Įvadas
Straipsnyje apžvelgiama Maskvos "Spartako" futbolo klubo istorija, jo susitikimai su Lietuvos komandomis ir įvairūs aspektai, susiję su šio klubo įtaka Lietuvos futbolui. Nagrinėjamos rungtynės, žaidėjai, treneriai ir komandų pavadinimų ypatybės.
"Atlanto" kelionė į Lužnikus
Tikriausiai ne vienam “Atlanto” futbolininkui kojos virpėjo įžengus į aštuoniasdešimt tūkstantinį Lužnikų olimpinį stadioną. Didžiausia Rusijos sporto arena, seniausias tradicijas turinti didžiosios valstybės futbolo komanda turėjo įtakos mūsų žaidėjų jauduliui. Mūsų komanda į Maskvą iš Kaliningrado atskrido šeštadienį. Kiek pailsėję, “Atlanto” futbolininkai surengė vienintelę treniruotę. Kaip vakar rašėme, Klaipėdos futbolo mokyklos treneris Rimantas Skersys buvo nusivylęs prasta garsiosios arenos veja. Negana to, prieš rungtynes ir per pertrauką danga buvo laistoma stipria srove, todėl prie dirbtinių barjerų nespėję prisitaikyti mūsų žaidėjai pirmąjį kėlinį klydo lyg pirmokai.
Pirmasis kėlinys ir teisėjo sprendimai
Nenuostabu, kad jau nuo pirmųjų minučių mūsiškius užspaudę rusai pasiekė savo. 6 min. Dainius Kunevičius po klaidos baudos aikštelėje sulaikė ir pargriovė varžovų žaidėją. “Mūsų niekas nepripažįsta, esame maži vabaliukai galingame futbolo pasaulyje, - teisėjo sprendimą po rungtynių komentavo klaipėdiečių treneris Vacys Lekevičius, - todėl teisėjas drąsiai skyrė 11 m baudinį. Pražanga nebuvo tokia, kad būtų galima skirti baudinį. Greitas įvartis buvo lyg šaltas dušas mūsų futbolininkams, nes, nepaisant atkaklių šeimininkų pastangų, klaipėdiečių vartininkui L. Valiui pusvalandį nereikėjo traukti kamuolio iš tinklo. Tiesa, rusų vartininkas Voicechas Kovalevskis pirmąjį kėlinį nesulaukė nė vieno smūgio. 30 min. klaipėdiečiai galėjo būti antrą kartą nubausti. Tas pats P. Pogrebniakas iššoko prieš L. Valių. Po penkių minučių aikštės vidury, futbolininkų terminu kalbant, “atkirto komandą” jaunasis Kęstutis Ivaškevičius. Kamuolį perėmęs Vladimiras Lesonokas nuskubėjo mūsų vartų link. Nežinia kaip būtų pasibaigusi ataka, tačiau traukdamasis atbulas paslydo gynėjas Egidijus Žukauskas. Rusijos saugui liko laisvas kelias mūsų vartų link. L. Valius išgelbėjo komandą nuo įvarčio.
Antrasis kėlinys ir atlantiečių atsitiesimas
Per pertrauką Rusijos žiniasklaidininkai stebėjosi mūsų komandos bejėgiškumu. O kad atrodytų įtikimiau, sakė, kad “Spartakas” šiandien “stovi” (suprask, nežaidžia įprasto futbolo). Antrasis kėlinys akivaizdžiai skyrėsi nuo pirmojo. Atsikratę drebulio, klaipėdiečiai gana dažnai regzdavo atakas “Spartako” pusėje. O 69 min. apie 3 tūkstančiai žiūrovų buvo priversti aiktelėti, kai Andrius Puotkalis smūgiu nuvalė dulkes nuo viršutinės skersinio dalies. Tiesa, 76 min. padidinti rezultatą galėjo estas Tarmas Kinkas, tačiau stiprų smūgį į kampinį atrėmė L. Valius. Per paskutiniąsias minutes maskviečiai stengėsi įmušti bent įvartį, tačiau lietuviai puikiai gynėsi.
Rungtynių statistika
Maskvos “Spartakas”: 30. Voicechas Kovalevskis, 2. Jurijus Kovtunovas (įspėtas), 4. Florianas Soava (nuo 69 min. 45. Olegas Ivanovas), 5. Andrianas Jencis, 6. Goranas Trobokas, 7. Dusanas Petkovičius, 23. Pavelas Pogrebniakas (įspėtas), 36. Vladimiras Lesonokas (nuo 88 min. 19. Alesas Urbanekas), 37. Tarmas Kinkas (nuo 83 min. 14. Maksimas Kalinicenka), 40. Aleksandras Samedovas, 49. Romanas Šiškınas.Klaipėdos “Atlantas”: 1. L. Valius, 23. K. Deveika, 3. M. Karalius, 4. V. Alunderis, 7. K. Ivaškevičius, 11. A. Petreikis, 13. D. Navikas, 14. Andrius Puotkalis, 17. Dainius Žernys (įspėtas, nuo 71 min. 6. Andrius Bartkus), 27. E. Žukauskas, 9. D. Kunevičius.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Trenerių komentarai
klaipėdiečius ir sakė, kad Klaipėdoje teks kautis iš visų jėgų. Gan ramiai trenerių spaudos konferencijų kambaryje lūkuriavo ir Rusijos žiniasklaidininkai. Su žiniasklaidininkais atėjo pakalbėti “Atlanto” vyr. vyr. treneris italas Nevijas Skala (buvęs žinomas Italijos futbolininkas). klaipėdiečių treneris pabrėžė, kad jo auklėtiniai nespėjo priprasti prie dirbtinės dangos, o tai akivaizdžiai matėsi pirmąjį kėlinį. Po pertraukos suvaldę jaudulį ir apsipratę, klaipėdiečiai buvo panašūs į save. Be abejo, įtakos turėjo ir greitai praleistas įvartis, kuris jau nuo pirmųjų minučių pakėlė rusams ūpą. būdu neleidžia būti ramiems prieš atsakomąsias rungtynes Klaipėdoje. “Spartako” treneris sakė, kad rungtynių išvakarėse treniruotėse buvo 28 žaidėjai, todėl jis galėjo išsirinkti geriausius. Beje, tenka pastebėti, kad ir patys rusai Lužnikų stadioną dėl gaivaus oro stygiaus vadina mirusiu. Nenuostabu, kad čia neauga žolė. Įdomu pastebėti, kad rusų žiniasklaidininkai “Atlanto” trenerio daugiau nieko neklausė. Klaipėdos žaidėjai po rungtynių ir kitą dieną skundėsi, kad kieta danga ir karštis gerokai nualino, tačiau, kas malonu, lengvai sielojosi dėl neįmušto įvarčio.
Atsakomosios rungtynės Klaipėdoje
Birželio 27 dieną Klaipėdoje “Atlantas” po 25 metų pertraukos (žaidė draugiškas rungtynes 1979 metais liepos mėnesį, pralaimėjo 1:2) galės išvysti garsųjį “Spartaką”.
Susidūrimai su "Spartaku" Klaipėdoje: Sirgalių aistros ir neramumai
Apie sekmadienines (06.27) Klaipėdos “Atlanto” ir Maskvos “Spartako” rungtynes rašyta daug. Liudininkai kaltina policiją, klaipėdiečiai - “Spartako” sirgalius. Maskvos “Spartakas” pateko į kitą “Intertoto” taurės etapą, nors ir pralaimėjo Lietuvos klubui “Atlantas” 0:1.
Prieš ir per rungtynes vykę neramumai
Prieš ir per rungtynes Klaipėdoje vyko rimti neramumai. Lietuviai sumušė kelis “Spartako” futbolininkus, o vietiniai nacionalistai užpuolė “raudonai-baltus” vežusį autobusą ir įvyko masinės muštynės. Bet rungtynės prasidėjo laiku, nors Maskvos sirgaliai ir vėlavo į tribūnas. Vietiniai susirėmimai vyko ir rungtynių metu. “Spartako” sirgalius bandė patekti į šeimininkų tribūną, bet buvo sulaikytas policijos. O rungtynių pabaigoje Klaipėdos stadiono tribūnos švytėjo nuo “Spartako” sirgalių uždegtų deglų.
Nacionalistinis kontekstas
Nacionalistų išpuolis buvo surengtas tą pačią dieną, kai Lietuvoje vyko prezidento rinkimai. Pagal išankstinius duomenis, antrame rate laimėjo ultra dešinysis politikas Valdas Adamkus, siekiantis dar labiau suartinti Lietuvą su JAV ir Vakarų Europa.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Incidentai po rungtynių
Po rungtynių dar vienas incidentas įvyko “Spartako” futbolininkų autobuse. Keli “Spartako” sirgalių aktyvistai užtvėrė autobusui kelią ir į jį įėjo, norėdami pareikšti pretenzijas komandai, klubo vadovybei ir treneriams. Kaip rašoma oficialiame “Spartako” sirgalių klubo tinklapyje, juos ketinta išmesti iš autobuso, bet klubo veterenai ir komandos jaunimas išklausė emocingų sirgalių kalbų. Pagrindinė šių kalbų mintis buvo ši: “Mes už jus kraują liejam, o jūs pralaimite kažkokiam …(straipsnyje panaudotas nesuprantamas rusiškas keiksmažodis - red.).
Anksčiau buvę susidūrimai su "Žalgiriu"
Maskvos ‘Spartako” sirgaliai, sužinoję burtų rezultatus, prisiminė ankstesnius laikus. Tuos laikus, kai kelionė į Vilnių buvo tokia pati ekstremali kaip ir į Kijevą ar Kaukazą. Bet į Kijevą “spartakininkai” visuomet važiuodavo didele minia ir juos buvo sunku “užkabinti”. Į Vilnių 1980-taisiais metais “Spartako” sirgalių atvažiuodavo gerokai mažiau ir būdavo sunku. Muštynėmis baigdavosi kiekvienos “Spartako” ir “Žalgirio” rungtynės. “Spartaką” mušė ir futbolo aikštėje - per vienerias rungtynes Stanislavas Čerčesovas praleido penkis įvarčius.
Naujos realijos ir nacionalizmas
Metai bėga, Lietuva ir Rusija dabar - dvi atskiros valstybės, ir nedidelėje Pabaltijo respublikoje dar labiau iškerojo ir net mutavo nacionalistiniai jausmai. “Spartako” sirgalių atvykimas į Klaipėdą aktyvavo visas antirusiškas jėgas Lietuvoje. “Spartakas” tapo raudonu skuduro lietuviškam jaučiui, kuris, suprasdamas, kad kitaip savo priešę-kaimynę nenuskriaus, užpuolė ir “raudonai-baltus” sirgalius, ir pačius futbolininkus. Šito anksčiau nebūdavo. Sirgalius muša visuose miestuose. Bet kai žaidėjai ir klubo nariai užpuolami ramaus pasivaikščiojimo metu, tai galima pavadinti tik gyvuliškumu. Lietuva nori į Europą, bet sprendžiant iš jos piliečių elgesio, yra jos užpakaliniame kieme. Maskvoje tokius vadina “provincija”.
Incidentai Klaipėdoje
Viskas prasidėjo šeštadienį, kai futbolininkai, apsigyvenę viešbutyje, nusprendė pasivaikščioti po svetingą, kaip jiems tuomet dar atrodė, miestą. Kadangi “Spartako” sirgalių dar nebuvo, vietiniai gyventojai pyktį nukreipė į Maksimą Kaliničenko, Jurijų Kovtuną ir lenkų vartininką Voicechą Kovalevskį. Pastarasis “gavo” turbūt atsitiktinai, nes be prekybos su Lenkija Lietuva neišgyventų. Po incidento nukentėjo “Spartako” sponsoriaus atstovas. Istorija tesėsi sekmadienį, prieš pat rungtynes. Iš Vilniaus atvyko nacionalistų brigada, ir užpuolė autobusą su “Spartako” sirgaliais. Anot kitos informacijos, muštynes išprovokavo “Spartako” sirgaliai, kurie niekada nepasižymėjo draugiškumu. Galų gale policijai teko panaudoti ašarines dujas”. “Vakarų ekspreso” nuotrauka.
Klubų konkurencija ir žaidėjų perėjimai
Tačiau „Spartak“ vadovybė tokiam įvykių posūkiui buvo pasiruošusi, mat labai gerai atsimena pernai nutikusią istoriją. Tada derantis su Nigerijos puolėju Piteriu Osaze Odemvingie nutiko analogiška istorija - kuomet derybos dėl sutarties buvo beveik baigtos, įsikišo „Loko“ atstovai ir pasiūlė žaidėjui didesnę pinigų sumą. Kaip parodė tolimesni įvykiai, viskas atsitiko būtent taip. Tačiau šį kartą be nieko liko „Lokomitiv“, mat „Spartak“ atstovai pasiūlė futbolininkui 6 milijonus eurų (kitais duomenimis - 7,5) ir futbolininkas jau matuojasi raudonai baltą aprangą. Tuo karas tarp dviejų klubų nesibaigia. Šiuo metu abi komandos medžioja ir kitus pietų Amerikos talentus. Štai neseniai „Lokomotiv“ įsigytas brazilas gynėjas Renato Silva buvo abiejų komandų galimų naujokų sąrašuose. Gynėjas jau buvo sukirtęs rankomis su „Spartak“, tačiau pasirašyti sutartį sukliudė detali futbolininko dosje analizė. Prognozuojamas ir dar vienas klubų interesų susikirtimas - abi komandos savo gretose nori matyti 20-metį „Gremio“ gynėją Leonardo Simone (Leo). Pradinė derybų kaina - 5 milijonai dolerių, tačiau neatmetama galimybė, jog galutinė suma bus net dvigubai didesnė. Tai būtų brangiausias Rusijos istorijoje gynėjo pozicijoje žaidžiančio futbolininko pirkinys.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Futbolo esmė ir istorija
Fùtbolas (angl. football < foot - pėda + ball - kamuolys), europiẽtiškasis fùtbolas, sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi jį įmušti į vartus. Žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų (iš jų 1 vartininkas) stačiakampėje (100-110 × 64-75 m) aikštėje (dažniausiai vejoje), kurios abiejuose galuose yra 7,32 m pločio, 2,44 m aukščio vartai (su tinklu). Aikštėje kamuolys varomas kojomis, liečiamas bet kuria kūno dalimi, išskyrus rankas (jomis kamuolys išmetamas iš užribio, jį gali liesti vartininkas baudos aikštelėje). Laimi komanda, pelniusi daugiau įvarčių. Žaidžiami 2 kėliniai po 45 min (su 15 min pertrauka); moterys žaidžia 2 kėlinius po 40 min (su 10 min pertrauka). Rungtynėms vadovauja 3 teisėjai: 1 aikštės ir 2 šoniniai. Laimi komanda, įmušusi į varžovų vartus daugiau įvarčių. Žinoma, kad prieš kelis tūkstantmečius kamuolius gainiodavo Kinijoje, Egipte, žaidimą su kamuoliu Odisėjoje mini Homeras. 1857 Sheffielde (Didžioji Britanija) įkurtas profesionalaus futbolo klubas, 1885 parengtos futbolo taisyklės, 1872 11 30 Glazge įvyko pirmosios tarpvalstybinės (Škotijos ir Anglijos) rungtynės (0:0). 1900 futbolas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, 1904 įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (pranc. Fédération Internacionale de Football Association, FIFA). Nuo 1930 rengiami pasaulio, nuo 1960 Europos čempionatai. 1954 įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga (pranc. Union des Associations Européennes de Football, UEFA). Nuo 1955 rengiamos Europos čempionų taurės ir UEFA taurės varžybos. 1972 FIFA oficialiai pripažino moterų futbolą (nuo 1991 vyksta pasaulio čempionatai). 1982 Brazilijoje įvyko pasaulio salės futbolo čempionatas, 1995 - pasaulio paplūdimio futbolo čempionatas.
Futbolas Lietuvoje: Istorija ir dabartis
LIETUVOJE pirmąsias futbolo komandas sudarė 1909 grįžęs į Lietuvą Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų (10:5 laimėjo vilniečiai). 1912 ir 1913 Kauno komanda išvykoje ir namuose žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais. 1919 07 13 sporto šventėje įvyko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandų rungtynės (4:2 laimėjo LSS). 1920 įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1921 LFLS komanda laimėjo visas 3 rungtynes su užsienio diplomatų Kaune komanda. 1922 įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). 1923 Lietuvos sporto lyga (1923 11 25 joje įkurta savarankiška Lietuvos futbolo lyga, LFL) priimta į FIFA (narystė 1946 suspenduota), pradėtas leisti LFL žurnalas Sportas. 1924 suorganizuoti teisėjų kursai (5 dalyviai iš 35 gavo I teisėjų kategoriją), surengtos Kooperacijos taurės rungtynės (LFLS 2:1 nugalėjo Kovą). Kovas, nugalėjęs (2:1) Klaipėdos apygardos čempioną Sportverein, tapo Lietuvos čempionu, Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (Šveicarijai pralaimėjo 0:9). 1926 įsteigta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija (iniciatoriai A. Vasiliauskas, pirmininkas 1926-1932, V. Balčiūnas, pirmininkas 1933-1940, J. Šulginas, K. Markevičius, E. Fersteris). 1932 sportinius žaidimus ėmė globoti Kamuolio žaidimų sąjunga (KAŽAS); 1933 joje įsteigta futbolo sekcija (vėliau komitetas, vadovas V. Balčiūnas). 1936 pereita prie varžybų ruduo-pavasaris; veikė 80 futbolo klubų, juose buvo 8000 futbolininkų. 1937 sudarytas detalus 3 m. futbolo plėtros planas. Valstybiniu komandos treneriu patvirtintas N. Čerekas, Kauno aukščiausios klasės komandas treniravo K. Jiszda (Austrija), rinktinę - W. Hahnas, sudarytos 2 rinktinės (A ir B), numatyta sudaryti jaunių rinktinę. 1940 SSRS okupavus Lietuvą liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. Kelis kartus keitėsi futbolo vadovybė, 1940 pabaigoje panaikintas KAŽAS. Didžiausiuose miestuose vyko Žaibo turnyrai. Klubų pavadinimai pakeisti naujais (pvz., Dinamo, Spartakas, Spartuolis). 1941 pavasarį pradėtą (žaidė 8 komandos) Lietuvos čempionatą nutraukė karas. Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas vėl atgijo. Futbolo komitetui ėmė vadovauti J. Citavičius. Buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės. Žaista su vokiečių karių komandomis Luftvaffe, Reichsbahn, Vermacht. 1942, 1943 vyko apygardų čempionatai, jų laimėtojai olimpine sistema kovojo dėl čempiono vardo. Nemažai futbolininkų per okupacijas žuvo, baigiantis II pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus. 1945 vėl surengtas Lietuvos čempionatas (čempionu tapo Kauno Spartakas, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus Dinamo), sudaryta laikinoji futbolo sekcija (vadovai V. Karaliūnas, A. Saunoris, Lukauskas), nuo 1946 veikė LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto futbolo sekcija (vadovas P. Kareckas). 1947 pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 Tiesos taurės) futbolo varžybas. Kaune surengtas studentų čempionatas (žaidė 6 komandos, laimėjo Kauno universiteto futbolininkai). Įvyko ir kiti futbolo taurių turnyrai (1947 Vilniaus, laimėjo Kibirkštis, 1948 Žemaitijos, laimėjo Plungės Spartakas, 1953 Nemuno draugijos, laimėjo Žagarės komanda). 1948 prasidėjo ilgametė Šiaulių Elnio ir Kauno Inkaro kova dėl pirmavimo. 1948 Vilniuje pradėta statyti Centrinis (vėliau Žalgirio, baigtas 1950) ir Jaunimo (baigtas 1949, veikė iki 1976) stadionai. 1957 atidarius Vilniaus telecentrą pradėtos transliuoti futbolo varžybos iš Vilniaus centrinio stadiono. 1951 surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras (laimėjo Kauno srities rinktinė). 1953 paskelbtas 33 geriausių futbolininkų sąrašas. 1959 vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos Liepsnelės ir Vilniaus veteranų (nuo 1961; pirmas - 1:2 ir 3:2), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969; pirmas - Vilnius-Kaunas 5:2 ir 4:3). 1964 rekonstruotas Klaipėdos Žalgirio stadionas, išplito mažojo futbolo varžybos. 1966 Lietuvoje buvo 37 000 futbolininkų, 1700 teisėjų, 213 futbolo aikščių, 16 sporto mokyklų futbolo grupių; apie 1000 vaikinų buvo 59 futbolo komandų grupėse. 33 geriausių futbolininkų sąraše pirmieji įrašyti: vartininkas A. Gustaitis, gynėjas H. Markevičius, saugas A. Dereškevičius, puolėjas P. Siniakovas. 1967 paskelbtas geriausių teisėjų dešimtukas, pradėta rengti Komjaunimo tiesos taurės kolūkių, tarybinių ūkių komandų turnyrus (pirmąjį laimėjo Užvenčio tarybinis ūkis, Kelmės rj.). 1974 šalyje buvo 22 000 futbolininkų. 1975 pirmą kartą išrinkti geriausi treneriai (A. Komskis, A. Kulikauskas, V. Kuncė, P. Paukštys, J. Stikleris, B. Zelkevičius). 1983 Lietuvos spartakiados futbolo rungtynes laimėjo Šiaulių rinktinė, 2 vietą užėmė Kauno, 3 vietą - Panevėžio rinktinė. 1989 įkurta Lietuvos futbolo sąjunga (pirmininkas A. Jarašūnas, pirmininko pavaduotojas V. Kuzma, sekretorius V.
Nepriklausomybės laikotarpis
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos. 1993 suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas (dalyvavo 8 batalionų komandos). 1995 Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus Sandoris, jaunimo - Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos. 1996 įkurta Nuteistųjų futbolo federacija (pirmininkas D. Dilys), 1999 - Salės futbolo, Studentų futbolo lygos, Visuomeninė Lietuvos futbolo lyga. Pradėtas plačiau kultivuoti paplūdimio futbolas. 1999 pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos (todėl buvo surengtas dar vienas čempionatas), įvyko Lietuvos vyrų salės futbolo čempionatas ir taurės varžybos, 2002 - paplūdimio futbolo čempionatas. 1999-2000 Lietuvos studentų lygos organizuotą čempionatą laimėjo Kauno technologijos universiteto komanda (Lietuvos kūno kultūros akademija užėmė 2 vietą, Vilniaus pedagoginis universitetas - 3 vietą).
Vaikų ir jaunimo futbolas
Vaikų, jaunimo futbolas. 1948 į Lietuvos III moksleivių spartakiados programą įtrauktos futbolo varžybos (laimėjo Kauno moksleiviai). 1953 sporto mokyklose įkurtos futbolo grupės, Vilniuje atidaryta Spartako vaikų futbolo mokykla. 1954 vėl pradėjo rungtyniauti jauniai. Pradėta rengti gatvių komandų turnyrus, 1956 - tradicines vaikų sporto mokyklų futbolo komandų rudens varžybas (pirmąsias laimėjo Panevėžio futbolininkai). 1959 prie meistrų komandos S. Paberžio iniciatyva suorganizuotos pamainos ugdymo grupės. 1964 įkurta Panevėžio internatinė sporto mokykla (rengusi ir futbolininkus), 1973 - Kauno futbolo mokykla, 1975 - Klaipėdos futbolo sporto mokykla. 1973 įvyko Lietuvos jaunimo žaidynės, moksleivių žiemos taurės varžybos (dalyvavo 22 komandos), 1981 išrinkti geriausi vaikų ir jaunimo treneriai (V. Blinstrubas, K. Bričkus, B. Kičas, V. Kuncė, P. Paukštys, S. Stankus). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 įkurta Gatvės vaikų futbolo federacija (prezidentas A. Uža), 2003 - Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija (prezidentas M.
Moterų futbolas
Moterų futbolas. 1970 žaistos moterų mažojo futbolo rungtynės (Vilniaus Elektronas 4:1 nugalėjo Kauno Atletą).
#