Vaikų sveikata yra kompleksinis dalykas, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių, tačiau fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių. Ypač tai aktualu ikimokyklinio amžiaus vaikams. Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl ir sveikatos ugdymas turi būti individualus, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, užsigrūdinimo lygį, fizinį pasirengimą, nervų sistemos stabilumą, šeimoje ugdomus įgūdžius ir įpročius. Vaikai natūraliai nori žaisti ir būti aktyvūs, o fizinis aktyvumas padeda patenkinti šį biologinį poreikį judėti, skatina motorikos vystymąsi, stimuliuoja organizmo augimą, gerina protinį ir fizinį darbingumą bei stiprina sveikatą. Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas ir sportavimas laisvalaikiu yra pripažinti veiksniai, gerinantys fizinį pajėgumą, savijautą ir stiprinantys sveikatą.
Judrieji žaidimai - svarbi vaiko lavinimosi dalis
Judrieji žaidimai yra maloni veikla vaikams, kurioje jie elgiasi spontaniškai, patys nusistato žaidimo tikslus, suteikia jiems prasmę ir kontroliuoja šią veiklą. Jie yra labai vertingi bendram vaiko lavinimuisi:
- Ugdyti pagrindinių judesių (bėgimo, ėjimo, šuolių, metimų, daiktų nešimo ir kt.) motorinius įgūdžius.
- Tobulina judesių koordinaciją.
- Grūdina organizmą.
Ugdant fizinį aktyvumą per judriuosius žaidimus, būtina atsižvelgti į vaikų amžių, interesus, norus, nuotaikas, metų laiką, dienos režimą, fizinį pasirengimą, vaikų sveikatos būklę ir kitus veiksnius. Žaidžiant judriuosius žaidimus, vieta gali būti speciali nuolatinė žaidimų aikštelė su pažymėtomis ribomis ir įvairiais atributais. Jei tokios vietos nėra, ją galima pažymėti linijomis ar kitais orientyrais patalpoje arba lauke. Šalia turėtų būti priemonės ir žaislai.
Norint sudominti vaikus judriaisiais žaidimais, suaugusiesiems reikia būti sumaniems ir išradingiems. Sukviesti žaisti padeda linksmos skaičiuotės, eilėraščiai, mįslės, žvali nuotaika, siurprizai ir kt. Svarbu derinti motorikos, sensorikos, jutiminės integracijos, vizualumo - erdvės ir suvokimo motorikos pratimus, prisitaikyti prie vaiko išsivystymo lygio ir domėtis jo interesais. Taip pat svarbu atverti bendravimo ciklus ir juos užverti.
Žaidžiant judriuosius žaidimus, patenkinamas smalsumas, atliekami didžiausi atradimai, išgyvenami įvairiausi jausmai: džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, pyktis, nusivylimas, draugiškumas ir pan. Žaisdami vaikai gali klysti, rizikuoti ir pasimokyti iš savo klaidų. Taip pat formuojasi komandinio darbo įgūdžiai, ugdoma valia ir lavinama vaizduotė.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Sporto nauda vaikų sveikatai ir psichinei savijautai
Sportas turi daug teigiamų poveikių vaikų sveikatai ir psichinei savijautai. Štai keletas svarbiausių:
1. Gerina nuotaiką
Sportas skatina endorfinų, vadinamų "laimės hormonais", išsiskyrimą smegenyse. Todėl sportuojant pagerėja nuotaika, vaikas tampa laimingesnis ir atsipalaidavęs. Mankštintis naudinga tiek namuose, tiek lauke, tiek sporto salėje. Net paprastas ėjimas pagerina savijautą, o sportuodami įvairiuose būreliuose, vaikai patiria ir bendravimo džiaugsmą.
2. Padeda palaikyti tinkamą svorį
Sportinė veikla yra tinkamas būdas palaikyti ar numesti svorį. Tinkamo kūno svorio palaikymas gali padėti išvengti cukrinio diabeto, hipertenzijos ir kitų ligų. Vaikai, kurie turi antsvorį, patiria fizinį ir psichologinį diskomfortą - sunkiau juda ir dažnai yra nepatenkinti savo išvaizda.
3. Vysto vaiko motorinius įgūdžius ir gerina laikyseną
Šiuolaikiniams vaikams dažnai trūksta judėjimo, nes jie per daug laiko praleidžia prie technologijų. Mažai judant, nesivysto jų koordinacija, raumenys, motoriniai įgūdžiai. Todėl vaikams būtina užsiimti aktyvia veikla, tokia kaip judrūs žaidimai kieme, važinėjimas riedučiais ar dviračiu. Sportas taip pat svarbus vaikų laikysenai, nes dėl neteisingos laikysenos smegenys negauna pakankamai deguonies.
4. Sportas pagerina miego kokybę
Sportas ir kitos aktyvios veiklos pagerina miego kokybę: jis tampa gilesnis ir užmiegama greičiau. Intensyvi veikla vaikams ir suaugusiems padeda išlieti neigiamas emocijas, pyktį, susierzinimą ir baimę. Treniruočių salėje šias emocijas pakeičia pasitikėjimas savimi pasiekus gerų rezultatų, atsipalaidavimas susitikus su draugais. Intensyvios veiklos metu pasimiršta problemos, protas prašviesėja. Fizinis nuovargis ir gera psichologinė būsena vakare padeda vaikams greičiau užmigti. Svarbu pasirinkti tinkamą metą aktyviai veiklai ir nesportuoti vėlai vakare, nes po fizinio krūvio organizmui dar reikės šiek tiek laiko nurimti.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
5. Išmokstama bendrauti ir bendradarbiauti
Atėjęs į treniruočių salę, vaikas sutinka daug nepažįstamų veidų, tačiau juos jungia bendras tikslas. Turėdami panašius interesus, vaikai greitai susidraugauja. Treniruodamasis komandoje ar poroje, vaikas supranta, kad svarbu ne tik lavinti savo įgūdžius, bet ir padėti draugams, nes tik stipri komanda gali pasiekti pergalę. Vaikas tampa mažiau egoistiškas, nes pradeda galvoti apie tai, kas naudinga komandai, o ne tik jam pačiam.
Kaip pasirinkti tinkamą sporto šaką?
Prieš parenkant vaikui tinkamą sporto šaką, reikėtų atsižvelgti į jo charakterį, įgimtas savybes ir sveikatą. Jeigu vaikas turi didesnę ištvermę, bet nėra judrus, jis gali nusivilti savo pasiekimais gimnastikoje, kur reikalingas judrumas, tačiau gali daug pasiekti ilgų distancijų bėgime. Supažindinę su įvairiomis sporto šakomis, tėvai tegul paklausia savo vaiko, koks sportas jam atrodo įdomus, kokią šaką norėtų pasirinkti.
Svarbu suprasti, kad sportas įdarbina ne tik vaiko kūną, bet ir protą. Tyrimai rodo, kad sportuojantys vaikai geriau mokosi. Mokyklinio amžiaus vaikams per savaitę fiziniam aktyvumui rekomenduojama skirti 450 min., arba 7,5 val. Tėvai geriausiai pažįsta vaikus ir gali padėti atžaloms atrasti veiklą, kuri teiktų daugiausia džiaugsmo. Renkantis fizinę veiklą kartu su vaiku, vertėtų įvertinti atžalos charakterio savybes, temperamentą, norą sportuoti komandoje ar individualiai. Vaikai mokosi iš juos supančios aplinkos pavyzdžių, todėl siūloma atrasti šeimos sporto rutiną, kai tėvai kartu su vaikais užsiima fizine veikla, pavyzdžiui, reguliariai atlieka mankštą. Svarbu atsiminti, kad fizinio aktyvumo forma gali būti įvairi. Pavasaris - puikus laikas ugdyti naujus aktyvaus laisvalaikio įpročius. Atšilus orams, pats laikas iš sandėliukų ir garažų išsitraukti dviračius, paspirtukus, riedlentes, riedučius. Galima pasiimti kamuolį į rankas ir kartu su vaiku nueiti į krepšinio ar futbolo aikštelę ir išbandyti šias sporto šakas. Taip pat galima susitarti su vaiku, kad jeigu jis penkis kartus nueis į pasirinktą treniruotę, tuomet jo lauks sutartas apdovanojimas ir siurprizas. Sportuojant kartu su vaiku, aptarkite, kuo konkrečiai žmogui naudingas fizinis aktyvumas.
Fizinis aktyvumas ir psichinė sveikata
Reikia nepamiršti, kad fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką ir psichinei vaiko sveikatai - gerina emocinę būklę, miego kokybę, mažina nerimą, stresą ir didina pasitikėjimą savimi. Taip pat sporto būreliuose prasideda naujos draugystės, užsimezga socialiniai ryšiai, o tai labai prisideda prie vaiko psichologinės raidos.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad sportas turi teikti malonumą, o ne tapti prievole. Jei vaikas užsiima fizine veikla, kuri jam nepatinka, gali atsirasti psichologinių sunkumų, kurie dažnai pasireiškia galvos, pilvo ar krūtinės skausmais, pykinimu arba tiesiog padidėjusiu nervingumu bei nepaaiškinamu pykčiu. Taip pat per didelis fizinis krūvis gali turėti neigiamos įtakos fizinei sveikatai, sąnarių ar raumenų būklei, todėl, jei vaikas turi nustatytų lėtinių ligų, visada reikėtų pasitarti su specialistais, koks fizinis krūvis vaikui nebus kenksmingas.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Kaip palaikyti sveiką fizinio aktyvumo balansą?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 5-17 m. vaikai turėtų užsiimti vidutine ar intensyvia fizine veikla 3 kartus per savaitę mažiausiai po 60 min. Geriausia, jei ji apima įvairias raumenų grupes - ypač naudinga atlikti aerobinius pratimus. Nors maksimalus krūvis vaikams nėra nurodomas, tačiau yra kita rekomendacija, kuri labai svarbi vaikų sveikatos požiūriu - tai prie ekranų praleidžiamo laiko mažinimas. Jeigu jo išvengti nepavyksta, vertėtų tai kompensuoti didinant fizinį aktyvumą. Kalbant apie sporto ir poilsio balansą, labai svarbu per savaitę skirti 1-2 dienas pertraukai nuo intensyvios fizinės veiklos. Taip pat reikėtų užtikrinti miego kokybę - nepertraukiamas nakties miegas turėtų trukti ne mažiau kaip 8-10 val.
Žinoma, svarbu skirti dėmesio ir maistui - jeigu vaiko mityba yra pilnavertė, dažniausiai visi sportuojančiam vaikui reikalingi elementai yra užtikrinami, tačiau ne paslaptis, kad taip nutinka ne visada, nes vaikai turi savo mėgstamus ir nemėgstamus produktus. Dažnai nemėgstami būna būtent tie, kurie yra sveikiausi ir turi daugiausiai maistinių medžiagų. Dėl šios priežasties pravartu reguliariai pasitikrinti kalio, natrio, magnio, kalcio ir vitamino D kiekius, kurie itin svarbūs sportuojančių vaikų organizmams, ir pastebėjus jų deficitą, atitinkamai koreguoti mitybą ar vartoti maisto papildus.
Pati svarbiausia taisyklė - leisti vaikui užsiimti fizine veikla, teikiančia jam malonumą, ir neversti lankyti sporto, kuris nepatinka. Taip pat labai svarbu, kad vaikas tarp sporto užsiėmimų, pamokų ruošimo ir kitos veiklos turėtų laiko sau. Tokiu būdu bus užtikrintas sveikas dienos režimas, kuriame bus ir mokslo, ir poilsio, ir sporto.
Sportas ir širdies sveikata
Didelis fizinis krūvis sveikai širdžiai dažniausiai neigiamos įtakos neturi. Taip, kartais mes matome pakitimus, kurie pasireiškia saikiu širdies raumens sustorėjimu ar nedideliu širdies išsiplėtimu, bet dažniausiai šie pokyčiai nėra patologiniai ir neturi neigiamos įtakos vaikui. Kita vertus, kartais intensyviai sportuojantys vaikai gali turėti tam tikrų su širdimi susijusių pakitimų, kurie įprastinės fizinės veiklos metu dažnai yra nereikšmingi, tačiau, kai užsiimama per dideliu fiziniu krūviu, gali tapti reikšmingi, todėl prieš pradedant intensyviai sportuoti, labai svarbu pasitikrinti širdies būklę.
Širdies veiklos sutrikimai sportuojantiems vaikams nėra dažnai pasitaikantis reiškinys. Dauguma besikreipiančių vaikų, net ir susidurdami su konkrečiais nusiskundimais, neturi širdies veiklos sutrikimų. Visgi, kartais jų pasitaiko, dažniausiai mažuosius pacientus vargina padidėjęs kraujospūdis, naujai atsiradę permušimai, o kartais ir tikri ritmo sutrikimai, tokie kaip supraventrikulinės tachikardijos.
Visgi, net jei vaikui nustatomas toks sutrikimas kaip arterinė hipertenzija, tai nereiškia, kad jam nebegalima sportuoti. Normalizavus arterinį kraujo spaudimą medikamentais bei nemedikamentinėmis priemonėmis, vaikas gali užsiimti sportu, nepamiršdamas reguliariai tikrinti sveikatą pas savo gydytoją kardiologą. Verta paminėti, kad tam tikrais atvejais, kai užsiimama tokiu sportu kaip sunkioji atletika, gali tekti pakeisti sporto rūšį, nes didelio statinio krūvio pratimų atlikimas nėra tinkamas vaikams, kuriems padidėjęs arterinis kraujo spaudimas.
Tiesa, labai svarbu atkreipti dėmesį ir neignoruoti tam tikrų sveikatos pokyčių. Svarbiausias simptomas, kurį pastebėjus vertėtų apsilankyti pas gydytoją vaikų kardiologą - naujai atsiradęs fizinio krūvio netoleravimas. Jei vaikas pradėjo skųstis nuovargiu po fizinės veiklos, kuri anksčiau jam nekėlė sunkumų, padėti gali gydytojas vaikų kardiologas. Kitas simptomas - vaikas sportuodamas jaučia širdies plakimus ar permušimus, tokiu atveju taip pat praverstų apsilankyti pas specialistą. Na ir žinoma, jei fizinio krūvio metu vaikas prarado sąmonę - pagalbą suteiks artimiausia gydymo įstaiga.
Vaikų sveikatos patikrinimas
Tam, kad sportuojant netikėtai nepasireikštų pavojingi sutrikimai, verta pasirūpinti nuolatiniu vaikų sveikatos patikrinimu. Bendrinę vaiko sveikatos būklę tikslinga vertinti kasmet, tačiau dažniausiai tai atlieka šeimos gydytojas. Jei vaikas užsiima intensyvesniu sportu ar ruošiasi varžyboms, tikslinga pasikonsultuoti su vaikų kardiologu. Dažniausiai apsilankius pas vaikų kardiologą yra atliekama širdies echoskopija bei elektrokardiograma. Kartais esant poreikiui paskiriami ir kiti tyrimai. Širdies echoskopijos metu įvertinama širdies funkcija ir struktūra, o elektrokardiograma parodo širdies elektrinės veiklos būklę. Jei vaikas skundžiasi fizinio krūvio netoleravimu, jis objektyviai įvertinamas fizinio krūvio testu - veloergometrija arba bėgimo takelio testu. Intensyviai sportuojantiems vaikams apsilankyti pas vaikų kardiologą naudinga kas 2-3 m., o jei vaikas turi nustatytą širdies patologiją - patikros dažnumą individualiai skiria jį prižiūrintis specialistas.
Kūno kultūra socialiniuose tinkluose ir pavojai paaugliams
Šiuolaikinė „kūno kultūra" socialiniuose tinkluose daro didelį neigiamą spaudimą paaugliams. Paauglystės amžiuje kinta kūno formos, hormonai, išryškėja kompleksai. Paaugliai bando lygiuotis į socialinių tinklų žvaigždes ar atrastus savo idealus, kurie yra tik gražiai pateikiami reklaminiai veidai. Tuomet išorinis įvaizdis tampa prioritetu. Merginos atsisako maisto ir pradeda badauti, kad pasiektų tam tikras įsivaizduojamas kūno linijas, o vaikinai dėl geresnio įvaizdžio pradeda naudoti anabolinius steroidus. Paaugliai turi suvokti, kad trumpalaikio pripažinimo kaina yra per didelė - jūs atsisakote paties savęs, o sveikatos problemos gali lydėti visą likusį gyvenimą.
Dažnas anabolinių steroidų vartojimas gali pažeisti lytinę sistemą, inkstus ir kepenis, sutrikdyti širdies darbą, taip pat kyla piktybinių auglių susidarymo rizika, todėl šių preparatų sukeltų padarinių gydymas - ilgas ir sudėtingas. Lygiai taip pat pavojinga badauti siekiant numesti „antsvorį“, kuris dažnai merginų yra įsivaizduojamas, o ne realus. Brendimo laikotarpiu subalansuota mityba yra labai svarbi, tam tikrų medžiagų trūkumas susilpnina imunitetą, atsiranda energijos stoka, svaigsta galva, sunku susikaupti, atlikti kasdienius darbus, mokytis. Užsitęsęs badavimas gali peraugti į anoreksiją, sukelti depresiją, atsiskyrimą nuo bendraamžių ir dar didesnį nepasitenkinimą savimi dėl to, kad esant energijos stygiui sunku palaikyti įprastą gyvenimo tempą, įgyvendinti kitus, su svorio metimu, nesusisijusius tikslus.