Nors sirgalių gretose šis klausimas kelia daug diskusijų, Vilniaus „Rytas“ savo istoriją skaičiuoja dar nuo 1964-ųjų, kai buvo įkurta „Statyba“. Per savo gyvavimo metus klubas gali pasigirti įsimintinomis pergalėmis, titulais bei visu būriu išaugintų krepšininkų, kurie vertė kalnus ir pasaulinėje scenoje.
Klubo pavadinimų kaita ir transformacijos
Per savo gyvavimo istoriją klubas ne kartą keitė pavadinimą:
- „Statyba“ (1964-1997 m.)
- „Lietuvos rytas“ (1997-2018 m.)
- „Rytas“ (nuo 2018 m.)
1997-aisiais sostinės ekipą įsigijo Lietuvos dienraštis „Lietuvos rytas“, šį klubą valdęs du dešimtmečius iki pat 2017-ųjų, kai per pasaulį nuskambėję rasinio pobūdžio pasisakymai privertė klubo savininką Gedvydą Vainauską parduoti komandą. 2018-aisiais sostinės klubas tapo „Rytu“.
Didžiausi pasiekimai
Pagrindinė Vilniaus komanda didžiąją laiko dalį tūnojo Kauno „Žalgirio“ šešėlyje, bet visgi per savo gyvavimo metus gali pasigirti įsimintinomis pergalėmis ir titulais.
Didžiausi klubo pasiekimai:
Taip pat skaitykite: „Ryto“ kelias į Europą
- Du Europos taurės titulai (2005 ir 2009 m.)
- Penki Lietuvos krepšinio lygos trofėjai (2000, 2002, 2006, 2009 ir 2010 m.)
- Keturi BBL ar NEBL pirmos vietos apdovanojimai (2002, 2006, 2007 ir 2009 m.)
Didžiausias „Statybos“ pasiekimas istorijoje - trečioji vieta SSRS čempionate 1979-aisiais.
Simbolinė „Ryto“ žaidėjų rinktinė
15min sporto skyriaus žurnalistai (Kęstas Rimkus, Donatas Urbonas, Marius Bagdonas, Marius Milašius, Mantas Krasnickas ir Rokas Pakėnas) balsavimo būdu išrinko 12 geriausių visų laikų Vilniaus „Ryto“ žaidėjų bei šios simbolinės ekipos trenerį. Rinkdami šią sudėtį 15min žurnalistai atkreipė dėmesį į tuometį krepšininkų žaidimo lygį, praleistą laikotarpį ekipoje, įtaką rezultatams ir pasiekimus.
Šarūnas Marčiulionis
Kaune gimęs, bet oficialiose rungtynėse Lietuvoje tik Vilniaus klubo marškinėlius vilkėjęs krepšininkas. Š.Marčiulionis „Statybai“ atstovavo septynerius metus (1982-1989 m.), kol tapo vienu iš pirmųjų europiečių, pravėrusių NBA duris. Šis įžaidėjas buvo viena ryškiausių žvaigždžių SSRS čempionate, dukart išrinktas geriausiu lygos krepšininku. Galingas sudėjimas, atletiškumas, puiki kamuolio varymosi technika ir minkštas metimas. Š.Marčiulionis pelnytai yra laikomas ne tik Vilniaus klubo, bet ir visos Lietuvos krepšinio legenda. 18-metis Š.Marčiulionio sūnus Augustas šiuo metu priklauso „Rytui“ ir yra laikomas vienu didžiausių savo kartos talentų šalyje.
Robertas Štelmaheris
Latvijos rinktinės atakų organizatorius į Vilnių atvyko 2004-aisiais, būdamas 30-ies metų, o sostinės klubui atstovavo ketverius metus. 191 cm ūgio R.Štelmaheris stipriai prisidėjo prie pirmojo „Lietuvos ryto“ iškovoto Europos taurės titulo, labiausiai savo žaidimu įsiminęs iš fantastiškos pusfinalio serijos prieš čempionės titulą gynusią Valensijos „Pamesa“. Pagrindiniu sostinės komandos įžaidėju latvis buvo ir 2007-aisiais, kai Europos taurės finale „Rytas“ nusileido karališkajam Madrido „Real“. Labai protingas įžaidėjas, pasižymėjęs puikiu pataikymu bei geromis kapitono savybėmis.
Jonas Kazlauskas
Šį lietuvį labiausiai garsina pasiekimai trenerio kėdėje, tačiau prieš 40 metų J.Kazlauskas buvo neatsiejama „Statybos“ dalis. Panevėžyje gimęs 191 cm ūgio aikštelės generolas pasižymėjo sumaniu žaidimu, o Vilniaus klubui atstovavo 12 metų, nuo 1973-ųjų iki 1985-ųjų. Tai vienintelis kaip krepšininko J.Kazlausko klubas karjeroje. Gynėjas per karjerą penkiskart tapo Lietuvos čempionu, stipriai prisidėjo prie trečiosios vietos SSRS čempionate (1979 m.). Skambiausia pergalė - Vilniaus sporto rūmuose įveikta Aleksandro Gomelskio vadovaujama Maskvos CSKA, kurios pagrindą sudarė tuometės SSRS rinktinės krepšininkai.
Taip pat skaitykite: Istorija ir dabartis
Rimantas Girskis
Trečias ir paskutinis „Statybos“ žaidėjas, patekęs į 15min išrinktą visų laikų Vilniaus klubo dvyliktuką. R.Girskis „Statybai“ atstovavo 15 metų (1968-1983 m.), o vėliau dvejus metus užėmė vyriausiojo šios Vilniaus komandos trenerio vaidmenį (1988-1990 m.). Tai buvo įžūlus ir protingas įžaidėjas, turėjęs gerą metimą. „Combo“ gynėjas, galėjęs rungtyniauti per pirmąsias dvi pozicijas. Pasiekimai: SSRS čempionato bronzos laimėtojas (1979 m.), šešiskart Lietuvos čempionas (1972, 1973, 1975, 1977, 1981 ir 1984 m.).
Arvydas Macijauskas
Auksinės Vilniaus „Lietuvos ryto“ kartos atstovas. Arvydas Macijauskas pirmuosius žingsnius profesionaliame krepšinyje žengė Klaipėdoje, o aukščiausios klasės žaidėju tapo sostinėje. 1999-aisiais į „Lietuvos rytą“ persikėlęs „Kalašnikovas“ šiai ekipai atstovavo ketverius metus ir itin prisidėjo prie pirmųjų dviejų LKL titulų 2000-aisiais ir 2002-aisiais. Macas varžovus į neviltį varė savo akiplėšiškumu ir fantastišku metimu, leidusiu lietuviui išgarsėti visame Senajame žemyne. Klaipėdietis auksinę ranką demonstravo LKL tritaškių konkursuose, triskart tapo taikliausiu lygos snaiperiu.
Andrius Giedraitis
Vilniaus „Lietuvos ryto“ nariu A.Giedraitis tapo būdamas 26-erių, prieš 1998-ųjų metų sezono startą. Trejus metus sostinėje žaidęs gynėjas buvo vienas pagrindinių komandos puolimo lyderių, kurio taškų rodiklis skirtinguose sezonuose svyravo tarp 18,1 ir 13,1 taško. Taiklia rankele bei lėtu, bet žudančiu prasiveržimu pasižymėjęs krepšininkas labai prisidėjo prie pirmojo „Lietuvos ryto“ LKL čempionų titulo. Į sostinę A.Giedraitis grįžo 2003-aisiais, tačiau dėl sveikatos problemų nesužaidė nė vieno mačo. A.Giedraitis turi du sūnus, šiuo metu profesionaliai žaidžiančius krepšinį. 22-ejų Karolis pastarąjį sezoną vilkėjo „Ryto“ marškinėlius, o 19-metis Dovydas rungtyniauja Ispanijoje, Madrido „Estudiantes“ klube.
Frederickas House'as
Amerikietis į Vilnių atvyko 2004-aisiais, po galingo sezono Eurolygoje, kai atstovaudamas Belgrado „Partizan“ komandai rinko po 15,5 taško. Atletiškumu, greičiu ir veržlumu varžovus į neviltį varęs F.House'as iškart tapo „Lietuvos ryto“ lyderiu, Vlade'o Djurovičiaus diriguojamoje ekipoje Europos taurėje rinkęs po 19,4 taško, 5,4 atkovoto ir 3,3 perimto kamuolio, 2,4 rezultatyvaus perdavimo bei 23,9 naudingumo balo. Vis dėlto sausį gynėjas patyrė sunkią kojos traumą, nerungtyniavo iki sezono pabaigos ir tik iš tribūnų stebėjo, kaip „Lietuvos rytas“ triumfavo antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyre. Po traumos grįžęs F.House'as buvo praradęs savo sprogstamąsias žaidimo savybes, bet išliko labai solidžiu žaidėju, Eurolygoje fiksavęs po 11,9 taško. Antrasis iš Teksaso kilusio amerikiečio sezonas Vilniuje buvo paženklintas LKL čempionų titulu.
Ramūnas Šiškauskas
Kokia visų laikų „Lietuvos ryto“ komanda be Šiškos? „Baltų Pippenu“ vadintas kašiadoriškis šioje Vilniaus ekipoje žaidė šešis sezonus (1998-2004 m.) ir tapo viena ryškiausių figūrų klubo istorijoje. Universalumu ir plastiškumu pasižymėjęs atletas buvo neatsiejama pirmųjų „Lietuvos ryto“ iškovotų LKL titulų dalis. Lietuvos pirmenybėse siautėjęs R.Šiškauskas dukart tapo naudingiausiu LKL sezono žaidėju (2001 ir 2002 m.).
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Chuckas Eidsonas
Vienas geriausių legionierių ne tik „Lietuvos ryto“, bet ir Lietuvos krepšinio lygos istorijoje. Į komandą Ch.Eidsonas atvyko kaip puolėjas, tačiau Rimo Kurtinaičio schemose save atrado ir įžaidėjo rogėse. Universalaus krepšininko vedamas „Lietuvos rytas“ 2009-aisiais triumfavo visuose žaistuose turnyruose. Galingą kairiarankio krepšininko žaidimą įprasmino 2009-aisiais iškovotas Europos taurės naudingiausio sezono žaidėjo apdovanojimas, kai jis rinko po 15,9 taško, 5,7 atkovoto ir 2 perimtus kamuolius, 5,1 rezultatyvaus perdavimo bei 21,3 naudingumo balo. Ryškiausias pasirodymas atstovaujant „Lietuvos rytui“ - 58 naudingumo balai BBL finale rungtynėse su Kauno „Žalgiriu“. Benefisą surengęs amerikietis pelnė net 41 tašką (12/14 dvit., 4/6 trit., 5/6 baud.), atkovojo 8 kamuolius ir atliko 8 rezultatyvius perdavimus.
Matthew Nielsenas
Šis sunkusis krašto puolėjas juodai baltai raudonus Vilniaus komandos marškinėlius užsivilko 2005-aisiais bei Lietuvoje rungtyniavo kiek daugiau nei tris sezonus. Krepšininkas pasižymėjo australams būdingu kovingumu, plačiu įgūdžių arsenalu ir solidžia gynyba. M.Nielsenas per karjeros etapą Lietuvoje padėjo „Lietuvos rytui“ 2007-aisiais nužygiuoti iki Europos taurės finalo, kartą tapo LKL bei dukart BBL čempionu.
Robertas Javtokas
Centras karjerą užbaigė Kauno „Žalgiryje“ bei šiuo metu dirba šio klubo sporto direktoriumi, tačiau didžiausi krepšininko pasiekimai užfiksuoti atstovaujant Vilniaus klubui. Neįtikėtiną atletiškumą turėjęs atletas 2001-ųjų LKL žvaigždžių dienoje sirgalius sužavėjo įkraudamas kamuolį į 365 cm aukščio krepšį bei užfiksuodamas pasaulio rekordą. Vis dėlto kortas dėl patekimo į NBA krepšininkui sumaišė motociklo avarija 2002-ųjų gegužę. Prieš LKL finalo seriją R.Javtokas pateko į siaubingą avariją, patyrė daugybę sužalojimų, kurie krepšininkui neleido rungtyniauti daugiau nei metus. Vidurio puolėjas į rikiuotę sugrįžo 2003-2004 metų sezono pradžioje, o 2005-aisiais jis atvedė „Lietuvos rytą“ į Europos taurės sostą bei tapo naudingiausiu finalo žaidėju. Ilgametis „Lietuvos ryto“ kapitonas per karjeros etapą Vilniuje iškovojo tris LKL titulus.
Marijonas Petravičius
Vėlai atsiskleidęs krepšininkas, į Vilnių iš Latvijos klubo „Ventspils“ persikėlęs 2006-aisiais, būdamas 27-erių metų. „Du prieš du“ žaidimu bei geru įgūdžių paketu po krepšiu garsėjęs M.Petravičius tapo pagrindiniu komandos vidurio puolėju, o Lietuvos sostinėje rungtyniavo trejus metus. Sužvėrėjęs M.Petravičius 2007-2008 metų sezone Eurolygoje rinko po 13,5 taško, 5,6 atkovoto kamuolio bei 15,7 naudingumo balo. Šilališkio karjeros etapą „Lietuvos ryte“ įprasmino visi iškovoti titulai 2009-aisiais ir Europos taurės finalo MVP apdovanojimas.
Treneris: Rimas Kurtinaitis
Legendinis Lietuvos krepšininkas bei treneris Rimas Kurtinaitis Vilniaus „Lietuvos rytui“ vadovavo dvejus titulais apkrautais metus. 2008-2010 metų sezonuose Kurčio treniruojami vilniečiai dukart laimėjo LKL, dukart iškovojo Lietuvos taurę, po kartą tapo BBL bei Europos taurės čempionais.
Kiti kandidatai
Kiti kandidatai, sulaukę 15min sporto skyriaus balsų į visų laikų „Ryto“ komandą: Ericas Elliotas, Hollisas Price'as, Steponas Babrauskas, Martynas Gecevičius, Kareemas Rushas, Mindaugas Lukauskis, Simas Jasaitis, Artūras Jomantas, Andrius Šležas, Tyrone'as Nesby, Jonas Valančiūnas.
2000-ųjų LKL čempionatas ir 2005-ųjų Europos taurė: prisiminimai
„Sporto istorijos“ susisiekė su 2000 ir 2005-ųjų pergalių kalviais Andriumi Šležu ir Sauliumi Kuzminsku, kurie sutiko prisiminti „Lietuvos ryto“ triumfą LKL čempionate ir Europos taurėje.
Š. Sakalausko patikrinimai ir vakariniai skambučiai
2000 m. gegužės 10 d. „Lietuvos rytas“ namų arenoje 70:65 nugali Kauno „Žalgirį“, laimi seriją 3:1, o vos 20-ies Arvydas Macijauskas šokinėja iš laimės. Netrukus ant jo sukrenta praktiškai visi naujai iškepti LKL čempionai - Ramūnas Šiškauskas, Andrius Giedraitis, Ericas Eliottas, Giedrius Aidietis, Gintaras Kadžiulis ir visi kiti.
1999-2000 m. sezone klubą treniravo Šarūnas Sakalauskas, kuris tapo pirmuoju treneriu LKL istorijoje, kuriam pavyko nuo sosto nuversti „Žalgirį“.
A. Šležas prisiminė Š. Sakalausko treniruočių ypatumus: „Šarūno vedamos treniruotės būdavo labai suplanuotos ir labai gerai paruoštos. Buvo daug aiškinimo, kaip ir ką reikia atlikti. Tik Šarūnas mus labai mėgdavo tikrinti kelionėse. Treneris labai mėgdavo ateiti į viešbučio kambarius ir pažiūrėti, kaip mes gyvename, ar laikomės sportinio režimo. Pūsti į alkotesterį tikrai neliepdavo, bet atidžiai apžiūrėdavo mus ir kambarius. Jeigu komanda nebūdavo išvykusi, treneris mėgdavo žaidėjams paskambinti vakare ir taip patikrinti, ar žaidėjai yra namuose. Juk tada nebuvo mobiliųjų, buvo tik namų telefonai, kuriuos vadindavome „laidiniais“. Šiaip Š. Sakalauskas buvo ir yra labai geras treneris ir žmogus - jis nuoširdžiai domėdavosi mūsų gyvenimais, klausdavo, kaip mums sekasi ir taip toliau“.
Komandai - 1 000 litų premija
1997-2008 m. klube rungtyniavęs A. Šležas prisiminė vieną iš J. Vainausko taikytų krepšininkų motyvacijos metodų: „Mums Jonas sakydavo, kad jeigu varžovai LKL čempionate mums neįmes 60 taškų, mes gausime 1 000 litų. Jeigu mums pavykdavo tai pasiekti, Jonas po rungtynių ateidavo į masažinę ir ant stalo „numesdavo“ 1 000 litų. Tuo metu LKL buvo tikrai silpnesnis, mums tai būdavo stimulas ir mes gaudydavome komandas, kurios būdavo mūsų kelyje. Buvome susiradę vieną kavinę Pilies gatvėje, į kurią visada eidavome su žmonomis ir vaikais. Padėdavome tą tūkstantį litų ant stalo ir tiek. Jeigu pritrūkdavome, mūsų brangiausias žaidėjas, amžiną atilsį Oleksandras Okunskis mums „užmesdavo““.
2005 m. Europos taurės triumfas
2005 m. Tomo Mahoričiaus vadovaujamas Lietuvos sostinės klubas Šarlerua mieste vykusiame Europos taurės finale 78:74 nugalėjo Kozanės „Makedonikos“ ir sportiniu keliu pateko į prestižinį Eurolygos turnyrą.
Prieš 20 metų klubą į priekį vedė Tyrone‘as Nesby, Simas Jasaitis, Robertas Štelmaheris, Tomas Delininkaitis Robertas Javtokas ir kiti.
2004 m. rudenį buvo atidaryta „Siemens“ arena (dabar - „Twinsbet“), kuri tuo metu buvo moderniausia krepšinio arena visoje Lietuvoje. 2005 m. kovą vykusios antrosios pusfinalio serijos rungtynės su „Valencia“ iki šiol yra įvardinamos kaip vienos įspūdingiausių „Lietuvos ryto“ rungtynių. Tuomet „Valencia“ buvo Europos taurės favoritė, o Ispanijos klubo garbę gynė tokios žvaigždės kaip Igoris Rakoševičius, Fabricio Oberto, Dejanas Tomaševičius, Ademola Okulaja, Antoine‘as Rigaudeau, tačiau vilniečiai sugebėjo atsirevanšuoti už išvykoje 4 taškais patirtą pralaimėjimą ir triumfuoti 75:65. Būtent šios rungtynės yra įvardinamos kaip neoficialus 2005 m. Europos taurės finalas.
Tvyrojusi įtampa tarp V. Djurovičiaus ir F. House‘o
Reiktų priminti, kad 2004-2005 m. sezoną „Lietuvos rytas“ pradėjo vadovaujant Vlade Djurovičiui, kuris pasižymėdavo itin griežtomis treniruotėmis. Sausį treneris buvo atleistas, o reiklųjį serbą pakeitė humaniškesnis specialistas iš Slovėnijos Tomo Mahoričius, su kuriuo klubas nužingsniavo iki pat Europos taurės viršūnės.
Taip jau sutapo, kad 2005 m. sausį sudėtingą traumą patyrė tuometinis „Lietuvos ryto“ lyderis Frederickas House‘as. Kryžminius raiščius nusitraukęs „Lietuvos ryto“ lyderis buvo priverstas praleisti visą likusią sezono dalį. Reaguodamas susiklosčiusią situaciją, apdairusis J. Vainauskas sudarė sutartį su Tyrone‘u Nesby, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo puikus vilniečių pasirinkimas.
Su „Sporto istorijomis“ bendravęs Andrius Šležas atskleidė, kad tarp F. House‘o ir V. Djurovičiaus tame sezone tvyrojo didžiulė įtampa: „Djurovičiaus apšilimai buvo tokie, kokius mes dabar darome su vaikais Moksleivių krepšinio lygoje. Sakykime, tu stovi viduryje, o tau du žmonės iš kraštų duoda perdavimus. Tu turi greitai reaguoti, negali miegoti. Djurovičius, pamatė, kad mes House‘ui labai lėtai padavinėjame kamuolius. Treneris atėjo, paėmė iš kažko kamuolį ir metė House‘ui, nors jis dar nebuvo pasiruošęs. Djurovičius pradėjo labai rėkti ir kažką smarkiai aiškinti. Frederickas, aišku, laikėsi santūriau, bet irgi kažką po nosimi burbėjo. Tarp jų tikrai būdavo jaučiama įtampa.“
A. Šležas taip pat prisiminė: „Dar pamenu, mes darydavome „centravimo“ pratimus - įkirsdavome po krepšiu ir laukdavome perdavimo. Tai Djurovičius mums kamuolį paduodavo ne su rankomis, o spirdavo iš kojos. Ten smūgis eidavo geras. Jeigu tokį smūgį prasileistum, tai nosį ir nuneštų“.
Regi pergalingą „Ryto“ ateitį
2009-aisiais „Lietuvos rytas“ laimėjo ir antrąją Europos taurę ir vėl sportiniu keliu pateko į Eurolygą. Vis tik „Sporto istorijų“ kalbintas vienas iš Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) įkūrėjų Andrius Čerškus, kuris augo ir brendo kartu su „Lietuvos ryto“ pergalėmis, teigia, kad būtent 2005 m. pergalė įtvirtino „Ryto“ klubo statusą visoje Europoje.
Pašnekovas neslepia, kad būtent 2000 ir 2005 m. „Ryto“ iškovoti titulai paskatino dar didesnę jo meilę krepšiniui, kuri vėliau išsivystė į siekį sukurti savo krepšinio mokyklą, kuri šiandien yra Vilniaus „Ryto“ dalininkė ir stabiliai demonstruoja geriausius sportinius rezultatus tarp vaikinų visoje Lietuvoje nuo 2019 m.
A. Čerškus teigia: „Tai, ką pavyko pasiekti Gedvydui ir Jonui Vainauskams, yra nuostabu. Klubas labai gerai dirbo ir komunikavo. Dabar klubas turi nuostabius ir ištikimus sirgalius, palaikymas yra išaugęs į visiškai kitą lygį. Man atrodo, kad istorija gali įkvėpti ir „Rytas“ kažkada vėl galėtų žaisti Eurolygoje. Vilnius yra didelis miestas, turi gražią areną. Aš tikiu, kad kažkada Eurolyga su FIBA susitars ir „Rytas“ vėl bus Eurolygoje“.
2005 m. Europos taurę su „Lietuvos rytu“ laimėjęs Saulius Kuzminskas, kalbėdamas apie „Ryto“ ateitį, sostinės klubui linkėjo: „Sunku pasakyti, kuriame turnyre aš juos norėčiau matyti, bet norėtųsi matyti „Rytą“ pergalingame kelyje. Kaip matome, LKL čempionate „Rytui“ pastaraisiais metais sekasi puikiai ir visas miestas praėjusį birželį šventė dar vieną titulą, kuomet finalo serijoje buvo nugalėtas Kauno „Žalgiris“. Komanda atrodo sulipdyta labai neblogai, bet Čempionų lygoje kol kas nesiseka. Kai pralaimi, ieškai problemų ir priežasčių, kodėl taip nutiko. Palinkėčiau atrasti tą raktą į pergales per trijų dalių derinį - gerus legionierius, talentingą jaunimą ir patyrusius lietuvius, kurie vienytų komandą. Ta prieš 20 metų iškovota Europos taurė gali tapti ženklu ir pavyzdžiu, kad viskas yra įmanoma. „Rytas“ buvo labai pergalingas ir klubas tą turi išlaikyti toliau“.
„Ryto“ kelias į FIBA Čempionų lygą: žingsnis atgal ar nauja galimybė?
Pastaruoju metu Vilniaus „Rytas“ priėmė sprendimą pereiti į FIBA Čempionų lygą, o tai sukėlė nemažai diskusijų ir klausimų tarp krepšinio gerbėjų. Šis žingsnis vertinamas nevienareikšmiškai: vieni mano, kad tai žingsnis atgal, kiti - kad tai galimybė klubui stabilizuotis ir pertvarkyti savo veiklą.
A. Bužinsko vizija ir strategijos pokyčiai
Dar visai neseniai „Ryto“ valdybos pirmininkas Adomas Bužinskas teigė, kad klubo tikslas - žaisti Eurolygoje iki 2025 metų. Tačiau netikėtai buvo paskelbta apie perėjimą į FIBA Čempionų lygą. A. Bužinskas teigia, kad tai ilgai svarstytas sprendimas, kuris pradeda klubo pertvarkos procesą. Anot jo, dabartinėmis sąlygomis apie Eurolygą negalima svajoti nei trejų, nei penkerių metų perspektyvoje, todėl pasirinktas sudėtingesnis, bet ilgalaikis organizacijos pertvarkos procesas.
Finansinis stabilumas ir jaunimo ugdymas
Vienas pagrindinių argumentų, kodėl buvo pasirinkta FIBA Čempionų lyga, yra finansinis stabilumas. FIBA siūlo didesnes pajamas, nei klubas galėtų užsidirbti Europos taurėje. Be to, FIBA suteikia galimybę daugiau dėmesio skirti jaunimo piramidės ugdymui. A. Bužinskas teigia, kad Eurolyga ar Europos taurė trukdo ugdyti jaunimą, todėl perėjimas į FIBA Čempionų lygą leis klubui stiprinti savo jaunimo sistemą.
Kritika ir abejonės
Tačiau ne visi pritaria tokiam sprendimui. Kritikai teigia, kad tai žingsnis atgal, nes FIBA Čempionų lyga yra žemesnio lygio turnyras nei Eurolyga ar Europos taurė. Be to, abejojama, ar FIBA tikrai rūpinasi Lietuvos krepšiniu, ar tik siekia pasipelnyti.
„Ryto“ generalinio direktoriaus komentaras
„Bus įdomu sudalyvauti šiame dideliame turnyre. Stabili finansinė pusė, aiškus sportinis principas, ambicingi plėtros planai, investicijos į transliacijas, dėmesys kiekvienai komandai nuteikia labai pozityviai“, - kalbėjo „Ryto“ generalinis direktorius Rolandas Jarutis. Jis taip pat pabrėžė, kad finansinė turnyro pusė ir garantijos rodo daug apie FIBA užmojus, o tai šiuolaikiniame krepšinyje yra labai svarbu, ypač pandemijos metu.
2005-ųjų Europos taurės triumfas: kelionė į viršūnę
2005-ųjų balandžio 19-ąją „Lietuvos ryto“ krepšininkai Šarlerua mieste Belgijoje 78:74 įveikė Kozanės „Makedonikos“ klubą iš Graikijos ir laimėjo Europos taurę (tada ji vadinosi ULEB taure) bei įgijo teisę žaisti Eurolygoje.
Pasiruošimas finalui
Lietus ir vėjo gūsiai pasitiko „Lietuvos ryto“ komandą, atvykusią į Belgiją pirmą kartą klubo istorijoje kautis Europos taurės finale. Kartu su komanda į Šarlerua atskrido ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų kapelionas Romualdas Ramašauskas, kuris „Lietuvos ryto“ komandą į atsakingas varžybas lydėjo ne vienus metus, kad palaimintų, kad įkvėptų - kartais visą komandą, kartais po vieną.
Įtampa ir iššūkiai
Iš tiesų, sezono pradžioje retas galėjo nuspėti, kas laukia klubo prezidento Gedvyo Vainausko ir direktoriaus J.Vainausko suburtos komandos - pirmą kartą treneriu pakviestas užsienietis serbas Vlade Djurovičius, įžaidėju - latvis Robertas Štelmaheris, atakuojančiu gynėju - amerikietis Frederickas House’as, o puolėju - bosnis Haris Mujezinovičius.
Lemiamas mačas
„Makedonikos“ komanda atrodė bejėgė iki 33-iosios mačo minutės. Vienu metu „Lietuvos rytas“ pirmavo net 27 taškų skirtumu. Galingai žaidė ir pagrindiniai, ir suolo krepšininkai. Svarbius dvitaškius pataikė S.Jasaitis ir R.Javtokas, bet „Makedonikos“ vis labiau mažino skirtumą, o „Lietuvos ryto“ žaidėjams sunkiai sekėsi pataikyti baudas. Graikai sugebėjo priartėti prie vilniečių iki trijų taškų (74:77), kai Slavenas Rimacas pataikė tritaškį.
Pergalė ir triumfas
Likus žaisti 6,4 sek. R. Javtokas pataikė baudą, po kurios rezultatas nebepasikeitė - 78:74. Šis titulas - nepavogtas ir nenukrito iš dangaus. „Lietuvos ryto“ komanda puikiu žaidimu pati pelnė Europos taurę, o drauge - ir vietą kito sezono Eurolygos varžybose.
Šventimas ir įvertinimas
Krepšininkai šoko, būriu čiuožė arenos grindimis, iškėlę rankas dėkojo sirgaliams, o R.Javtokas pirmas paėmė į rankas nugalėtojų taurę. Atsarginis įžaidėjas Rolandas Jarutis, sėdėdamas ant A.Šležo pečių, kirpo arenos krepšio tinklelį ir peršokęs per kelias tribūnų eiles įteikė jį mačą stebėjusiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui.