Įvadas
Žiemos olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir galimybė šaliai parodyti savo kultūrą, sporto pasiekimus ir vienybės dvasią. Šis straipsnis nagrinėja Slovakijos dalyvavimą žiemos olimpinėse žaidynėse, atsižvelgiant į įvairius aspektus - nuo sportininkų pasirengimo iki savanorių indėlio.
Vaidos Limanauskaitės patirtis: savanorystė kaip aistra
"Man nereikia jokių filmų - tik duokite stebėti sportą!" - Vaida Limanauskaitė, aistringa sporto renginių gerbėja, jau dešimt metų savanoriaujanti įvairiose žaidynėse ir festivaliuose, įskaitant ir Europos jaunimo olimpinį festivalį (EJOF) Slovakijos Banska Bistricos mieste. Vaida, Londone gyvenanti lietuvė, padeda Lietuvos komandai, stebi jų startus, džiaugiasi pasirodymais ir pergalėmis. Jai vizitas Slovakijoje - tik vienas iš daugybės per dešimtmetį aplankytų olimpinių renginių, tačiau pirmas po porą metų trukusio karantino.
Savanorystės pradžia ir priežastys
Vaidos kelionė prasidėjo prieš dešimt metų, kai ji pirmą kartą susitiko su Lietuvos komanda Londono olimpinėse žaidynėse. Ji išgirdo per radiją, kad ieškomi savanoriai olimpinėms žaidynėms. Jungtinėje Karalystėje labai daug savanoriaujančių žmonių, tai įprasta. Ji norėjo pamatyti Lietuvos krepšininkų žaidimą gyvai, todėl svarstė, jei mane priimtų būti savanore, galėčiau gyvai stebėti varžybas - toks ir buvo pirminis tikslas. Vaida buvo nusipirkusi ir bilietus, bet jai teko juos perleisti draugams, nes ją priėmė į savanorių komandą ir ji tapo asistente dirbti su Lietuvos komanda. O tai leido iš arti pamatyti ne tik krepšinį, bet ir daug daugiau sporto šakų.
Pagrindinės funkcijos ir pagalba
Vaidos funkcijos apima organizacinius klausimus, tokius kaip komandos apgyvendinimas, transportas ir informacijos sekimas bei dalinimasis. Jei varžybos didesnės - darbų visuomet daugiau, jų ypač netrūko Rio de Žaneiro vasaros ir Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse. Įprastai ji dirba su Lietuvos komanda, nors porą kartų teko prisidėti prie Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) protokolo vykdymo - padėjo atvažiavusiems svečiams, palydėjo juos į medalių teikimo ceremoniją, pasirūpino jais. Tada ji turėjo garbės pabendrauti ir su TOK prezidentu Tomu Bachu.
Darbo su jaunimu ypatumai
Svarbiausia su jaunimu bendrauti kaip su draugais - tuomet jiems lengviau, jie geriau jaučiasi, nebijo klausti, domisi. Kita vertus, jie imlesni, labiau linkę informaciją susirasti patys. Asmeniškai su suaugusiais jai šiek tiek paprasčiau - gal todėl, kad juos jau šiek tiek pažįstu, su kai kuriais esame susibendravę, suaugę drąsesni. Kita vertus, palaikant ryšį su jaunimu ir pati jaučiasi jaunatviškesnė. Tokie renginiai jaunimui labai svarbūs - net jei dalis jų šiandien to dar nesuvokia. EJOF - kaip generalinė repeticija, po kurios žengti į didžiąją sceną tampa kur kas drąsiau. EJOF - ne tik varžybos, tai bendrystės jausmas, nauji draugai iš skirtingų šalių, kitų sporto šakų pažinimas. Įprastai sportininkai bendrauja tik su savo sporto šakų atstovais, o čia turi galimybę į patį sportą pažvelgti gerokai plačiau.
Taip pat skaitykite: Lietuvos futbolo istorija su Slovakija
Įsimintinos patirtys ir pamokos
Per dešimt metų dalyvaujant įvairiose žaidynėse ir festivaliuose sukaupta ne tik neįkainojama patirtis, bet ir daug įvairių pamokų, įdomių istorijų. Londono olimpinės žaidynės 2012-aisiais jai buvo pirmos, todėl ir šiandien jos kelia daugiausiai emocijų. Kaskart ji išmoksta, atranda kažko naujo, pavyzdžiui, dalyvavimas žaidynėse jai padėjo pamilti biatloną - kai šią sporto šaką išvydau gyvai, kai pabendravau su komanda, ėmiau suprasti taisykles, tapo labai įdomu. Dabar beveik visi jos savaitgaliai paskirti šiai sporto šakai - domisi, savanoriauja, metai sukasi dviem sezonais - biatlono ir „Formulės 1“. Jau labai laukia ir kitų žaidynių, dabar planuose - Paryžiaus vasaros žaidynės 2024-aisiais. Nors dar nežino, ar pavyks išsikovoti vietą.
Iššūkiai ir patarimai
Patekti į olimpines žaidynes labai sunku. Ir net jei turi patirties, kartais ji gali ir pamaišyti - organizacinis komitetas nori duoti šansą sudalyvauti ir naujai komandai. Taip, iš vienos pusės be patyrusių, iš skirtingų pasaulio šalių atvykusių savanorių būtų sunku - jų ankstesnis įdirbis, kelių skirtingų kalbų mokėjimas, žinojimas, kaip tokie renginiai organizuojami, turi labai didelę reikšmę. Kita vertus, jaunimas atneša daug naujų idėjų, todėl nauji dalyviai visuomet laukiami. Vaida pataria tiems, kurie svarsto apie savanorystę panašiuose renginiuose, pirmiausia - pasirinkti mėgstamą sporto šaką ir pradėti nuo mažesnių renginių. Labai svarbu daryti tai, kas labiausiai patinka, pažinti tam tikrą sportą iš visų pusių, pamatyti varžybų užkulisius, susipažinti su treneriais, pamatyti, kaip dirba teisėjai. Antra - nebijoti. Bandyti, klysti, kažko nežinoti - visi mes mokomės. Daug svarbesnis yra noras tobulėti.
Europos jaunimo olimpinis festivalis Banska Bistricoje
XVI Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis vyko Slovakijos mieste Banska Bistricoje. 55 Lietuvos sportininkai dalyvavo aštuonių sporto šakų - badmintono, dviračių sporto, dziudo, gimnastikos, vaikinų krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo ir teniso varžybose.
Festivalio reikšmė
Jaunimo olimpinis festivalis - didelė šventė Europos sporto bendruomenei. Jauniesiems sportininkams tai galimybė pradėti kelią olimpinių žaidynių link, susipažinti su olimpiniu judėjimu, pasisemti įkvėpimo. Visi festivalio dalyviai, nepaisant sporto šakos, kartu gyvena, bendrauja, palaiko vienas kitą varžybose, taip pajausdami tikrąją olimpinę bendrystę. Tuo jaunimo olimpiniai festivaliai skiriasi nuo kitų varžybų. Tuo tarpu mums tai galimybė pamatyti ateities sporto žvaigždes. Daugiau nei 20 jaunimo festivaliuose dalyvavusių Lietuvos sportininkų vėliau varžėsi ir olimpinėse žaidynėse.
Pasirengimas festivaliui
Pernai liepos pabaigoje Slovakijoje turėjęs vykti Europos jaunimo olimpinis festivalis (EJOF) buvo perkeltas į 2022-uosius. Metai keitėsi dėl labai svarbios priežasties: dėl COVID-19 viruso sukeltos pandemijos į 2021 metus iš 2020-ųjų buvo perkeltos Tokijo vasaros olimpinės žaidynės, kirtosi datos. Keitėsi ir miestai: Slovakijos šalies ir sporto vadovai iš Košicės festivalį perkėlė į Banska Bistricą.
Taip pat skaitykite: Apgyvendinimas Slovakijos Tatruose
Dalyviai ir sporto šakos
Dešimties sporto šakų varžybose dalyvavo apie 3 tūkst. sportininkų iš 48 Europos nacionalinių olimpinių komitetų. Lietuvai atstovavo 55 jaunieji atletai: po 12 lengvaatlečių, plaukikų ir krepšininkų, po 6 dziudo ir dviračių sporto atstovus, 3 gimnastai bei po 2 tenisininkus ir badmintonininkus. Beje, badmintonas pirmą kartą įtrauktas į festivalių programą. Mūsų sportininkams talkino 17 trenerių, medikų, kitų specialistų.
Misijos vadovų pasitarimas
Gegužę Banska Bistricoje vyko olimpiniame festivalyje dalyvausiančių šalių misijų vadovų pasitarimas. Jame dalyvavo ir Lietuvos misijos vadovas, LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus. Tokie susitikimai prieš renginį - labai svarbūs. Jų metu susipažįstama su miesto infrastruktūra, apžiūrimos sporto bazės, aptariami visi aktualiausi techniniai klausimai. Misijos vadovai apžiūrėjo jau parengtas ir gegužę dar ruoštas sporto bazes, pamatė, kur jaunieji sportininkai gyvens ir maitinsis, buvo aptarti akreditacijos, medicininio aptarnavimo, saugumo, transporto, atidarymo ceremonijos ir kiti svarbūs klausimai. E.Petkaus nuomone, stadionas, plaukimo baseinas ir kitos sporto bazės geros tokio amžiaus sportininkams.
Festivalio atmosfera ir renginiai
Olimpinio festivalio atidarymas vyko senamiesčio aikštėje. Tradiciškai vyko delegacijų paradas su nacionalinėmis vėliavomis, buvo uždegta festivalio ugnis, pasirodė žinomi Slovakijos meno meistrai. Beje, festivalio ugnis uždegta gegužės 30-ąją Romoje, Augusto mauzoliejuje prie Taikos altoriaus „Ara Pacis“. Pačiame miesto centre veikė interaktyvioji fanų zona, kurioje vyko ne tik kultūrinės programos, bet ir renginiai, kvietę išbandyti įvairias sporto šakas, pademonstruoti ne tik rankų bei kojų miklumą, bet ir savo žinias apie olimpizmo istoriją ir Slovakiją.
Prognozės ir pasirengimas
Labiausiai patyrę Lietuvos delegacijoje buvo plaukikai ir gimnastai, ne sykį dalyvavę tarptautinėse varžybose ar savo amžiaus grupės Europos čempionatuose. O štai daugumai lengvaatlečių bei kitų sporto šakų atstovų tai buvo pirmosios tokios didelės tarptautinės varžybos, todėl ir vietų prognozuoti neįmanoma. Sportininkų pasirengimu olimpiniam festivaliui rūpinosi savivaldybės, federacijos, o kai kuriais atvejais - ir patys tėvai. LTOK skyrė 80 tūkst. eurų baigiamosioms treniruočių stovykloms, apmokės kelionę, padengs aprangos išlaidas.
Kelionė ir sveikatos patarimai
Kelionė iš Vilniaus į Banska Bistricą nebuvo lengva. Beveik visa mūsų delegacija iš sostinės oro uosto liepos 23-iąją skrido į Rygą, o iš ten lėktuvu toliau keliavo į Vieną. Iš Austrijos sostinės dar apie 300 km reikėjo važiuoti autobusais. Kadangi su sportininkais į olimpinį festivalį vyko ir bene labiausiai patyręs Lietuvos sporto medikas, ilgametis šalies olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas, prieš kelionę ir jos metu jaunimui buvo svarbūs jo patarimai.
Taip pat skaitykite: Patarimai keliautojams, plaukiantiems plaustais Slovakijoje
Istorinis kontekstas ir ankstesni pasiekimai
Pirmieji žingsniai
1991 m. Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Jacques‘o Rogge‘o iniciatyva pradėti rengti Europos jaunimo žiemos ir vasaros olimpiniai festivaliai. Pirmasis įvyko TOK prezidento gimtinėje Belgijoje. Iš pradžių tos jaunimo varžybos vadintos Europos jaunimo olimpinėmis dienomis ir tik nuo 2003-iųjų tapo festivaliais (EJOF). Pirmose jaunimo olimpinėse dienose lietuviai nedalyvavo. 1993 m. į olimpines dienas Valkensvarde, Nyderlandų Karalystėje, mūsiškiai ilgai keliavo autobusu. Delegacijoje buvo 12 krepšininkų ir šeši dviratininkai. Krepšininkų rinktinę treniravo Jonas Kazlauskas, o toje komandoje žaidė Šarūnas Jasikevičius, Kęstutis Šeštokas, Kęstutis Marčiulionis, Arnas Kazlauskas, Žydrūnas Urbonas ir kiti. Lietuvos krepšininkai užėmė šeštą vietą, o kitais metais tapo Europos jaunių čempionais. Tai vienintelis vasaros festivalis, kuriame Lietuvos atstovai nelaimėjo medalių.
Sėkmingiausias festivalis Trabzone
2011-aisiais Turkijos mieste Trabzone Lietuvai atstovavo 51 sportininkas. Tai buvo pats sėkmingiausias mūsų šaliai Europos jaunimo olimpinis festivalis. Jame pirmą kartą tarptautinėje arenoje sužibo plaukikės Rūtos Meilutytės žvaigždė. Rūta laimėjo tris medalius - visų spalvų. O dar po metų ji tapo Londono olimpine čempione. Aukso medalį 400 m bėgimo takelyje laimėjo Modesta Justė Morauskaitė. Trečią kartą iš eilės čempionais tapo krepšininkai. Gintaro Razučio treniruojamoje komandoje sėkmingai žaidė ir Domantas Sabonis. Sidabro medalius iškovojo plaukikas Danas Rapšys, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė, gimnastas Robertas Tvorogalas. Bronzos apdovanojimus pelnė tenisininkės Justina Mikulskytė ir Ugnė Paražinskaitė bei ieties metikas Povilas Dabašinskas.
Ievos Januškevičiūtės kelias į Sočio olimpines žaidynes
Šilutiškiai sporto aistruoliai, stebėdami Sočio olimpines žiemos varžybas, turėjo priežasčių dar garsiau šaukti, stipriai kumščius spausti ir taip palaikyti vieną olimpiečių: pasirodo, pirmoji Lietuvos istorijoje kalnų slidininkė, dalyvausianti olimpinėse varžybose, 19-metė Ieva Januškevičiūtė turi gan tvirtų šaknų mūsų krašte. Nors olimpietė gyvena Vilniuje, o jos treniruočių, varžybų ir pasiruošimo olimpiadai keliai dažnai veda į Italiją, Švediją, Čekiją, Slovakiją, tačiau mažiausiai kartą per du mėnesius, vasarą - ir dažniau, ji atvažiuoja aplankyti močiutės.
Pasirengimas ir iššūkiai
Sočio olimpinėse žaidynėse Lietuvos delegacija buvo rekordinė - žiemos žaidynėse mūsų šaliai atstovavo net 9 sportininkai. Lapkričio 30 d. per varžybas Italijoje bilietą į Sočį užsitikrinusi Lietuvos čempionė I.Januškevičiūtė tuomet įvykdė slalomo rungties olimpinį normatyvą. Ieva tikėjosi, kad jai pavyks patekti ir į slalomo milžino lenktynes. Į olimpinį traukinį spėjusi įšokti I.Januškevičiūtė pelnė ir garbingą statusą. Merginos treniruočių kelias dažniausiai veda į užsienį, o atostogų - į Traksėdžius, pas močiutę Teofilę. Būtent tėtis, kaip pasakoja olimpietė, ją mažą pradėjo mokyti slidinėti ant kalniuko prie namų Vilniuje. S.Januškevičius apgailestauja, kad Lietuvoje mažai žiemos sporto centrų. Ievos tėtis svarsto, kad galbūt tai lėmė mažą lietuvių, kurie užsiiminėja žiemos sporto šakomis, skaičių.
Šeimos palaikymas ir ateities planai
Ieva pasakoja, kad jai patinka ne tik kalnų slidinėjimas, bet ir kitos sporto šakos. Taip pat ji mėgsta gaminti, niekada neatsisako geros knygos ar filmo ir kelionių. Pernai baigusi Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnaziją, sportininkė šiuo metu niekur nesimoko. Ji galvojo apie studijas universitete, tačiau mokyklos patirtis skaudžiai parodė, kad į dvi puses persiplėšti - derinti mokslą ir sportą - bus sunku.
Liepos Karlonaitės pasiekimai ir kelias į olimpines žaidynes
Trasoje - L.Karlonaitė. Pirmąsias dvi dienas vyko net keturios elito slalomo lenktynės, įtrauktos į Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) kalendorių. Jose varžytasi ne tik dėl apdovanojimų, bet ir dėl FIS reitingo taškų, kurie turi įtakos ir 2026 m. Net dvi pergales šiose varžybose iškovojo druskininkietė Liepa Karlonaitė. Į pergalių FIS varžybose kelią L.Karlonaitė sugrįžo lapkričio 4 d. vykusiose pirmose Baltijos taurės lenktynėse.
Pasirengimas ir treniruotės
Būtent stovykla Pietų Amerikoje prasidėjo druskininkietės pasirengimas olimpiniam sezonui. Tokios stovyklos vyksta kiekvienais metais. Jose dalyvauja sportininkai iš įvairių žemynų. Šiemet užpildžiau paraišką ir mano kandidatūrą pirmiausiai patvirtino LNSA, o vėliau gavome ir FIS patvirtinimą. Pagrindinis akcentas stovykloje buvo didžiojo slalomo rungčiai. Stovykla vyko liepos mėnesį.
Ateities planai ir svajonės
Paklausta, ar atskleidė kitiems stovyklos dalyviams, jog jos vardas lietuviškai reiškia ir šio mėnesio pavadinimą, sportininkė šyptelėjo: „Taip, sakiau. Mane ten pažino ir kaip „Snow Arenoje“ vykstančių varžybų daugkartinę nugalėtoją, nes buvo ir čia slidinėjusių žmonių. Džiaugiuosi, kad pasinaudojau galimybe dalyvauti FIS stovykloje. Į kurią šalį keliaus artimiausiu metu, L.Karlonaitė ir jos treneriai dar sprendžia.
NHL žaidėjų sugrįžimas į olimpines žaidynes
NHL žaidėjai sugrįžta į olimpines žaidynes 2026 m. Pats susitarimas nebuvo staigmena, kadangi visos 12 vyrų turnyro komandų jau paskelbė po šešis savo sudėties žaidėjus iš NHL. Oficialus susitarimas buvo įvardytas kaip istorinė pergalė po to, kai NHL atsisakė dalyvauti pastarosiose dvejose žiemos olimpinėse žaidynėse.
Susitarimo reikšmė
Šis turnyras 2026 m. vasarį bus pirmasis, kuriame dalyvaus NHL žaidėjai nuo 2014 m. Sočio žaidynių ir vos šeštas toks turnyras istorijoje. Olimpinis dalyvavimas parodys NHL žaidėjų įgūdžius ir talentą tarptautinėje arenoje, - sakė NHL komisaras Gary Bettmanas. Šis susitarimas taip pat atvėrė kelią NHL žaidėjų dalyvavimui 2030 m. žiemos olimpinėse žaidynėse, vyksiančiose Prancūzijos Alpėse.
Žaidėjų lūkesčiai ir nusivylimai
Galutinį postūmį šiam susitarimui suteikė patys NHL žaidėjai, kurie labiausiai spaudė dėl sugrįžimo į olimpines žaidynes. Jie buvo nusivylę, kai lyga nesugebėjo susitarti dėl dalyvavimo 2018 m. Pjongčango žaidynėse. O planuotas NHL dalyvavimas 2022 m. Pekino olimpiadoje buvo atšauktas vos likus keliems mėnesiams iki turnyro dėl sveikatos ir saugumo rūpesčių, susijusių su COVID-19 pandemija.
Airinės Palšytės kelias į Tokijo olimpines žaidynes
20-metė Airinė Palšytė buvo vyresnė vos už vieną varžovę, tačiau tai nesutrukdė skambiai driokstelėti suaugusiųjų tarpe: lietuvė prasibrovė į finalą ir jame užėmė 10 vietą. Šiandien geriausia 2017 metų Lietuvos sportininkė Kotbuse (Vokietija) pradės 2020-ųjų startus. Į Dohą lengvaatletė vyko neturėdama jokių vilčių, o savo sprendimu dalyvauti planetos pirmenybėse nustebino daugelį.
Pasirengimas ir iššūkiai
Reikėjo tarpinio varianto, nes norėjosi pažiūrėti, ką mano kūnas gali padaryti prie esamos situacijos. Iškart po pasaulio čempionato lengvaatletė ėmė ruoštis žiemai ir per 4 mėnesius nuveiktu darbu yra labai patenkinta. Įdėta daug darbo, daug stovyklų tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Panašu, kad po traumų atsigaunu… Viskas eina geryn, o ir kiek darėme įvairių testų, jie rodė prieaugį.
Tikslai ir lūkesčiai
Olimpinis šuolių į aukštį rungties normatyvas - 196 cm. Normatyvas yra pagrindinis žiemos sezono tikslas. Truputį gaila, kad yra sutrumpintas normatyvų vykdymo laikas. Jei sportininkei pavyks atgauti jėgas po varžybų Kotbuse, dar šeštadienį Kaune ji startuotų LLAF taurės varžybose.