Menas yra kalba, kuri kažkuria prasme yra universali, labai glaudžiai susijusi su harmonija, kuri slepiasi kiekviename iš mūsų. Mes visi turime meilės ir grožio sodus savyje, tereikia pamatyti. Šiame straipsnyje nagrinėjamos sporto, muzikos, dailės ir kalbos sąsajos, atskleidžiant, kaip šios skirtingos sritys papildo ir praturtina viena kitą.
Dailės ir Muzikos Sąsajos Sigito Staniūno kūryboje
Sigitas Staniūnas - vienas iškiliausių šiuolaikinių Lietuvos tapytojų, savo kūryboje atspindintis menų sintezę. Jo kūrybinis kelias apima keliasdešimt performansų ir daugiau nei pusšimtį parodų, tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių projektų. S. Staniūnas dažnai tapo tik pirštais, nenaudodamas teptuko, kūryboje sujungdamas klasikinę italų bei olandų tapybos tradicijas, Azijos tapytojų metodus su šiuolaikinėmis technologijomis. Ypač vertinami menininko paveikslai, sukurti renesanso meistrų plėtota daugiasluoksnės tapybos technika. Jo paveiksluose vyrauja ryškios, intensyvios spalvos, dominuoja egzotiškų šalių atmosfera, mistika ir subtili ironija.
Menininko parodose galima išvysti menų sintezę - dailę, muziką, šokį, fotografijas ir video instaliacijas. Parodų metu jis stengiasi sukurti estetišką, egzotišką atmosferą, kuri padėtų žiūrovui suvokti paveikslų nuotaikas, išgirsti bei pajusti tolimųjų kraštų garsus, kvapus. Savo kūrybos kelyje menininkas gyvai publikai kūrė paveikslus kartu su muzikos virtuozais Stingu, Dominic Milleriu, Enveru Izmaylovu, Pauliumi Kilbausku, Rhani Krija, Sofija Rei, Viačeslavu Butusovu, grupėmis „Megapolis“, „Akvarium“.
Muzikos ir Kalbos Ryšys
Muzika - tai jausmų kalba. Jei vaikas negirdės aplinkui skambančių meilių, draugiškų, padrąsinančių žodžių, niekuomet nepradės kalbėti. Taip ir su muzika. Kalba atrakina visas spynas, o muzika randa kelius į tolimiausias širdis, sujudina dvasią ir augina veržlias sielas. Jos galia neapsakomai didelė ir stipri. O kelias į muziką prasideda nuo svajonės.
Muzikos Projektų Pavyzdžiai
Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje per lietuvių kalbos ir literatūros pamoką (mokytoja ekspertė Marija Gustainienė) svečiavosi poeto, rašytojo, dramaturgo Balio Sruogos giminaitė Birutė Sruogaitė. Ji pasakojo apie rašytojo vaikystę, jaunystę, gyvenamąją aplinką (ir, žinoma, kvietė aplankyti Baibokų kaimą Biržų rajone).
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Mūsų gimnazijos choras, instrumentinis ansamblis bei solistai statys aktorės, režisierės bei rašytojos Birutės Mar ir kompozitorės Silvijos Miliūnaitės muzikinį spektaklį „Muzikos miestas“! Kartu su geruoju Vaiduokliuku Naktuku pamėginsime patys pamatyti koks nuostabus mūsų pasaulis ir kokia graži jame skambanti muzika. O ir vaiduoklių nereikia bijoti…
Muzikos Festivaliai ir Konkursai
Šiais metais, antrojo festivalio metu, dienos centro Goda atlikėjai kvietė muzikos kolektyvus į antrąjį projekto etapą „Mano mylimas miestas“ sugūžėjo net 15 muzikos kolektyvų iš Radviliškio, Šeduvos, Aukštelkės, Žagarės, Jurdaičių, Panevžio, Joniškio, Kelmės, Telšių, Palangos, Klaipėdos socialines paslaugas teikiančių įstaigų. Projekto iniciatorius ir rengėjas: Šiaulių miesto savivaldybės globos namai.
Labai džiugu, kad Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos fortepijono metodinė grupė papildė ir praturtino organizuojamų konkursų, festivalių paletę dar vienu gražiu renginiu. Vasario 12 d. Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje įvyko Respublikinis Kęstučio Ivaškevičiaus stygininkų konkursas.
Rimta profesionali Zalcburgo publika, įskaitant Zalcburgo „Mozarteum“ universiteto profesorius, siautėjo iš susižavėjimo, stovėdami plojo ir trypė kojomis, prašė vėl ir vėl dainuoti, patys dainavo kartu - tokią reakciją sukėlė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos choro „Cantica“ (vad. Rolandas Daugėla) pasirodymas bendrame koncerte su Zalcburgo muzikos bei Zalcburgo Mocarto muzikos gimnazijų choru (vad. Thomas Huber), merginų ansambliu (vad. Georg Duernberger) ir jaunuolių ansambliu (vad. Thomas Schneider).
Sporto ir Muzikos Sąveika
Sportas ir muzika dažnai dera tarpusavyje, ypač choreografijoje ir sinchroniniame plaukime. Muzika nustato ritmą ir nuotaiką, o sportininkai savo judesiais išreiškia muziką.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Dailės Terapija ir Emocijos
Dailės terapija, kaip ir daugelis tarpdisciplininių reiškinių, formavosi psichologijos, meno istorijos, filosofijos, psichiatrijos pagrindu. Šiuo metu jau yra atlikta tyrimų, kurie analizuoja ir kalba apie dailės terapijos, kaip vizualinės terapijos, naudą ne tik emocijoms, mintims, gyvenimo kokybei, bet ir smegenų veiklai bei fiziniam kūnui. Tyrėjai kuo toliau, tuo labiau kalba apie glaudžias sąsajas tarp emocijų, vidinių išgyvenimų ir fizinės būklės, somatinių sutrikimų.
Dailės Terapijos Nauda
Dailės terapijoje galima atrasti naujus žiūros taškus, vizualinę kalbą, kuri jungia žmogui aktualias emocines ir somatines tematikas. Pastaruoju metu medicinoje pastebima vis daugiau psichinės sveikatos tyrimų bei mokslinių intervencijų. Atrodo, akivaizdu, jog kalbėti apie emocijas, kūną bei jų santykį - nieko naujo ir ypatingo, apie tai tūkstančius metų kalba meditaciją bei jogą praktikuojantys žmonės. Devintam dešimtmety mokslininkai medicinos plotmėje ėmė vis dažniau kalbėti apie emocijų, minčių ir fizinio kūno itin glaudžias sąsajas.
Neuromokslas ir Dailės Terapija
Ryšys tarp neuromokslų ir dailės terapijos yra labai svarbus tiek teoriniams tyrimams, tiek praktinės veiklos pagrįstumui. F. Kaplan (2000) kalbėdamas apie dailės terapiją visuomet pabrėžia mokslinio suvokimo svarbą pačiame kūrybiniame procese. Jis kalba apie kūno, psichikos bei meninės kalbos vienybę. Galiausiai tik mokslo dėka galima įrodyti dailės terapijos naudą, svarbą visuomenei bei tradicinės medicinos atstovams.
Sportas, Muzika, Dailė ir Kalba Socialinėje Įtrauktyje
Socialinės dirbtuvės ir įvairūs projektai, tokie kaip „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, siekia didinti socialinių paslaugų prieinamumą ir įtraukti pažeidžiamas grupes į visuomenę. Muzika, keramika ir dailė naudojamos kaip kūrybinės veiklos, skatinančios integraciją.
Socialinių Dirbtuvių Tikslai
Socialinių dirbtuvių tikslas - didinti asmenų įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir specialiuosius darbinius įgūdžius, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės (produkto) gamybą ir (ar) paslaugos atlikimą.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Muzikos Nauda Socialinei Įtraukčiai
Asmenims turintiems intelekto negalią, vyresnio amžiaus asmenims muzika padeda įgyti socialinių įgūdžių, ugdo savarankiškumą, gebėjimą pažinti emocijas, skatina sėkmingą integraciją. Muzikuodami jaunuoliai ir senyvo amžiaus asmenys gali save reprezentuoti kaip muzikos kūrėjai ir atlikėjai. Socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistai pastebi, kad bendravimas muzikos kalba yra svarbus, nes jis suteikia daug galimybių saviraiškai, įtakoja tarpusavio santykius, aktyvumą ir iniciatyvumą, kūrybinį mąstymą ir draugiškumą, taip pat stiprina psichinę sveikatą bei socialinę gerovę.
Muzikinio Ugdymo Svarba
Skelbiama, kad vaikai, groję styginiais ir klavišiniais instrumentais iki paauglystės, turi didesnį smegenų žievės plotą dėl nuolat aktyvuoto lytėjimo pojūčio, o vaikų, pradėjusių skambinti klavišiniais instrumentais iki septynerių metų, didžiosios smegenų jungties (corpus collosum) tarp abiejų pusrutulių nervinių skaidulų pluoštas 12 proc. storesnis ir tirštesnis, nei įprasta. Vokiečių mokslininkai tyrimais įtikinamai įrodė skatinantį muzikos poveikį neuronų apytakai. H.Gardneris konstatavo, kad muzikiniam intelekto ugdymui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi jis skatina bet kurio iš septynių intelektų raidą.
Muzikos Poveikis Intelektui
Pasaulyje jau senokai bandoma ištirti muzikos įtaką žmogaus intelektui. Ypač didelis dėmesys užsienio šalyse muzikiniam ugdymui ir jo išskirtinei ugdomajai reikšmei skiriamas pastaruosius du dešimtmečius. Tam įtakos turėjo gausūs smegenų veiklos tyrinėjimai, siekiant suprasti muzikinio suvokimo procesus, Howardo Gardnerio intelektų teorijos išplėtojimas, lėmęs švietimo reformas ir muzikos kaip reikšmingo ir lygiaverčio dalyko įteisinimą mokymo programose.