Niekada nebuvau aistringas keliautojas į kalnus, nors ir esu jų gerbėjas. Tačiau, po kelionės į Livinjo slidinėjimo kurortą Italijoje, mano požiūris pasikeitė. Ši kelionė įkvėpė mane išbandyti slidinėjimą, ir aš supratau, kad noriu pasiruošti šiam nuotykiui iš anksto. Vienas iš būdų - slidinėjimo ant kilimo technika.
Kodėl Livinjo?
Livinjo pasirinkau dėl kelių priežasčių:
- Mano draugai ten mėgsta slidinėti.
- Tai populiari vieta tarp lietuvių.
- Tai gera vieta slidinėti pradedantiesiems, nes yra daug gerų instruktorių ir lengvų trasų.
Livinjo miestelis turi apribojimus viešbučių statybai, todėl čia nėra daug daugiaaukščių pastatų ir jie turi būti vienodos stilistikos. Savaitė Livinjo kurorte asmeniui, keliaujant dviese, prasideda nuo 550 €. Keliaujant slidinėti su dviem vaikais, kelionė kainuos maždaug nuo 430 € asmeniui. Šios kelionės metu buvau nuvykęs ir į kitą lietuvių pamėgtą kurortą - Madonna di Campiglio. Man ten taip pat labai patiko, dar vienas jaukus miestelis.
Pasiruošimas slidinėjimui: slidinėjimo ant kilimo technika
Prieš išvykstant į Italiją, man labai rekomendavo pasimokyti slidinėti Lietuvoje. Radau Vilniuje „Slidinėjimo akademiją“, kur ant važiuojančio kilimo, imituojančio sniegą, mokoma slidinėti. Taip pat galima pasimokyti čiuožti Druskininkuose „Sniego Arenoje“ ar Liepkalyje, Vilniuje.
Slidinėjimo akademija: treniruotės ant kilimo
Slidinėjimo akademijoje rasite sukamuosius, visiškai reguliuojamus treniruoklius, kuriais puikiai atkartojamas slidinėjimo tikroje trasoje pojūtis. Naudojant tikras slides, slidinėjimo batus, apkaustus, lazdas ir snieglentes, ir dėl treniruoklio reguliuojamo greičio bei silikonu dengto ypač plataus sukamojo kilimo (jis veikia tarsi atvirkštinis bėgimo takelis), 1 valanda ant treniruoklio prilygsta 6 valandoms slidinėjimo kalnuose.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo atostogos Gruzijoje: ką reikia žinoti
Treniruoklis yra „mažiau atlaidus“ nei tikras, minkštas sniegas, kuriuo čiuoždami galite atlikti neteisingus, buksuojančius posūkius ir likti nepastebėti. Naudojant treniruoklį, kiekviena klaida yra pabrėžiama, o tai padeda užtikrinti efektyvų teisingų technikų ir įpročių mokymąsi. Didelis veidrodis, kuriame save matysite visu ūgiu, leidžia stebėti mokymosi procesą ir tobulėjimą.
Treniruotės nauda
Nenutrūkstamas čiuožimas kartu yra ir intensyvi treniruotė, kuri žymiai pagerina Jūsų fizinę jėgą bei ištvermę.
Aspene, Kolorado Valstijoje, kur rasite vienus geriausių kalnų slidinėjimui pasaulyje, yra keletas tokių sukamojo kilimo treniruoklių - besimokantieji slidininkai ir snieglentininkai rytais čiuožinėja ant jų, prieš tai, kai popiet yra išleidžiami į tikras trasas kalnuose. Nyderlanduose yra daugiau nei 50 įstaigų, siūlančių tokio tipo „dirbtines sukamas trasas“.
Projekto tikslas - nemokamai apmokyti slidinėti 108 įvairaus amžiaus žmones. Jie tris mėnesius po du kartus per savaitę mokėsi kalnų slidinėjimo paslapčių ant naujojo treniruoklio.
„Čia galima ne tik saugiai ugdyti slidinėjimo įgūdžius, bet ir stiprinti sveikatą ir harmoningai vystyti kūno raumenis. Kvalifikuoti specialistai paaiškina ir parodo, kaip taisyklingai pasiruošti inventorių slidinėjimui, kaip apsiauti batus, užsisegti slides, jie patys kartu slidinėja ant simuliatoriaus, moko įvairių technikų subtilybių, kaip pajausti vidinius raumenis, juos aktyvuoti, parodo kaip lengviau išlaikyti koordinaciją ir minčių bei vidinių pastangų pagalba „priversti“ savo tam tikrus raumenis atlikti manevrą. Ir, žinoma, kadangi treniruokliai yra sukamieji, čia nebus keltuvų ar eilių, tad pamokos metu mokymosi procesas yra nenutrūkstamas. Viena treniruotė įskaitant pasirengimą jai trunka 75 minutes.
Taip pat skaitykite: Žiemos sportas Italijoje: Vialattea
Paprastai slidinėti ant stimuliatoriaus gali net 3-4 metų vaikai. Tačiau jiems rengiamos tik individualios pamokos.
Juk išmokęs saugiau slidinėti čia, daug drąsiau jausies ant tikro kalno. Nes labai svarbu apšilti, prisiminti techniką, atgaivinti raumenis. Tada ir ant sniego daug tvirčiau jautiesi. Juk slidinėti tik kartą per metus labai mažai. Kaip, ir pavyzdžiui, važiuoti mašina. O pas mus slidinėti galima visus metus. Pradėję slidinėti ir aktyviai sportuoti, vaikai įgauna slidinėjimo įgūdžius visam gyvenimui, tampa aktyviais slidininkų bendruomenės nariais, žiemos metu leidžia laiką gryname ore. Dauguma jaunimo su savo šeimomis ar draugais keliauja į kalnus visiškai pasitikintys savimi ir puikiai pasiruošę fiziškai bei techniškai.
Raumenų atmintis
"Raumenų atmintis" - terminas, naudojamas apibūdinti išmoktam judesiui, elgesio modeliui ar įpročiui. Pakartotinai atliekant tą patį judesį, sukuriamos efektyvesnės raumenų ir nervų jungtys. Kaskart, kai yra panaudojamos, šios naujos jungtys atkartojamos vis efektyviau. Motorinį mokymąsi nagrinėjantys specialistai teigia, jog to pačio veiksmo pakartojimas nuo 3 000 iki 5 000 kartų, arba veiksmo ištisas kartojimas apytiksliai po 30 minučių, 21 dieną iš eilės, yra būtinas tam, kad raumenų atmintis susiformuotų.
Pamokos su instruktoriumi ir pirmieji įspūdžiai
Kiek pramokęs čiuožti, į Italiją vykau su keliais draugais. Keturiese vietoje pasisamdėme slidinėjimo instruktorių. 2 valandos profesionalo pamokų kiekvienam kainavo po trisdešimt eurų. Tų valandų tikrai pakako, pasijutome drąsiau. Aišku, pirmas rytas buvo nežinioje, baimėje, bet labiau baiminausi, ar man patiks slidinėti. Ir man tikrai patiko, nesvarbu, kad oras buvo nekoks tą pirmą dieną, bet tai tikrai nesugadino nuotaikos.
Trasų pasirinkimas pradedantiesiems
Kalbant apie trasas, pirmam kartui rinkausi paprasčiausias - kelis kilometrus besitęsiančias mėlynas trasas. Apie sudėtingesnę, raudoną trasą, trenerė šįkart liepė pamiršti. Ir tai ne tik dėl to, kad trūksta patirties, įgūdžių, bet gali užsiblokuoti ir vėliau apskritai nebejausti malonumo slidinėti. Mėlynų trasų man tikrai užteko, kai kur buvo iššūkių, kai kur statoka, bet jos tikrai patiko.
Taip pat skaitykite: Krkonošės ir Šumavos slidinėjimas
Slidės ar snieglentė?
Sulaukiu klausimų, kodėl nusprendžiau čiuožti būtent slidėmis - snieglente čiuožti yra sudėtingiau, neturėjau daug laiko nei mokytis, nei praktikuotis pačiuose kalnuose, o ir mano visi draugai yra slidininkai. Žinojau ir pats, jog didesnį malonumą pajusiu čiuoždamas slidėmis, be to, jomis pasiekiamas didesnis greitis, nei su snieglente. Taip pat yra daugiau ir įvairesnių trasų. Yra kas sako, kad tai senamadiška, bet aš taip tikrai nemanau.
Inventorius
Didžiąją dalį slidinėjimo inventoriaus nusipirkau: termo drabužius, kelnes, striukę, pirštines, šalmą, akinius. Jei nebūčiau slidinėjęs, tai būčiau panaudojęs žygiams šaltu oru. Bet jau matau, jog to neteks daryti, nes tikrai slidinėsiu ir toliau. Keliaujant į ne vieną kelionę, šalmas, kainuojantis keliasdešimt eurų, greitai atsiperka. Atvykus į vietą nuomavausi tik slidžių batus ir slides su lazdomis. Man patiko, jog nuomos punktuose patys koją pamatuoja, parenka batus. Pasako, kur turėtų ir kur neturėtų spausti. Patys užtvirtina, pritaiso slides, pačiam nieko nereikia daryti. Profesionalai, važinėjantys į kalnus kiekvienais metais, žinoma, patys nusiperka viską.
Patarimai pradedantiesiems
Esminis „kalnų pradinuko“ patarimas - atsistoti ant slidžių. Niekada ne per vėlu čiuožti. Nesvarbu kiek jums metų! Nėra tinkamo amžiaus pradėti slidinėti, jei tik norite - pradėkite.
Trečias - planuotis savo kelionę iš anksto tam, kad turėtumėte daugiau pasirinkimo, apgyvendinimą arčiau keltuvo, arčiau trasų. Ketvirtas patarimas - nepasitikint savo planavimo sugebėjimais, kreiptis į kelionių organizatorių, kuris organizuoja tokias keliones.
Aktyvus poilsis kalnuose
Galvos pravėdinimas kalnuose yra geriausia įmanoma reabilitacija. Pats save prigaunu, kad gulėdamas net ir pačiame gražiausiame paplūdimyje pasaulyje sugebu sulįsti į telefoną, nuolat tikrinti kas naujo socialiniuose tinkluose, peržiūrinėti darbinį paštą, ar viskas gerai klostosi. O štai kalnuose net pamiršau, jog galiu fotografuoti, filmuoti. Buvau tiek susifokusavęs į savo kojas, slides, techniką, kūno padėtį, mintis, kaip čiuožti geriau ar kaip saugiai nusileisti ir vaizdus aplink, kad neturėjau laiko telefonui. Bet to, šalta rankas iš pirštinių kaskart traukinėti. Taigi, pailsėjau ir dabar tikrai žinau, ką iš tiesų reiškia pravėdinti galvą. Mane tai sužavėjo. Aktyvus poilsis išties yra pačios geriausios atostogos.
Trenerio patarimai
„Slidinėti gali kiekvienas, tik reikia nepamiršti, kad tai gan sunki ir savo subtilybes turinti sporto šaka. Greitai čia niekas nevyksta, norint gerai ir saugiai slidinėti, reikia įdėti nemažai darbo, išmanyti techniką. Be profesionalios pagalbos išmokti gerai čiuožti labai sudėtinga. Šeštą sezoną lietuvius čiuožti mokant trenerė pasakoja, kad šiandien ateina daugiau norinčių čiuožti slidėmis, nei snieglente. Pagrindinė slidininkų grupė yra 25-45 m. Yra tokių, kurie lanko treniruotes ne vienerius metus, prieš slidinėjimą kalnuose atnaujina įgūdžius, žiūri atsakingai ir į vaikų mokymą. Yra tokių, kurie iš pradžių būna nusiteikę labai skeptiškai, bet po treniruočių išvažiuoja į kalnus ir pajaučia didelį skirtumą.
Dažniausiai mes rekomenduojame rinktis 5 individualias treniruotes prieš išvykstant slidinėti į kalnus svetur. Visgi kiekvienas pagal savo gebėjimus turi apsispręsti, kiek jam reikia treniruočių, tad auksinės taisyklės nėra. Svarbu, kad būtų įvaldyta teisinga technika. Pavyzdžiui, slidinėjimo kilimas, ant kurio mokome, reikalauja taisyklingo slidinėjimo. Taip pat gerai yra pasipraktikuoti, čiuožiant nuo Lietuvos kalniukų, išbandant slidinėjimą ant tikro sniego“, - pataria A.
Paklausus, kokias klaidas dažniausiai daro ateinantys mokytis, trenerė sako, kad viskas prasideda nuo teisingo pasiruošimo. Pirmas dalykas yra batų užsegimas. Nors yra klientų, kurie jau turi patirties slidinėjime, bet retkarčiais vis tiek netinkamai juos užsisega, o tai sudaro nepatogumus slidinėjant.
Didžioji dalis snieglentininkų yra daug jaunesni, nuo 10-12 metų vaikų iki suaugusiųjų 25-27 m. „Taip, dauguma vaikų nejaučia baimės jausmo, bet ar tai gerai, ar blogai negaliu pasakyti. Truputį atsargumo slidinėjime tikrai reikia, nes pasekmės gali būti labai skaudžios. Mūsų rekomendacijos būtų mokyti vaikus nuo 7-8 metų, kurie sąmoningi, tiksliai žino, ar jiems tai patinka, ar ne. Pagrindinis dalykas yra tai, kad vaikas pats norėtų išmokti slidinėti, o ne tėvai“, - šypsosi A.
Kitas slidinėjimo būdas - Ski touring
Lietuviško vertimo nesugalvojau, manau jo ir nėra, bet tai turėtų būti kažkas panašaus į „žygiaslydis“…tai gal aš pasiliksiu ties originaliu pavadinimu „ski touring“. Apibendrinus šį užsiėmimą, tai slidinėjimas, specializuotomis slidėmis ir kita ski turui skirta spec. įranga kartu naudojant/turint alpinistinę įrangą, nežymėta arba žymėta vietove kalnuose, kuri dažniausiai yra nekontroliuojama slidinėjimo kurortų. Šis užsiėmimas gali trukti nuo vienos iki kelių dienų keliaujant lengvai su maža kuprinėle arba didesne kuprine pasiimant reikalingą įrangą, rūbus, maistą ir gėrimą. Užsiimant šiuo sportu/laiko praleidimo kalnuose būdu, reikia turėti alpinizme naudojamos technikos žinių ir įrangos, mokėti slidinėti (turėti bent jau pagrindus) kalnų slidėmis, taip pat pravartu turėti praktikos su lygumų slidėmis. Ski turai taip pat reikalauja mokėjimo orientuotis kalnuose, suprasti kalnų (žieminius) maršrutus, sugebėti matyti lavininius šlaitus ir žinoti kaip juos įveikti arba išvengti. Tai tarsi žygių kalnuose, alpinizmo, slidinėjimo mišinys apjungiantis lygumų ir kalnų slidinėjimo technikas.
Skiturint galima įvairiose vietose, šalyse, regionuose, kur yra kalnų/kalvų. Vietovę siūlyčiau pasirinkti pagal savo „sugedimo lygį“, kitaip tariant, pagal turimas žinias, patirtį ir turimą įrangą.
- Vietovė be žymėtų takelių, tačiau įrengtų slidinėjimo trasų ribose, kur keltuvai ir gelbėjimo tarnybos būtų ranka pasiekiamos.
- Vietovė, toliau nuo žymėtų slidinėjimo trasų ir kurorto, tačiau turinti sužymėtus žieminius takus, yra prieinama kitų žmonių ar pasiekiama pakelėjų. Įprastai tokia vieta reikalauja mokėti orientuotis kalnų maršrutuose, skaityti žemėlapį, tačiau ji būna lengvai pasiekiama.
- Vietovė nutolusi nuo slidinėjimo trasų ir kurortų, yra pasiekiama tik naudojant spec. Įrangą, sunkiai prieinama arba neprieinama paprastiems turistams, reikalaujanti navigavimosi žinių kalnuose. Tokia vietovė skirta žinantiems ką daro, žinantiems kur eina ir kokios įrangos reikia tokiai vietai.
Noriu pažymėti, jog tai tik bazinė įranga, kuri yra būtina norint pradėti skiturinti.
Skiturintojų tipai ir įranga
Išskirčiau 4 pagrindinius skiturintojų tipus.
- Tokiam žmogui reikės labai įvairiapusiškos įrangos, kadangi jis norės ir kilti šlaitu gana nesunkiai, neįdėdamas daug pastangų, ir norės leistis su pasimėgavimu, turėdamas pilną kontrolę, norės ski turu užsiimti bet kurioj šaly, regione, esant tiek puriam sniegui, tiek apledėjusiam šlaitui, tiek firnui ir t.t.. Klasikiniam visapusiškajam skiturintojui rekomenduojamų slidžių plotis ties talija svyruoja tarp 82 ir 95mm ir slidės paprastai sveria tarp 1200 ir 1400g.
- Jei pakilimas į kalną nekelia agonijos ir kartais net sugebi nusišypsoti, tuomet rekomenduojama pasiimti sunkesnes slides su platesne talija, tokiu atveju nusileidimas bus žymiai malonesnis, didesnis plūdrumas ir didesnis nusileidimo tempas. Iš principo, kuo sunkesnės slidės tuo daugiau stabilumo, leisdamiesi į apačią turėsite daugiau galios ant savo kojų!
- Apkaustai - pritaikyti skiturinti. Tai reiškia, jog apkaustai turi dvi padėtis/funkcijas: leidimosi į apačią ir kilimo į viršų. Kilimo į viršų padėtis turi skirtingus pasvirimo kampus, priklausomai nuo šlaito statumo. Kuo šlaitas statesnis, tuo daugiau apkaustas gali pakelti bato kulną nuo slidės, sudarydamas didesnį pasvirimo kampą, kad stovėtumėte horizontalia linija su šlaitu. Šiai dienai apkaustų pasirinkimas tikrai platus, tik būtina atkreipti dėmesį jog nevisi apkaustai suderinami su visais ski turiniais batais.
- Batai - panašūs į kalnų slidinėjimo batus, bet tuo pačiu turi keletą esminių skirtumų. Vienas pagrindinių skirtumų yra jų lankstumas ir mobilumas. Ski turo batai dažniausiai yra žymiai lankstesni, suteikiantys galimybę judėti, mažiau įmobilizuojantys. Universaliausi batai būtų 4 sagčių, turintys didesnį pranašumą nusileidinėjant nei kylant .
- Turbūt jau numanote jog šis skiturintojo tipas iš principo apibūdins gramų maniaką, dominuos lengvos ir gana siauros slidės, lengvi batai, lengvi apkaustai ir kuo mažiau daiktų. Su tokiomis slidėmis įmanoma mėgautis kilimu į viršų, daug šypsotis ir mažai prakaituoti. Jei jau įsigijai lengvas slides ir skaičiuoji kiekvieną gramą, tokiu atveju reik derinti ir batus. Lengvi batai sveria apie 1300g. Jie dažniausiai būna 2 ar 3 sagčių, lengvai keičiasi pasvirimo kampas bei yra lankstūs. Šie batai neleis jums turėti greito ir tikslaus nusileidimo, su jais bus sunkiau valdyti slides prie didesnių greičių, tačiau jie suteiks maksimalų pasitenkinimą kylant į viršų ir be visa to, su šiais batais, galėsite nesunkiai padaryti įkopimą į kokią pakeliui esančią viršūnėlę. Iš principo, tai tarsi plastikiniai hiking‘o batai, kurie tvirtinasi į apkaustus.
- Jei tu nepakenti slidinėjimo trasų, žmonių apsupties, nori daug ir gilaus šviežio sniego kaip įmanoma toliau nuo civilizacijos ir žinai kaip išgyventi ir elgtis tokioje aplinkoje, tuomet tu ir esi šviežio sniego, laukinių šlaitų ir „free ride“ mylėtojas. Tau reikės nutukusių slidžių su 110-120mm talija, kurios svers nuo 1300 iki 1700g. Batai čia turi būti kieti ir gerai įmobilizuojantys koją, būtinai 4 sagčių. Išeiti pavedžioti šuns į parką su šiais batais tikrai nepavyks, tačiau ant stačių šlaitų galėsite momentiškai perduoti visą reikiamą energiją į slidę. Tai, supratote teisingai, kuo batas kietesnis, tuo daugiau turėsite kontrolės slidėse.
- Prie viso šio paminėto inventoriaus reikia nepamiršti daikto, be kurio būtų neįmanoma pakilti šlaitu, tai yra kailiukas. Šios lipnios audinio juostelės prilimpa prie slidžių ir turi viena kryptimi pasišiaušiančius mažus plaukelius, kad galėtumėte stumti slidę į šlaitą, ji fiksuotųsi ir neslystu nuo jo.
Skiturinant labai svarbi ir kita alpinizmui skirta įranga, be kurios dažniausiai skiturinti nerekomenduotina ar net negalima. Tą įrangą sudaro: katės, sniego zondas, sniego kastuvas, kuprinė su oro pagalve, apraišai, šalmas, karabinai, juostos. Taip pat nemažiau svarbi apranga ir maistas bei gėrimai, kuriuos nešatės su savimi, ir nesvarbu ar išėjote į kalnus vienai dienai, ar visai savaitei.
Slidinėjimo istorija
Slidinėjimas atsirado prieš kelis šimtus metų Skandinavijoje. Iš pradžių slidinėta tik praktiniais sumetimais, nes taip buvo lengviau judėti sniego pusnimis. Tačiau laikui bėgant, slidinėjimas po truputį tapo laisvalaikio leidimo forma ir net sportu. Jau XVI amžiuje buvo aprašoma tam tikra slidinėjimo įranga, kilimo į kalną ir nusileidimo technika bei varžybos. Žinomas faktas, kad nuo 1767 metų Norvegijos kareiviai varžydavosi, kas sugebės neparkritęs ir nesulaužęs slidžių nusileisti nuo kalno, o gal kuriam nors dalyviui tai pavyks padaryti netgi be lazdų. Tokios rungtynės vykdavo kasmet, stebint būriui žiūrovų.
XIX amžiaus viduryje norvegas Sondre Norheimas sugalvojo kulno tvirtiklį, kuris leidžiantis nuo kalno arba pašokus vis vien išlaikydavo kojas pritvirtintas prie slidžių. Kita naujovė buvo slidės su tvirtinimo detalėmis. Vėliau Norheimas sukūrė pirmąsias siauresnes slides, kuriomis buvo paprasčiau čiuožti ir lengviau pasisukti minkštame sniege.
1930-aisiais kalnuose pastatyti pirmieji keltuvai, o netrukus kalnų slidinėjimas atskirtas nuo lygumų slidinėjimo. Pradžioje nuo kalno leistasi naudojant vadinamąją Telemarko techniką: kojos buvo maždaug trijų pėdų atstumu viena nuo kitos, kūnas stačias, rankos ištiestos į šalis pusiausvyrai palaikyti.
Slidžių evoliucija
Slidžių gamybos technologija ilgą laiką nekito. Bėgant laikui, visgi imta naudoti kietesnę medieną, daugiau dėmesio kreipta į slidžių išlinkimą, slidžių priekis ir galas tapo kiek platesni nei vidurys, bet tai iš esmės buvo viskas.
Vieną gražią 1947 metų dieną amerikietis sklandytuvų dizaineris Howardas Headas sugalvojo pirmą kartą gyvenime paslidinėti - ir jį apėmė baisus nusivylimas. Užuot linksmai čiuožus, jam teko kovoti su sunkiomis ir nepaslankiomis slidinėjimo priemonėmis. Juk turi būti koks nors būdas palengvinti slides, padaryti taip, kad jos čiuožtų greičiau ir būtų patogesnės, tikėjo Headas. Todėl metė visus darbus ir atsidavė savo svajonei - sukurti naujas slides. Trejus metus jis gamino vieną porą po kitos, ir žingsnis po žingsnio atsirado garsiosios „Head“. Šių slidžių vidus buvo pagamintas iš faneros, jos padengtos aliuminiu, šonai padaryti iš plastiko su nelūžtančia plieno briauna - tai buvo tikra revoliucija!
1950-aisiais slides pradėta gaminti ne iš medžio, o iš metalo ir plastiko. Jos pasidarė daug stabilesnės ir lengviau valdomos. Svarbiausias posūkis įvyko 1980 metų pradžioje. Kalnų slidžių gamintojui „K2“ įdiegus naujoves, rinkoje atsirado tokios slidės, kurių kraštai buvo labiau išlinkę, dėl to čiuožiant tapo daug lengviau manevruoti ar pasisukti.
Slidinėjimo stiliai
Paskui atsirado įvairūs kalnų slidinėjimo stiliai, pavyzdžiui:
- Slalomas - klasikinis čiuožimas prižiūrima trasa.
- Freestyle - akrobatinis slidinėjimas.
- Freeride - čiuožimas nuo laukinių kalnų, tai yra visai nevalyta trasa, padengta storu sniego sluoksniu.
- Backcountry - čiuožimas ratu, tai yra į kalną kylama slidėmis be jokios pagalbos, kad leidžiantis būtų pajustas absoliutus malonumas.
Čiuožiant carving stiliumi svarbiausia - suktukų technika, pagrindiniai sukiniai atliekami slidėmis, kelius sukant į vidų ir išorę. Pagal kiekvieną slidinėjimo stilių pritaikyta ir atitinkama įranga. Paprastai skiriasi slidžių forma ir sandara. 1990-2000 metais populiarios buvo palyginti siauros slidės, kuriomis patogu čiuožti prižiūrimomis trasomis.
Slidinėjimo technikos pagrindai
Tinkama įranga ir apranga yra svarbūs, bet ne vieninteliai pirmosios kelionės į slidinėjimo trasas elementai. Prieš pradedant slidinėti, pravartu išmokti slidinėjimo technikos. Nors žinios nepakeičia praktikos, žinant pagrindus bus lengviau pradėti.
Jei nusprendėte mokymasis slidinėti šį žiemos sezoną ir reguliariai nesportuojate, turėtumėte pasirūpinti tinkamu fiziniu pasirengimu. Tai leis jums slidinėti saugiai ir naudingai sveikatai, taip pat padės lengviau daryti pažangą mokantis reikiamų įgūdžių. Reguliariai treniruotis pradėkite likus bent kelioms savaitėms (6-12 savaičių) iki pirmųjų žingsnių slidinėjimo trasose. Daugiausia dėmesio skirkite kojų ir rankų raumenų jėgai ir ištvermei gerinti, judesių diapazonams didinti ir laikyseną stabilizuojantiems raumenims (vadinamajam branduoliui) stiprinti. Tai svarbu ne tik dėl to, kad slidinėjimas ypač apkrauna kelius, o daugybė kritimų slidinėjimo nuotykių pradžioje gali sukelti traumų ar sužalojimų.
Pasirinkite kūno svorio pratimai (kėdė prie sienos, įvairios lentos variacijos, daugiaplokštuminiai atsilenkimai ir salto atgal, pritūpimai su kojų pirštais į viršų arba šuoliukai ir t. t.), taip pat su papildomu svoriu (štanga, hanteliai, kettlebells, TRX juostos, bosu, mini juostos ar gimnastikos kamuoliai).
Kad pradėtumėte nuo geros pradžios, rinkitės pamokas su sertifikuotu slidinėjimo instruktoriumi (individualiai arba grupėje), kuris supažindins su slidinėjimo šlaituose pagrindais, padės įvaldyti slidinėjimo techniką arba ištaisys jūsų klaidas (kad neišsiugdytumėte blogų įpročių), užsidėti ir nulipti nuo slidžių, naudotis lazdomis ir t. Imtis atitinkamų slidinėjimo pozicijos Tai yra vienas iš svarbiausių saugumo (leidžia greitai reaguoti į situaciją šlaite ar trasoje), pažangos ar greičio didinimo elementų. Visų pirma turite užtikrinti, kad jūsų kūno svoris tolygiai pasiskirstytų tarp pėdų. Atsistokite taip, kad pėdos būtų klubų plotyje. Tada švelniai sulenkite kelius (tiek, kiek leidžia batai) ir šiek tiek sulenkite klubus, kad sukurtumėte šiek tiek pasvirusį siluetą. Rankas, sulenktas per alkūnes, padėkite priešais kūną. Venkite griežto stuburo laikymo, pernelyg didelio pasilenkimo atgal, greitų, plačių ir nekoordinuotų rankų judesių ar atstumo tarp pėdų sutrumpinimo (prarasite pusiausvyrą). Keisdami stovėsenos aukštį (nuleisdami ir pakeldami), pasirūpinkite, kad vienu metu dirbtų klubai, keliai ir kulkšnys.
Pradėkite mokytis slidinėti judėdami aplink vadinamąjį. plūgas, todėl jums bus lengviau įvaldyti, be kita ko, greitį. Kai pasitikėsite šiuo elementu, galėsite išbandyti sudėtingesnes slidinėjimo technikas, t. y. Plūgas yra paprasčiausia slidinėjimo technika, su kuria išmoksite elementarių dalykų: važiuoti tiesiai, valdyti slidę (įskaitant greitėjimą ir lėtėjimą), pasukti ir stabdyti. Įvaldę plūgo vairavimo įgūdžius, galite pereiti į aukštesnį lygį ir išbandyti vadinamąjį „šus” vairavimą. yra lygiagrečiai vienas kitam, todėl galite greitėti. Karvingo slidės (dar vadinamos liemeninėmis slidėmis - jos per vidurį yra siaurėjančios) yra varomos šlaito kraštais, o tai, be kita ko, įmanoma dėl dinamiško kelių poveikio. Dėl to slidininkas posūkyje nepraranda greičio. Šiuo atveju plūgo vairavimas Sukantis reikia perkelti kūno svorį ant vienos slidės. Norėdami pasukti į kairę, turite prispausti dešinę slidę prie sniego, ir atvirkščiai. Lygiagrečiai slidinėjant posūkyje reikia perkelti kūno svorį į vieną koją (išorinę koją) ir tuo pačiu metu judinti slides į vieną pusę. Tai yra vadinamasis. slydimo posūkis. Drožyba, vadinamoji.
#
tags: #slidinejimas #ant #kilimo