Fizinio aktyvumo svarba vaikams šiandien yra ne tik mados reikalas, bet ir būtinybė. Šiuolaikinis pasaulis pilnas ekranų, sėdimo gyvenimo būdo ir greitai praeinančių pramogų, todėl fizinis aktyvumas tampa ypač svarbus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja 5-17 metų vaikams kasdien skirti bent 60 minučių vidutinio ir intensyvaus fizinio krūvio. Tačiau Lietuvos statistikos duomenys rodo, kad šias rekomendacijas įvykdo tik apie 20 procentų vaikų, nors situacija ir gerėja.
Judėjimo įtaka smegenų veiklai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas knygoje „Klauskite daktaro“ pabrėžia, kad judėjimas yra itin svarbus smegenų veiklai. Smegenys veikia tik todėl, kad mes judame, ir pasižymi neuroplastiškumu - gebėjimu keisti savo struktūrą ir funkciją, kai kūnas juda. A. Unikauskas rašo: „Visi žino, kad atlikęs fizinius pratimus žmogus jaučiasi geriau, bet daug kam bus naujiena, kad pagerėja ir atmintis, dėmesio koncentracija, kūrybingumas, netgi tampame protingesni.“
Už atmintį atsakingos dvi hipokampo liaukos, esančios kairiajame ir dešiniajame smegenų pusrutuliuose. Kuo didesnis hipokampas, tuo geresnė atmintis. Knygoje „Klauskite daktaro“ aprašomas eksperimentas, kuris parodo, kaip pulso dažnį pagreitinantis judėjimas veikia atmintį. Šimtas eksperimento dalyvių buvo suskirstyti į dvi grupes:
- Pirmoji grupė tris kartus per savaitę po 40 minučių greitu tempu vaikščiojo taip, kad padažnėtų pulsas.
- Antroji grupė tiek pat laiko darė tempimo pratimus, tačiau jų pulsas nedažnėjo.
Po metų išmatavus hipokampo dydį, paaiškėjo, kad tempimo pratimus dariusios grupės hipokampas sumažėjo 1,4 procento, o greitai vaikščiojusios grupės hipokampas padidėjo apie 2 procentus. Be to, greitai vaikščiojusiems dalyviams pagerėjo atmintis. Fizinis aktyvumas skatina smegenų augimą stimuliuojančios medžiagos išsiskyrimą.
Kitas tyrimas parodė, kad prieš dešimt metų Švedijoje visiems 18 metų vyrams, šaukiamiems į karo tarnybą, buvo atliekami testai, įskaitant širdies veiklos, jėgos ir intelekto koeficiento (IQ) testus. Širdies veiklos testas parodė bendrą treniruotumą ir fizinio aktyvumo lygį. A. Unikauskas rašo: „Mūsų smegenys neišvystė sugebėjimo tobulėti nejudant, gaunant informaciją iš mobiliųjų telefonų, jos vystėsi tik kūnui judant.“ Tai gali būti susiję su tuo, kad tolimi žmogaus protėviai rinko ir apdorojo informaciją judėdami, ieškodami maisto, įsimindami vietoves ir greitai priimdami sprendimus.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Kaip sudominti vaikus sportu?
Viena iš priežasčių, kodėl vaikai per mažai sportuoja, yra ta, kad jiems sunku prisiversti, nes jiems neįdomu. Jei vaikui nepatinka fizinio lavinimo pamokos mokykloje, jis gali susidaryti išankstinę nuomonę, kad visas sportas yra neįdomus ir varginantis. Klaipėdos tradicinio aikido klubo vadovas Dainius Šilingas ragina tėvus parodyti vaikams įvairias sporto rūšis, kartu žiūrėti vaizdo įrašus, nueiti į varžybas ar užsiėmimus.
D. Šilingas pasakoja: „Pas mus treniruotis dažnai ateina vaikų, kurie buvo matę aikido viešame renginyje. Neseniai organizavome Japonų kultūros dienas ir rodėme aikido demonstraciją su medinėmis lazdomis ir kardais. Vaikams tai buvo kažkas tokio neįprasto, įspūdingo. Po tokių renginių bent keli vaikai patys atsiveda tėvelius į treniruotę, nereikia jų vesti prievarta. Mes klube sudarome galimybę kelis užsiėmimus lankyti nemokamai, tam, kad šie pajustų ar patinka aikido.“
Supažindinkite vaiką su skirtingomis sporto šakomis ir leiskite jam pasirinkti, kuo jis nori būti - kariu, plaukiku ar šokėju. Svarbu jį paskatinti pagyrimais.
Tėčio vaidmuo ugdant sveikus įpročius
Norint, kad vaikai nuo mažens pamėgtų judėjimą, neužtenka vien kalbėti apie sporto naudą - reikia rodyti pavyzdį. Čia ypatingą vaidmenį gali atlikti tėtis.
Kodėl verta sportuoti kartu su vaikais?
- Ugdote sveikus įpročius: Kai vaikai mato tėvą, kuris sportuoja ne iš pareigos, o su džiaugsmu, jie išmoksta, kad judėjimas yra natūrali kasdienybės dalis. Tai ne tik padeda stiprinti fizinę sveikatą, bet ir ugdo discipliną, atsakomybę bei pasitikėjimą savimi.
- Sustiprinate tarpusavio ryšį: Sportas su vaikais - tai ne tik mankšta, bet ir laikas kartu. Bendros veiklos stiprina emocinį ryšį, kuria pasitikėjimą ir palieka ilgalaikius prisiminimus.
- Mokote gerų vertybių: Per žaidimus, varžybas ar bendrus tikslus vaikai mokosi komandinio darbo, kantrybės, pagarbaus elgesio, o tėčio elgesys tampa pavyzdžiu, kaip reikia laimėti ar pralaimėti su pagarba.
Kaip tėtis gali įtraukti vaikus į sportinę veiklą?
- Rodykite pavyzdį: Vaikai dažnai kopijuoja suaugusiųjų elgesį. Jei tėtis kiekvieną rytą atlieka mankštą, eina pabėgioti ar važiuoja dviračiu - vaikui tai taps savaime suprantamu elgesiu. Net ir paprasta mankšta svetainėje gali virsti smagia šeimos tradicija.
- Įtraukite sportą į žaidimus: Vaikams svarbiausia - judėjimo džiaugsmas, o ne rezultatai. Todėl sportas turi būti žaidimas: lenktynės kieme, futbolo mačas su balionais, šokinėjimas per šokdynę ar estafetės su kliūtimis.
- Raskite bendrą sportinę veiklą: Jei vaikas mėgsta riedučius, o tėtis - dviratį, raskite kompromisą: vaikštinėkite kartu, važinėkite parke ar nueikite į batutų parką. Bendros išvykos ne tik skatina judėjimą, bet ir stiprina šeimos ryšį.
- Kartais būkite „treneriu“, bet ne „generolu“: Svarbu skatinti, bet nespausti. Jei vaikas pavargo ar nenori - pasiūlykite alternatyvą. Teigiamas požiūris į sportą svarbesnis nei pasiektas rezultatas.
- Kurkite šeimos iššūkius: Padarykite sportą šeimos žaidimu!
Kada pradėti sportuoti su vaiku?
Fizinį aktyvumą galima skatinti nuo pat kūdikystės, pradedant nuo praktikos ant pilvo ir judesių skatinimo. Lietuvos vaikų gydytojai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas pagal vaiko amžių yra būtinas sveikam vystymuisi. Kada pradėti sportuoti su vaiku iš tikrųjų priklauso nuo jo individualaus vystymosi tempo. Kai kurie vaikai gali parodyti susidomėjimą struktūrizuota veikla jau būdami 3-4 metų, tuo tarpu kitiems gali prireikti daugiau laiko.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Mažiems vaikams saugiausia yra nestruktūrizuoti žaidimai, plaukimas (prižiūrint suaugusiesiems), šokiai ir pagrindinė gimnastika. 3-5 metų vaikams rekomenduojama būti fiziškai aktyviems visą dieną. Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko signalus - nuovargį, diskomfortą ar susidomėjimo praradimą.
Kaip atpažinti, kad vaikas yra pasirengęs sportui:
- Entuziazmas dalyvauti.
- Pagerėjusi koordinacija.
- Pasididžiavimas savo judesiais.
Susitelkite į linksmą, nekonkurencingą judėjimą, pavyzdžiui, šeimos pasivaikščiojimus, šokius ar žaidimus. Skatinkite tyrinėti be spaudimo ir rodykite teigiamą pavyzdį.
Vaikų trenerės patarimai ir nuomonės
Vaikų trenerė Miglė Malinauskaitė teigia, kad tėvų elgesys ir požiūris į fizinę veiklą formuoja vaikų įpročius ir požiūrį į judėjimą. Vaikai dažnai kopijuoja savo tėvų elgesį, todėl, jei šie laisvą laiką renkasi praleisti aktyviau, tikėtina, jog ir vaikai dažniau norės daryti tą patį.
M. Malinauskaitė pabrėžia, kad reguliarus fizinis aktyvumas stiprina vaikų raumenis ir kaulus, mažina antsvorio riziką ir skatina bendrą sveikatą. Taip pat fizinis aktyvumas gali padėti gerinti mokymosi gebėjimus. Tyrimai rodo, jog aktyvūs vaikai pasižymi geresne dėmesio koncentracija, atmintimi, kognityvinėmis funkcijomis. Be to, tai puikus būdas plėtoti socialinius įgūdžius - komandiniai žaidimai ir veiklos padeda vaikams mokytis bendradarbiauti, dalintis ir bendrauti su kitais.
Trenerė rekomenduoja su vaikais rasti ir bendrą veiklą, kuri patiktų ir tėvams, ir mažyliams. Tai gali būti ir pasivaikščiojimai, važinėjimas dviračiais, sportiniai žaidimai, sporto varžybų stebėjimas ar kitos veiklos, kurios suteiktų džiaugsmo ir aktyvumo visai šeimai. Svarbu vengti per didelio ir per intensyvaus fizinio aktyvumo, galinčio sukelti traumas, persitreniravimą ar pervargimą. Taip pat nerekomenduojama per daug konkurencinga fizinė veikla, kuri susikoncentruoja į pasiekimus ir rezultatus, o dideli lūkesčiai gali neigiamai paveikti vaiko psichikos sveikatą.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Veiklos namuose ir lauke
M. Malinauskaitė siūlo derinti veiklas namuose ir gryname ore. Veiklos namuose yra labiau prieinamos, lengviau pritaikomos, tėvai gali labiau kontroliuoti aplinką, tačiau vaikams trūksta judėjimo laisvės ir ploto. Veiklos lauke suteikia galimybę pabūti gryname ore, didesnę erdvę judėti ir išreikšti savo energiją.
Jei vaikas nemėgsta sportuoti, reikia įdėti daugiau pastangų ir kūrybiškumo. Atraskite jo pomėgius - galbūt jis mėgsta šokius, kovos menus, o gal laipiojimą uolomis? Būkite kantrūs, gali prireikti daugybės bandymų ir klaidų, kol jūsų vaikas atras sau tinkamą veiklą. Be to, būkite aktyvus pats - vaikas stebės ir imsis sekti jūsų pavyzdžiu.
Įtraukite vaiką į kasdienius darbus: suteikite vaikui laisvės ir integruokite fizinio aktyvumo užduotis į namų ruošą, reikalaujančią judėjimo, pavyzdžiui, savo kambario tvarkymasis, pagalba maisto gaminime ir netgi pagalba sode ar darže. Kasdienius darbus paverskite žaidimu.
Papildomos treniruotės po pamokų: už ir prieš
Daugelis tėvų susiduria su dilema - ar leisti savo atžalą į papildomas treniruotes po pamokų, ar geriau skirti laiką akademiniams užsiėmimams ir poilsiui? Reguliarus dalyvavimas sporto treniruotėse padeda vaikams išugdyti tvirtą fizinį pagrindą, pagerina motorinių įgūdžių vystymąsi, stiprina imuninę sistemą ir gerina psichologinę savijautą. Sportuojantys vaikai patiria natūralų endorfinų išsiskyrimą, kuris gerina nuotaiką ir mažina streso lygį. Reguliarios treniruotės ugdo savidiscipliną ir atkaklumą.
Komandinės sporto šakos ugdo bendradarbiavimo įgūdžius, skatina socialinę integraciją ir padeda vaikams užmegzti naujus ryšius už mokyklos ribų. Tačiau svarbu aptarti ir galimus iššūkius, su kuriais gali susidurti treniruotes lankantys vaikai bei jų tėvai. Viena didžiausių rizikų yra vaiko fizinis ir psichologinis pervargimas. Kai treniruotės tampa per intensyvios, per dažnos ar per ilgos, vaikas gali pradėti jausti nuolatinį nuovargį. Sporto traumos taip pat kelia susirūpinimą.
Kaip pasirinkti tinkamą sporto šaką?
Pasirinkti tinkamą sportą ar užsiėmimą savo vaikui gali būti nelengva užduotis, tačiau gerai apgalvotas sprendimas gali turėti teigiamos įtakos vaiko požiūriui į fizinį aktyvumą visą gyvenimą. Pirmiausia, stebėkite savo vaiką ir atkreipkite dėmesį į jo natūralius polinkius. Ar jūsų vaikas mėgsta aktyvias, energijos reikalaujančias veiklas? Tokiu atveju dinamiškos sporto šakos kaip futbolas, krepšinis ar lengvoji atletika gali būti puikus pasirinkimas. Labai svarbu įtraukti vaiką į sprendimo priėmimo procesą.
Renkantis sporto šaką, būtina atsižvelgti ir į praktinius aspektus. Ar treniruočių vieta yra patogiai pasiekiama? Treniruočių tvarkaraštis taip pat svarbus faktorius. Finansinis aspektas taip pat reikšmingas. Trenerio kvalifikacija ir požiūris taip pat turėtų būti svarbus veiksnys.
Tėvų palaikymo svarba
Tėvų įsitraukimas ir palaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko sėkmę ir pasitenkinimą sportine veikla. Svarbu rodyti susidomėjimą vaiko veikla - klausinėti apie treniruotes, pasiekimus, iššūkius. Stenkitės dalyvauti vaiko sportiniame gyvenime - lankykitės varžybose, padėkite treniruočių dienomis. Tai rodo, kad vertinate vaiko pastangas ir interesus. Venkite pernelyg akcentuoti rezultatus. Akcentuokite pastangas, tobulėjimą, sportinių vertybių mokymąsi.
Atviras ir konstruktyvus bendravimas su treneriais yra esminis sėkmingo sportinio kelio elementas. Mokykite vaiką prisiimti atsakomybę už savo sportinį kelią. Padėkite jam išsikelti realius, pasiekiamus tikslus ir apmąstyti, kaip jų siekti. Galiausiai, būkite geru pavyzdžiu.
Tyrimų duomenys
Moksliniai tyrimai patvirtina daugelį teigiamų treniruočių aspektų vaikų vystymosi procese. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad 5-17 metų vaikai kasdien turėtų užsiimti vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo veikla bent 60 minučių. Lietuvos sporto universiteto atlikti tyrimai rodo, kad vaikai, kurie reguliariai dalyvauja organizuotose sportinėse veiklose, pasižymi geresne koncentracija mokykloje, aukštesniais akademiniais pasiekimais ir geresne psichologine savijauta.
Vaikų psichologai pabrėžia, kad sportas suteikia vaikams saugią erdvę, kurioje jie gali išbandyti savo ribas, patirti ir sėkmę, ir nesėkmę, ir taip ugdyti emocinį atsparumą. Pediatrai atkreipia dėmesį į specializacijos amžių - daugelis ekspertų sutinka, kad ankstyvoji specializacija vienoje sporto šakoje (iki 12-14 metų) gali padidinti traumų riziką ir prisidėti prie ankstyvojo perdegimo.
Karantino įtaka ir galimybės sportuoti namuose
Asmeninis ir moterų sveikatingumo projekto „Final Fit Ladies‘‘ treneris Vidmantas Čiūta teigia, kad karantinas suvaržo, bet nepanaikina mūsų laisvės judėti. Pradėti mankštintis paaugliai gali jau ir dabar, namuose. Parinkti tinkamą sporto namuose programą nuotoliniu būdu gali profesionalus treneris.
V. Čiūta atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje 76 proc. berniukų ir 85 proc. 11-17 metų mergaičių, lankančių mokyklą, fizinis krūvis yra nepakankamas. Jis pabrėžia, kad tėvai turėtų rodyti pavyzdį, reguliariai mankštintis, domėtis fiziniu aktyvumu ir apie tai su vaiku kalbėtis, diskutuoti.