Sportas - neatsiejama sveiko gyvenimo būdo dalis, turinti didžiulį poveikį žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai. Nuo svorio kontrolės ir širdies stiprinimo iki nuotaikos gerinimo ir streso mažinimo - reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti daugelį gyvenimo aspektų. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius sporto privalumus, remdamiesi moksliniais tyrimais ir ekspertų nuomonėmis.
Fizinė sporto nauda
Svorio kontrolė
Viena iš pagrindinių sporto naudų yra pagalba kontroliuojant svorio augimą. Sėdimas darbas ir nesveikas gyvenimo būdas yra vienos iš pagrindinių nutukimo priežasčių. Jei nutukę žmonės įsitraukia į intensyvios fizinės veiklos reikalaujantį sportą, jie gali sudeginti daugiau kalorijų, atsikratyti papildomų kūno dalių ir sumažinti nereikalingo svorio augimo tikimybę. Taip jie gali užsitikrinti ir išlaikyti gerą kūno sudėjimą. Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno svorį, nes reguliariai sportuojant galima atsikratyti nepageidaujamų kilogramų. Daugelis sporto šakų ir treniruočių pasižymi intensyvia fizine veikla, kurios metu veiksmingai ir greitai sudeginamas didesnis kiekis nereikalingų kalorijų.
Sportas gali tapti puikia priemone tiems, kurie nori sudeginti papildomas kalorijas ir siekia turėti tobulas kūno linijas. O jei sportą derinsite su tinkamos mitybos planu - galite pasiekti dar geresnių rezultatų. Jei treniruotės jums ne prie širdies, visada galite rinktis komandinį sportą - tokiu atveju net ir jausdami fizinį nuovargį patirsite daug smagių akimirkų, kurios atpirks sportuojant išlietą prakaitą.
Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas
Sportas naudingas sveikatai, nes padeda pagerinti kraujo apytaką. Kai užsiimate bet kokiu sportu, širdis plaka greičiau ir papildomai apkrauna širdies raumenis. Hipertenzija arba aukštas kraujospūdis yra didelė grėsmė sveikatai, galinti sukelti insultą ir kitas su širdimi susijusias problemas. Sportas padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Beveik visos sporto rūšys reikalauja bėgimo, tempimo ir kitos fizinės veiklos. Kai užsiimate tokia veikla, širdis tampa stipresnė, sumažėja arterijas veikianti jėga, todėl sumažėja kraujospūdis.
Reguliarus fizinis aktyvumas ir sportas gali padėti išsaugoti optimalų kraujo spaudimą. Sporto sąvoka yra labai plati - ji apima visų rūšių fizinius pratimus, bėgimą, plaukimą ir bet kurias kitas treniruotes, kurias galima rinktis pagal kiekvieną sezoną. Todėl kiekvienas norintis užsiimti jam patinkančia fizine veikla, kuri leidžia apsisaugoti nuo padidinto kraujospūdžio ir padeda išsaugoti sveiką širdį ir kraujagysles, turi tam labai palankias sąlygas. Sportas padeda kontroliuoti ir cholesterolio lygį kraujyje. Ne vieno atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žmonių, kurių fizinio aktyvumo lygis yra aukštas, cholesterolio lygis yra mažesnis nei tų, kurie linkę rinktis sėslesnį gyvenimo būdą. Nustatyta, kad aukščiausio lygio sportininkų cholesterolio lygis būna itin žemas - net ir tada, kai jie peržengia trisdešimties metų amžiaus ribą.
Taip pat skaitykite: Olimpinė Lietuvos krepšinio svajonė
Sportuojant visada suaktyvėja kraujotaka. Bėgiojant ar užsiimant bet kuria kita fizine veikla mūsų organizmas būna puikiai aprūpintas deguonimi. Tokiu būdu fizinis aktyvumas padeda išsaugoti gerą ir stiprią sveikatą. Fizinis aktyvumas taip pat padeda padidinti hemoglobino lygį ir kraujo tūrį. Sportuojant greitėja širdies plakimas, o širdies raumenims tenka papildoma apkrova. Ši papildoma apkrova stiprina širdies raumenis ir tuo pačiu gerina visą kraujotaką. Reguliarios aerobinės treniruotės stiprina dirbančių raumenų kapiliarų tinklą. Atliekant aerobikos pratimus dirbančių raumenų skaidulose didėja mitochondrijų kiekis. Širdis pradeda veikti geriau, stabilizuojasi širdies ritmas. Viso to rezultatas - intensyviau sportuojančio žmogaus organizmas jaučia mažesnį stresą.
Imuniteto stiprinimas
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti ir mūsų imuninę sistemą, kuri yra atsakinga už organizmo apsaugą. Fiziniai pratimai reikšmingai padidina baltųjų kraujo kūnelių kiekį, o su prakaitu, kuris išsiskiria sportuojant, iš organizmo pašalinami toksinai. Padidėjusi kūno temperatūra mažina bakterijų dauginimosi tikimybę.
Raumenų ir kaulų stiprinimas
Sportas yra geriausia priemonė raumenims treniruoti. Fizinė veikla stiprina raumenis ir didina jų apimtį. Tačiau šį rezultatą galima pasiekti tik tuo atveju, jei palaikomas reguliarus fizinis aktyvumas. Kuo daugiau sportuojama, tuo labiau stiprėja raumenys. Svarbu pabrėžti, kad užsiimant įvairiomis sporto šakomis, auginama liesa raumenų masė ir kartu deginami riebalai. Todėl pasirinkus sportą, kuriame yra daug aerobinės (kardio) veiklos, galima lengvai atsikratyti nereikalingų kilogramų, sustiprinti raumenis, padidintų raumenų apimtį ir padailinti savo kūno linijas. Be to, reguliarus sportas, kuris sutvirtina raumenis, padeda apsisaugoti ir nuo galimų fizinių traumų.
Sportas stiprina ne tik raumenis, bet ir kaulus. Sportuojant kaulams tenka papildomas spaudimas, o tai savo ruožtu didina kaulų tankį ir dėl to jie tampa stipresni. Treniruočių metu kaulams tenka papildomas krūvis, todėl siekdami jį atlaikyti, kaulai prisitaiko ir tampa tankesni. Jei sportuojama reguliariai, nuolatinis patiriamas stresas kaulus stiprina ir didina jų tankį.
Psichologinė sporto nauda
Streso mažinimas ir nuotaikos gerinimas
Panašiai kaip ir fizinė nauda, sportas turi didžiulį poveikį psichikos sveikatai. Sportuodami, pavyzdžiui, golfą ar slidinėjimą, esate priversti susikoncentruoti į veiklą ir palikti rūpesčius nuošalyje. Kadangi fizinė veikla suaktyvina smegenų chemines medžiagas, asmenys tampa laimingi ir atsipalaidavę. Šiandien apie 75-90 % žmonių lankosi pas gydytoją dėl su stresu susijusių problemų. Teigiamas sporto poveikis psichikos sveikatai gali labai padėti asmenims.
Taip pat skaitykite: Sporto valdymas Lietuvoje
Dėl fizinės veiklos išsiskiria endorfinų. Endorfinai - tai smegenyse esančios cheminės medžiagos, padedančios sumažinti stresą ir skausmą. Sportuojant taip pat mažėja streso hormonų, kortizolio ir adrenalino. Vienas iš reikšmingų sporto poveikių psichikos sveikatai yra tas, kad jis padeda gydyti depresiją. Kai kurių tyrimų duomenimis, sportas, t. y. pratimai, kovoja su depresijos simptomais ir mažina atkryčio riziką.
Sportas padeda į gyvenimą pažvelgti visiškai kitomis akimis. Fizinio aktyvumo dėka mūsų mintys tampa aiškesnės, o psichologinė būsena - tvirtesnė ir stabilesnė. Sportas gerina nuotaiką, padeda pasijusti geriau, reikšmingai sustiprina pasitikėjimą savimi. Be to, sportuojant (ypač užsiimant komandiniu sportu) išmokstama greitai priimti sprendimus ir reaguoti instinktyviai. Tokie gebėjimai gali labai būti labai naudingi ir mūsų kasdieniame gyvenime.
„Mes dar nesame pakankamai įvertinę fizinio aktyvumo naudos psichikos sveikatai“, - sako psichiatrė-psichoterapeutė, Vilniaus universiteto (VU) docentė Rima Viliūnienė. Anot psichiatrės-psichoterapeutės, sportas gali palengvinti išgyventi ne vieną sunkią dvasinę būseną. „Fizinis aktyvumas iš esmės leidžia padėti nusiraminti. (…) Tada jau ramesne galva ir tie sprendimai kitokie būna“, - tvirtina R. Viliūnienė. Pasak ekspertės, nuraminti sportas žmogų gali ir tuomet, kai dėl vienos ar kitos priežasties jaučiamas stresas. Pavyzdžiui, tai ypač būdinga mokiniams ar studentams prieš egzaminus. „Kai yra didesnis stresas, kai žmogus susinervinęs, įsitempęs, jam nebeišeina įsiminti, išmokti naujų dalykų. (…) Fizinis aktyvumas padeda nusiraminti, tą nerimą išmesti, išbėgioti, iššokti, išplaukti, išboksuoti.
Psichiatrės-psichoterapeutės teigimu, taip yra dėl to, nes sportuojant širdis pradeda dirbti intensyviau ir kraujotaka smegenyse suaktyvėja. „Yra tyrimų, kad žmonės, kurie prieš testą turėjo vidutinio intensyvumo fizinę veiklą, testą išlaikė geriau. Įvairios fizinės veiklos, pabrėžia specialistė, gali padėti net depresija sergančiam žmogui. „Sunkios depresijos žmogui pasakyti „klausyk, tu išeik, prasibėk“ būtų neadekvatu, bet žmonėms su lengvos depresijos simptomais, su vidutinės depresijos būsenomis, kuriems fizinė veikla nekelia aversijos, tai tikrai yra būdas [padėti sau]“, - aiškina R. Viliūnienė. „Depresiški žmonės dažniausiai yra linkę nuvertinti, atakuoti save: aš nei šioks, nei toks, aš netinkamas, nesugebu, negaliu ir panašiai. (…) Sportuoti - tas pats, kas pasikloti lovą. Tu tiesiog kažką per dieną padarai: tu apsiauni, užsiriši batus ir išeini. Reguliariai sportuojantys žmonės statistiškai reikšmingai sumažina tokių sutrikimų kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, depresija ir kitų psichinių sutrikimų išsivystymo riziką. Dažnai sportuojantys žmonės jaučia mažiau pykčio, liūdesio ir streso. Taigi sportas - tarsi priešnuodis neigiamoms emocijoms ir dėl to išsivystantiems sveikatos sutrikimams.
Miego kokybės gerinimas
Sportas gerina miego kokybę. Intensyvios treniruotės padeda greičiau užmigti ir pagilina miegą. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės užmiega greičiau ir lengviau, o jų miegas gilesnis ir kokybiškesnis. Taigi jei turite miego problemų, pasvarstykite, ar kasdien judate pakankamai. Tikėtina, kad sportas padės išspręsti miego problemas ir ne tik greičiau panirsite į miego karalystę, bet ir giliau miegosite, o tai reiškia, kad kokybiškiau pailsėsite. Kokybiškiau pailsėję kitą dieną jausitės energingesni.
Taip pat skaitykite: Tradicinis ir ekstremalus sportas
Fiziniai pratimai gali nulemti ilgesnį ir ramesnį miegą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad sportas ne tik pagerina kraujotaką, medžiagų ir deguonies apykaitą organizme, bet ir padidina jautrumą streso hormonui kortizoliui, kuris gali tiesiogiai įtakoti miego kokybę ir trukmę.
Kaip pradėti sportuoti?
Nors pati R. Viliūnienė mėgsta ilgų distancijų bėgimus, tokios fizinės veiklos kaip vienintelės veiksmingos ji savo pacientams tikrai nesiūlo. „Tai gali būti ir plaukimas, ir šokis, bet kokios veiklos, tai, kas žmogui teikia džiaugsmo. (…) Jeigu pasiskaitė žmogus ir galvoja „tai ir man reikia bėgti“, kodėl? Jeigu žmogui tai kelia visišką aversiją, (…) kam jį įkalbinėti bėgti? Tegu daro tai, kas jam patinka.
Svarbiausia - sportuoti. Nevalgykite itin sočių pusryčių, nes sportuoti bus sunku. Tačiau papusryčiauti būtina, kad būtų jėgų sportuoti. Geriausia sportuoti 30-60 min. Vakare galite jaustis labiau pavargę, todėl 30-60 min. Jei jus kamuoja miego problemos ar nemiga, gali būti, kad jau girdėjote patarimą, nesportuoti prieš miegą. Išties yra logikos, kodėl intensyvus sportas gali trukdyti užmigti. Ruošdamasis miegui, organizmas natūraliai mažina mūsų kūno temperatūrą. Visgi vieno akivaizdaus atsakymo, kada geriausia sportuoti, tikrai nėra, todėl reikėtų atsižvelgti į tai kaip jaučiatės ir kada sportuoti norite jūs pats.
Pažadėjote sau pradėti sportuoti „nuo rytoj“. Rytojus atėjo, o kompiuteris ar televizorius traukia labiau nei sportiniai bateliai. Patogiai įsitaisote ant sofos, o pažadas sportuoti laukia kito „rytojaus“, „pirmadienio“, „naujų metų“ … Dažnai atsitinka ir taip, kad pradėję sportuoti metate. Dingsta noras, motyvacija? Pirmiausia reikalingas tikslas - kodėl sportuojame? Galbūt yra noras sulieknėti, atsikratyti sėdėjimo prie kompiuterio sukelto kaklo ar sprando skausmų, užsiauginti raumenų, sudalyvauti varžybose. Tinka viskas. Svarbiausia, kad tikslas būtų realus ir išmatuojamas. Geriausia tikslą padalinti į mažas atkarpas. Jei niekada nebėgiojote, bet norite nubėgti maratoną, galutinį tikslą suskaidykite į greičiau pasiekiamus tikslus. Pvz, nubėgti 5km, nubėgti 10km, nubėgti 15km ir t.t. Jei norite sverti 15 kilogramų mažiau, siekite numesti 5 kilogramus, po to dar 5 ir t.t., kol pasieksite galutinį tikslą.
Dar labai svarbu stebėti ir fiksuoti pokyčius. Prieš pradedant sportuoti, reikia pasisverti, išsimatuoti ir užsirašyti apimtis, nusifotografuoti. Ir tada jau stebėti savo progresą. Nieko nėra labiau motyvuojančio, nei mažėjantis svoris bei tirpstantys centimetrai. Sverkitės kartą per savaitę, apimtis matuokitės kartą į mėnesį. Jei niekada iki šiol nesportavote, nereikia pulkite iškart prie sudėtingų ir daug ištvermės reikalaujančių treniruočių. Tegul kūnas prie fizinio krūvio pratinasi iš lėto. Gal pradžioje ir nebus taip lengva, kaip tikėjotės, bet po kelių treniruočių pajausite, kad darosi vis lengviau. Labai didelė papildoma motyvacija sportuoti yra ir nauji sportiniai rūbai. Išsirinkite sportinius drabužius, kurie jums būtų mieli, kurie būtų skirti būtent sportui, kurie kviestų sportuoti. Ne paslaptis, kad naujus daiktus visuomet rūpi greičiau išbandyti, dažniau naudoti. Pasiūlykite kartu sportuoti draugei, nes kartu siekti tikslo visada lengviau.
Jėgos treniruočių nauda
Sumažėjusi traumų tikimybė
Jėgos ugdymas yra bene geriausia priemonė siekiant sustiprinti raumenis, raiščius ir sausgysles, išlaikyti ar padidinti raumeninę masę bei kaulų tankį. Tai svarbu ne tik sportininkams, jaunimui, bet ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms. Sulaukus 40 metų, pradedame natūraliai silpnėti, prarandame dalį raumeninės masės bei prasideda kaulų retėjimas. Šis procesas gali paspartinti sarkopenijos ligos (amžiaus sukelto raumenų masės ir jėgos sumažėjimo) atsiradimą vyresniame amžiuje. Šios ligos efektyvi prevencijos priemonė yra atliekami jėgos pratimai ir tinkama mityba. Remiantis osteoporozės susirgimų statistika, kaulų tankio palaikymas ir didinimas yra be galo svarbus, kadangi padeda išvengti pavojingų kaulų lūžių. Raumenų stiprinimas taip pat padeda stabilizuoti sąnarius ir palengvina jiems tenkantį krūvį, todėl, pavyzdžiui, bėgikams, kurie praleidžia jėgos treniruotes, gali padidėti kelių traumų tikimybė.
Pagerėjusi širdies veikla
Kalbant apie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, daugelis iškart pagalvojame apie bėgiojimą ar kitas aerobinio krūvio formas, tačiau, remiantis Ajovos Universiteto mokslininkų atliktais tyrimais, svorių kilnojimas net ir vieną valandą per savaitę gali sumažinti insulto ir infarkto tikimybę 40-70%. Rekomenduojama:
- Bent 150 minučių aerobinio krūvio per savaitę vidutiniu intensyvumu arba 75 minutes per savaitę dideliu intensyvumu.
- Bent 2 dienos per savaitę raumenų stiprinimo treniruočių.
Sudegintos nereikalingos kalorijos
Nors kardio treniruotės metu sportininkai sudegina daugiau kalorijų, tačiau, kalbant apie svorių kilnojimo treniruotes, medžiagų apykaita bus pagreitėjusi net iki 38 valandų po treniruotės. Dėl to per dieną sudeginsite daugiau kalorijų nei įprastai. Mūsų raumenims reikia energijos. Daugiau raumenų - greitesnė medžiagų apykaita, daugiau resursų organizmui save „išlaikyti“. Natūralu, kad pradėjus tinkamai sportuoti sporto salėje ir teisingai maitinantis, raumeninė masė padidės, o jūs kiekvieną dieną sudeginsite daugiau kalorijų praktiškai nieko nedarydami.
Pagerėjusi nuotaika
Yra ne vienas mokslinis tyrimas, įrodantis sporto naudą nuotaikos gerinimui, nerimo ir depresijos mažinimui. Sunkių svorių kilnojimas skatina daugelio hormonų išsiskyrimą, įskaitant ir IGF-1 hormoną, kuris stimuliuoja neuronų jungtis smegenyse ir sustiprina kognityvinę (pažintinę) funkciją. Įdomus faktas, kad 2016 metais Anglijos mokslininkai pastebėjo teigiamą didesnės kojų jėgos sąsają su vyresnių žmonių protiniais gebėjimais.
Jėgos treniruočių rezultatus jausite ne tik matydami pagerėjusią išvaizdą ar tvirtesnį kūną, progresą tikrai pajausite ir buityje atlikdami paprastus kasdieninius darbus, kurie nuo šiol taps daug lengviau įveikiami.
Sportas kaip sveikatos profilaktika
Sveiką gyvenimo būdą renkasi dauguma šiuolaikinių žmonių. Žalingi įpročiai vis dažniau peikiami, o sportas ir sveika mityba vis dažniau eskaluojami. Niekas neabejoja sporto nauda, o mokslininkai seniai įrodė, kad tinkami fiziniai pratimai yra puiki sveikatos profilaktika, gerinanti žmogaus organizmą ir stiprinanti imunitetą. Bet kokie sportiniai pratimai, ar tai bus bėgimas, plaukimas, aerobika, treniruoklių salė arba futbolas, teigiamai veikia žmogaus sveikatą. Visų pirma pagerėja kraujotaka, vidiniai organai pradeda dirbti geriau, o tiesaus stuburo dėka, kuris tiesiasi fizinių pratimų dėka, organai pradeda puikiai veikti. Be to, mankštinantis treniruojama ir širdis, todėl tai puiki širdies ligų, insultų ir infarktų profilaktika. Sportas stiprina kaulus ir sąnarius, taip mažindamas traumų tikimybę. Galų gale, sportas - puikus antidepresantas, šalinantis stresą, gerinantis žmogaus nuotaiką. Žmogus tampa aktyvus, pasitempęs, darbingas ir kūrybingas.
Kiekvienas žmogus turi savo normas, kurios priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės, fizinio pasirengimo, todėl vieno atsakymo čia nėra. Pirmasis užsiėmimas turi nevarginti, o fizinius krūvius reikia didinti po truputį. Klausykite savo organizmo pratimų metu: jūs turite teisingai pasirinkti svorius, intensyvumą, kad sportas būtų naudingas sveikatai. Sportuoti reikia reguliariai, nes tik tuomet treniruotės bus naudingos. Treniruotės vieną kartą per mėnesį neduos jokios naudos: jūs per daug išseksite ir netgi rizikuosite rimtais negalavimais. Naudingiau sportuoti tris kartus per savaitę, paskirstant laiką nedidelėms treniruotėms. Jėgos treniruotės ir bėgimas atima labai daug jėgų, todėl nerekomenduojama užsiimti šiuo sportu kasdien. Raumenims po intensyvių treniruočių taip pat reikalingas poilsis, todėl padarykite bent dienos pertrauką. Kiekvieną galite drąsiai atlikti rytinę mankštą, taip pat tempimo pratimus, daug vaikščioti.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad tik 10 proc. žmogaus sveikatos lemia sveikatos priežiūra, po 20 proc. - paveldimumas ir aplinka, o 50 proc. - gyvenimo būdas. Dauguma žmonių sąmoningai suvokia fizinio aktyvumo reikšmę. Žinome, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno būklę ir svorį, pagerinti sveikatą ir nuotaiką, sumažinti su nutukimu siejamų ligų riziką. Ilgalaikiais tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos bei nutukimo, rizikos veiksnių. Su fiziniu pasyvumu siejama 3,5 proc. visų ligų, ir 5-10 proc. mirčių Europos regione. Mažėjant sunkaus fizinio darbo pramonėje, žemės ūkyje, statybose ir kitur, didesnę reikšmę įgauna fizinis aktyvumas laisvalaikio metu.
Pasak statistikos, nutukimo problemą turinčių žmonių skaičius sparčiai auga. Tačiau ar medikamentai - teisinga išeitis? Kaip teigia specialistai, fizinis aktyvumas gali pakeisti nemažai vaistų, tačiau nė vienas vaistas negali pakeisti fizinio aktyvumo. Pasak jų, tinkama mityba ir fizinio aktyvumo reguliavimas yra esminiai veiksniai siekiant kontroliuoti savo svorį. Šiuo metu nutukimas aiškinamas paprastu ir daugumai gerai žinomu dėsniu - žmogus priauga svorio, jei užsiimdamas fizine veikla sunaudoja mažiau kalorijų, nei gauna valgydamas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas žmogus yra individualus - net ir panašų kūno sudėjimą turintys individai turi dėti nevienodas fizines pastangas, kad išlaikytų tą patį svorį ir kūno tonusą. Todėl fizinis aktyvumas, atitinkamas judėjimo būdas turėtų būti pritaikomi kiekvienam individualiai.
Norint greitai ir tikslingai pagerinti savo kūno būklę, svarbu tai daryti tinkamai. Štai „Tarptautiniame klinikinės praktikos“ žurnale (International Journal of Clinical Practice), neseniai buvo publikuotas mokslinis tyrimas. Jame nutukimas tiesiogiai siejamas su nepakankamu fiziniu aktyvumu. Nors tyrimas buvo atliktas su vyrais, pabrėžiama, jog fizinis aktyvumas vienodai svarbus abiem lytims, visoms amžiaus grupėms. Kitu tyrimu, kuris buvo publikuotas žurnale „Amerikos mokslo medicina“ (American Science Medicine Journal), grupė tyrėjų nustatė, jog fizinis aktyvumas sumažina tyrimo dalyvių genetinį polinkį į nutukimą apytiksliai 40 proc.
Daugeliui galvoja, kad sveikai gyventi yra brangu. Iš tiesų, noras sveikai gyventi yra kiekvieno individualus apsisprendimas. Šiuo atveju galima prisiminti posakį: kas nori ieško galimybių, kas nenori - priežasčių. Ar brangiai kainuoja pasivaikščioti su draugais ar vaikais, ar nueiti į parduotuvę pėsčiomis? O juk neretai brangią sportinę aprangą nusipirkęs žmogus taip ir nepradeda sportuoti. Viskam reikia valios ir pastangų. Stinga valios pasimankštinti namuose? Tuomet galima susirasti bendraminčių ir neleisti vienas kitam tinginiauti. Visuomet galima rasti nemokamų sveikatingumo renginių, kurie vis dažniau organizuojami (tai-či mankštos, bėgiojimo, šiaurietiško ėjimo, šokių pamokos). Svarbu suprasti, jog norėdami pajusti judėjimo teikiamą naudą, neprivalome tam skirti didelės dalies savo laiko ar piniginių resursų. Jei nėra galimybės nueiti į sporto klubą, didinkime fizinį aktyvumą paprastais būdais, pvz., atlikdami namų ruošos darbus, rinkdamiesi lipimą laiptais vietoj važiavimo liftu, reguliariai išeidami pasivaikščioti sparčiu žingsniu, rūkymo ar kavos pertraukėles darbe pakeisti keliais pratimais. Kartais galima tiesiog paėjėti iki kolegos darbe ir pasikalbėti vietoje SMS ir elektroninio laiško siuntimo. Pradėti galima nuo paprasčiausių dalykų. Sunku ignoruoti fizinio aktyvumo teikiamą naudą. Nepaisydami amžiaus, lyties ir fizinių galimybių, galime tapti energingesni ir galbūt net pailginti savo gyvenimo trukmę.
Pagrindiniai sporto teikiami privalumai
- Užsiimdami fizine veikla deginame su maistu gaunamas kalorijas.
- Nerimaujame dėl širdies veiklos? Siekiame sureguliuoti kraujo spaudimą? Reguliarus judėjimas sumažina tikimybę susirgti ne viena liga.
- Norime jausti emocinį pakilimą arba nuleisti garą? Darykime fizinius pratimus arba nors 30 minučių pasivaikščiokime lauke.
- Fiziniai pratimai stiprina raumenų tonusą ir didina ištvermę.
- Sunku užmigti? Naktį dažnai pabundate? Reguliariai judėdami užmigsime greičiau, miegas bus kokybiškesnis.
- Fizinė veikla leidžia atsipalaiduoti, pasimėgauti aplinka. Judėjimas, priklausomai nuo užsiėmimų specifikos, padeda suartėti su kitais šeimos ar bendruomenės nariais.
Tiesiog turėtumėte atrasti veiklą, kuria galėtumėte mėgautis, nesvarbu, ar tai būtų bėgiojimas, šokiai, ar futbolas. Pirminis mūsų tikslas turėtų būti bent 30 minučių fizinės veiklos kasdien. Norėdami pasiekti konkretų tikslą - numesti svorio, sustiprinti tam tikrus raumenis, veikiausiai tam turėsime skirti daugiau laiko.
tags: #del #kokios #priezasties #sportuojate