Širvintų sporto mokyklos istorija - tai neatsiejama Širvintų krašto švietimo ir sporto raidos dalis. Nuo mažų kaimo mokyklėlių iki modernaus sporto centro - šis straipsnis atskleidžia įstaigos raidą, svarbiausius įvykius ir asmenybes, formavusias dabartinį jos veidą.
Mažosios mokyklėlės - švietimo ištakos
Širvintų krašto švietimo istorija prasideda nuo mažų kaimo mokyklėlių, kuriose užaugo ne viena vaikų karta. Šios mokyklos, nors ir kuklios, buvo svarbios vietos bendruomenės gyvenime.
Viena tokių - Kielių pradžios mokykla, atidaryta 1923 m. Mokykla įsikūrė ūkininko Kunigėlio namuose, o pirmoji mokytoja buvo Stalauskaitė-Stalovska, atvykusi nuo Švenčionių. Pirmą rudenį į mokyklą susirinko tik 10 vaikų. Mokinių skaičius kasmet didėjo, buvo atidarytas antras komplektas. 1934 m. Kieliuose buvo pastatyta tipinė pradžios mokykla, kurioje buvo patalpos dviem komplektams ir viršuje įrengti du nedideli butai mokytojų šeimoms. Kielių mokyklą daugiausia mokinių lankė 1954-1955 mokslo metais - net 68, vėliau mokinių skaičius pradėjo mažėti, ir 1966-1967 mokslo metais tebuvo likę 28. Po to vėl pamažu pradėjo daugėti, ir Kielių pradžios mokykla daug metų buvo gausiausiai lankoma pradžios mokykla visame Širvintų rajone. Tačiau 2008 m. mokykla buvo uždaryta.
Kita svarbi mokykla - Motiejūnų pradžios mokykla, pradėjusi veikti 1924 m. rudenį. Iš pradžių mokiniai rinkdavosi pasiturinčių ūkininkų trobose, o 1934 m. pradėtas statyti naujas pastatas netoli Paširvinčio buvusio dvaro. 1937 m. mokykla įsikūrė naujose patalpose. Pradžioje mokyklą lankė 29 mokiniai, vėliau jų skaičius išaugo iki 40. 1941 m. mokyklą aplankęs apskrities inspektorius gyrė naują, erdvų ir šviesų pastatą. Tačiau karo metais, traukdamiesi vokiečiai mokyklą sudegino. Mokyklai vėl teko keltis į kitą pastatą.
Širvintų valsčiuje 1931-1932 mokslo metais buvo dešimt pradžios mokyklų. Didžiausios mokyklos buvo Barzdžių, Širvintų ir Zibalų. Barzdžių kaimo mokykla dar turėjo du komplektus, savotiškus filialus, Družų ir Ivanavos kaimuose, iš kurių vaikams buvo per toli vaikščioti į pagrindinę mokyklą. Barzdžių pradžios mokykloje su pertraukomis veikė trys komplektai, įkurdinti skirtinguose kaimuose. Šios mokyklos klasės buvo isikūrusios nuomojamose ūkininkų sodybose. Keitėsi laikai, keitėsi ir mokyklos. Seniai nebeliko Barzdžių ir Ivanavos mokyklų. O 2012 m. rugsėjo 1 d. dėl nepakankamo mokinių skaičiaus reorganizuojamas Družų pradinio ugdymo skyrius. Iš jo mokiniai ir darbuotojai perkeliami į Širvintų pradinę mokyklą. Simboliška, bet tame name, kur veikė pirmoji Družų mokykla, vėl aidi vaikų juokas. Ten dabar gyvena šauni Korsakų šeimyna, įsikūręs „Vikingų kaimas“. Simboliška, kad prie antrosios Družų mokyklos - apleistos ir baigiančios sunykti, vėl renkasi jaunimas.
Taip pat skaitykite: Širvintų stadiono vizija
Sporto mokyklos įkūrimas ir raida
Širvintų sporto mokyklos istorija prasidėjo 1974 m. rugpjūčio 30 dieną, Lietuvos TSR švietimo ministro A. Aleknos įsakymu. Įsteigus, mokykla trejiems metams prisiglaudė Širvintų vidurinėje mokykloje (dabar - L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje), kur jai buvo paskirtas kabinetukas. Vadovauti sporto mokyklai buvo paskirta į rajoną atvykusi Rima Šiaučiūnaitė-Misienė, o mokykloje veikė du skyriai: lengvosios atletikos ir stalo teniso.
Iki 1993-iųjų įstaiga vadinosi Vaikų ir jaunių sporto mokykla, o nuo tada tapo Sporto mokykla, o nuo 2017-ųjų - Širvintų sporto centru.
„Atžalyno“ mokyklos indėlis į sportinį gyvenimą
Širvintų „Atžalyno“ mokykla taip pat reikšmingai prisidėjo prie sportinio gyvenimo krašte. Nuo 1997 metų mokykloje veikia sporto klubas „Atžalynas“, vadovaujamas kūno kultūros mokytojo eksperto Leono Vaicekausko. Populiariausios sporto šakos: kvadratas, „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“, futbolas, lengvoji atletika, stalo tenisas. Mokyklos komandos nuolat dalyvauja įvairiose varžybose ir pasiekia puikių rezultatų.
Leono Vaicekausko parengtos 5-6 klasių berniukų ir mergaičių komandos 13 kartų tapo Lietuvos mokinių sporto žaidynių, 6 kartus olimpinio festivalio Drąsūs, stiprūs, vikrūs varžybų nugalėtojomis, 11 kartų - prizininkėmis. Mokytojas taip pat yra mokinių olimpinio sąjūdžio šalyje ir mokykloje iniciatorius. Nuo 1998 mokykloje vyko olimpinės žaidynės. Jo vadovaujami mokiniai nuolat dalyvavo tarptautiniame pagarbos bėgime Gyvybės ir mirties keliu.
Leonas Vaicekauskas taip pat aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje: Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos Širvintų skyriaus pirmininkas (nuo 1994), Širvintų rajono kūno kultūros mokytojų metodinio būrelio pirmininkas (1996-2010), Atžalyno mokyklos sporto klubo Atžalynas įkūrimo iniciatorius ir vadovas (nuo 1997).
Taip pat skaitykite: Naujausia informacija apie Širvintų SK
Mokyklos sportinė veikla orientuota į fizinį ir kultūrinį mokinių švietimą ir ugdymą. Mokykla nuo 2002 m. dalyvauja respublikiniame sportiškiausių mokyklų konkurse: 2002 m. pelnė II vietą, 2003 m. - III vietą, 2004 m. - I vietą, 2005 m. - III vietą, 2006 m. - IV vietą, 2007 m. - I vietą, 2008 m. - I vietą, 2009 m. - II vietą, 2010 m. 2010 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo apdovanoti 2009-2010 m.m. konkurso laureatai. Ši mokykla nuo 2002 pripažįstama sportiškiausia Lietuvos mokykla.
Širvintų švietimo įstaigų bendradarbiavimas
Širvintų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla aktyviai bendradarbiauja su kitomis švietimo įstaigomis. 2004 m. liepos 7 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lenkijos Respublikos Rostarzewo Zespolu Pzedszkolno - Szkolno - Gimnazjalnego.
Širvintų švietimo sistemos raida
Švietimo struktūra Lietuvoje XX a. pradžioje buvo suskirstyta į kelias pakopas:
I pakopa - ketverių klasių pradžios mokykla.
II pakopa - gavęs pradžios mokyklos baigimo pažymėjimą mokinys be stojamųjų egzaminų buvo priimamas į 4 klasių vidurinės mokyklos (vėliau jos buvo vadinamos progimnazijomis arba 8 klasių, dar vėliau vadinamos gimnazijos) pirmąją klasę.
Taip pat skaitykite: Sporto bendruomenė Širvintose
III pakopa - baigęs 4 klasių vidurinę mokyklą, mokinys buvo priimamas į aukštesniosios mokyklos 5 klasę.
IV pakopa - aukštoji mokykla, į kurią priimdavo baigusius gimnazijas, mokytojų seminarijas ir kitas aukštesniąsias mokyklas.
Širvintų vidurinės mokyklos istorijos vingiai
Aukštesnė vidurinė mokykla Širvintose veikė dar 1912-1918 m. 1912-1915 m. dėstoma buvo rusiškai, o 1915-1918 m. - lenkiškai. 1912-1915 m. apie 100 mokinių mokė vienas mokytojas Kryžanovskis. Nuo 1915 m. mokykloje dirbo 5-6 mokytojos.
Lietuvišką vidurinę mokyklą bandyta įkurti 1920-1921 mokslo metų išvakarėse. Nors paskirtas mokyklos vedėjas A. Šarka įdėjo daug pastangų, 1923 m. spalio 12 d. Širvintų vidurinės mokyklos mokytojai ir mokiniai turėjo bėgti iš Širvintų dėl lenkų legionierių puolimo. Po kelių savaičių šie buvo išvyti, bet Širvintos liko neutralioje zonoje.
1922 m. sausio 30 d. Širvintų vidurinė mokykla darbą atnaujina Gelvonuose. 1923 m. pavasarį buvo nustatyta demarkacinė linija tarp Lietuvos ir lenkų okupuoto Vilniaus krašto. Širvintos atiteko Lietuvai, todėl Švietimo ministras įsakė Širvintų vidurinę mokyklą grąžinti iš Gelvonų į Širvintas. Tačiau Širvintose nebuvo tam pasirengta, trūko patalpų ir inventoriaus. Todėl 1923 m. gruodžio 19 d. Švietimo ministras dr. Leonas Bistras pasirašo įsakymą Nr. 19, kuriuo Širvintų vidurinę mokyklą, veikiančią Gelvonuose, pavadino Gelvonų vidurine mokykla, o Širvintose įsteigiama nauja vidurinė mokykla, kurią organizuoti pavedama Motiejui Gyliui.
Mokslas Širvintų vidurinėje mokykloje prasidėjo 1924 m. Mokykla įsikūrė iš privačių asmenų nuomojamuose namuose - pirmoji klasė dabartinio Kultūros centro vietoje, o 2-3 - Vilniaus g. 43 namo vietoje. Patalpos buvo netinkamos mokyklos veiklai, bet kitokių nebuvo.
1925 m. mokyklai buvo atiduota nenaudojama cerkvė ir visai sukiužęs namas prie jos. Cerkvė irgi buvo smarkiai apgriuvusi, todėl mokykla pastatus pardavė, o pirkėjas juos nugriovė. Šešuolėlių dvaro savininkas J. Variakojis mokyklai pastatė namą Vilniaus g., bet dėl įvairių priežasčių mokykla į jį neįsikėlė. 1934 m. Širvintų mokykla persikėlė į naujai perdažytas naujas patalpas J. Rukšos dvare, išnuomotas už 1800 Lt.
Širvintų vidurinėje mokykloje, vėliau progimnazijoje, mokslo metai prasidėdavo rugsėjo 1 d., baigdavosi birželio 15 d. Už mokslą reikėjo mokėti - už pusmetį 75 Lt. Buvo dėstoma tikyba, lietuvių kalba, istorija, visuomenės mokslas, aritmetika, algebra, geometrija, buhalterija, fizika, gamtos mokslas, higiena, geografija, piešimas, dailyraštis, darbeliai, kūno kultūra, dainavimas, bendras choras, karinis parengimas.
Mokytojai nuomojosi butus privačiuose namuose. Pamokų krūvis - 24 pamokos (4 pamokos auklėjimui). Mėnesio atlyginimas - 380-450, direktoriaus 500 Lt. Už gerą mokymąsi mokiniai buvo apdovanojami pagyrimo ir padėkos raštais. Atsargos pulkininkas Vladas Skorupskas geriausiam mokiniui buvo skyręs 200 Lt premiją. Labai gerai besimokantys neturtingi mokiniai pedagogų tarybos ir tėvų komiteto sprendimu buvo atleidžiami nuo mokesčio už mokslą.
Klasėje mokėsi po 20-30 mokinių, berniukai ir mergaitės kartu. Mokinių amžius pats įvairiausias - šalia dešimtmečio suole galėjo sėdėti ir devyniolikmetis. Mokykloje veikė ateitininkų, vėliau skautų organizacijos. Buvo organizuojami saviveiklos vakarai, gimnastikos šventės, literatų užsiėmimai, ekskursijos. Įvairių renginių metu surinktos lėšos buvo aukojamos Vilniaus išvadavimo fondui, šaulių ginklų pirkimui, neturtingų mokinių šelpimui. J. Rukšos dvare progimnazija veikė iki 1945 m.
1945 m. rudenį progimnazija pertvarkoma į gimnaziją (priauganti) ir perkeliama į mūrinį pradžios mokyklos pastatą. Pasikeičia beveik visi mokytojai. Įvedami nauji dalykai: rusų kalba, konstitucija, TSRS istorija. Maždaug iki 1948 m. mokiniai mokėsi iš užrašų, nes vadovėlių beveik nebuvo. Klasėse buvo šalta, užšaldavo šlapiu skuduru nuvalyta lenta. Mokiniai buvo raginami atnešti nors po pliauską malkų. Mokytojų atlyginimai buvo menki.
1949 m. Širvintų gimnazija išleido pirmąją laidą. 4 abiturientai įstojo į aukštąsias mokyklas, 4 abiturientės tapo mokytojomis (viena jų - Valerija Radžiūnaitė-Grigaliūnienė, 1949-1973 m. dirbo Širvintų vidurinėje mokykloje).
1949-1950 mokslo metais Širvintų gimnazija pertvarkoma į vidurinę vienuolikos klasių mokyklą. 1951 m. Širvintose įkuriama septynmetė (pagrindinė) mokykla. Vidurinėje mokykloje tuo metu dirbo 25 mokytojai, buvo 14 klasių, jose mokėsi 404 mokiniai. Darbas vyko 2 pamainomis. Pamokos trukdavo 40 minučių, pertraukos 5 minutes. Stalino valdymo metais buvo labai griežta ideologinė kontrolė, dažni posėdžiai, labai daug nekvalifikuotų tikrintojų. Tačiau mokykla, kaip ir prieškario metais, išliko kultūros, lietuvybės skleidimo lenkėjančiame krašte centru. Ir pro tankų ideologijos šydą prasiskverbdavo laisvesnė mintis.
1959 m. septynmetė ir vidurinė mokyklos sujungiamos. 1962 m. panaikinus rajoną 8-11 klasės buvo perkeltos į Vilniaus g. 94 J. Variakojo statytą mokyklą. Pirma ir ketvirta pradinės klasės įsikuria buvusiame rajono milicijos pastate (prie bažnyčios, nugriautas). 1965 m. vėl atkuriamas Širvintų rajonas. Vilniaus g. 94 įsikuria partijos komitetas, milicijai tenka atiduoti suremontuotą ir mokinių bendrabučiui parengtą pastatą prie bažnyčios.
1961-1963 m. mokykloje buvo ir rusų kalba dėstomos klasės (1-6 kl.). Panaikinus rajoną, dauguma rusų tautybės tarnautojų išvažiavo ir rusiškos klasės buvo panaikintos. 1966 m. buvo pradėta ir 1968 m. baigta mokyklos pastato ir bendrabučio statyba.
Devintojo XXa. dešimtmečio pradžioje labai padaugėjo mokinių. Net dirbant dviem pamainomis ima trūkti patalpų. 1985 m. pastatomas priestatas. Atgimimo laikotarpiu mokykloje atgimsta religinės ir tautinės šventės, tradicijos. 1991 m. pradžioje mokykla iš Kanados gauna 12 kompiuterių, įrengiama kompiuterių klasė. 1996 m. mokykla pavadinta Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardu. Nuo 1999 m. dalyvaujama tarptautiniame COMENIUS projekte (bendradarbiaujama su 7 Vakarų Europos valstybių mokyklomis).
Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos vadovai
- Helena Vaicekauskienė (vadovavo mokyklai nuo pat įkūrimo dienos net 28 metus, iki 2013 m. birželio mėn.)
- Daiva Klimienė (2013 m. gruodžio 20 d. - 2020 m. gruodžio 30 d.)
- Jūratė Stankevičienė (nuo 2020 m. gruodžio 31 d., 2022 m. kovo 25 d. paskirta eiti direktoriaus pareigas laimėjus viešą konkursą)
Mokyklinis laikraštis „Eureka“
Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos bendruomenė džiaugiasi savo mokykliniu laikraščiu „Eureka“. Pirmasis numeris pasirodė 1994 metų gegužės 7 d. Per visą laiką laikraščio pavadinimas nesikeitė. Dabartiniai būrelio vadovai - lietuvių kalbos mokytoja Irena Gatelienė ir informacinių technologijų mokytojas Edvardas Gatelis. Paprastai per mokslo metus išleidžiama po 4 ar 5 proginius numerius. Per visą laiką pasikeitė 9 redaktoriai. Laikraštis dalyvavo ne viename mokyklinių laikraščių konkurse, rajoniniuose mokyklinių laikraščių konkursuose ne vieną kartą „Eureka“ yra pripažinta geriausiu rajono mokykliniu laikraščiu, apdovanota padėkos raštais.
Širvintų sporto centras šiandien
Šiandien Širvintų sporto centras tęsia savo veiklą, ugdydamas jaunąją kartą ir populiarindamas sportą Širvintų krašte. Nors informacijos apie dabartinę sporto centro veiklą pateikta nedaug, galima teigti, kad jis ir toliau yra svarbus sportinio gyvenimo centras regione.