Futbolas, universalus sportas, tinkantis bet kokio amžiaus žmogui, pasaulyje sulaukia milžiniško populiarumo. Lietuvoje, nors ir turime kiek daugiau krepšinio entuziastų, futbolą mylinčių ir palaikančių žmonių netrūksta. Šiame straipsnyje panagrinėsime Simno futbolo komandos istoriją, jos raidą ir reikšmę vietos bendruomenei.
Futbolo užuomazgos Simne: vaikystės prisiminimai ir entuziastų iniciatyvos
Futbolo entuziastas V. Stanevičius pasakoja, kad dar vaikystėje kartu su kaimynu Valdu Kričena (AtA) kamuolį spardydavo netoliese buvusiame stadione. „Man futbolas - pirmoji meilė, kuomet apie meilę dar nė negalvojau,“ - juokiasi V. Stanevičius. Jis prisimena, kad futbolą pradėjo žaisti Simne, o pirma jo pozicija buvo vartininko: „Buvau jauniausias, todėl man liepė saugoti vartus. Vėliau žaidžiau aikštėje“, - tęsia jis.
Vytautas pasakoja, kad prieš 50-60 metų, kai nebuvo interneto ar išmaniųjų technologijų, stadionai nuolat buvo pilni vaikų - futbolas tuomet buvo pagrindinis laisvalaikio užsiėmimas.
Komandos atkūrimas ir pakilimas į A divizioną
Pašnekovas prisimena, kad vienu metu Simne futbolo komanda buvo pairusi, nors norinčių žaisti vis dar buvo. 16-metis Vytautas prisimena laikotarpį, kai Simno futbolo komanda buvo išsiskirsčiusi, nors norinčių žaisti netrūko. Tuomet jis ėmėsi iniciatyvos - atgaivino komandą, subūrė žaidėjus ir netrukus simniškiai jau rungtyniavo B divizione. 1971 metais komanda pateko į A divizioną. Tuo metu joje žaidė 11 pagrindinių žaidėjų ir 6 atsarginiai. Komandai iš pradžių vadovavo pats V.
Vis dėlto Vytautui išėjus į kariuomenę, o kitiems žaidėjams pasukus savais keliais, Simno komanda iš A diviziono vėl grįžo į B lygą. „Bet tarp kaimo jaunimo Simno futbolininkai buvo nepralenkiami“, - šypteli pašnekovas.
Taip pat skaitykite: Gimnazijos futbolo istorija
Sirgalių palaikymas ir futbolo reikšmė Simnui
Pasak pašnekovo, Simno komanda turėjo itin gausų sirgalių palaikymą. „Futbolas Simne buvo tarsi antroji religija. Rungtynės vykdavo sekmadieniais, tad po Mišių dauguma traukdavo į Simno stadioną stebėti varžybų ir palaikyti savų futbolininkų“, - pažymi simniškis.
Studijų metai ir prisijungimas prie universiteto komandos
Grįžęs iš kariuomenės V. Stanevičius įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Čia jis prisijungė prie universiteto futbolo komandos, kurią treniravo Algirdas Žilinskas, buvęs legendinio futbolo klubo „Žalgiris“ žaidėjas.
Simno vėliava pasaulyje: patriotinė iniciatyva
Šiandien Vytautas garsina savo gimtąjį kraštą kitais būdais. Vytauto išskirtinis bruožas - fotografijos su Simno vėliava ir žymiais žmonėmis įvairiose pasaulio šalyse. Jis pasakoja ir linksmą istoriją: „Kai Lietuvos rinktinė žaidė Portugalijoje, manęs iš pradžių neįleido į stadioną, nes turėjau Simno vėliavą. Apsauga galvojo, kad galiu rengti provokaciją. Po pusvalandžio sugrįžęs apsauginis įleido į varžybas.“
Išskirtinis Vytauto socialinio tinklo įrašų bruožas - fotografijos su Simno vėliava ir žymiais žmonėmis. Vytautas taip pat fotografuoja ir žinomus, ir nepažįstamus žmones su Simno vėliava rankose įvairiose pasaulio šalyse. „Kuomet Lietuvos komanda žaidė futbolą su portugalais, manęs į varžybas Portugalijoje neįleido, nes turėjau Simno vėliavą. Apsauga galvojo, gal rengsiu kokią provokaciją. Po pusvalandžio sugrįžęs apsauginis įleido į varžybas.
Šiuolaikinio futbolo iššūkiai ir komercijos įtaka
Vytautas pastebi, kad šiuolaikinis futbolas praranda tikrąją dvasią: „Dabar tai dažnai tampa komercija. Tėvai moka už treniruotes, kišasi į trenerių darbą, nori, kad vaikai būtų žvaigždės ir uždirbtų didelius pinigus“, - mano Vytautas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Simno krepšininkus
Futbolo ištakos ir raida
Manoma, kad futbolas atsirado dar senovės Egipte - archeologai čia rado piešinių ir senovinių kamuolių. Yra duomenų, kad kamuolį kojomis mušinėti mėgo dar apie 2000 m. pr. Kr. Daugiau tikslesnių žinių apie futbolą randama XII a. Anglijoje. Tuomet žaidimas vykdavo miestų turgaus aikštėse ar net siaurose gatvelėse. Taisyklės beveik neegzistavo - kamuolį buvo galima mušti kojomis, rankomis, galva, stverti iš kitų žaidėjų. Tų laikų keliautojas Gastonas de Fua yra suabejojęs: „Ir anglai tai vadina žaidimu?
Simno gimnazijos futbolo pasiekimai
Simno gimnazijos futbolo komanda taip pat neatsiliko, stebindama ir 2016 m. GOLO žaidynių čempionė aštuntus metus iš eilės. Vienas iš įsimintiniausių, kai gimnazijos komanda 2009 m. čempione. Vyko kovoti vyresnių ir jaunesnių mokinių komandos. 2014 m. komandos. Patekimo į finalą - jie iškovojo trečią vietą. Kiekvienais metais lyderių, bet visada geriausias žaidėjas buvo komanda. Didelį ryžtą ir norą laimėti, įdėdami visas pastangas ir jėgas. 2016 m. ir dar kartą sudalyvauti varžybose bei laimėti pirmąją vietą.
Alytaus rajono moksleivių futbolo varžybos Simne
Alytus•lapkr. 09 2016, 21:07 Simno gimnazijos stadione vyko Alytaus rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių futbolo varžybos. Rungtyniaudamos tarpusavyje, komandos išsiaiškino prizines vietas. Antri metai paeiliui čempionų taurę iškovojo Krokialaukio gimnazijos komanda. Antrą ir trečią vietas užėmė Simno gimnazijos 1-oji ir 2-oji komandos, ketvirti liko Butrimonių gimnazistai. Alytaus rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausias specialistas Jonas Žemaitis ir Simno gimnazijos direktorius Evaldas Jakubavičius prizininkams įteikė taures, medalius, diplomus. Geriausiam vartininkui - Audriui Kestauskui iš Simno, geriausiems komandų žaidėjams: Matui Kašelioniui ir Mantui Matulevičiui iš Simno, Oskarui Vaitkevičiui iš Krokialaukio ir Orintui Gudelevičiui iš Butrimonių, buvo įteiktos statulėlės.
Lietuvos mokyklų futbolo žaidynės „Golas“
Po metų pertraukos į Lietuvos mokyklas sugrįžo tradicinės moksleivių futbolo žaidynės „Golas“. Lietuvos mokyklų futbolo žaidynių „Golas“ rungtynėse įspūdingai pasirodė Panevėžio rajono Ramygalos gimnazijos atstovai. 14-ąjį sezoną skaičiuojančios rungtynės startavo 2005 metais. Tada jos buvo pavadintos „Ežiogolu“. Per visą žaidynių istoriją jose yra rungtyniavę apie 100 tūkst. dalyvių bei 7806 komandos. 2016-aisiais turnyre užsiregistravo rekordiškai daug komandų - 852. Šiais metais žaidynės sugrįžo pasikeitusios. Jos turi naują logotipą ir interneto puslapį, be to, pakeistos taisyklės. Žaidynės vyko trimis etapais: savivaldybių, apskričių finalų ir Lietuvos superfinalų. Šių metų „Golo“ sezone U-13 amžiaus grupėje dalyvavo 122 komandos. Į finalą pateko 10 apskričių nugalėtojų - Ramygalos, Simno, Telšių, Vilkaviškio, Klaipėdos, Tauragės, Šiaulių, Utenos, Jiezno ir Grigiškių komandos. Ramygalos gimnazijos mokiniai puikiai pasirodė ,,Golo“ Lietuvos mokyklų rungtynėse. Nei deginantis karštis, nei patirtos traumos nesutrukdė Ramygalos gimnazijos futbolo U-13 ir U-17 komandoms tapti Lietuvos mokyklų žaidynių čempionėmis. Ramygaliečiai žaidynėse dalyvauja jau 14 metų, bet pirmą kartą džiaugėsi tokiu laimėjimu.
Simno komanda „Golo“ superfinale
Nacionalinės futbolo akademijos aikštyne vykusiuose U-13 amžiaus grupės finaluose jaunieji futbolininkai rungtyniavo narsiai, nors buvo karšta. A grupėje abi pergales iškovojo Ramygalos, B grupėje - Šiaulių Rėkyvos gimnazija. Kiti du pusfinalio dalyviai paaiškėjo po papildomų faktorių: Simno komanda dėl geresnio įvarčių santykio aplenkė Telšių V. Borisevičiaus gimnaziją, o Utenos „Vyturių“ progimnazija - Tauragės M. Finale Ramygalos komanda įmušė pirmoji, vėliau dukart pasižymėjo Rėkyvos komanda, bet paskutinę minutę smūgiu iš toli išplėšė lygiąsias bei teisę mušti baudinius. Tada geriau sekėsi ramygaliečiams.
Taip pat skaitykite: Gimnazijos sėkmės istorija
Ramygalos gimnazijos mokytojo įžvalgos apie „Golo“ reikšmę
Ramygalos gimnazijos mokytojas Egidijus Marozas sakė „Gole“ dalyvaujantis nuo pat žaidynių pradžios, jau 14-ąją sezoną, ir nugalėti pavyko pirmą kartą. „Trečią kartą su komanda patekome į „Golo“ superfinalus, bet taip toli nebuvome nuėję. Komandinių sporto šakų turnyre laimėjome pirmą kartą. Prieš kelerius metus mūsų mergaičių komanda užėmė trečią vietą, - kalbėjo E. Marozas. - Šios rungtynės išmokė kantrybės, kovoti iki pat paskutinio švilpuko. Kai mūsų kapitonas bėgti nebegalėjo, sakau - stok į vartus. Mokytojas džiaugėsi, kad futbolas Ramygaloje pritraukia labai daug vaikų: „Vien mūsų mokykla šiam turnyrui delegavo 6 komandas trijose amžiaus grupėse. Į LFF rengiamas futbolo rungtynes delegavome net 16 komandų. „Golas“ svarbus tuo, kad iš gatvių, nuo kompiuterių pritraukiame vaikus į stadioną, duodame jiems kamuolį, pamokome, suburiame. Iš pradžių buvome išsibarstę, o finale tapome kaip šeima.
Auksinės komandos nariai ir jų pasiaukojimas
„Noriu padėkoti visiems atstovavusiems mūsų gimnazijai futbolininkams. Jie, kęsdami traumų skausmą, negailėdami jėgų, kovojo iki paskutinio švilpuko. Kai kurie žaidėjai į medicinos personalą kreipėsi po kiekvienų rungtynių. Tik šalčio priemonės padėdavo tęsti žaidimą. Įkvepiantis pavyzdys: viena mergaitė antrųjų rungtynių antrame kėlinyje susižalojo ranką. Plaštaka buvo sutvarstyta, atšaldyta, ir žaidėja tęsė rungtynes. Tik peršvietus ranką Panevėžio ligoninėje paaiškėjo, kad lūžo du kaulai. Pasirodo, ir rajono mokyklose yra narsių futbolininkų. Manau, kad ne vienas šios auksinės komandos narys gali sustiprinti Panevėžio futbolo akademijos komandas“, - po triumfo „Sekundei“ sakė Ramygalos gimnazijos kūno kultūros mokytojas E.
Simno futbolo komanda XXI amžiuje
2001 m. Simne futbolo komanda buvo dar XX a., ji žaisdavo II lygoje. Dabartinis klubas kaip FK „Simnas“ įkurtas 2001 m. kovo 9 d. Klubo prezidentu išrinktas Artūras Juškauskas. 2001 ir 2002 m. komanda dalyvavo Alytaus apskrities futbolo pirmenybėse, bet 2003 ir 2004 m. nedalyvavo. 2005 m. balandžio 26 d.
„Dzūkijos“ tarybinio ūkio komandos pasiekimai
„Dzūkijos“ tarybinio ūkio komanda ne kartą sėkmingai rungtyniavo „Auksinės varpos“ futbolo turnyruose, kur 1972 m. užėmė 1-ąją vietą,[1] prieš tai „Komjaunimo taurės“ finale 2-1 įveikusi TŪ Kurmaičiai komandą.[2] 1974 m.
Kitos sportinės veiklos Simno gimnazijoje
Be futbolo, Simno gimnazijoje populiarus dziudo, stalo tenisas bei tinklinis.
V. Stanevičiaus veikla: nuo istoriko iki San Simno
Istorikas kavinės savininkas„Esu gyvenime išbandęs tiek veiklų, kad kartais pagalvoju, kaip gerai būti kietu profu vienoje srityje, tik… nelabai įdomu“, - svarsto Vytautas, patirčių sąrašą papildęs ir dviejų anūko senelio, o taip pat Simno miesto neoficialaus fotoamabasadoriaus „San Simno“ pareigomis. „Baigiau Vilniaus universitete istoriją, taigi esu „atsargos istorikas“, nes pagal profesiją ir paskyrimą Archyvų valdyboje dirbau tik pusantrų metų, o paskui pakabinau diplomą ant cveko“, - sako Vytautas.
Dar studentiškais laikais uždarbiavo bare, baigęs studijas - įsidarbino statybose, nes šeimai reikėjo buto. Keistokas veiklų derinys lėmė, kad vieną gražią dieną sulaukė tikrai įdomaus darbo pasiūlymo - „Respublikos“ leidėjas Vitas Tomkus pakalbino įrengti redakcijos patalpose kavinę ir jai vadovauti. „Šito pasiūlymo atsisakyti negalėjau, nes jis buvo labai įdomus. Darbas „Respublikos“ kavinėje tapo smagiausiu darbinės veiklos etapu, juolab man visada patiko bendrauti, atsirado daug įdomių pažinčių“, - sako pašnekovas. Vilniaus senamiestyje įsikūrusią kavinę jis pradėjo įrenginėti 1993 metais, drauge su architekte Audra Kaušpėdiene, po metų ji atvėrė duris su tokiomis naujovėmis kaip, pavyzdžiui, karaoke, anuomet pakankamai nemažytu dalyku.
V.Stanevičius prisimena, kad net anais neramiais laikais jam, kaip kavinės savininkui, neteko patirti reketo ar panašių nemalonumų. Ir tai suprantama, nes klientai lankėsi įdomūs - už sienos buvo įsikūrusi Generalinė prokuratūra, o ir žurnalistai užsukdavo iš įvairių leidinių redakcijų. Vytautas tuo metu buvo „Respublikos“ administratorius, o vėliau tapo ir baro savininku. Jį pardavė 2000-aisiais, prasidėjus finansiniams sunkumams.
San Simno gimimas
Sovietmečiu studentai ne tik nebuvo skatinami dirbti, bet tai netgi laikyta nusižengimu. Vitas, nieko nesakęs savosios alma mater administracijai, vakarais uždarbiavo Sporto rūmų bare. Ten jį ir užpelengavo fakulteto dekanas, dalyvavęs mokslo metų pradžios vakarėlyje. „Netgi buvau pašalintas iš universiteto studentų sąrašų ir kurį laiką paskaitas lankiau kaip laisvasis klausytojas. Pasisekė, nes mane užtarė ir labai palaikė tuometinis Istorijos fakulteto prodekanas, kraštietis, kilęs iš Alytaus krašto Sigitas Jegelevičius. Buvau grąžintas į studentus, nes kilo grėsmė, kad būsiu pašauktas į sovietų armijos rezervą. Nuo to laiko kurse mane pradėjo vadinti mafija“, - su šypsena prisimena Vytautas. Daugelis alytiškių V.Stanevičių pažįsta kaip San Simną, o šis vardas pasirodo, taip pat atsirado studijų laikas: „Jaučiau nuoskaudą, kad niekas mano gimtojo Simno nežino, o man taip gražiai skamba jo vardas. Tai aš kartą ir pasakiau prisistatydamas, kad esu iš San Simno. Tada jau visi susidomėjo, girdi, kaip užsienietiškai skamba! Taip ir prilipo man tas vardas.“
Los Alytus ir kelionių įkvėpimas
Kaip ir jaunystėje, taip ir dabar, V.Stanevičius juda geografiniu trikampiu: Vilnius (čia dirba žmona, gyvena sūnus ir dukra) - Simnas (ten dabar jau tušti jo gimtieji namai), - Alytus, kur jaučiasi tikriniu alytiškiu. „Į Simną dūšia traukia, o Alytus organiškai įsipiešia į šitą žemėlapį, nes čia visi giminės gyvena, tėvai prie Šv. Angelų Sargų bažnyčios palaidoti, jie iš Bakšių kilę. Vaikystės ir paauglystės atostogų vasaras Alytuje praleisdavau, net dviračiu važiuoti čia išmokau. Miesto sode rožes prižiūrėjo teta Pranciška Stanaitienė, ji dirbo drauge su sodininku Stasiu Marcinkevičiumi“, - pasakoja Vytautas, kadaise perskaitęs Džeko Keruako (Jack Kerouac) romaną „Kelyje“, kuris ne tik užkrėtė noru tranzuoti, bet ir pažadino vaizduotę. Taip juokais ir pagal analogiją su pasaulio didmiesčiais atsirado Los Alytus, Palma de Marijampolė ir netgi Rio de Žagarė.
Vabalų gyvenimas ir kelionės
Sezono pradžios šventei, į kurią vabalų savininkai šiemet rinksis Marijampolėje, Vytautas taip važiuos automobiliu, kuris traukia dažno akį - hipių pamėgtu kultiniu „Volkswagen Beetle.“ Tokių Lietuvoje šiuo metu važinėja apie pusė šimto, o patį pirmąjį savo vabalą Vytas pirko 1993 metais iš kito tikrinio alytiškio Alvydo Jegelevičiaus (Jėgelės). „Kaip dabar menu: pamačiau Vilniuje važiuojantį baltą vabalą. Apsisukau ir važiuoju paskui. Žiūriu, sustojo prie „Respublikos“ redakcijos (kavinė tada dar neveikė) ir išlipa Jėgelė. Aš tuomet jį pažinojau, bet tik neakivaizdžiai, nes su „Aisčiais“ atvažiuodavo groti į Simną. Sako, jei nori - pirk. Ir nusipirkau jo vabalą“, - prisimena Vytautas.
Tuo metu, kai V.Stanevičius dirbo „Respublikos“ kavinėje, jo vabalas ne tik reklamavo laikraštį, bet ir dalyvaudavo didžiosiose žurnalistų lenktynėse per Lietuvą. Anuomet jos buvo kitokios - labiau ekrano žvaigždžių šou, jose dalyvaudavo grupė „Antis“ ir Algirdas Kaušpėdas, Marijonas Mikutavičius, Gytis Paškevičius. „Žinoma, būdavo ir visokių nuotykių, šiose lenktynėse ir mano pirmas vabalas nukentėjo, nes barkštelėjau jį į radijo stoties „M-1“ autobusą. Kol aš raminau kartu važiavusį sūnų, kuris įsibrėžė nosį, Arūnas Valinskas atlankė įdaužtą mano vabalalo sparną ir tęsėme kelionę“, - pasakoja Vytautas. Chuliganišką daužto automobilio įvaizdį gavęs vabalas, reklamuojantis anuomet populiarų laikraštį, sulaukė didelio dėmesio. Beje, vabalu važinėjo ir vienas „Respublikos“ leidėjų, žurnalistų Vitas Lingys. Po pastarojo žūties Vytautas buvo įsigijęs jo turėtą automobilį, kurį tuo metu reikėjo atnaujinti, bet taip nė karto juo ir nepravažiavo, o vėliau pardavė.
Futbolo sirgalius su „įtartina“ vėliava
„Pernai neblogai pasisekė - gegutę išgirdęs taip sėkmingai kažkur į tujas išmečiau monetą, kad daug keliavau visus metus. Žiūrėsim, kaip šiemet pavyks, bet svarbiausia centų kišenėje radau, nes šiukšles nešdamas Vilniuje išgirdau kukuojant“, - šypsosi Vytautas, paklaustas apie vasaros planus. Keliauti jis mėgsta, norėtų vėl aplankyti Portugaliją, kur jau teko Faro mieste stebėti futbolo rungtynes, dėl to, žinia, ir važiavo. „Kai važiuoju į varžybas užsienyje, visada turiu Simno vėliavą. Esu ramus sirgalius, nerėkauju, nes žiūriu futbolą. Garsiajame Wembley stadione, kai žaidė Jungtinės Karalystės ir Lietuvos komandos, iš manęs draugai nepiktai pasijuokė: „Kas čia per vėliava? Ar kaimo turizmą reklamuoji?“ O Portugalijoje manęs netgi neįleido į stadioną, nes apsaugai taip pat kilo klausimų, kas čia per nematytą vėliava? Sakiau, kad čia mano gimto miestelio Simno vėliava, joje pavaizduotas šv. Povilas su knyga ir kalaviju.
Dalyvavimas Pietų Lietuvos futbolo varžybose
Alytuje surengtose Pietų Lietuvos futbolo 5-6 klasių vaikinų „Mr Golas“ finalinėse varžybose dalyvavo Vilkaviškio S. Pogrupyje, lygiosiomis - 2:2 -sužaidę su Marijampolės „Ryto“ pagrindinės mokyklos komanda ir 3:3 - su Vilkaviškio S. Finalinėse varžybose „Saulės“ futbolininkai rezultatu 4:0 nugalėjo Alytaus „Dainavos“, rezultatu 3:0 - Alytaus progimnazijų sportininkus. Druskininkiečiai lygiosiomis - 3:3 - sužaidė su Vilkaviškio S. Nėries progimnazijos komanda, surinko po 7 taškus ir užėmė vienodą vietą turnyrinėje lentelėje.
Salės futbolo žaidynės Simno gimnazijoje
2019 m. Sausio 16 dieną Simno gimnazijos sporto salėje vyko Lietuvos mokyklų vaikinų salės futbolo žaidynių Simno pogrupių varžybos. Dalyvavo Simno ir Krokialaukio gimnazijų bei Simno specialiosios mokyklos komandos.
V. Stanevičiaus indėlis į Simno bendruomenę
Vytautas gimęs ir augęs Simne. Čia baigė vidurinę mokyklą. Mėgsta sportą, ypač futbolą. Dar būdamas mokinys aktyviai prisidėjo prie Simno futbolo komandos „Dzūkija“ atgimimo. Baigęs mokyklą atliko karinę prievolę. Vėliau įstojo į Vilniaus universiteto istorijos fakultetą. Studijuodamas nepamiršo sportinės ir organizacinės veiklos. Jo sutelkti istorijos fakulteto sportininkai universiteto įkūrimo jubiliejiniais 400-aisiais metais laimėjo savo Alma Mater spartakiadą. Be sporto domisi senoviniais automobiliais, fotografija.