Panevėžio sporto rūmai - svarbus sporto ir kultūros centras, turintis gilias tradicijas ir reikšmingą vietą miesto istorijoje. Nuo pat atidarymo 1965 m., šie rūmai buvo ne tik sportinių varžybų arena, bet ir bendruomenės susibūrimo vieta, kurioje vyko įvairūs renginiai. Šiandien, žinomi kaip „Kalnapilio arena“, jie ir toliau tęsia savo misiją - puoselėti sportą, kultūrą ir bendruomeniškumą Panevėžyje.
Sporto Rūmų Gimimas: Ankstyvasis Sovietinis Modernizmas
Vadinamieji sporto rūmai Panevėžyje iškilo 1965 metais, tačiau apie juos pradėta kalbėti keleriais metais anksčiau. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjo Leono Kaziukonio žiniomis, jie buvo antras tokio tipo objektas po tarpukariu statytos Kauno halės ir pirmasis - sovietinėje Lietuvoje.
Statybos Pradžia ir Iššūkiai
Panevėžio sporto rūmų istorija prasidėjo dar 1959 m., kai Panevėžio miesto vykdomasis komitetas perėmė stadioną iš Mėsos kombinato ir šalia jo pradėjo sporto rūmų statybą. Projektą parengė architektas Jonas Putna. Tačiau statybos užtruko dėl finansavimo trūkumo.
Finansavimo Paieškos ir Užbaigimas
1965 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas kreipėsi į Ministrų Tarybą, prašydamas papildomai skirti 200 000 rublių statybos užbaigimui. Galiausiai, 1965 m. liepos 20 d., valstybinė komisija priėmė pastatytus sporto rūmus naudojimui. Jau liepos 21 d. dešiniajame Nevėžio krante iškilę sporto rūmai buvo pristatyti to meto spaudoje kaip puikus sporto židinys visoje Lietuvoje.
Architektūrinės Ypatybės ir Infrastruktūra
Sporto rūmai - ankstyvojo sovietinio modernizmo architektūros pavyzdys. Be didžiosios salės su 2000 sėdimų vietų, sporto rūmuose buvo mažoji salė su balkonais, patalpos sunkiaatlečiams, parodoms, konferencijoms ir du plaukimo baseinai (25 m ir 12,5 m ilgio), taip pat kabinetai ir pagalbinės patalpos. Šalia sporto rūmų buvo įrengti teniso kortai, rankinio bei tinklinio aikštės.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Reikšmė Panevėžio Sportui ir Bendruomenei
Panevėžio sporto rūmai tapo svarbiu impulsu sporto plėtrai mieste. Pagerėjus sąlygoms sportuoti, 1965 m. Panevėžyje buvusi mokykla internatas buvo perorganizuota į Panevėžio internatinę sporto mokyklą. Šie rūmai taip pat buvo namų arena krepšinio klubui „Lietkabelis“, įkurtam 1964 m. Vidmanto Paškevičiaus treniruojamas „Lietkabelis“ 1985 m. ir 1988 m. tapo Lietuvos čempionais.
„Kalnapilio Arena“: Naujas Etapas ir Rėmimas
Nuo 2020 m. sporto rūmai oficialiai vadinami „Kalnapilio arena“. Panevėžio sporto centras pasirašė generalinio rėmėjo sutartį su „Kalnapilio-Tauro grupe“. Pasak „Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinio direktoriaus Marijaus Valdo Kirstuko, tapti Panevėžio arenos pagrindiniu rėmėju, suteikiant jai „Kalnapilio“ pavadinimą, yra itin simboliškas įvykis, nes minimas 120 metų jubiliejus.
„Kalnapilio-Tauro grupė“ aktyviai dalyvauja Panevėžio gyvenime, remdama sporto, meno, muzikos renginius bei miesto šventes. Įmonė prisideda prie miesto gražinimo projektų, pavyzdžiui, parėmė Senvagės vandenvalos siurblinės bokšto atnaujinimo darbus.
„Kalnapilio arena“ - tai unikalus sporto ir pramogų kompleksas ne tik regione, bet ir vienintelis toks Baltijos šalyse.
Renginiai „Kalnapilio Arenoje“: Sportas ir Kultūra
Šiandien „Kalnapilio arenoje“ vyksta įvairūs sporto ir kultūros renginiai. Čia galima stebėti krepšinio, tinklinio, rankinio varžybas, dziudo čempionatus ir kitus sporto renginius. Arena taip pat yra populiari vieta koncertams, parodoms ir kitiems kultūriniams renginiams.
Taip pat skaitykite: Panevėžio sporto rūmų apžvalga
Sporto Renginiai
„Kalnapilio arenoje“ nuolat vyksta įvairios sporto varžybos, pritraukiančios tiek vietos, tiek tarptautinius dalyvius.
Kultūros Renginiai
Arena taip pat yra svarbi kultūrinė erdvė, kurioje vyksta koncertai, parodos, konferencijos ir kiti renginiai.
Dabartinė Situacija ir Planuojami Atnaujinimai
Panevėžio savivaldybė planuoja atnaujinti „Aukštaitijos“ sporto komplekso A. Jakšto gatvėje didžiąją salę. Sėkmės atveju Panevėžiui būtų atriekta 450 tūkst. eurų. Savo dalį tektų pridėti ir Savivaldybei - preliminariai skaičiuojama, kad salės remontas iš viso atsieitų daugiau nei 774 tūkst.
Būsimi Pokyčiai
Savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo Justino Jasiukaičio teigimu, rūmų didžioji salė kasmet šiek tiek patvarkoma, joje vyksta miesto, regionų, moksleivių lygų varžybos, treniruotės. Gavus finansavimą, būtų keičiama salės grindų danga, grindų konstrukcijos pakeltos į reikiamą aukštį, kad būtų pasiektas krepšinio standartus atitinkantis krepšinio aikštės plotas. Planuojama pakeisti apšvietimą, įrengti naujus persirengimo kambarius su tualetais ir dušais, pritaikyti juos žmonėms, turintiems judėjimo negalią.
Ateities Vizija
Pasak J. Jasiukaičio, sutvarkius būtų visai jauki sporto salė. Anot jo, tai būtų tik darbų pradžia. Rangovo naujo baseino sporto rūmuose statyboms ieškanti Savivaldybė planuoja ir didžiosios salės rekonstrukciją.
Taip pat skaitykite: Regbio istorija Panevėžyje
Panevėžio sporto centro direktoriaus Sauliaus Raziūno teigimu, paskutinį kartą rūmų didžioji salė rimtesnio remonto sulaukė dar praėjusio šimtmečio pabaigoje. Pasak direktoriaus, ši salė, kaip ir visi sporto rūmai, smarkiai apkrauta - sportininkai čia treniruojasi nuo ryto iki nakties. Pradėjus remontą tektų ieškoti, kur laikinai priglausti sportininkus. Pasak direktoriaus, gerokai „pavargusi“ ir mažoji sporto salė.
Dabar konkurso sąlygose nurodoma, jog rangos darbų vertė negali viršyti 24,3 mln. Jei vis dėlto atsirastų rangovas, baseino statybos galėtų prasidėti jau šią vasarą.
Krepšinio Klubas „Lietkabelis“ ir Sporto Rūmų Ryšys
Panevėžio sporto rūmai buvo 1964 metais įkurto krepšinio klubo „Lietkabelis“ namų arena. Vidmanto Paškevičiaus treniruojamas „Lietkabelis“ 1985 ir 1988 metais tapo Lietuvos čempionais. 1978-1986 metais ši Panevėžio komanda atstovavo Lietuvą Sovietų Sąjungos I lygos krepšinio čempionate.
Kad ir kaip baigtųsi paskutinis mūšis su Kauno „Žalgiriu“, Panevėžio „Lietkabeliui“ šis sezonas bus geriausias nuo Lietuvos krepšinio lygos įkūrimo. Tačiau antroji vieta nebūtų geriausias rezultatas Panevėžio krepšinio istorijoje. XX amžiaus devintajame dešimtmetyje Lietuvos krepšinio čempionatas buvo visiškai kitoks. Geriausieji iš geriausiųjų visai neturėjo teisės žaisti Lietuvos pirmenybėse, o kiti SSRS čempionate rungtyniavusių ekipų krepšininkai atstovavo kelioms Kauno ir Vilniaus komandoms. 1983 ir 1984 metais šie vyrai iškovojo Lietuvos čempionato bronzos medalius, o 1985 ir 1988 metais nustūmė į šalį visas Kauno bei Vilniaus komandas ir dukart užlipo ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio.
„Lietkabelio“ laimėjimo svorį galima geriau suvokti pažvelgus į kitų komandų sudėtis. Devintajame dešimtmetyje „Lietkabelis“ iškovojo penkis Lietuvos pirmenybių medalių komplektus (dar - bronzą 1990 m.). Antrąją vietą Panevėžio komandos dažnai užimdavo Lietuvos taurės turnyre. Nuo 1950 iki 1986 metų „Spartakas“ ir „Lietkabelis“ net šešis kartus nusileido tik nugalėtojams, bet patys panevėžiečiai Lietuvos taurės nė sykio neiškovojo. Vėlyvuoju sovietmečiu Panevėžys buvo trečias pagal svarbą Lietuvos krepšinio miestas.
Panevėžio koziriu tapo dar 1965 metais atidaryti sporto rūmai. Per sąjungines varžybas Panevėžio ekipa vertėsi ne vien savo pajėgomis. „Lietkabelio“ aprangą pasimatavo ir Rimas Kurtinaitis, J. Nors Panevėžio komanda sulaukdavo pastiprinimo, jos rezultatai rezultatai SSRS pirmojoje lygoje nebuvo labai geri. Atkūrus Nepriklausomybę, „Lietkabeliui“ porą sezonų dar pavyko likti tarp stipriausiųjų. „Žalgiris“ ir „Statyba“ buvo ką tik pasitraukę iš SSRS pirmenybių, todėl kitos komandos net nesvajojo išstumti juos iš dviejų pirmųjų pozicijų, bet tarp „paprastų mirtingųjų“ „Lietkabelis“ buvo geriausias.
Per 23 sezonus (1993-2016 m.) Panevėžio komanda tik 11 kartų pateko į LKL atkrintamąsias varžybas. O ir ten patekusi sužaisdavo vos dvejas ar trejas rungtynes ir iš kovos dėl medalių pasitraukdavo jau ketvirtfinalyje. Tris kartus Panevėžio ekipa LKL čempionate užėmė paskutiniąją vietą (1996 ir 1998 m. - dešimtąją, 2002 m. 2002 metais paskutinėje vietoje likęs Panevėžio klubas turėjo žaisti perėjimo rungtynes. Jose panevėžiečiai įveikė stipriausią antrosios pakopos (tuometinę Lietuvos krepšinio A lygos) komandą Kėdainių „Nevėžį“. Žemiausią vietą Panevėžio komanda užėmė 2012 metais, kai liko vienuolikta tarp dvylikos ekipų.
Futbolo Istorija Panevėžyje: Nuo Užuomazgų iki Šių Dienų
Futbolas Panevėžio regione turi gilias tradicijas, siekiančias XX amžiaus pradžią.
Futbolo Užuomazgos Panevėžyje (1922 m.)
Oficiali Panevėžio futbolo istorijos pradžia laikomi 1922 metai. Tų metų Lietuvos sporto spaudoje jau buvo rašoma apie futbolo rungtynes Panevėžyje. Todėl galima teigti, kad Panevėžio futbolui daugiau nei 100 metų.
1920 m. birželio 27 d. buvo įsteigta Panevėžio sporto sąjunga „Sveikata“, tuo metu veikusi Respublikos gatvėje 29. Sąjungos pirmininkas buvo Povilas Šalčius, reikalų vedėjas - Al. Šalūga, iždininkas - J. Belinis, sekretorius - Pr. Morkūnas ir narys - Ed. Vaičiūnas. Organizacijai priklausė 203 nariai. Sąjunga kultivavo ir futbolą.
1921 m. grafas Erichas Kaizerlingas sporto sąjungai „Sveikata“ padovanojo vieną dešimtinę žemės. Tačiau 1922 m. stadionas vis dar nebuvo įrengtas. Jį planuota statyti Skaistakalnyje. Ten savo stadioną įsirengė pavasarininkai.
1922 m. Panevėžio spaudoje užfiksuota, kad Lenkų gimnazija žaidė su V pėstininkų pulku (2:2), Lietuvių gimnazija su V pulku (2:1), Lenkų gimnazija nugalėjo Lietuvių gimnazijos komandą (3:1). Lietuvos gimnazija laimėjo antras rungtynes (1:0). V pėstininkų pulkas įveikė II pėstininkų pulką (3:2). Tų pačių metų rugsėjo 9 d. vyko futbolo rungtynės tarp Panevėžio moksleivių ir Kauno žydų „Makabi“.
Tarpukario Futbolas Panevėžyje: Klubų Kūrimasis ir Populiarėjimas (1923-1940 m.)
Tarpukariu Panevėžys garsėjo aktyviu sportiniu gyvenimu. Mieste veikė įvairūs sporto klubai, atstovaujantys skirtingoms tautinėms bendruomenėms, įskaitant lietuvius, žydus ir lenkus. Vienas aktyviausių buvo „Makabi“ sporto klubas. 1920 m. Kaune įkurta žydų sporto sąjunga „Makabi“, o 1921 m. įkurtas Panevėžio skyrius. Pasaulinė sporto sąjunga „Makabi“ įkurta dar 1885 m. Turkijoje.
1927 m. Panevėžio miesto taryba skyrė 2 tūkst. litų sportui remti. Tais metais Panevėžyje veikė šios futbolo komandos: 4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko, „Žiežirbos“, Panevėžio šaulių sporto klubo, „Ursus“, Panevėžio „Makabi“. Panevėžyje futbolą propagavo šaulių sporto klubas, įkurtas 1926 m.
1931 m. liepos 19 d. „Makabi“ aikštėje vyko draugiškos futbolo rungtynės tarp jaunos šaulių futbolo komandos ir „Makabi“. Laimėjo „Makabi“ (4:0). Tų pačių metų rugpjūčio 29 d. „Makabi“ nugalėjo lenkų „Spartą“ (7:0).
Iki 1932 m. Panevėžyje geriausios futbolo komandos buvo „Makabi“ ir „Sparta“.
Panevėžio „Maistas“ Sporto Klubas (MSK)
Svarbus įvykis Panevėžio sporto istorijoje - akcinės bendrovės „Maistas“ fabriko statyba. 1930 m. Panevėžyje pradėta statyti akcinės bendrovės „Maistas“ fabriką. Jis atidarytas kitąmet - 1931 m. balandžio mėnesį. Greitai ši įmonė tapo viena iš sportinio judėjimo organizatorių Panevėžio mieste. Panevėžio „Maisto“ sporto klubas (MSK) įregistruotas 1933 m. gegužės 6 d., nors faktiškai įsteigtas dar 1932 m. liepos 13 d. Klubas turėjo savo vėliavą, ženklą ir uniformą. Vėliava buvo mėlynos spalvos. Pirmasis klubo pirmininkas buvo Antanas Kubilius, vicepirmininkas Erikas Landigas, sekretorius Jonas Stašys, ūkio dalies vedėjas Jasutis Kazys.
Sporto klubas turėjo tikslą jungti visus akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko darbininkus ir tarnautojus, taip pat aplinkinių rajonų gyventojus ir plėsti visas sveikas ir racionalias sporto šakas. 1933 m. gegužės 14 d. įsteigta Panevėžio sporto apygarda. Prie Panevėžio apygardos prijungtos Biržų ir Rokiškio apskritys. „Maisto“ sporto klubo sportininkai buvo vieni aktyviausių Panevėžio apygardoje. Jau 1934 m. klubas turėjo „Maisto“ sporto aikštę, kurioje be jų žaidė ir kitos komandos, buvo įrengtas Panevėžio MSK stadionas. Fabriko teritorijoje buvo įrengtos lauko teniso aikštelės. MSK labai greitai išpopuliarėjo futbolas, susikūrė futbolo klubas.
1935 m. Panevėžio MSK futbolo komanda žaidė su MSK Tauragė ir laimėjo 3-1. 1936 m. šis klubas tapo I lygos Panevėžio apygardos futbolo varžybų nugalėtoju. 1937 m. birželio 1 d. „Maisto“ sporto klubo futbolo komanda žaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes su estų futbolo komanda „Tervis“ ir baigė lygiosiomis 2:2. 1937 m. rugsėjo 12 d. MSK žaidė su Panevėžyje viešėjusia LFLS Kaunas ekipa ir pralaimėjo 0-3. Rungtynes stebėjo 300 žiūrovų. 1939 m. sausio 1 d. klube buvo 52 nariai. Ypatingai šį sporto klubą garsino futbolo komanda. 1939 m. MSK futbolo komanda žaidė sritinėse Lietuvos futbolo čempionato pirmenybėse Pietų zonoje.
Futbolas Sovietmečiu: „Maistas“, „Statyba“ ir „Ekranas“ (1940-1990 m.)
1940 m. užėjus sovietams, Panevėžio MSK žaidė su armijos komandomis - rugsėjo 3 d. su TSRS kariuomene (3-4), o spalio 13 d. su Raudonosios Armijos įgulos ekipa (pralaimėjo 2-3). 1941-1946 m. Panevėžio „Maisto“ sporto klubas turėjo stiprią futbolo komandą, 1942 ir 1943 m. MSK sugebėjo pasiekti Lietuvos pirmenybių finalą. Dauguma „Maisto“ komandos žaidėjų, traukiantis vokiečiams, pasitraukė į Vakarus.
Nuo 1945 m. komanda priklausė „Žalgirio“ sporto draugijai. 1946 m. buvo sužaistos pirmosios pokario rungtynės - draugišką kovą su kariniu daliniu Panevėžio mėsos kombinato futbolininkai laimėjo. 1955-1963 m. komandą šefavo „Maisto“ fabriko direktorius Leonidas Kadišas, bet vėliau atėjęs Oniščenka finansavimą pristabdė.
1962 m. komandą perėmė Panevėžio statybos trestas (PST, įkurtas 1957 m.), dėl to ji pervadinta „Statyba“ ir jau 1963 m. tapo LTSR čempione. Tuo metu komandos namų arena buvo Panevėžio centrinis stadionas. Komanda pavadinimą pakeitė 1962-1963 m. žiemą - baigiant 1962 m. rudens ratą komanda dar vadinosi MSK, o 1963 m. balandį pradedant II ratą jau vadinta „Statyba“ su nuoroda, kad tai buvusi „Maisto“ komanda. 1965 m. „Statyba“ laimėjo pirmąjį „Palangos Juzės“ turnyrą, o 1968 m. pavasarį Klaipėdoje vykusiame pirmajame „Kosmonautikos“ taurės turnyre „Statyba“ finale įveikė Neman Grodno komandą 4-1 ir tapo nugalėtoja. 1968 m. rudenį komanda vėl tapo LTSR čempione.
1977 m. Panevėžio „Ekrano“ futbolo klubas įsikūrė 1963 m. 1985 m. „Ekranas“ tapo Lietuvos čempionu (treneris Mindaugas Kaušpėdas). 1986 m. klubas laimėjo Pabaltijo taurę.
Futbolas Atkūrus Nepriklausomybę: „Ekranas“ ir Nauji Iššūkiai (1990-2018 m.)
1993 m. „Ekranas“ vėl tapo Lietuvos čempionu (treneris Virginijus Liubšys). 1994 m. įkurtas savarankiškas „Ekrano“ futbolo klubas. Nors Panevėžio statybos trestas yra išlikęs kaip akcinė bendrovė, tačiau futbolo komanda 1990 m.
Nuo 1999 m. Lietuvos futbole dominavo FBK Kaunas. Skulptūra „Panevėžio futbolininkams“ stovi prie „Aukštaitijos“ stadiono ir buvo pastatyta 2005 metais. Skirta tais metais Lietuvos čempionų titulą iškovojusiai Panevėžio futbolo komandai „Ekranas“. Vėliau Panevėžio futbolininkai šį titulą laimėjo dar penkis kartus iš eilės.
Futbolo Akademijos ir Naujos Iniciatyvos (2007 m. - Dabar)
2007 m. sausio 2 d. įkurta Panevėžio futbolo akademija. Futbolo akademijos tikslas - ugdyti visavertes asmenybes, skatinti vaikų ir jaunimo saviraišką, ruošti aukšto meistriškumo žaidėjus įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėms, Panevėžio reprezentacinei futbolo komandai. 2018 m. likvidavus Panevėžio futbolo akademiją buvo įsteigta VšĮ Futbolo akademija „Panevėžys“.
Šiuo metu Panevėžyje bus statomas futbolo maniežas. Beržų progimnazijos stadione įrengiant futbolo maniežą bus modernizuojama ten esanti futbolo aikštė, ant jos paklojant sintetinę 110 x 77 metrų futbolo dangą ir sukonstruojant iki 22 metrų aukščio pripučiamą kupolą. Planuojama sumontuoti apšvietimo, vėdinimo, šildymo sistemas, pastačius pagalbinius pristatomus blokus, juose įrengti sportininkų ir trenerių (teisėjų) persirengimo kambarius su dušais, tualetais, medicinine patalpa, tualetais žiūrovams, kitas pagalbines patalpas. Įrengus maniežą bus sudarytos sąlygos miesto bendruomenei, Beržų progimnazijos moksleiviams, futbolo akademijos „Panevėžys“ auklėtiniams ir asmenims su negalia sportuoti ištisus metus, nepaisant jokių oro sąlygų.
Ryškiausios Panevėžio Futbolo Asmenybės
Per ilgą Panevėžio futbolo istoriją iškilo nemažai talentingų žaidėjų, trenerių ir sporto entuziastų, prisidėjusių prie šio sporto populiarinimo ir vystymo regione. Tarp jų verta paminėti:
- Antanas Lučinavičius: Rezultatyvus puolėjas, žaidęs Panevėžio MSK komandoje ir 1956 m. Lietuvos A klasės futbolo pirmenybėse įmušęs 28 įvarčius.
- Ramutis Trumpenskas: Legendinis Kretingos „Minijos“ puolėjas, 1964 m. šalies A klasės pirmenybėse pelnęs 25 įvarčius.
- Matijus Remeikis: Vienas didžiausių Lietuvos futbolo sensacijų.
tags: #panevezio #sporto #rumai #panevezio #krastas #virtualiai