Įvadas
Sportas Trečiajame Reiche buvo neatsiejama nacionalsocialistinės ideologijos dalis, naudojamas kaip propaganda, siekiant įtvirtinti arijų rasės viršenybę, skatinti nacionalizmą ir militarizmą. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip sportas buvo instrumentalizuotas Trečiojo Reicho politinių tikslų įgyvendinimui, kokią įtaką tai turėjo sportininkams ir visuomenei.
Sporto Instrumentalizavimas Propagandai
Nacionalsocialistinei partijai atėjus į valdžią 1933 m., sportas tapo svarbia priemone skleisti propagandą. Jozefas Gebelsas, propagandos ministras, suprato, kad olimpinės žaidynės gali pasitarnauti nacistinės propagandos sklaidai. Didelio masto renginiai atkreipia dėmesį ir padeda konkrečiai valstybei pagerinti savo reputaciją. Anot J. Gebelso, olimpinės žaidynės visam pasauliui pristatys naują Vokietiją: atvirą pasauliui, nedraskomą vidinių politinių konfliktų, šalį, turinčią stiprų lyderį ir vieningą visuomenę.
Berlyno Olimpinės Žaidynės (1936 m.)
1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės tapo pagrindiniu nacių propagandos įrankiu. Adolfas Hitleris norėjo, kad Vokietijos olimpinės žaidynės į istoriją patektų kaip pačios geriausios per visą istoriją, todėl jų biudžetas buvo padidintas iki 20 mln. reichsmarkių (maždaug 8 mln. dolerių). Vietoj seno stadiono rekonstrukcijos buvo nuspręsta statyti naują sporto objektą. Berlyne neįtikėtinai greitai pastatytas naujas sporto kompleksas: 86 tūkst. vietų stadionas, atvira arena, plaukiojimo baseinas, atviras teatras, maniežas, atskiras stadionas ledo rituliui ir olimpinis miestelis.
Leni Riefenstahl pradėjo filmuoti juostą „Olimpija“ - tai pirmasis kino įrašas apie olimpines žaidynes, patekęs į dokumentikos istoriją. Filme plėtojama Antikos ir Trečiojo Reicho paralelė. J. Gebelsas norėjo, kad žiūrovas kino ekrane išvystų ne tik sporto renginio kroniką, bet ir Vokietiją aukštinančią propagandą, turinčią padaryti įspūdį žmonėms visame pasaulyje. Režisierė, žinoma, nacių manipuliacijoms pasidavė.
Ideologinis Sporto Turinys
Sporto renginiai buvo naudojami kaip platforma demonstruoti arijų rasės fizinę pranašumą. Sportininkai buvo skatinami siekti pergalių, kurios turėjo įrodyti vokiečių tautos viršenybę. Sportas buvo apipintas militaristine retorika, skatinant jaunimą būti stipriais ir pasirengusiais tarnauti Vokietijai.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Sportininkų Padėtis ir Diskriminacija
Nors sportas buvo skatinamas, diskriminacija dėl rasės ir politinių įsitikinimų buvo plačiai paplitusi. Žydų kilmės sportininkai buvo atskirti nuo dalyvavimo sporto renginiuose, o kai kurie netgi pašalinti iš sporto organizacijų.
Žydų Sportininkų Eliminavimas
Nuo 1933 metų žydams Vokietijoje visur ir visada imta sakyti ne: Vokietijos bokso asociacija dėl žydiškos kilmės išgynė čempioną Eriką Seeligą, netrukus dėl tos pačios priežasties nutrauktas susitarimas su teniso žaidėju Danieliu Prennu, šuolininkę į aukštį Gretel Bergmann iš viso išbraukė iš olimpinės kovos. Žydai po truputį neteko teisės dalyvauti valstybės gyvenime, o tai tiesiog negalėjo nekelti pasaulio bendruomenės pasipiktinimo.
Helenos Mayer Pavyzdys
Norėdami sudaryti bent šiokio tokio liberalizmo įspūdį, naciai netgi leido žydų kilmės fechtuotojai Helenai Mayer atstovauti Vokietijai olimpinėse žaidynėse. Sportininkė iškovojo sidabro medalį ir, kaip ir kiti medalių laimėtojai iš Vokietijos, ant pakylos pademonstravo nacių pasveikinimą. Pasibaigus olimpinėms žaidynėms, H. Mayer dėdė nužudytas koncentracijos stovykloje, o pati sportininkė galiausiai emigravo į Jungtines Valstijas.
Pasaulio Bendruomenės Reakcija ir Boikoto Grėsmė
Nacistinių žaidynių priešininkams kilo idėja surengti alternatyvias olimpines žaidynes Barselonoje. Kai sportininkai jau pradėjo rinktis į sporto šventę, planus teko skubiai keisti - Ispanijoje prasidėjo pilietinis karas. Raginimų atšaukti olimpines žaidynes reiškė ir Jungtinės Valstijos. Prie jų prisijungė delegacija iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Čekoslovakijos, Švedijos ir Nyderlandų. Jie visi reiškė nepasitenkinimą arijų rasės viršenybės politikai ir žydų bei romų tautybės žmonių eliminavimui iš Vokietijos visuomenės.
Avery Brundage Pozicija
Tik štai Jungtinių Valstijų olimpinio komiteto pirmininkas Avery‘is Brundage‘as pasisakė prieš boikotą, pareiškęs, jog sporte politikai vietos nėra: „Pati šiuolaikinio olimpinio judėjimo dvasia būtų sutrypta, jei leistume atskiroms šalims riboti dalyvavimą olimpinėse žaidynėse vien dėl klasinės priklausomybės, religinių įsitikinimų ar rasės“, - sakė jis. JAV olimpinio komiteto vadovas pareiškė, kad su žydų tautybės sportininkais elgiamasi sąžiningai, o amerikiečiai neprivalo dalyvauti „žydų ir nacių konflikte“.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Sportas Po Antrojo Pasaulinio Karo
Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija buvo nugalėta, o nacionalsocialistinė ideologija pasmerkta. Sportas, kaip ir kitos gyvenimo sritys, turėjo būti atskirtas nuo nacistinės praeities. Sporto organizacijos buvo pertvarkytos, siekiant užtikrinti demokratiškumą ir lygiateisiškumą.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas