Įvadas
Sportas tarpukario Lietuvoje (1918-1940 m.) buvo neatsiejama tautinės savimonės ir fizinio lavinimosi dalis. Šis laikotarpis pasižymėjo sporto organizacijų kūrimusi, sporto šakų populiarėjimu ir reikšmingais Lietuvos sportininkų pasiekimais tarptautinėse arenose. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius sporto raidos aspektus tarpukario Lietuvoje, pradedant sporto sąjūdžio pradžia ir organizacijomis, baigiant populiariausiomis sporto šakomis ir sporto reikšme to meto visuomenei.
Sporto Sąjūdžio Pradžia ir Organizacijos
Po nepriklausomybės atkūrimo 1918 m., sportinė veikla Lietuvoje pradėta organizuoti iniciatyvių asmenų, grįžusių iš įvairių šalių: Rusijos, Latvijos ir JAV. S. Garbačiauskas, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, P. Oleka, K. Dineika, Pranas Šližys, J. J. Bulota, S. Darius ir J. Eretas - tai tik keletas pavardžių, be kurių pastangų sportas Lietuvoje nebūtų įgavęs tokio pagreičio.
1919 m. Kaune įkuriama pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS), kuriai vadovavo Pranas Šližys. 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kultivavusi beveik visas to meto populiarias sporto šakas. LFLS pirmininku tapo S. Garbačiauskas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, vadovavusi visam sporto sąjūdžiui ir atstovavusi Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Kitos svarbios sporto organizacijos:
- Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), įkurta 1922 m.
- Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), įkurta 1923 m.
- Lietuvos futbolo lyga (LFL), įkurta 1923 m.
- Kauno teniso klubas (KTK), įkurtas 1924 m.
- Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), įkurta 1926 m.
- Akademinis sporto klubas (ASK), įkurtas 1930 m.
- Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO), įkurta 1931 m.
1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“, kurio redaktorė buvo E.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Valstybinis Dėmesys Sportui
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurių vadovais buvo A. Jurgelionis, V. Augustauskas, Vincas Petronis, Andrius Keturakis, A. Vokietaitis, V. Bakūnas ir M. Zaroskis. Kūno kultūros rūmų iniciatyva susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-1938 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai, rengę kūno kultūros mokytojus.
Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934) ir Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių ir Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Populiariausios Sporto Šakos ir Čempionatai
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje Lietuvoje populiarintos sporto šakos, kurios Vakarų Europoje jau buvo kultivuojamos kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai:
- 1921 m. - lengvosios atletikos
- 1922 m. - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto
- 1924 m. - vyrų krepšinio
- 1925 m. - bokso, šaudymo
- 1927 m. - stalo teniso
- 1929 m. - teniso
- 1931 m. - plaukimo
Nuo 1935 m. - gimnazijų žaidynės.
Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas ir Tarptautiniai Ryšiai
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 lietuvių sportininkų iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. Paryžiuje. Lietuvos futbolo rinktinė žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m., buvo greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
Pirmieji pasaulio čempionato medaliai Lietuvai iškovoti 1937 m. Šaudymo meistrai Pranas Giedrimas ir Lietuvos rinktinė laimėjo sidabro medalius. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė, treniruojama F. Kriaučiūno.
Populiariausios Sporto Šakos Detaliau
#
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
tags: #sportas #lietuvoje #tarpukario #metais