Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir istorijos, tradicijų bei kultūrinių įvykių visuma. Šiame straipsnyje panagrinėsime lengvosios atletikos varžybų istoriją vasaros olimpinėse žaidynėse, atskleidžiant įdomius faktus ir svarbius momentus.
Olimpinis debiutas ir pirmieji žaidynių dalyviai
1896 m. įvyko pirmosios moderniosios olimpinės žaidynės Atėnuose. Jauniausias visų laikų olimpinių žaidynių medalininkas - graikas Dimitris Loundras, kuris 1896 m. laimėjo gimnastikos bronzos medalį.
XX amžiaus pradžia: nuo gimnastų iki šaulių
1900-1920 m. laikotarpis pasižymėjo įvairiomis sporto šakomis, įtrauktomis į olimpines žaidynes. Amerikiečių gimnastas George'as Eyseris pasižymėjo 1904 m. 1908 m. vasaros olimpiados metu viena sporto šakų buvo dvikova pistoletais. Vyriausias visų laikų olimpinių žaidynių dalyvis buvo šaudymo rungtyje dalyvavęs švedas Oscaras Swahnas. Jis varžėsi 1920 m. olimpinėse žaidynėse Antverpene, kai jam buvo 72 metai. Jis yra ir vyriausias visų laikų aukso medalininkas - 1912 m. 1920 m. žaidynių metu organizatoriai pametė įrašą su Italijos himnu.
Kurioziniai įvykiai ir sportininkų pasiaukojimas
Olimpinėse žaidynėse netrūksta kuriozinių situacijų ir sportininkų pasiaukojimo pavyzdžių. Irkluotojas Henry Pearce'as, besivaržydamas olimpinėse žaidynėse 1928 m. Nyderlanduose, sustabdė baidarę, kad praleistų skersai trasos plaukusius ančiukus. 1932 m. Brazilija neturėjo pakankamai lėšų finansuoti savo atletų dalyvavimo olimpinėse - žaidynėse, todėl į sportininkus gabenantį laivą buvo prikrauta kavos pupelių, kurias sportininkai pardavinėjo tarpiniuose uostuose. 1928 m. olimpiados dalyvė bėgikė Betty Robinson 1931 m. pateko į lėktuvo katastrofą, 7 mėnesius praleido komoje ir turėjo iš naujo mokytis vaikščioti.
Nacistinė propaganda ir politiniai boikotai
1936 m. olimpinės žaidynės Berlyne buvo panaudotos nacistinės propagandos tikslams. Jauniausia mergina, laimėjusi olimpinį medalį - gimnastė italė Luigina Giavotti, kuriai buvo 11 metų, kai ji triumfavo 1928 m. Idėja prieš olimpines žaidynes gabenti olimpinį deglą nuo Olimpijos miesto griuvėsių iki žaidynių vietos 1936 m. į galvą atėjo naciams prieš Berlyno olimpines žaidynes. Haičio ir Lichtenšteino vėliavos iki 1936 m. atrodė vienodai. Šios šalys to tiesiog nežinojo ir pirmą kartą tai suprato, kai jų delegacijos susitiko 1936 m. 1936 m. 100 metrų bėgimą laimėjo juodaodis amerikietis Jesse Owensas, tose žaidynėse laimėjęs net keturis aukso medalius. Airija buvo vienintelė valstybė, boikotavusi 1936 m.
Taip pat skaitykite: Lietuvos lengvoji atletika olimpiadose
1940 m. olimpinės žaidynės turėjo vykti Tokijuje, bet neįvyko dėl II pasaulinio karo. 1948 m. olimpinės žaidynės Londone buvo pirmosios, kurių metu įvyko politinio prieglobsčio prašymas. Kai Liuksemburgo atstovas laimėjo aukso medalį 1952 m.
"Kraujo vandenyje" ir parolimpinės žaidynės
1956 m. Vengrijos ir SSRS vandensvydžio rungtynės vyko iš karto po nepavykusios 1956 m. Vengrijos revoliucijos. Vengrai vandenyje siekė atkeršyti sovietams už revoliucijos užgniaužimą. Rungtynės buvo labai grubios ir įėjo į istoriją „Kraujo vandenyje“ pavadinimu. 1960 m. buvo surengtos pirmosios parolimpinės žaidynės. Kai kurie šaltiniai teigia, kad 1960 m. olimpinis čempionas legendinis boksininkas Muhamedas Ali įmetė savo medalį į upę, kai jį atsisakė aptarnauti tik baltaodžiams skirtame restorane. Vis dėlto kiti šaltiniai sako, kad tiesa paprastesnė - jis pametė medalį persikraustydamas ir tiesiog sukūrė istoriją, kuri būtų jam palanki. Etiopijos bėgikas Abebe Bikila nerado patogios batų poros, todėl 1960 m. olimpiados Romoje maratoną bėgo basas. Tas pats Abebe Bikila 1964 m.
Protestai ir rekordai
1964-1988 m. laikotarpis pasižymėjo politiniais protestais ir išskirtiniais sportininkų pasiekimais. 1968 m. žaidynėse Meksikoje juodaodžiai amerikiečių bėgikai Tommie Smithas ir Johnas Carlosas, laimėję medalius 200 m bėgime, per apdovanojimų ceremoniją grojant JAV himnui aukštyn iškėlė rankas su juodomis pirštinėmis. Amerikiečių plaukikas Markas Spitzas 1972 m. žaidynėse Vakarų Vokietijoje pasiekė septynis pasaulio rekordus. M.Spitzas pasižymėjo savo unikaliais ūsais. Kartą interviu metu jis juokais pasakė, kad ūsai jam padeda geriau plaukti. Vyriausia moteris, dalyvavusi olimpinėse žaidynėse - britė jojikė Lorna Johnstone. 1972 m. olimpines žaidynes sukrėtė teroristinis išpuolis. 1976 m. žaidynėse Monrealyje japonas gimnastas Shunas Fujimoto susilaužė koją pasirodymo metu. Nepaisant šio įvykio, jis sugebėjo užbaigti savo pasirodymą ir iškovoti komandai auksą. 1980 m. Maskvos olimpines žaidynes boikotavo JAV ir daug kitų valstybių, protestuodamos prieš SSRS invaziją į Afganistaną.
Jamaikos bobslėjus ir monetų perlydymas
1984 m. Filmas „Gero vėjo“ apie Jamaikos bobslėjininkus yra paremtas tikrais įvykiais: šios šalies rinktinė išties varžėsi žiemos olimpiadoje. Geriausias jų pasirodymas buvo 14 vieta 1994 m. Kai Australija 1992 m. išėmė iš apyvartos 1 cento monetas, jos buvo išlydytos ir panaudotos 2000 m.
Nesėkmingi pasirodymai ir "Chicken McNuggets" dieta
2000 m. olimpinėse žaidynėse Pusiaujo Gvinėjos atstovas Ericas Moussambani pasižymėjo ypač nesėkmingu pasirodymu. Usainas Boltas 10 dienų prieš 2008 m. Pekino olimpines žaidynes suvalgydavo 100 „Chicken McNuggets“ kepsnelių per dieną. Kanadietis jojikas Ianas Millaras sudalyvavo 10-yje skirtingų olimpinių žaidynių. Kai dalyvavo pirmą kartą, jam buvo 25 metai, kai paskutinį - 65. 92,5 proc. 2012 m. olimpinių žaidynių Londono dalyviams buvo išdalinta 150 tūkst. prezervatyvų.
Taip pat skaitykite: Rezultatai: 1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės, lengvoji atletika
Baltijos šalių indėlis į olimpinę istoriją
Olimpinių žaidynių istoriją Lietuva kuria jau šimtą metų, o kartu su ja savo rezultatais džiaugiasi ir latviai bei estai. Per šimtmetį visos trys šalys laimėjo dešimtis medalių skirtingose sporto šakose, o kiekviena sesė vis nustebina naujais sporto talentais. 2024-ųjų Paryžiaus olimpinės žaidynės grįžta į ypatingą miestą Lietuvos ir Latvijos olimpinėms komandoms - prieš 100 metų čia įvyko olimpinis lietuvių ir broliukų latvių debiutas. 1924-ųjų Paryžiaus olimpinės žaidynės buvo įsimintinos Lietuvai - pirmieji metai, kai tautiečiai galėjo varžytis su viso pasaulio sportininkais. Latviai olimpinėse žaidynėse debiutavo su 41 atletu - imtynėse, lengvojoje atletikoje, bokse, dviračių sporte, futbole ir sunkiojoje atletikoje. 1924-aisiais Estija olimpinėse žaidynėse dalyvavo jau antrąjį kartą ir atsiuntė 44 sportininkus - futbolo komandą, lengvosios atletikos sportininkus, imtynininkus, sunkiosios atletikos profesionalus bei boksininkus. Štai lietuviai pirmaisiais olimpiniais medaliais pasidabino nuo olimpinio debiuto praėjus beveik 70 metų - 1992-aisiais. Barselonos olimpinėse žaidynėse pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo dalyvavusiai Lietuvai aukso medalį iškovojo disko metikas Romas Ubartas, o bronzą - vyrų krepšinio rinktinė. Pirmaisiais olimpiniais medaliais latviai galėjo džiaugtis gerokai anksčiau nei lietuviai - 1932-aisiais. Per visą olimpinių žaidynių istoriją lietuviai yra laimėję 26 medalius, latviai - 31, o estai džiaugiasi net 44 medaliais. Skiriasi ir sėkmingiausios kiekvienos Baltijos šalies sporto šakos, pavyzdžiui, Lietuva gali pasigirti sėkme lengvojoje atletikoje - per visą istoriją iškovoti net šeši medaliai - trys iš jų aukso, du bronzos ir vienas sidabro. Latviams geriausiai sekasi dviračių sportas - iš viso iškovoti trys medaliai - du aukso ir vienas bronzos. Estai - tikri imtynių čempionai. Per šimtmetį iškovota 11 medalių, iš jų penki aukso, du sidabro ir keturi bronzos. Milijonai žiūrovų laukia, ką gi atneš 2024-ųjų Paryžiaus olimpinės žaidynės. Estai medalių sieks šaudyme iš lanko, lengvojoje atletikoje, badmintone, dviračių ir žirgų sportuose, fechtavimosi sporte, dziudo, irklavime, šaudyme, buriavime, plaukime, sunkiojoje atletikoje ir imtynėse.
Lietuvos kelias į olimpines žaidynes
Nors tai puslapis skirtas krepšiniui ir jo istorijai, tačiau vieną kategoriją vis tik skirsiu Lietuvos sportininkų pasirodymams olimpinėse žaidynėse apžvelgti. Čia pasistengsiu neišskirti Lietuvos kaip šalies pasirodymų, o apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o tarkime TSRS, ar kitų šalių kaip Amerikos ar Kubos. O būta ir tokių atvejų. Kad būtų paprasčiau ir netektų painiotis lentelėse, ir panašiai, visas olimpiadas, kuriose pasirodė mūsų šalies sportininkai surašysiu iš eilės stengdamasis surasti ir pridėti, ir to sportininko pasirodymų nuotraukų. Na, o gale bus ir viena kita apibendrinanti rezultatus lentelė. Prieš pradedant pradžiai, vis gi reikėtų trumpai paminėti mūsų šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse. 1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų. Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas. 1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas. Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius. 1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius. 1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius. Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius). Dar galima paminėti faktą, kad Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo. 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos šaliai bus 10.
Lietuvos sportininkai Rusijos imperijos rinktinėje
1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės (Švedija): Leonardus Syttin (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje - ?) - Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse. Nikolaj Voronkov (g. 1883 m. Vilniuje). Buvo 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukikas. Atstovavo Rusijos imperijos rinktinei. Jo rungtyje finišavo tik 5 plaukikai, o iš viso startavo 10 iš kurių 5 nebaigė, tad teoriškai Nikolajus pasidalino 6-10 vietas.
1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės (Prancūzija)
Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiusti 15 sportininkų. Dalyvavo dvejose rungtyse. 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė dvejas rungtynes. Prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0) ir prieš Egiptą, kuriems pralaimėjo 0:10. Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų (sugedo dviračiai) trasos nebaigė. 1943 m. Isakas Anolikas naciams okupavus Lietuvą IX forte buvo sušaudytas.
Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas. 188 km plento lenktynėse: Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
Taip pat skaitykite: Šilutės Sporto Mokykla: lengvoji atletika
1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės (Olandija)
Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius. Albina Liusi Šarlotė Osipavičiūtė (Albina Lucy Charlotte Osipowich) gimė 1911 m. vasario 26 d. Vorčesteryje, Masačusetso valstijoje.
Boksininkų pasirodymai
- Juozas Vinča. Aukščiausiai, į 5-8 vietas, pakilo boksininkas Juozas Vinča, kurį bokso pradmenų mokė ir Steponas Darius. J.Vinča (pussunkis svoris, iki 79,4 kg), laimėjęs pirmąją kovą, bet ketvirtfinalyje turėjęs pripažinti Pietų Afrikos atstovo pranašumą.
- Kazys Markevičius. Kitas boksininkas Kazys Markevičius (lengvasis svoris, iki 61,2 kg) pralaimėjo pirmąją kovą prancūzui Georges Carcagne ir tenkinosi 17-24 vieta.
Dviračių sportas
- Tanchumas Murnikas. Iš dviratininkų sėkmingiausiai pasirodė Tanchumas Murnikas: jis 168 km plento lenktynėse tarp 63 dalyvių užėmė 50 vietą.
- Jurgis Gedminas buvo 55-tas.
- Isakas Anolikas nuotolio nebaigė.
- Vladas Jankauskas nuotolio nebaigė.
Sunkioji atletika
- Pranas Vitonis. Sunkumų kilnotojas Pranas Vitonis (lengvasis svoris, iki 75 kg) trikovėje iškėlė 275 kg ir pasidalijo 15-16 vietą. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje jis nešė Lietuvos vėliavą.
Lengvoji atletika
- Paulina Radziulytė. Parengiamąjį bėgimą baigusi devinta, galutinėje įskaitoje tarp 25 dalyvių ji tenkinosi 23-24 vieta.
- Haris Šveminas, dalyvavęs 100 ir 200 m parengiamuosiuose bėgimuose, į tolesnes varžybas nepateko. 100 metrų bėgime liko 63-71 vietose, o 200 m. 31-44 vietose.
- Julius Petraitis. Į jas nepapuolė ir Julius Petraitis, 5000 m parengiamojo bėgimo finišo liniją kirtęs dešimtas.
Šuolis į aukštį
- Adolfas Akelaitis. Šuolininkas Adolfas Akelaitis įveikė 160 cm aukštį ir tarp 35 dalyvių užėmė 33 vietą.
Ieties metimas
- Viktoras Ražaitis. Viktoras Ražaitis ietį numetė 51,16 m ir tarp 28 šios rungties dalyvių liko 26-tas.
Plaukimas
- Albina Osipavičiūtė. Dalyvavo 100 m. laisvuoju stiliumi rungtyje nuplaukdama šį atstumą per 1 minutę 11 sekundžių. Tai buvo tuometinis olimpinis rekordas. Taip pat dalyvavo estafetės plaukime kaip JAV olimpinės estafetės rinktinės narė. 4 x 100 m estafetės distanciją JAV rinktinė įveikė per 4:47,6 minutes, taip pat pagerindama pasaulio rekordą. Iškovotos dvi pirmosios vietos, 2 aukso medaliai.
1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija)
Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą, dalyvavusį keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse. 500 m distancijoje jis buvo 28-as, 1500 m ir 5000 m - 25-as, o 10 000 m rungtis nebaigta dėl atlydžio. Vis tik, kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, kad šioje rungtyje jo pasiekimas geriausias ir užimta 5 - oji vieta. Sovietams okupavus Lietuvą, 1941 metų birželio 14 dieną pirmasis Lietuvos žiemos olimpinių žaidynių dalyvis buvo suimtas NKVD ir ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius. Tačiau K. Bulota ir tremtyje metė iššūkį - bandė pabėgti iš Sosnos lagerio. Deja, tai buvo paskutinis Lietuvos didžiavyrio žygis.
1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės (Vokietija)
Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą. Būtent jo metimas lėmė lietuvių pergalę lemiamose Kaune vykusių pirmenybių rungtynėse su latviais.
1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija)
Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.
1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės (Suomija)
Lietuvos sportininkai po 24 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau vilkėjo ne tuo metu okupuotos savo šalies, o SSRS rinktinės aprangą. Iš penkių Helsinkyje startavusių lietuvių trys namo grįžo su medaliais - olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. SSRS krepšinio rinktinės sudėtyje buvo ir Stanislovas Stonkus, bet jis Helsinkyje nerungtyniavo. Žaidynių favoritu buvo laikomas boksininkas Algirdas Šocikas, tačiau jis pralaimėjo ketvirtfinalyje Nimanui. Olimpinės duonos Helsinkyje taip pat paragavo fechtuotojas Juozas Ūdras. Asmeninėse varžybose jis liko 73-ias, o su komanda užėmė 11-ąją vietą.
1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės (Australija)
Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius. Olimpinį sidabrą antrose žaidynėse iš eilės laimėjo Kazimieras Petkevičius, olimpiniais vicečempionais su SSRS krepšinio rinktine taip pat tapo Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Sidabro medalį iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas. Bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas. Antrose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs fechtuotojas Juozas Ūdras su SSRS komanda užėmė 7-ąją vietą. 20-tas liko bėgikas Jonas Pipynė. Dar vienas faktas, kurį reikia paminėti tai, kad šiose olimpinėse žaidynėse Australijos krepšinio rinktinei atstovavo du lietuvių išeivijos atstovai Algimantas Ignatavičius ir Stanislovas Darginavičius (Dargis).
1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės (Italija)
Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius, o iki ketvirtojo trūko labai nedaug. Olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius. Jų vairininkas buvo rusas Igoris Rudakovas. Bronzos medalį laimėjo ieties metikė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė. Ketvirtąją vietą 1000 m distancijoje užėmė dvivietę baidarę kartu su ukrainiečiu Ivanu Golovačiovu irklavęs Mykolas Rudzinskas.
1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės (Japonija)
Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Iš jų net dešimt - irkluotojai. Penki lietuviai dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, o vienas - bokso. Būtent boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį Tokijo žaidynėse. Mūsų šalies atletą tik finale įveikė lenkas Marianas Kasprzykas. Per žingsnį nuo garbės pakylos liko Romos olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė - Tokijuje ji užėmė ketvirtą vietą.