Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama Konstitucijos 6 straipsnio reikšmė ir jo taikymo problemos Lietuvoje, atsižvelgiant į skirtingas valdžios institucijas ir piliečių teises. Remiantis Jono Ivoškos įžvalgomis, straipsnyje analizuojama teismų veikla, teisės aktų atitiktis Konstitucijai, piliečių teisė priešintis antikonstituciniams veiksmams ir kitos susijusios problemos. Taip pat aptariamas Konstitucinio Teismo vaidmuo ginant Konstituciją ir iššūkiai, su kuriais susiduriama užtikrinant žmogaus teises ir konstitucinę santvarką.
Teisėjų Neklystamumo Mitai ir Konstitucinė Kontrolė
Šarlis Luji Monteskjė, prancūzų filosofas ir teisininkas, pabrėžė valdžių atskyrimo svarbą valstybės valdyme. Jono Ivoškos teigimu, Lietuvoje įsivyrauja antikonstitucinių teismo aktų ir dvejopų standartų praktika. Jis bandė atkreipti LR Seimo dėmesį į tai, kad teisėjai nėra neklystantys, todėl teismo aktams turi būti taikoma atitikties Konstitucijai patikrinimo procedūra, analogiška Seimo, Prezidento ir Vyriausybės aktams.
Priimant 1992 m. Konstituciją, buvo numatyta, kad joks įstatymas ar kitas aktas, prieštaraujantis Konstitucijai, negalioja. Tačiau, pasak J. Ivoškos, vienintelis būdas išgyvendinti Konstitucijai priešingų aktų galiojimą yra nustatyti kiekvieno teisės akto, kuriam nenumatyta kitokia įstatyminė patikrinimo tvarka, procedūrą jo konstitucingumui patikrinti. Svarbu pažymėti, kad Seimo, Prezidento ir Vyriausybės aktų autoriai laikomi galinčiais suklysti, rengiant ir priimant teisės aktus. Tuo tarpu galutinių teismo instancijų teisėjai dabartinio konstitucinio reguliavimo požiūriu laikomi neklystančiais. Dėl to minėtų teismų teisėjai nėra pavaldūs LR Konstitucijai, o jų pareiginių funkcijų vykdymu suteiktos galios viršija Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies ir 112 straipsnio 6 dalies galias. Teismo aktų neskundžiamumas, anot J. Ivoškos, reiškia visišką jų nepriklausomumą nuo Konstitucijos.
Konstitucijai Priešingų Aktų Pasekmės ir Piliečių Teisė Priešintis
Pažymėtina, kad Konstitucijai priešingų teismo aktų vykdymu kėsinamasi į konstitucines žmogaus teises ir Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką. Esant tokiam prievartiniam kėsinimuisi į konstitucinę santvarką, Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalis suteikia tautai ir kiekvienam piliečiui teisę priešintis bet kam. Nesant jokio priešinimosi formų teisinio apibrėžtumo, išpuolius prieš teisėjus tenka laikyti Konstitucija leista piliečių gynybine veikla. J. Ivoška perspėja, kad tokia veikla gali nuvesti į neprognozuojamas pasekmes. Svarbu žinoti, kad teismo aktų neskundžiamumas sudaro prielaidas korupcijai. Teisėjas, kaip kiekvienas žmogus, turėtų elgtis vedinas saviraiškos ir pripažinimo motyvų. Tai reiškia, kad jų darbinė veikla nėra motyvuota visuomeninio pripažinimo poreikiu. Todėl tokias galias turinčio pareigūno saviraiškos motyvas orientuotas ne į visuomeninį pripažinimą, o į savanaudiškumą. Atlikus šiuos LR Konstitucijos pakeitimus, žinoma, tektų koreguoti kelių Civilinio proceso kodekso normų redakciją.
Konstitucinio Teismo Sprendimai ir Jų Ignoravimas
Rita Tamšunienė atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas aiškiai ir be užuolankų pasakė: valstybė privalo užtikrinti šeimos teisinį statusą visoms poroms, nepriklausomai nuo jų lyties. Ji pabrėžia, kad būtina užtikrinti teisinį šeimos pripažinimą, o ne siūlyti artimo ryšio institutą ar kažkokią pseudoteisinę konstrukciją, kuria dangstomasi, norint išvengti teismo sprendimo vykdymo. R. Tamšunienė kritikuoja teisingumo ministrę už tai, kad ši Konstituciją taiko tik tiek, kiek ji dera su jos tradicionalistine ideologija, o likusią dalį perrašo pagal save. Tai, anot jos, yra ne teisės, o ideologijos viršenybė. Ministrė viešai įsipareigojo diskriminuoti LGBTQ+ poras, siekdama, kad jos nebūtų sulyginamos su prigimtine šeima. R. Tamšunienė primena ministrei, kad Konstitucijoje garantuojamos teisės nėra suteikiamos pagal apklausas, o demokratija nėra Bažnyčios choras. Todėl, kai R. Tamašunienė kalba apie artimo ryšio institutą, ji kalba apie neteisėtą pakaitalą teisei. Ji teigia, kad ministrė kariauja ne su „genderistais“ ar „propagandistais“, o su Konstituciniu Teismu, ir kaip visose tokiose kovose, pralaimės ne ji.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Konstitucinio Teismo Teisėjų Skyrimo Kontroversijos
Straipsnyje taip pat minima kontroversija dėl Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo. Į posėdį šaukiami skundą pateikę parlamentarai Mindaugas Lingė, Paulė Kuzmickienė, Jurgis Razma, Agnė Širinskienė ir suinteresuoto asmens - Seimo - atstovai: R. Anot Seimo opozicijos atstovų, šių metų spalio 21 dieną priimtas Seimo nutarimas dėl J. Skundo autorių teigimu, J. Tuo metu J. Sabatauskas teisės magistro laipsnį įgijo 2003 metais ir nuo to laiko ėjo tik Seimo nario pareigas. BNS rašė, kad spalio 21 dieną Seimas KT teisėjais paskyrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką bei ilgametį parlamentarą, buvusį socialdemokratą J. Sabatauską. J. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus pateikė jo partijos kolega Seimo vadovas socialdemokratas Juozas Olekas. Rugsėjį J. KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Ši informacija rodo susirūpinimą dėl politinės įtakos Konstitucinio Teismo formavimui.
Konstitucinis Nihilizmas ir Propagandos Problemos
Jonas Ivoška atkreipia dėmesį į tai, kad konstitucinis nihilizmas užvaldė ne tik tuos, kurie susiję su LRT veikla, bet ir teisėsaugos pareigūnus, kurie privalo ginti viešąjį interesą. Jis teigia, kad žmonių kvailinimas vykdomas valstybės biudžeto lėšomis, o šis propagandinis brukalas nėra nekalta informacija.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
tags: #sportas #ir #sveikata #konstitucijos #6