „Seinajoen Jalkapallokerho“ komanda šalies pirmenybėse nukarūnavo daugkartinius čempionus „Helsingin Jalkapalloklubi“, B. Atajičiaus indėlis į komandos pergales nebuvo toks svarus, kaip jam pačiam norėjosi.
Taip pat skaitykite: Lietuvos futbolo legendos ir jaunoji karta
„Suomijos čempionate pernai sužaidžiau gal 20 rungtynių, bet įmušiau tik vieną įvartį. Tiesa, dar du kartus pasižymėjau lygos taurės turnyre. Nors žaidžiau nemažai, aikštėje neturėjau stabilios pozicijos. Kadangi komanda propagavo gynybinio stiliaus futbolą, aš buvau mėtomas iš vieno aikštės krašto į kitą ir negalėjau pademonstruoti savo sugebėjimų puolime. Tad po sezono abipusiu sutarimu su klubo vadovais nusprendėme nepratęsti sutarties. Norėjau rasti komandą, kurioje galėčiau žaisti puolėjo pozicijoje, nes būtent atakos smaigalyje jaučiuosi geriausiai“, - sakė 22 metų „Žalgirio“ naujokas.
Akivaizdu, kad „Žalgiryje“ B. Atajičiui rūpintis dėl vietos aikštėje netenka. Nuo pirmų kontrolinių rungtynių su Balstogės „Jagiellonia“ pagrindinio puolėjo vietą užėmęs futbolininkas komandos treneriams ir vadovams įrodinėja, kad yra vertas jų pasitikėjimo. Prieš sezoną vykusiose kontrolinėse rungtynėse B. Atajičius pelnė 4 įvarčius ir buvo rezultatyviausias komandos žaidėjas. Nors prie „Žalgirio“ pergalės Lietuvos futbolo federacijos Supertaurės rungtynėse įvarčiais neprisidėjo, jau po kelių dienų dviem taikliais smūgiais nukalė pirmąją pergalę A lygoje. Kad tai nebuvo atsitiktinumas, B. Atajičius įrodė antrojo turo rungtynėse su Kauno „Stumbru“. 22 metų puolėjas įmušė dar du įvarčius, o „Žalgiris“ laimėjo 6:3. Smagi sezono pradžia B. Atajičių iš karto užkėlė į rezultatyviausių Lietuvos čempionato žaidėjų sąrašo viršūnę.
„Taip, pradžia tikrai nebloga. Jei taip visą sezoną kiekvienose rungtynėse muščiau po du įvarčius, būčiau labai patenkintas. Tačiau progų turėjau gerokai daugiau. Gaila, kad nepavyko visų jų realizuoti, tad tikrai dar turiu kur tobulėti“, - savikritiškai savo pasiekimus įvertino B. Atajičius.
Persikėlimas į Vilniaus „Žalgirį“
B. Atajičius teigė, kad sužinojo apie „Žalgirio“ susidomėjimą šių metų pradžioje. Kadangi nei apie šią komandą, nei apie Lietuvos futbolą informacijos neturėjo, nusprendė apsilankyti Vilniuje. Jį sužavėjo ambicingi vadovai, jaunas ir kvalifikuotas trenerių kolektyvas, geros treniruočių sąlygos ir svarbiausia, kad komanda vasarą žais Čempionų lygos atrankos varžybose. Tokie klubo planai sutapo su jo paties norais ir ambicijomis. Jis troško dar kartą pasinerti į Čempionų lygos varžybų atmosferą ir padaryti viską, kad sezonas Europoje nesibaigtų po pirmų rungtynių.
Patirtis Čempionų Lygoje
2013-2014 m. sezoną B. Atajičius pradėjo pagrindinėje Glazgo „Celtic“ komandoje. Nors žaidė nedaug, treniravosi su pagrindine ekipa, važinėjo į rungtynes. Du kartus buvo įtrauktas į „Celtic“ paraišką ir Čempionų lygos grupių etapo rungtynėms. Tais metais „Celtic“ žaidė vienoje grupėje su Amsterdamo „Ajax“, Milano „AC Milan“ ir Barselonos „FC Barcelona“ ekipomis. Jis buvo registruotas rungtynėms su „Ajax“ ir „Barcelona“. Nors pačiam žaisti neteko, vien buvimas tokioje aplinkoje paliko neišdildomą įspūdį.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Tikslai su „Žalgiriu“
„Žalgirio“ vadovai komandai kelia aukštus tikslus: laimėti visus titulus Lietuvoje, o Europos lygos atrankos varžybose pasiekti ketvirtą etapą. B. Atajičiui patinka iššūkiai. Jis žino, kad Lietuvoje „Žalgiris“ jau kelerius metus iš eilės laimi viską, tad čia tikslai labai aiškūs. Didžiausi išmėginimai laukia vasarą Europos taurių turnyruose. Jis tiki, kad komanda bus tinkamai pasirengusi Čempionų lygos atrankos varžyboms, nes turi tikrai pajėgią komandą, draugišką kolektyvą, tad per likusį laiką tereikia gerinti žaidimą ir tarpusavio supratimą. Asmeniškai jis norėtų Lietuvos čempionate įmušti 25-30 įvarčių, nes mano, kad ne taip svarbu, kurioje šalyje pelnai įvarčius, nes tai padaryti nėra lengva. Jis tiki, kad gera statistika padės jam atkreipti kitų šalių komandų vadovų dėmesį.
Karjera Glazgo „Celtic“ Klube
Profesionalaus futbolininko karjerą B. Atajičius pradėjo Škotijoje, Glazgo „Celtic“ klube. Pradžia buvo labai gera. Kai 2010 m. pradžioje iš Malmės persikėlė į Glazgą, iš pradžių žaidė „Celtic“ jaunimo (iki 17 metų) komandoje, jį kvietė į treniruotes su pagrindine komanda. Tačiau rungtynėse su Glazgo „Rangers“ jaunimo komanda patyrė sunkią pėdos traumą, teko tris mėnesius praleisti be futbolo. Grįžus į aikštę buvo visokių abejonių, smulkių traumelių. Prireikė laiko, kad susigrąžintų optimalią sportinę formą. Tačiau 2012-2013 m. sezone su „Celtic“ jaunimo (iki 20 metų) komanda laimėjo Škotijos jaunimo čempionatą, o jis tapo rezultatyviausiu žaidėju. Tada klubo vadovai pasiūlė pratęsti sutartį dar dvejiems metams. Tuometinis komandos treneris Nilas Lenonas (Neil Lennon) pažadėjo, kad turės galimybę išmėginti jėgas ir pagrindinėje komandoje. Ir savo pažadą ištesėjo.
Škotijos aukščiausiojoje lygoje B. Atajičius debiutavo 2013 m. gegužės 19 d., tiesa, sužaidė tik vienas rungtynes. Bet kitą sezoną pradėjo pagrindinėje „Celtic“ komandoje. Pirmoje sezono dalyje sužaidė trejas rungtynes Škotijos čempionate, įmušė įvartį į „Motherwell“ vartus, bet įsitvirtinti pagrindinėje „Celtic“ sudėtyje nepavyko. Treniravosi, važinėjo į rungtynes, bet beveik nežaidė. Supranta, kad jaunam futbolininkui prasimušti į Čempionų lygos kalibro komandą yra labai sudėtinga. Juo labiau kad iš puolėjo visi laukia įvarčių, jų reikia čia ir dabar, tad klubai dažniausiai nusiperka daugiau patirties turinčius žaidėjus. Todėl 2014 m. pusmetį praleido Anglijoje, trečiame divizione žaidusioje „Shrewsbury Town“ komandoje. Bet jam ten nepatiko. Komanda žaidė primityvų futbolą, dažniausiai kamuolį iš gynybos perduodavo į puolimą, tad jiems reikėjo aukšto, galingo puolėjo. Žaidimas galva nėra jo stipriausia pusė, tad žaidė ne puolime, o saugų grandyje. Kai grįžo į Glazgą, N. Lenono komandoje jau nebuvo, o naujas treneris jo komandoje nematė. Tad prieš 2014-2015 m. sezoną atsisveikino su „Celtic“ klubu, o po kelių mėnesių persikėlė į Suomiją.
Škotijos ir Suomijos čempionatuose pelnė po vieną įvartį, o Lietuvoje muša kiekvienose rungtynėse.
Ateities Planai
Su „Žalgiriu“ sudarė vienų metų sutartį. Futbolininko gyvenime sunku kurti ilgalaikius planus. Nuo karjeros posūkių niekas nėra apsaugotas. Jis tiki, kad su „Žalgiriu“ šiais metais pasieks visus numatytus tikslus, gerai užsirekomenduos futbolo rinkoje ir galės tęsti karjerą kitoje šalyje, pajėgesniame klube. Jam asmeniškai patinka Vokietijos ir Ispanijos čempionatai. Ten žaidžiamas greitas ir techniškas futbolas, o kiekvienas rungtynes stebi pilni stadionai.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
A. Paniukovas: Trumpalaikis Šviesulys Klaipėdos „Atlante“
Kitas ryškus puolėjas, kurio pasirodymas Lietuvos futbolo čempionate buvo įspūdingas, yra A. Paniukovas. Per 15 sužaistų rungtynių jis pelnė net 17 įvarčių ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus. Dviejose dvikovose jis pasižymėjo po keturis, vienoje - tris kartus. Tokia (kol kas) Klaipėdos „Atlanto“ puolėjo ir rezultatyviausio Lietuvos futbolo A lygos čempionato žaidėjo A. Paniukovo statistika.
Deja, dideliam uostamiesčio futbolo sirgalių apmaudui, ji vargu ar bus pagerinta. Maskvoje gimęs ir užaugęs A. Paniukovas šiuo metu „sėdi ant lagaminų“. „Atlantui“ sužaidus UEFA Europos lygos turnyro rungtynes jis ekipą paliks ir karjerą tęs gerokai stipresniame Europos klube. Nors neslepiama, kad talentingam puolėjui pasiūlymų netrūksta, o futbolo užkulisiuose kalbama, kad nauja jo karjeros stotele turėtų tapti Prancūzijos aukščiausiojoje lygoje žaidžiantis „Rennes“ futbolo klubas. Praėjusiame sezone 9 vietą Prancūzijos pirmenybėse užėmusioje ekipoje nuo rudens žais ir dar vienas „Atlanto“ futbolininkas - vartininkas Edvinas Gertmonas.
Tačiau bent jau artimiausias kelias savaites A. Paniukovas išliks Klaipėdos „Atlanto“ komandos nariu. Nors jam dar tik 20 metų, per savo karjerą futbolininkas jau spėjo nemažai pakeliauti. Sulaukusį šešerių metų sūnų tėtis nuvedė į pirmą Maskvos „Spartak“ klube vykusią treniruotę. Tačiau profesionalo karjerą A. Paniukovas pradėjo Maskvos „Dinamo“ klube, kuriam iki šiol oficialiai ir priklauso. Per šį laiką jis buvo nuomojamas Maskvos srities „Chimki“, Nalčiko „Spartako“ ir Kaliningrado „Baltikos“ komandoms. Šių metų pradžioje A. Paniukovas atsidūrė Klaipėdoje ir nuo pirmų A lygos rungtynių tapo uostamiesčio ekipos sirgalių numylėtiniu.
A. Paniukovo teigimu, jis neturėjo nė menkiausio šanso pasirinkti kitą sporto šaką, mat statybininku dirbantis tėvas nusprendė, kad sūnus bus futbolininkas. Vyresnysis Paniukovas iki šiol išlieka didžiausiu Andrejaus kritiku, kuriam net 4 per vienas rungtynes įmušti įvarčiai nereiškia gero žaidimo. Tad ir tėvo pagyrimų „Atlanto“ puolėjas per savo karjerą yra sulaukęs vos kelių. Nesunku atspėti, kam tapęs profesionaliu futbolininku A. Paniukovas atidavė pirmąjį atlyginimą. Tėvams. Tiesa, sau pasiliko tūkstantį dolerių ir šių pinigų užteko visam mėnesiui.
Ateities Planai
Klaipėdos „Atlantas“ tapo tarpine stotele A. Paniukovo karjeroje. Greičiausiai komandą paliks iš karto po Europos lygos turnyro rungtynių. Pasiūlymų yra daug ir įvairių, bet kol kas nieko konkretaus negali pasakyti. Dar reikia apie viską gerai pagalvoti.
Jis jau spėjo apsiprasti Lietuvos pajūryje, jam labai patinka Klaipėda ir Lietuva. Viskas čia gerai. Mieste daug kas kalba rusiškai, tad problemų nėra. Tik skirtumas, kad už viską reikia mokėti eurais.
Prieš atvykdamas į Lietuvą žaisti, manė, kad lygis bus truputį kitoks ir nedaug kuo skirsis nuo Rusijos futbolo, bet jis pasirodė esąs žemesnis. Silpniausia Lietuvos futbolo čempionato vieta - žaidžiamas labai jau atviras futbolas. Todėl kartais tiek daug įvarčių per rungtynes ir įmušama. Ir dar norėtųsi, kad pažiūrėti futbolo rungtynių ateitų daugiau žiūrovų.
Prieš debiutuodamas „Atlante“ tikėjosi, kad taip greitai priprasi ne tik naujoje komandoje, bet ir lengvai adaptuosiesi visame čempionate, imsi vieną po kito mušti įvarčius. Tikėjo savimi, tam dirbo ir viskas pakankamai gerai išėjo. Kol kas yra rezultatyviausias. Aišku, po pelnytų pirmųjų įvarčių dabar jaučia daug didesnį varžovų dėmesį ir aikštėje yra gerokai sunkiau. Bet to ir buvo galima tikėtis. Jam patinka ne tik mušti įvarčius, bet ir kurti situacijas komandos draugams, kad šie galėtų pasižymėti. Tačiau svarbiausia, kad laimėtų komanda.
„Atlantas“ labai jauna komanda, o jai čempionate sekasi gana gerai. Paslaptis tame, kad be puikių žaidėjų tarpusavio ryšių ir supratimo, ekipoje surinktas labai neblogas jaunimas, kuris nori žaisti ir parodyti, ką sugeba.
A. Paniukovas mano, kad „Atlantas“ šiame Lietuvos čempionate bus pirmajame trejetuke. Bet jei pavyks ir toliau išlaikyti tokį žaidimo lygį, kurį demonstruojame pastaruoju metu, galime ne tik apie antrąją, bet ir apie pirmąją vietą galvoti. Tačiau viską parodys laikas. Klaidų galime pridaryti tiek mes, tiek mūsų varžovai. Kaip ir jas ištaisyti.
Asmeniškai su sutartų rungtynių ir lažybų skandalais susidurti neteko, tad sunku ką ir komentuoti. Rusijos aukščiausiojoje lygoje to nėra. Žemesnėse lygose, niekam ne paslaptis, tokie negeri dalykai dedasi. Kalbant apie Lietuvą, taip girdėjo, kad čempionato pabaigoje mėgsta tokius dalykus daryti.
Jam teko atstovauti įvairaus amžiaus Rusijos rinktinėms. Viskas priklauso nuo trenerių štabo sprendimo, juk ne pats žaidėjas sprendžia, vertas jis ar ne žaisti nacionalinėje komandoje.
Nors A. Paniukovas yra jaunas, bet jau gali pelnytai pasigirti laimėjimais futbole, uždirbamais neblogais pinigais. Jis nebijau sužvaigždėti, nes viskas priklauso nuo auklėjimo. Jis turi namą užmiestyje, butą mieste ir mašiną. Jam daugiau pinigų nereikia, nes viską turi. Jis iki šiol sau viso atlyginimo nepasilieku. Jis daug matė jaunų žaidėjų, kurie iš pradžių gavo gerus pinigus, o jau po pusmečio jų nebesimatė.
A. Paniukovas neturi mylimos komandos ar komandų. Jis nori, kad būtų stiprus čempionatas, gaučiau žaisti ir kad man ten būtų gera. O, kad tai išsipildytų ir priaugtum iki aukščiausio lygio klubo, reikia tobulėti. Per visą savo karjerą futbolininkas negali sustoti.
Kiti Ryškūs Lietuvos Futbolo Čempionato Momentai
Lietuvos futbolo čempionate netrūksta ir kitų įsimintinų momentų, kurie prisideda prie lygos populiarumo ir intrigos.
- Debiutai: Lietuvos čempionate pasirodė trys jauni žaidėjai. „Kauno Žalgiryje“ - 19-metis Benas Anisas, Vilniaus „Žalgiryje“ - vos 16 metų Meinardas Mikulėnas, Kauno „Stumbre“ - 18-metis Simas Gedžiūnas. Visos jaunųjų futbolininkų atstovaujamos komandos 4-ajame ture iškovojo pergales.
- Nusivylimas: Nepaisant pergalės 3:0 prieš Klaipėdos „Atlantą“, „Žalgirio“ strategas Marekas Zubas buvo nepatenkintas komandos žaidimu: „Tiesą pasakius, žaidimas buvo siaubingas. Žinodamas mūsų galimybes, negaliu būti patenkintas. Esu patenkintas tik trimis taškais. Manau, kad žmonės iš mūsų šiose rungtynėse tikėjosi kur kas daugiau. Noriu atsiprašyti už komandos pasirodymą, kadangi tokiu būdu žaisti negalime. Trys taškai yra svarbu, bet tik tiek.“
- Atkarpa: „Stumbras“ buvo pralaimėjęs „Sūduvai“ net 12 susitikimų iš eilės, tačiau šią seriją nutraukė ir antrą kartą klubo istorijoje įveikė čempionus.
- Startas: Joao Luiso Martinso kariauna keturiuose pirmuose sezono mačuose demonstravo puikią gynybą bei toliau išlieka vienintele vienuolike, vis dar nepraleidusia įvarčio. Vis dėlto 2014 metais Gargždų „Banga“ savo vartus „sausus“ išlaikė net šešiuose pirmuose susitikimuose iš eilės.
- Iššovė: Rezultatyviausias šiame ture buvo Vilniaus „Riterių“ puolėjas Teremas Moffi, dvikovoje su „Palanga“ pelnęs du įvarčius, bet nerealizavęs dar poros puikių progų.
- Šviesulys: „Palanga“ per pirmas ketverias čempionato rungtynes praleido net 15 įvarčių, tačiau gali pasigirti turinti vieną iš rezultatyviausių čempionato futbolininkų. Rusas Idrisas Umajevas sužaidė tris mačus ir visuose juose pelnė po įvartį.
- Lyderiai: Penktą sezono įvartį Klaipėdoje pelnęs Tomislavas Kišas toliau išlieka rezultatyviausiu čempionatu žaidėju, savo ruožtu, „Sūduvos“ puolėjas Sandro Gotalas su trimis rezultatyviais perdavimais pirmauja šioje statistikos kategorijoje.
Futbolo Legendos Pavyzdys: Eusebijus
Kalbant apie rezultatyvius puolėjus, negalima pamiršti legendinio Eusebijaus, kuris paliko ryškų pėdsaką futbolo istorijoje. Juodąja pantera arba Juoduoju perlu vadintas puolėjas nesulaukė 72-ojo gimtadienio, jo mirtis nuliūdino tiek futbolo žvaigždes, tiek minią paprastų sirgalių. Portugalijoje velionis buvo pagerbtas trijų dienų gedulu. Pasak buvusio Vilniaus „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės trenerio Benjamino Zelkevičiaus, Eusebijaus žaidimas darė milžinišką įspūdį.
Afrikos „Brazilas“
Kai kalbama apie geriausius planetos futbolininkus, dažniausiai prisimenami brazilas Pelė (Pele) ir argentinietis Diegas Maradona (Diego Maradona). Eusebijaus vardas yra šalia šių garsenybių, nors Juodajai panterai niekada nepavyko tapti pasaulio ar Europos čempionu. Per jo karjerą Portugalijos rinktinė tik kartą žaidė planetos pirmenybėse. Patekti į Europos čempionatus apskritai nepavyko. Belieka tik spėlioti, kiek titulų turėtų Eusebijus, jei jis būtų gimęs Brazilijoje ar Argentinoje.
Kita vertus, niekas nežino, kaip būtų susiklosčiusi puolėjo karjera, jei ne kolonijinė sistema. Eusebijus da Silva Fereira (Eusebio da Silva Ferreira) gimė Portugalijos Rytų Afrikoje. Mozambiko valstybė šioje teritorijoje atsirado tik 1975 m., kai Eusebijo karjera artėjo į pabaigą. Nors velionis kartais vadinamas pirmu didžiuoju Afrikos futbolininku, rinktinių varžybose jis galėjo ginti tik Portugalijos garbę.
Baltaodžio ir juodaodės šeimoje gimęs Eusebijus anksti neteko tėvo. Kaip ir daugeliu kitų atvejų, futbolininko skrydis į šlovę priminė Pelenės istoriją, nes vaikystėje teko gyventi labai sunkiai. Būdamas paaugliu, Eusebijus su draugais subūrė mėgėjų komandą, kuri turėjo daug sakantį pavadinimą - „Brazilai“. Taip berniukai atidavė duoklę šeštajame dešimtmetyje madas diktavusiai Brazilijos rinktinei. Tuo metu niekas negalėjo pagalvoti, kad Eusebijus ateityje taps geru Pelė draugu.
Įvarčių Mašina
Iš mėgėjų komandos puolėjas persikėlė į Lorenco Markeso (taip tada vadinosi Mozambiko sostinė Maputas) ekipą „Sporting“. 15-metis sportininkas sudomino Turino klubą „Juventus“, bet mama nenorėjo nieko girdėti apie persikėlimą į Italiją. Praėjo keleri metai, kol Eusebijų nusipirko Lisabonos „Benfica“, kurioje futbolininkas praleido geriausius karjeros metus.
Perėjimas nebuvo lengvas, nes „Sporting“ palaikė glaudžius ryšius su to paties pavadinimo Lisabonos klubu. Eusebijus atsidūrė konkurentų stovykloje, todėl 1960 m. gruodį į Portugaliją atvyko slapta. „Benfica“ baiminosi, kad futbolininkas bus pagrobtas. 1961 m. gegužę Eusebijus draugiškose rungtynėse pirmą kartą gynė šio klubo garbę ir iškart pasižymėjo trimis įvarčiais. Vėliau puolėjas mušė įvarčius ir debiutinėse Portugalijos čempionato rungtynėse bei pirmame mače, kuriame atstovavo rinktinei.
733 taiklūs smūgiai per 745 rungtynes - retas futbolininkas gali pasigirti tokia statistika. Eusebijus nuolat buvo rezultatyviausias Portugalijos čempionate, bet kai kurie jo įvarčiai buvo labai reikšmingi ir tarptautinėje arenoje. 1962 m. Europos čempionų taurės finale „Benfica“ 5:3 įveikė Madrido „Real“, o Juodoji pantera pasižymėjo du kartus. „Benfica“ žaidė finale ir 1963, 1965 bei 1968 m., bet dar kartą užkopti į viršūnę nepavyko.
Eusebio benefisu buvo 1966 m. pasaulio čempionatas Anglijoje. Portugalai iškovojo trečiąją vietą, o Eusebijus įmušė devynis įvarčius ir tapo rezultatyviausiu futbolininku. Vienu iš įsimintiniausių mačų pasaulio čempionatų istorijoje vadinamas ketvirtfinalio susitikimas su Šiaurės Korėjos ekipa. Portugalai atsiliko 0:3, bet Eusebijus įmušė keturis įvarčius ir jo komanda nugalėjo 5:3. Iš viso 41 kartą rinktinėje pasižymėjęs puolėjas daugiau nei tris dešimtmečius buvo Portugalijos rekordininkas. Tik 2005 m. Eusebijų aplenkė Pauleta.
Ryškūs Prisiminimai
Aikštėje Eusebijus neturėjo trūkumų. Jis per 11 sek. nubėgdavo 100 metrų, buvo techniškas, stiprus, puikiai smūgiavo. Vienas garsiausių Lietuvos trenerių Benjaminas Zelkevičius turėjo ne vieną progą stebėti Eusebijo žaidimą per televiziją. „Ypatingą įspūdį padarė 1966 m. pasaulio čempionatas. Eusebijus ten buvo bene geriausias futbolininkas. Jis buvo įspūdingas žaidėjas, lengvas kaip stirna ar lūšis, labai techniškai valdė kamuolį. Tas čempionatas apskritai buvo labai stiprus, žibėjo daug žvaigždžių, o Eusebijus buvo pirmo ryškumo žvaigždė“, - prisiminė B. Zelkevičius.
Vieną kartą treneris matė garsenybę ir gyvai. „Kelias dienas buvau Meksikoje, kai ten vyko 1986 m. pasaulio čempionatas. Eusebijų mačiau Akapulko pliaže. Jam iš paskos ėjo kokie pora šimtų meksikiečių, kurių arčiau neleido policija. Žinoma, ir aš prie jo nepriėjau, nepakalbėjau“, - pasakojo buvęs „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės strategas.
B. Zelkevičiaus nuomone, Eusebijų galima lyginti su Pele ir D. Maradona: „Galima palyginti ir su dabartinėmis žvaigždėmis - Lioneliu Mesiu (Lionel Messi), Krištianu Ronaldu (Cristiano Ronaldo). Eusebijus turėjo viską. Jis buvo labai greitas, labai minkštai priimdavo ir valdydavo kamuolį. Buvo toks lengvumas, kad atrodė, jog aikštėje skraido drugelis. O kartais žingsnis primindavo grobio tykantį plėšrūną. Aišku, futbolas nuo to laiko pasikeitė, bet Eusebijus ir šiuolaikiniame futbole tikrai būtų niekur nedingęs“.
#
tags: #siaulys #rezultatyviausias #lietuvos #futbolo #cempionato #puolejas