Įvadas
Sportas, sveikata ir mityba yra trys neatsiejami elementai, lemiantys žmogaus fizinę ir psichinę gerovę. Harmoningas šių trijų komponentų suderinimas yra raktas į optimalią sveikatą, aukštus sportinius rezultatus ir ilgalaikį energijos lygį. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip šie elementai veikia vienas kitą, kokie principai turėtų būti taikomi, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai, ir kokios klaidos dažniausiai daromos. Taip pat aptarsime priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo sporte priežastis, pasekmes ir prevencijos būdus, remiantis Kėdainių progimnazijos patirtimi ir įgyvendinamomis prevencinėmis priemonėmis. Atsisakius tradicinių žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas, bei šiuolaikinių pavojų - nuo elektroninių cigarečių iki snooze mygtuko spaudinėjimo - žmogaus organizmui suteikiama galimybė atsigauti.
Sportas: daugiau nei tik fizinis aktyvumas
Sportas apima platų fizinių veiklų spektrą - nuo profesionalaus sporto iki kasdienių treniruočių. Reguliarus fizinis aktyvumas turi daugybę privalumų: stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, didina raumenų masę, gerina lankstumą, mažina streso lygį ir gerina miego kokybę. Be to, sportas padeda kontroliuoti svorį, mažina riziką susirgti antrojo tipo diabetu, kai kurių rūšių vėžiu ir kitomis lėtinėmis ligomis. Svarbu suprasti, kad sportas neturi būti alinantis ar nemalonus. Svarbiausia - rasti tokią fizinę veiklą, kuri teiktų malonumą ir taptų ilgalaike gyvenimo dalimi.
Sporto rūšys ir jų poveikis
Sporto rūšys skirstomos į aerobines (ištvermės), anaerobines (jėgos) ir lankstumo pratimus. Aerobiniai pratimai, tokie kaip bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą ir didina ištvermę. Anaerobiniai pratimai, pavyzdžiui, sunkumų kilnojimas, stiprina raumenis ir kaulus. Lankstumo pratimai, tokie kaip joga ar tempimo pratimai, gerina lankstumą ir mažina traumų riziką. Optimalus sporto režimas turėtų apimti visų trijų rūšių pratimus, pritaikytus individualiems poreikiams ir tikslams.
Traumų prevencija
Bet kokia fizinė veikla susijusi su traumų rizika. Norint jos išvengti, būtina laikytis kelių svarbių principų: tinkamai apšilti prieš treniruotę, naudoti tinkamą techniką, pasirinkti tinkamą aprangą ir avalynę, palaipsniui didinti krūvį ir ilsėtis tarp treniruočių. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kūno siunčiamus signalus ir nedelsiant kreiptis į specialistą, jei jaučiamas skausmas ar diskomfortas.
Sveikata: holistinis požiūris
Sveikata nėra tik ligų nebuvimas, bet ir fizinė, psichinė ir socialinė gerovė. Sveikas gyvenimo būdas apima ne tik reguliarų sportą ir tinkamą mitybą, bet ir pakankamą miegą, streso valdymą, vengimą žalingų įpročių ir teigiamus socialinius santykius. Holistinis požiūris į sveikatą pabrėžia, kad visi šie elementai yra tarpusavyje susiję ir veikia vienas kitą.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Miego svarba
Miego trūkumas turi neigiamą poveikį tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Miego metu organizmas atsistato po fizinio krūvio, stiprėja imuninė sistema, gerėja atmintis ir koncentracija. Rekomenduojama miegoti 7-9 valandas per parą. Svarbu laikytis reguliaraus miego režimo ir sukurti tinkamas sąlygas miegui: tamsią, vėsią ir tylią aplinką.
Streso valdymas
Lėtinis stresas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, virškinimo sutrikimus, miego sutrikimus ir psichikos sveikatos problemas. Efektyvūs streso valdymo būdai yra meditacija, joga, kvėpavimo pratimai, laikas gamtoje, socializacija su artimaisiais ir hobiai. Svarbu rasti tokius būdus, kurie padėtų atsipalaiduoti ir sumažinti streso lygį.
Žalingų įpročių vengimas
Rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais turi neigiamą poveikį sveikatai ir didina riziką susirgti įvairiomis ligomis. Atsisakymas šių įpročių yra svarbus žingsnis siekiant geresnės sveikatos ir ilgesnio gyvenimo. Jei sunku atsisakyti žalingų įpročių savarankiškai, rekomenduojama kreiptis į specialistą.
Mityba: energijos ir medžiagų šaltinis
Mityba yra esminis sveikatos ir sportinių rezultatų komponentas. Tinkama mityba aprūpina organizmą energija, reikalinga fizinei veiklai, ir medžiagomis, reikalingomis audinių atstatymui ir augimui. Subalansuota mityba turėtų apimti pakankamą kiekį angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralų ir skaidulų.
Makroelementai: angliavandeniai, baltymai ir riebalai
Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis organizmui. Jie skirstomi į sudėtinius ir paprastus. Sudėtiniai angliavandeniai, tokie kaip grūdai, daržovės ir vaisiai, yra lėčiau virškinami ir suteikia ilgalaikę energiją. Paprasti angliavandeniai, tokie kaip saldumynai ir saldūs gėrimai, greitai suteikia energijos, bet taip pat greitai sukelia energijos kritimą. Baltymai yra būtini raumenų atstatymui ir augimui. Riebalai yra svarbūs hormonų gamybai, vitaminų absorbcijai ir energijos kaupimui. Svarbu rinktis sveikus riebalus, tokius kaip avokadai, riešutai, sėklos ir alyvuogių aliejus.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Mikroelementai: vitaminai ir mineralai
Vitaminai ir mineralai yra būtini normaliai organizmo veiklai. Jie dalyvauja įvairiuose biocheminiuose procesuose, stiprina imuninę sistemą ir apsaugo nuo ligų. Svarbu vartoti įvairų maistą, kad organizmas gautų visus reikiamus vitaminus ir mineralus. Jei mityba nėra pakankamai įvairi, galima vartoti vitaminų ir mineralų papildus, bet prieš tai rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar mitybos specialistu.
Mityba prieš ir po treniruotės
Mityba prieš ir po treniruotės yra ypač svarbi siekiant optimalių sportinių rezultatų ir atsigavimo. Prieš treniruotę rekomenduojama vartoti angliavandenių, kad organizmas turėtų pakankamai energijos. Po treniruotės rekomenduojama vartoti baltymų ir angliavandenių, kad raumenys atsistatytų ir papildytų energijos atsargas. Svarbu atsižvelgti į treniruotės intensyvumą ir trukmę, kad būtų parinktas tinkamas maisto kiekis ir santykis.
Hidratacija
Dehidratacija gali neigiamai paveikti sportinius rezultatus ir sveikatą. Svarbu gerti pakankamai vandens visą dieną, ypač prieš, per ir po treniruotės. Rekomenduojama gerti vandenį, sportinius gėrimus ar elektrolitų turinčius gėrimus, kad būtų papildyti prarasti skysčiai ir elektrolitai.
Kaip suderinti sportą, sveikatą ir mitybą?
Geriausių rezultatų pasiekiama tik suderinus visus tris elementus: sportą, sveikatą ir mitybą. Svarbu atsižvelgti į individualius poreikius, tikslus ir galimybes. Rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais: treneriu, gydytoju ar mitybos specialistu, kad būtų sudarytas individualus planas, atitinkantis jūsų poreikius ir tikslus.
Individualus požiūris
Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl ir požiūris į sportą, sveikatą ir mitybą turėtų būti individualus. Svarbu atsižvelgti į amžių, lytį, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę, mitybos įpročius ir tikslus. Tai, kas tinka vienam žmogui, nebūtinai tiks kitam.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Palaipsniškumas
Svarbu pradėti nuo mažų žingsnelių ir palaipsniui didinti krūvį. Staigus perėjimas prie intensyvaus sporto ar drastiškos dietos gali sukelti traumų ir sveikatos problemų. Svarbu leisti organizmui prisitaikyti prie pokyčių ir palaipsniui siekti užsibrėžtų tikslų.
Nuoseklumas
Nuoseklumas yra raktas į sėkmę. Svarbu laikytis reguliaraus sporto režimo, sveikos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo įpročių. Net ir nedideli, bet nuoseklūs pokyčiai gali duoti didelę naudą sveikatai ir sportiniams rezultatams.
Mėgavimasis procesu
Svarbu mėgautis procesu ir džiaugtis pasiekimais. Sportas ir sveika mityba neturėtų būti prievarta, bet malonumas. Jei sportas ir sveika mityba teikia malonumą, didesnė tikimybė, kad jie taps ilgalaike gyvenimo dalimi.
Dažniausios klaidos
Dažnai žmonės daro klaidų, siekdami geresnės sveikatos ir sportinių rezultatų. Seniai žinoma, kad visą gyvenimą trunkantis rūkymas, gausus alkoholio vartojimas ir fizinis neveiklumas ilgainiui lemia rimtus sveikatos sutrikimus.
Tyrimui naudoti nuo 1959 m. viename Suomijos mieste Jyväskylä pradėti rinkti gyventojų sveikatos duomenys. Dalyviai atsakė į apklausas apie depresijos simptomus ir bendrą psichologinę gerovę. Gausus gėrimas apibrėžiamas kaip daugiau nei aštuonių alkoholio porcijų per savaitę suvartojimas moterims arba 15 alkoholio porcijų per savaitę vyrams. Pakankamas fizinis aktyvumas laikomas, kai asmuo ne mažiau kaip 150 minučių per savaitę užsiima vidutinio sunkumo arba intensyvia sportine veikla.
Žalingų įpročių turinčiųjų depresijos simptomai padidėjo dešimtadaliu, psichologinė savijauta sumažėjo tiek pat, o medžiagų apykaitos rizika padidėjo 0,53 balo. Žmonių, kurių rūkymas, gausus alkoholio vartojimas ir sėdimas gyvenimo būdas išliko ilgą laiką, rezultatai buvo gerokai prastesni. Jų depresijos balai padidėjo 0,38, gerovės jausmas sumažėjo -0,15 balo, o medžiagų apykaitos rizika padidėjo iki 1,49.
Nors visi trys įpročiai yra akivaizdžiai žalingi, sudėtinga nuspręsti, kuris elgesys yra žalingiausias. Rūkymo rizika bus didesnė tiems, kurie turi kitų kvėpavimo problemų. Kuo ilgesnis žalingų įpročių poveikis, tuo kyla didesnis pavojus sveikatai ir psichinei gerovei.
Sportas ir širdies problemos
Dėl sportuojant sutrikusios širdies veiklos mirė nemažai žmonių, taip pat ir profesionalių sportininkų. Kai kuriems jų mirties dieną nebuvo sukakę nė 40 metų.
Lietuvoje manoma, kad visi žino, kaip ir kiek sportuoti, kokią avalynę autis. Per tai labai stipriai nukenčiame. Jeigu sportuoti nusprendė žmogus, kuris to nedarė anksčiau, visų pirma reikėtų pasitarti su specialistais: tiek medicinos, tiek sporto. Tik tada fizinis krūvis duos džiaugsmo, o ne prišauks didelę nelaimę.
Tik geras specialistas žino, kokia turi būti pratimų darymo trukmė, kartojimo dažnis, krūviai, kaip sudaryti teisingą sportinę programą. Pašnekovas pabrėžė - labai svarbu sportuoti palaipsniui, sekti, kaip organizmas reaguoja į sportinį krūvį. Ypač tai patartina tiems, kurie anksčiau nesportavo, dirbdavo sėdimą, mažai fizinės veiklos reikalaujantį darbą.
Sporto poveikis gali būti dvejopas. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje buvo daug mirčių dėl širdies-kraujagyslių sistemos ligų, sportas gali tapti puikia prevencine priemone, padedančia sumažinti riziką susirgti. Tačiau netinkamai parinkus fizinį krūvį - rezultatas gali būti priešingas ir sportas gali prišaukti nelaimę.
Kiek ir kaip dažnai sportuoti, recepto nėra. Kiekvienas žmogus yra savitas, linkęs į tam tikras ligas. Pasirinkti tinkamiausią krūvį gali padėti tik specialistai. Todėl prieš einant į sporto klubą reikia išsitirti pas medikus, sužinoti savo sveikatos būklę, galimus negalavimus.
Bet, žinote, pas mus visi skuba, yra užimti ir tas pasitikrinimas nusikelia, o organizmo problemos be „kapitalinio remonto“ didėja, ypač jeigu fizinis krūvis yra didesnis ir prisideda emocinės problemos. Juk kartais nė nepajauti nuovargio.
Ar krūvis ne per didelis, galima sužinoti sekant savo pulsą. A.Stanislovaitis patarė kas rytą skaičiuoti savo pulsą ir pasižymėti jį sąsiuvinyje. Svarbu lyginti, kaip kasdien jis keičiasi.
Jeigu pulsas lėtėja, fizinis krūvis nėra per didelis. Bet jeigu pulsas dažnėja, tai pirmas signalas, kad krūvis - per didelis. Kad pradėjus sportuoti svarbu sekti savo kūno pojūčius ir matuoti pulsą pritarė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos profesorius Donatas Vasiliauskas. Anot mediko, tik taip galima išsiaiškinti, ar pasirinktas krūvis nepakenks širdžiai.
Koks turėtų būti pulsas, priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinės formos. Manoma, kad 70-90 dūžių per minutę yra pakankamai geras pulsas. Tačiau jeigu pulsas rytą būna 90-100 dūžių per minutę, tai gali rodyti, kad organizmui krūvis per didelis. Tada reikia griežtos medikų ir specialistų kontrolės.
Kodėl sportas kartais lemia rimtus širdies sutrikimus? Anot profesoriaus D.Vasiliausko, sportuojant sporto klube - darant aerobinius pratimus, kilnojant svarmenis - dėl didesnio apkrovimo raumenims reikia 10-12 kartų daugiau deguonies. Aprūpinti raumenis deguonimi ir energija padeda širdis.
Jeigu sportuojantis žmogus pasirenka per didelį fizinį krūvį, pulso dažnis gerokai padidėja. Pasiekiami ribiniai širdies susitraukimo dažniai. Širdis patenka į tokią būseną, kad prasideda gyvybei pavojingos aritmijos. Dėl ritmo sutrikimo gali sutrikti pačios širdies aprūpinimas krauju, ištikti skilvelių virpėjimas, tolygus klinikinei mirčiai.
Nors sportuodami žmonės tuo metu neblogai jaučiasi, dar nespėja atsirasti dusulys, bet įvyksta staigus perkrovis. Todėl labai svarbu sportuojančiam žmogui žinoti individualius širdies apkrovimo rezervus, tai yra, ribas, kuriose nepavojinga atlikti apkrovimo pratimus.
Klinikinė mirtis gali ištikti ir dėl labai padidėjusios širdies, taip vadinamos hipertrofijos. Širdies sienos išstorėja nuo nereguliarių treniruočių ir nevienodo sportinio krūvio. D.Vasiliauskas siūlė kiekvienam, kuris lankosi sporto salėje, profilaktiškai bent kartą per trejus metus atlikti detalų ultragarsinį širdies ištyrimą. Tai gali padėti laiku pastebėti, kad sustorėjo širdies raumuo, dėl ko gali prasidėti ritmo sutrikimai, lemiantys mirtį. Anot mediko, ypač suklusti reikėtų, jeigu pradėjus sportuoti širdis tarsi „šokinėja“, „vartosi“. Tai širdies ritmo sutrikimo ženklas. Tokiu atveju svarbu mažinti sporto krūvį arba keisti sporto šaką.
Širdies ligas gali sąlygoti ne vien dideli fiziniai krūviai sporto salėje, bet ir nuolat patiriamas stresas, sėdimas darbas, poilsis prie televizoriaus ar prie kompiuterio. Dar blogiau, jeigu stresą stengiamasi numalšinti rūkant, nes dėl nikotino įvyksta kraujagyslių spazmai ir širdis gauna mažiau kraujo. Todėl, anot D.Vasiliausko, labai svarbu nepamiršti atsipalaiduoti, ypač pasportavus, pabūti sūkurinėje vonioje, nueiti į masažo kabinetą, 5-6 minutes pabūti garinėse pirtyse. Pasportavus eiti į sauną profesorius nepatarė.
Cukrinis diabetas ir gyvenimo būdas
Pastaruoju metu medicininėje literatūroje vis dažniau sutinkamas terminas civilizacijos ligos. Pasaulyje gausėja žmonių, ilgėja jų gyvenimo trukmė. Daug jų gyvena didmiesčiuose, miestuose gana sėsliai, patiria stresą, maitinasi rafinuotu, riebiu, kaloringu, nesveiku maistu. Tokios gyvensenos pasekmė - dažnėjantis cukrinis diabetas. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis nuo šios ligos kenčia daugiau kaip 190 milijonų pasaulio gyventojų. Jeigu neužkirsime kelio epidemijai, 2025m., cukriniu diabetu sirgs 330 mln. žmonių. Ypač greitai auga sergančiųjų antro tipo diabetu skaičius. Cukrinio diabeto plitimas neaplenkė ir Lietuvos.
Diabetu vadinama chroniška ar visą gyvenimą trunkanti liga, dėl kurios sutrinka medžiagų apykaita, t.y. procesas, kuris paverčia maisto medžiagas energija. Sergant diabetu, sutrinka angliavandenių (cukraus ir krakmolo), riebalų ir baltymų apykaita. Žmogaus kūnas sudarytas iš milijonų ląstelių ir kiekviena iš jų atlieka savo funkciją. Kad ląstelės galėtų naudoti gliukozę, ši turi patekti į ląstelę. Būtent tam ir reikalingas insulinas.
I tipo diabetas. Dažniausiai juo serga vaikai ir paaugliai. Šiuo atveju kasos β ląstelės negamina pakankamai insulino. Todėl kasdien reikia šio preparato injekcijų, kruopščiai sekant kraujo gliukozės kiekį. Priešingu atveju ligonis gali mirti.
II tipo diabetas yra dažnesnė šios ligos forma. Juo serga suaugę ar vyresnio amžiaus žmonės, neretai per daug sveriantys. II tipo cukrinis diabetas ne visada yra gydomas insulino injekcijomis. Kartais ligą pavyksta kontroliuoti subalansuota dieta, kūno masės mažinimu, fiziniu aktyvumu. Jei šių priemonių nepakanka ligos kontrolei, skiriamas gydymas tabletėmis. Prognozuojama, kad ligos plitimo mąstai ateityje neletės. Iki 2025m. diabetikų skaičius gali išaugti iki 300 mln. žmonių. Ypač greitai auga sergančiųjų antro tipo diabetu skaičius. Cukrinio diabeto plitimas neaplenkė ir Lietuvos.
Mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mūsų sveikatą. PSO duomenimis, netinkama mityba ir padidėjusi maisto tarša didina gyventojų mirtingumą. Nutukimas tampa vis didesne problema, jam esant yra didesnė tikimybė susirgti II tipo diabetu. Gausus cukraus vartojimas skatina nutukimą ir diabeto vystymąsi.
Mūsų maistas yra labai kaloringas, o fizinio aktyvumo stoka skatina nutukimą bei padidėjusią riebalų kaupimosi kepenyse riziką, be to, nutukimas cukrinio diabeto veiksnys. Nutukusiems didėja laisvųjų riebalų rūgščių kraujo plazmoje ir kartu didėja ir trigliceridų kiekis, vystosi rezistencija insulinui. Nutukusiems dėl insulino rezistencijos didėja gliukozės koncentracija kraujo plazmoje ir kartu didėja kompensacinis insulino atsipalaidavimas.
Dieta yra reikšminga ir kaip gydymo priemonė, ir kaip profilaktinė priemonė siekiant išvengti diabeto. Savo mityboje reikėtų mažinti dalį produktų, kuriuose yra lengvai įsisavinamų angliavandenių. Ypač pavojingais skaitomi sotieji riebalai ir rūgštys. Jie blokuoja insulino veikimą, nors jo pasigamina pakankamai, organizmas negali pilnai jo panaudoti.
Išeitis - polinesotieji ir monosotieji riebalai. Jų yra jūros gėrybėse ir augaliniame aliejuje, bet ir jų vartoti reikėtų saikingai, optimalus kiekis 25 - 30 g. Rekomenduojama valgyti maždaug tuo pačiu laiku, paskirstant maistą 5-6 kartus per dieną. Venkite gryno cukraus turinčių produktų (cukraus, medaus, sirupo, uogienių, saldainių, pyragaičių, saldžių gėrimų, tortų). Galite naudoti dirbtinus saldiklius: sachariną, aspartamą. Valgykite mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės. Tinka liesa mėsa, paukštiena, žuvis, liesi pieno produktai. Kasdien valgykite daug daržovių ir nedaug vaisių.
Alkoholis ir sveikata
Šiandien nustatyta, kad visuose alkoholiniuose gėrimuose yra etilo alkoholio. Tai narkotikas, kurio nedidelis kiekis veikia svaiginamai, atpalaiduojamai, gerina nuotaiką. Alkoholis yra slopinanti cheminė medžiaga, kuri veikia panašiai kaip migdomieji vaistai. Didesnės alkoholio dozės sutrikdo psichinę veiklą iki sąmonės praradimo ir net mirties. Dažnas alkoholio vartojimas per ilgesnį laiką taip paveikia nervų sistemą, kad be alkoholio ji nebegali gerai funkcionuoti: žmogus patiria vadinamuosius abstinencijos reiškinius ir jaučiasi taip blogai, jog turi vėl išgerti nors ir nedaug alkoholio, kad savijauta pagerėtų. Su nesaikingu alkoholio vartojimu siejasi daug fizinių problemų, tarp jų ir cukrinis diabetas. Alkoholis nėra maistas. Jis neaprūpina organizmo maisto medžiagomis. Daugelį valandų alkoholis lieka organizme, todėl tuo laiku gliukozė iš kepenų į kraują nepatenka.
Mokslininkai stebėjo moteris, kurios vartojo alkoholį. Jie nustebo pamatę, kad moterims, kurių sveikata normalios būklės, saikingai vartojant (1,5 taurę vyno) į dieną, ženkliai sumažina antro tipo diabeto riziką, bet šio kiekio viršijimas pavojingas, ypač lieknoms moterims. Su alkoholiu elgtis reikia atsargiai, jį geriau vartoti kai mes valgome.
Fizinis aktyvumas ir diabetas
Šiuolaikinis mūsų gyvenimas tapo sėslesnis, automobiliai, sėdimas darbas atima galimybę daugiau judėti. Mankšta ir judėjimas sveika visiems, o ypač diabetu sergantiems žmonėms. Deja retas galėtų tuo pasididžiuoti. Tuo tarpu mankšta yra “ vaistas”, kuris nieko nekainuoja žmogui. Dirbdamas, tvarkydamasis buityje, poilsiaudamas ar sportuodamas žmogus atlieka įvairius judesius. Mankšta, judėjimas, saikingas sportas - svarbi profilaktikos priemonė nuo nutukimo ir nuo antro tipo diabeto.
Endokrinologai teigia, kad dėka 30 - 40 min. greito ėjimo (5 kartus į savaitę), diabeto susirgimo rizika sumažėja 40 %. Mechanizmas yra toks: treniruodami raumenis mes priverčiame juos aktyviai naudoti iš kraujo esantį cukrų, nes jis yra raumeninio audinio kūras, skirtas darbui. Raumenys sunaudoja gliukozę ir jos kiekis kraujyje sumažėja. Eksperimentais įrodyta, kad jeigu turintys viršsvorį sulieknėja 7 - 10 % ir dar 5 kartus savaiteje atlieka 30 min. pasivaikščiojimus, diabeto rizika sumažėja 58%. Pasijuntame geriau, nes fizinis aktyvumas mažina ir psichologinę įtampą.
Stresas ir diabetas
Manoma, kad ilgai patiriamas stresas gali sukelti cukrinį diabetą. Jau seniai nėra naujiena, kad tarp fiziologinio streso ir blogos diabeto kontrolės yra ryšys. Ir vėliau gydytojai pripažino stresą kaip ligų rizikos veiksnį. Mokslas įrodė, kad stresas gali tiek sukelti diabetą, tiek pabloginti jo kontrolę. Streso metu hormonai, pvz., adrenalinas, kortizolis, pirmiausia naudoja jau paruoštas energetines medžiagas, įskaitant gliukozę bei riebiąsias rūgštis. Per nervines galūnėles reguliuojama kasos veikla, mažėja insulino sekrecija ir darbas, todėl organizme gausėja gliukozės. Jei žmogus neserga diabetu, tai šios energetinės medžiagos greit sunaudojamos ir gliukozė tampa normali. Jei žmogus serga diabetu, gliukozė nemažėja. Kepenys, raumenys ir riebalinis audinys stokoja energetinių medžiagų. Kepenys išskiria daugiau glikogeno, kad gautų reikiamų medžiagų.
Tikslių I tipo cukrinio diabeto priežasčių nežinoma. Tai gali lemti organizmo autoimuniniai procesai ir kitos priežastys. Sergant šio tipo diabetu, organizme vystosi absoliutus insulino deficitas. Insulino injekcijos yra gyvybiškai reikalingos. Šį cukrinį diabetą yra sunkiau kontroliuoti nei II tipo. Nėra tikslių duomenų, kad stresas gali turėti reikšmės sirgti I tipo diabetu. Ilgalaikis, pastovus stresas yra svarbus II tipo cukriniu diabetu susirgimo veiksnys. Tyrimai įrodo, kad stresas lemia ligą ypač tiems žmonėms, kurie turi polinkį sirgti diabetu. Stresas palaiko organizme gausesnę kraujo gliukozę.
Prediabetinė būsena
Labai daug žmonių yra besimptomėje prediabetinėje būsenoje. Ilgą laiką cukraus kiekis kraujyje būna šiek tiek aukščiau leistinos ribos (medikai tai vadina hiperglikemija ), o šitokią būseną galima pamatyti tik atlikus kraujo tirymą. Deja ne visi žmonės rūpinasi periodiniu sveikatos tikrinimu. Todėl žmonės turintys padidintą riziką (nutukimą, turi diabetu sergančių giminių, moterys, gimdžiusios virš 4 kg. vaikus), periodiškai turėtų atlikti gliukozes kiekio kraujyje tirymą.