Sportas su mažiausia traumų rizika: ką svarbu žinoti apie saugumą ir prevenciją

Mirtinos vaikų sportinės traumos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) sukėlė nerimą daugeliui šeimų dėl vaikų saugumo sportuojant. Nors sportas ir fizinė veikla yra itin svarbi vaikams, reguliarus judėjimas yra saugaus ir sveiko augimo dalis, svarbu žinoti apie galimą riziką ir imtis priemonių jai sumažinti.

Nerimą keliančios tendencijos

JAV duomenys rodo, kad žaidžiant amerikietiškąjį futbolą dažniausiai susižeidžia vaikai nuo 5 iki 14 metų. 2021 m. buvo pranešta apie 110 tūkst. tokio amžiaus vaikų traumų. Futbolas ir krepšinis taip pat turėjo didelę vaikų traumų riziką - atitinkamai užfiksuota 59 tūkst. ir 79 tūkst. traumų.

Nors bendras futbolą žaidžiančio jaunimo traumų skaičius nuo 2013 m. iki 2019 m. smarkiai sumažėjo, 2021 m. traumų skaičius vėl išaugo 20 proc., o 2022 m. - 12 proc. Šie duomenys rodo, kad JAV daugiau nei milijonas vaikų nuo 5 iki 14 metų buvo sužeisti sportuodami ir jiems prireikė skubios medicinos pagalbos.

Traumų priežastys ir prevencija

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ortopedas traumatologas Vytenis Adomaitis teigia, kad dažniausios traumos, pradėjus sportuoti, yra raumenų patempimas ar plyšimas, raiščių ar sausgyslių pažeidimas, o sunkiausios - lūžiai.

Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ kineziterapeutė Svetlana Zaikova atkreipia dėmesį į pagrindines pradedančiųjų sportuoti klaidas:

Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai

  • Netinkama apranga, avalynė, inventorius.
  • Nepasitarus su išmanančiu treneriu ar specialistu.
  • Treniruočių plano nebuvimas, dėl kurio pervargstama per pirmas treniruotes.
  • Apšilimo prieš treniruotę ir tempimo pratimų po fizinio krūvio nedarymas.

Asmeninis treneris Paulius Ratkevičius teigia, kad dažnai pradedantys sportuoti žmonės pervertina savo galimybes ir imasi pažengusiojo treniruočių programos, manydami, jog ji jiems tinka. Tačiau pradedantysis nėra pasiruošęs atlikti visų pratimų, o kai kurie yra net pavojingi naujokui. Taip pat jo kūnas nėra pasiruošęs gauti tokį krūvį, koks skiriamas ilgiau sportuojančiam žmogui.

Traumatologas V. Adomaitis įvardijo konkrečias ir turbūt didžiausias pradedančiųjų sportininkų klaidas: per didelis krūvis ir sportavimas be apšilimo.

Kaip išvengti traumų?

  • Pasitarkite su specialistu. Prieš pradedant bet kokią sporto šaką, svarbu atlikti išsamų fizinį vaiko ištyrimą ir atsižvelgti į šeimos sveikatos istoriją. Taip galima nustatyti tuos, kuriems kyla didžiausias pavojus.
  • Apšilkite prieš treniruotę. Prieš sportą reikia išjudinti sąnarius, raumenis, raiščius, nepatingėti atlikti paprastų tempimo-apšilimo pratimų.
  • Pradėkite nuo mažiau rizikingų pratimų. Mažiausiai pora pirmųjų sporto mėnesių rekomenduojama sportuoti tik su specialistu.
  • Neskubėkite didinti krūvio. Kiekvienas pradedantysis nori kuo greičiau pasiekti rezultatų, tad dažnai imasi pažengusiojo treniruočių programos, manydamas, jog ji jam tinka. Tačiau pradedantysis nėra pasiruošęs atlikti visų pratimų.
  • Nepamirškite poilsio. Subalansuotas poilsis yra lygiai taip pat svarbus, kaip ir sportas. Jei raumenys nėra pailsėję ir atsigavę po krūvio, papildomas fizinis krūvis neduos naudos. Pradedantiesiems rekomenduojama sportuoti tris kartus per savaitę kas antrą dieną.
  • Naudokite tinkamą įrangą. Pasirūpinkite tinkama apranga, avalyne ir inventoriumi.
  • Laikykitės saugos taisyklių. Jei sportuojate su dviračiu, riedučiais ar paspirtuku, dėvėkite šalmą ir kitas apsaugos priemones.

Ką daryti, jei įtariate traumą?

Traumatologas V. Adomaitis įvardijo atvejus, kai reikėtų sunerimti: jei sutrinka funkcija, t.y. negalite atlikti kažkokių judesių, psichologiškai jaučiama, kad galima pakelti daiktą, bet realiai nepavyksta, tuomet reikėtų kreiptis į specialistus, nes yra tikimybė, kad gali būti plyšęs raumuo. O jei tai paprastas patempimas, tuomet atliekamą paprastą judesį lydės šioks toks skausmas, tokiu atveju galima bandyti gydytis namuose. Tačiau, jei skausmas tęsiasi ilgiau kaip savaitę ar 10 dienų, būtinai reikėtų apsilankyti pas gydytoją.

Sporto šakos ir traumų rizika

Mokslininkai, remdamiesi duomenimis, surinktais nuo 2008 metų Pekino olimpinių žaidynių, nustatė sporto šakas, kuriose rizikos veiksniai patirti traumą yra didžiausi.

Traumingiausios olimpinės sporto šakos:

Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija

  1. BMX dviračių sportas - 34,38 proc.
  2. Taekwondo - 29,92 proc.
  3. Futbolas - 27,19 proc.
  4. Kalnų dviračių sportas - 22,44 proc.
  5. Boksas - 18,12 proc.
  6. Rankinis - 17,98 proc.
  7. Ledo ritulys - 16,55 proc.
  8. Sunkioji atletika - 15,86 proc.
  9. Vandensvydis - 14,03 proc.
  10. Lengvoji atletika - 13,04 proc.

Mažiausiai traumingos sporto šakos:

  1. Baidarių ir kanojų irklavimas - 2,23proc.
  2. Šaudymas - 2,24 proc.
  3. Irklavimas - 2,25 proc.
  4. Šaudymas iš lanko - 3,65 proc.
  5. Plaukimas - 3,78 proc.
  6. Dviračių sportas - 4,24 proc.
  7. Jojimo sportas - 4,73 proc.
  8. Stalo tenisas - 4,83 proc.
  9. Šiuolaikinė penkiakovė - 6,05 proc.

Galvos smegenų traumos

Galvos smegenų traumos yra neišvengiama aktyvaus gyvenimo būdo dalis. Vis dėlto, ne visos traumos yra vienodos, o kai kurios iš jų, ypač galvos smegenų traumos, gali turėti ilgalaikių liekamųjų reiškinių.

Galvos smegenų sukrėtimas priskiriamas prie lengvesnių traumų, tačiau tai nereiškia, kad jis nereikalauja dėmesio. Patyrus galvos smegenų sukrėtimą, visų pirma laikinai prarandama sąmonė, o žmogui iš atminties iškrenta laikotarpis, kuris buvo po traumos. Galvos smegenų sukrėtimui būdingas stiprus galvos skausmas, neretai pykinimas net iki vėmimo.

Kaukolės lūžis - labai rimta trauma, nes yra rizika, jog vaikui gali išsivystyti potrauminė epilepsija. Po tokios traumos žmogų kamuoja stiprūs galvos skausmai, taip pat yra tikimybė, kad gali pablogėti vaiko atmintis.

Tyrimai rodo, kad kai kurios galvos smegenų traumos, praėjus maždaug dešimčiai metų po įvykio, gali padidinti Alzheimerio ligos ar kito tipo demencijos riziką.

Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas

Kaip sumažinti traumų riziką?

  • Mažinkite kritimų riziką. Kritimai yra dažniausia galvos smegenų traumos priežastis vyresnio amžiaus asmenims. Todėl svarbu mažinti kritimų riziką namų aplinkoje: prižiūrėkite, kad nebūtų susiraičiusių kilimų, pakankamas apšvietimas ir kt.
  • Dėvėkite šalmą. Vaikams, važinėjantiems dviračiu, yra privaloma dėvėti šalmus.
  • Pasirinkite saugų greitį. Tinkamai įvertinkite kelio dangą. Jeigu važiuojate tamsiu paros metu, gal nepastebite, kur baigiasi šaligatvis.
  • Būkite atsargūs žiemą. Avėkite avalynę neslystančiais padais, eikite pamažu, mažais žingsneliais, laikykitės už turėklų, vengti slidžių paviršių.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kiekvieną galvos smegenų traumą patyrusį asmenį turėtų apžiūrėti gydytojas (tai būtina, jei nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę). Reikia įsidėmėti, kad atminties praradimo trukmė po patirtos traumos rodo traumos sunkumą. Taip pat reikia žinoti, kad galvos srityje esančioms žaizdoms būdingas gana smarkus kraujavimas.

Grįžimas į sportą po traumos

Grįžimas į sportą po traumos yra individualus procesas, priklausantis nuo traumos sunkumo, sportininko sveikatos būklės ir reabilitacijos sėkmės. Svarbu laikytis gydytojo ir reabilitologo rekomendacijų, kad išvengtumėte pakartotinės traumos.

tags: #sportas #turintis #maziausiu #traumu