Šis straipsnis skirtas susipažinti su kovinio sporto šakomis Japonijoje. Straipsnio autorės tikslas - praplėsti skaitytojų supratimą apie japonų gyvenimo būdą, neprimetant jokios nuomonės, apibendrinimų ir nedarant jokių išvadų.
Kovos menų samprata
Kovos menai - sporto šakos, pasižyminčios tarpusavio kova. Kiekvienas kovinis menas turi savitą stilių. Kovos menų arba kempo terminas Europoje atsirado tik XV a. Kovos sportas ir kovos menai sulaukia vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių, nes net ir laisvalaikiu užsiimant jais galima įgyti naudingos patirties, kuri leidžia lavinti ne tik kūną, bet ir protą. Nors kovos menų ir kovinio sporto terminai dažnai vartojami pakaitomis, iš tikrųjų tai yra du skirtingi požiūriai į fizinę kovos ir savigynos veiklą. Pagrindinis kovos menų tikslas - ugdyti savigynos įgūdžius, kovotojo dvasią, gyvenimo filosofiją ir kūno bei proto harmoniją. Jie dažnai susiję su kultūrinėmis ir istorinėmis tradicijomis, o kai kurie turi ir dvasinių bei etinių aspektų. Daugelyje tradicinių kovos menų, pavyzdžiui, dziudo, kung-fu ar aikido, pabrėžiamas charakterio ugdymas, pagarba kitiems ir savikontrolė. Nors kovos menai turi taisykles, dažnai jų mokymas ir praktika gali būti lankstesni. Kita vertus, koviniuose sportuose daugiausia dėmesio skiriama varžyboms ir konkrečių taisyklių taikymui siekiant nustatyti nugalėtoją. Varžovai kovoja vienas su kitu, kad pelnytų taškų, laimėtų techniniu nokautu (TKO) arba priverstų varžovą pasiduoti pagal sporto šakos taisykles.
Tarptautinės kovinio sporto šakos
- Boksas
- Laisvosios imtynės
- Dziudo
- Karatė
- Sumo
- Muay Thai
Nacionalinės kovinio sporto šakos
- Tekvondo
- Džiudžitsu
- Kapueira
- Braziliškas Džiu-Džitsu
Sumo - tradicinė Japonijos sporto šaka
Sumo - populiariausia Japonijos vyrų kovinio meno rūšis. Tradiciškai sumo buvo praktikuojamas vien japonų, bet dabar šiose sportinėse rungtynėse dalyvauja taip pat labai aukšto rango užsieniečių, pvz., mongolų. Anot senovės legendos, japonų tautos įsigalėjimą salyne nulėmė sumo rungtynių metu nugalėta varžovų gentis. Faktiniai įrodymai byloja šią imtynių rūšį buvus populiari ištisus 1500 metų. Sumo kilmė glūdi religijoje, ir pirmieji jo mačai buvo šventų apeigų, kuriomis dievų buvo meldžiama gausaus derliaus palaimos, šokių bei dramos dalimi. Nara laikotarpiu (VIII a.) sumo buvo įtrauktas į imperatoriškąsias ceremonijas, kurių metu taip pat skambėdavo muzika ir buvo šokama. 1192 m. įsigalėjusio Kamakura karinio režimo metu į praktikuojančiuosius sumo savaime buvo pradėta žiūrėti kaip į karius, ir jų puikus fizinis pasiruošimas pradėtas laikyti galingu žmogišku ginklu nugalint priešininkus. Vėliau samurajų dėka atsirado kita sumo atšaka - „jujitsu“ („jù-ji-cù“). Sumo - konkurentinis kontaktinis sportas.
Sumo varžybos
Sumo varžybos vyksta kvadratinėje aikštelėje.
Svorio kategorijos
- Jaunuolių 13-18 metų iki 75 kg.
Teisėjai
Teisėjų brigada (6 žmonės). Brigados vadovas - simpante Teisėjas.
Taip pat skaitykite: E. Urbanavičiaus vizija sporto departamente
Kovos trukmė
13-15 metų.
Dalyvių iškvietimas ir kovos eiga
Kova prasideda pagal gyoji komandą.
Sumo ritualai
Sumo, kaip ir kituose Japonijos tradiciniuose kovos menuose. Sumo kovotojai pasiruošę kovai.
Fechtavimas
Fechtavimas - šaltojo ginklo (kertančio. Fechtavimas būna kovinis - jo metu stengiamasi nukauti priešininką ar bent jį sužaloti. Sportinis fechtavimas - tai dviejų sportininkų kova šaltaisiais ginklais (kardais.
Sportinis fechtavimas
Sportinis fechtavimas tai dviejų sportininkų kova šaltaisiais ginklais (kardais, rapyromis, špagomis), stengiantis dūriais arba kirčiais paliesti vienas kitą. Fechtavimas yra olimpinė sporto šaka. Šiuo metu olimpinėse fechtavimo varžybose naudojami trijų ginklų tipai:
Taip pat skaitykite: Nuotykiai vaikų stovykloje
- Rapyra lengvasis ginklas; taikinio sritis yra liemuo, krūtinė, pečiai ir nugara; dvigubas prilietimas yra draudžiamas.
- Kardas sunkusis ginklas; taikinio sritis yra nuo galvos iki liemens, į taikinio teritorija rankos neįeina.
- Špaga lengvasis ginklas; taikinio sritis visas žmogaus kūną; dvigubas prilietimas leidžiamas.
Kovos eiga
Asmeninėse kovose, priklausomai nuo varžybų etapo, kova trunka 3 minutes. Kovojama be pertraukų iki 5 dūrių/kirčių, arba 9 minutes kovojama iki 15 dūrių/kirčių su dviem pertraukomis po vieną minutę. Dūrius ir kirčius fiksuoja teisėjai. Kova vyksta ant fechtavimo takelio, kurio plotis iki dviejų metrų, o ilgis 14 metrų. Tarptautinė fechtavimo kalba prancūzų. Šia kalba teisėjaujama visose tarptautinėse varžybose.
Varžybų sistema
Varžybos gali vykti rato, mišria ar olimpine sistema. Individualios varžybos dažniausiai vykdomos mišria sistema. Dalyviai suskirstomi į pogrupius ir kovoja tarpusavyje rato sistema. Atsižvelgiant į pogrupio rezultatus, sudaroma visų dalyvių suvestinė pagal pajėgumą. Vėliau kovojama olimpine sistema.
Kitos kovinio sporto šakos ir kovos menai
- Aikido
- Dziudo
- Karatė
- Kendo
- Kung Fu
- Muay Thai
- Tekvondo
Kovinio sporto ir kovos menų nauda
Sporto ar kovos menų praktikavimas turi daug naudos fizinei ir psichinei sveikatai, pradedant nuo fizinio pasirengimo gerinimo, pasitikėjimo savimi ir savidisciplinos didinimo bei tarpasmeninių įgūdžių ugdymo. Sporto ir kovos menų treniruotės įtraukia visą kūną, todėl pagerėja ištvermė, jėga, lankstumas ir judesių koordinacija. Reguliariai treniruodamiesi galėsite išmokti savigynos technikų, dėl kurių jausitės labiau pasitikintys savimi ir įgysite gebėjimų reaguoti grėsmingose situacijose. Dėl išsiskiriančių endorfinų (vadinamųjų laimės hormonų) jie padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką. Disciplina ir sunkios treniruotės ugdo ryžtą, atkaklumą ir gebėjimą įveikti sunkumus, o būtinybė susikoncentruoti į savo judesius, techniką ir taktiką prisideda prie kognityvinių gebėjimų gerinimo. Kadangi sporto ir kovos menų treniruotės reikalauja reguliarumo, savidisciplinos ir motyvacijos, tai gali persikelti ir į kitas gyvenimo sritis. Treniruočių metu dažnai dirbama su partneriais / treneriais / mokytojais, todėl atsiranda pasitikėjimas ir pagarba kitiems, taip pat ugdomi bendravimo ir socialiniai įgūdžiai. Be to, sportuodami ir užsiimdami kovos menais galite susipažinti su panašių interesų, tikslų ar gyvenimo filosofijų turinčių žmonių bendruomene, o tai sukuria galimybes užmegzti naujas draugystes ir santykius.
Kaip pasirinkti tinkamą kovos meną ar sporto šaką?
Prieš pasirinkdami konkretų kovos meną ar sporto šaką, apsvarstykite savo tikslus (savigynos, sveikatos, dvasinio tobulėjimo ar sporto varžybų), pageidavimus ir fizinio aktyvumo lygį. Kai kuriose disciplinose daugiau dėmesio skiriama smūgių ir smūgiavimo technikai, kitose - metimams ir darbui ant žemės, dar kitose - kūno ir proto harmonijai. Norite varžytis ir siekti sportinių trofėjų? Rinkitės boksą, imtynes arba Tailando boksą. Jums svarbiausia įvairovė ir įvairiapusiškumas? Išbandykite MMA. Jus domina saviugda, fizinio pasirengimo gerinimas, fizinio pasirengimo tobulinimas ar darbas su charakteriu? Išbandykite save tokiuose kovos menuose kaip karatė, dziudo ar tekvondo. Norite išmokti savigynos technikų? Verta pabrėžti, kad bet kokios kumščio, karatė, MMA ar dziudo treniruotės reikalauja reguliarumo, atsidavimo ir kovinės dvasios, tačiau taip pat teikia daug pasitenkinimo ir naudos praktikuojančiam asmeniui, įskaitant fizinių ir protinių įgūdžių tobulinimą. Be to, jos formuoja charakterį ir etiką, kurie naudingi ne tik ringe ar ant kilimo, bet ir kasdieniame gyvenime. Sporto ir kovos menų privalumas tas, kad jais galima užsiimti bet kokio amžiaus ir bet kokio lygio. Prieš priimant sprendimą verta apsilankyti keliuose klubuose ir (arba) mokyklose, kuriose mokomasi tam tikro kovos meno ar sporto šakos. Stebėkite užsiėmimus, bendraukite su instruktoriais ir sužinokite, kokios galimybės siūlomos pradedantiesiems. Kaip ir visais kitais atvejais, labai svarbu, kad treniruotes vestų patyręs instruktorius ir kad jos vyktų saugioje aplinkoje, o jų intensyvumas ir lygis atitiktų jūsų gebėjimus. Pradžioje pakanka 2-3 treniruočių per savaitę.
Taip pat skaitykite: „Žalgiris“ ir NBA