Sportas Vaikams: Pratimai, Nauda ir Kaip Paskatinti Judėti

Sportas vaikams - tai ne tik fizinis lavinimas, bet ir visapusiškas asmenybės ugdymas. Šiame straipsnyje aptarsime sporto naudą vaikams, įvairias sporto šakas, tinkamą amžių pradėti treniruotes bei patarimus tėvams, kaip paskatinti vaikus aktyviai leisti laiką. Taip pat apžvelgsime mankštos svarbą vaikų smegenų vystymuisi ir įvairias iniciatyvas, skatinančias vaikų fizinį aktyvumą.

Įvadas

Šiuolaikiniame pasaulyje, kai technologijos užima vis didesnę vietą vaikų gyvenime, fizinis aktyvumas tampa ypač svarbus. Sportas ne tik stiprina sveikatą, bet ir moko disciplinos, komandinio darbo bei padeda ugdyti pasitikėjimą savimi. Aptarsime, kodėl sportas yra būtinas vaikams ir kaip tėvai gali padėti jiems atrasti mėgstamą sporto šaką.

Rankinis Vaikams

Rankinis - tai dinamiškas ir įtraukiantis komandinis sportas, kurio populiarumas tarp vaikų nuolat auga. Tai komandinė sporto šaka, kurioje dalyvauja dvi komandos po septynis žaidėjus (šeši aikštės žaidėjai ir vienas vartininkas). Žaidimo tikslas - įmesti kamuolį į priešininkų vartus, naudojant tik rankas (išskyrus vartininką). Rankinis reikalauja greičio, jėgos, ištvermės, koordinacijos ir strateginio mąstymo. Tai ne tik fizinis, bet ir protinis iššūkis.

Fizinė Nauda

Fizinio pajėgumo ugdymas: Rankinis lavina visą kūną. Treniruotės apima bėgimą, šuolius, metimus, gaudymą ir kitus judesius, kurie stiprina raumenis, gerina širdies ir kraujagyslių sistemą bei didina ištvermę. Koordinacijos ir pusiausvyros lavinimas: Reikalauja tikslios rankų ir akių koordinacijos, taip pat geros pusiausvyros, ypač metant kamuolį ar ginantis. Greičio ir reakcijos laiko gerinimas: Dinamiškas žaidimo pobūdis reikalauja greitų sprendimų ir momentinių reakcijų, todėl rankinis puikiai lavina šias savybes. Lankstumo didinimas: Įvairūs tempimo pratimai treniruočių metu padeda didinti lankstumą ir sumažinti traumų riziką.

Psichologinė ir Socialinė Nauda

Komandinio darbo įgūdžių ugdymas: Rankinis yra komandinis sportas, todėl vaikai mokosi bendradarbiauti, pasitikėti komandos draugais ir siekti bendro tikslo. Komandinis sportas veikia tik tuo metu, jei visi komandos nariai dirba kartu siekdami bendro tikslo - nesvarbu, ar tikslas būtų laimėti čempionatą, ar tiesiog laimėti kitas rungtynes. Socialinių įgūdžių lavinimas: Treniruotės ir varžybos suteikia galimybę bendrauti su bendraamžiais, užmegzti naujas draugystes ir išmokti spręsti konfliktus. Sporto veikla vaikams suteikia galimybę integruotis į bendruomenę. Jie gali dalyvauti sporto klubuose, komandinėse varžybose arba mokyklos sporto komandose. Pasitikėjimo savimi didinimas: Pasiekimai treniruotėse ir varžybose, naujų įgūdžių įgijimas ir komandos palaikymas didina vaiko pasitikėjimą savimi ir savo gebėjimais. Disciplinos ir atsakomybės ugdymas: Reguliarus treniruočių lankymas, taisyklių laikymasis ir atsakomybė už savo vaidmenį komandoje moko disciplinos ir atsakomybės. Komandinis sportas dažnai reikalauja didelio atsidavimo ir disciplinos. Sportas moko vaikams disciplinos ir atsakomybės jausmo. Norint pasiekti gerus sporto rezultatus, reikia nuolatinio laiko ir pastangų įdėjimo. Vaikai mokosi laikytis taisyklių, atidžiai klausyti trenerių, laikytis grafiko ir būti atsakingais už savo asmeninę pažangą. Streso mažinimas: Fizinis aktyvumas yra puikus būdas sumažinti stresą ir įtampą, o komandinio sporto džiaugsmas ir palaikymas padeda atsipalaiduoti ir pasikrauti teigiamos energijos.

Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai

Kognityvinė Nauda

Strateginio mąstymo lavinimas: Rankinis reikalauja strateginio mąstymo, planavimo ir greito sprendimų priėmimo žaidimo metu. Koncentracijos gerinimas: Žaidimo metu būtina nuolat sekti kamuolį, stebėti priešininkus ir komandos draugus, todėl rankinis gerina koncentraciją ir dėmesio sutelkimą. Problemų sprendimo įgūdžių ugdymas: Žaidimo metu nuolat kyla įvairių situacijų, kurias reikia greitai išspręsti, todėl rankinis lavina problemų sprendimo įgūdžius.

Optimalus Amžius Pradėti Rankinio Treniruotes

Nėra vieno teisingo atsakymo į klausimą, kada geriausia pradėti rankinio treniruotes. Tai priklauso nuo vaiko fizinio išsivystymo, jo susidomėjimo sportu ir konkrečios treniruočių programos. Tačiau, remiantis specialistų rekomendacijomis ir praktine patirtimi, galima išskirti keletą amžiaus grupių:

  • 6-8 Metų Amžius (Pradinis Lygis): Šiame amžiuje vaikai gali pradėti lankyti bendrojo fizinio parengimo treniruotes, kuriose susipažįsta su pagrindiniais judesiais, lavina koordinaciją ir pusiausvyrą. Šios treniruotės turėtų būti žaismingos ir įdomios, kad vaikai pamėgtų sportą. Konkrečios rankinio treniruotės šiame amžiuje gali apimti kamuolio gaudymo, metimo ir driblingo pratimus, tačiau svarbu vengti per didelio krūvio ir specializuoto treniravimosi.
  • 9-12 Metų Amžius (Pažengęs Lygis): Šiame amžiuje vaikai jau gali pradėti lankyti specializuotas rankinio treniruotes. Treniruotės turėtų apimti pagrindinių rankinio technikos elementų mokymąsi, taktikos pagrindus ir žaidimo taisykles. Svarbu atkreipti dėmesį į teisingą technikos atlikimą, kad būtų išvengta traumų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad treniruotės būtų įdomios ir motyvuojančios, kad vaikai nenustotų domėtis rankiniu.
  • 13 Metų ir Vyresni (Profesionalus Lygis): Šiame amžiuje vaikai jau gali pradėti treniruotis intensyviau ir siekti aukštesnių rezultatų. Treniruotės turėtų apimti individualų technikos tobulinimą, taktinį pasirengimą, fizinį stiprinimą ir psichologinį pasirengimą. Svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą mitybą ir poilsį, kad būtų išvengta pervargimo ir traumų.

Kaip Pasirinkti Tinkamą Rankinio Treniruočių Programą

Renkantis rankinio treniruočių programą vaikui, svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų:

  • Trenerio kvalifikacija ir patirtis: Svarbu pasirinkti trenerį, kuris turi tinkamą kvalifikaciją, patirtį ir gerą reputaciją. Geras treneris turėtų ne tik mokėti gerai žaisti rankinį, bet ir mokėti dirbti su vaikais, motyvuoti juos ir padėti jiems tobulėti.
  • Treniruočių programos turinys: Treniruočių programa turėtų būti gerai apgalvota ir atitikti vaiko amžių ir fizinį pasirengimą. Programa turėtų apimti ne tik technikos ir taktikos mokymąsi, bet ir fizinį stiprinimą, lankstumo didinimą ir traumų prevenciją.
  • Treniruočių sąlygos: Svarbu, kad treniruotės vyktų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Salė turėtų būti gerai apšviesta, vėdinama ir turėti tinkamą dangą. Taip pat svarbu, kad būtų tinkama įranga ir inventorius.
  • Atsiliepimai: Prieš pasirenkant treniruočių programą, verta pasidomėti kitų tėvų ir vaikų atsiliepimais apie trenerį ir programą. Tai gali padėti susidaryti išsamesnį vaizdą ir priimti teisingą sprendimą.
  • Vaiko norai ir interesai: Svarbiausia, kad vaikas norėtų lankyti rankinio treniruotes ir jam būtų įdomu. Jei vaikas verčiamas sportuoti, jis greičiausiai praras susidomėjimą ir nepasieks gerų rezultatų.

Patarimai Tėvams, Norintiems Paskatinti Vaikus Žaisti Rankinį

Jei norite paskatinti savo vaiką žaisti rankinį, štai keletas patarimų:

  • Pristatykite rankinį kaip įdomią ir smagią sporto šaką: Parodykite vaikui rankinio varžybas, papasakokite apie žymius rankininkus ir paaiškinkite, kodėl rankinis yra toks populiarus.
  • Leiskite vaikui išbandyti rankinį: Užregistruokite vaiką į bandomąją treniruotę arba leiskite jam pažaisti su draugais kieme.
  • Palaikykite vaiką ir skatinkite jį: Lankykitės treniruotėse ir varžybose, girkite vaiką už pastangas ir pasiekimus, net jei jis ne visada laimi.
  • Būkite pavyzdžiu: Jei patys sportuojate ir aktyviai leidžiate laiką, vaikas bus labiau linkęs sekti jūsų pavyzdžiu.
  • Nekelkite per didelių reikalavimų: Leiskite vaikui mėgautis sportu ir tobulėti savo tempu. Nespauskite jo siekti aukštų rezultatų per anksti.
  • Bendradarbiaukite su treneriu: Palaikykite ryšį su treneriu ir domėkitės vaiko pažanga. Išsakykite savo nuogąstavimus ir pasiūlymus.
  • Užtikrinkite tinkamą mitybą ir poilsį: Svarbu, kad vaikas gautų pakankamai maistinių medžiagų ir išsimiegotų, kad galėtų gerai treniruotis ir atsigauti po treniruočių.

Traumų Prevencija Rankinio Treniruotėse

Kaip ir bet kurioje sporto šakoje, rankinyje yra rizika patirti traumas. Tačiau, laikantis tam tikrų atsargumo priemonių, galima sumažinti traumų riziką:

Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija

  • Apšilimas: Prieš kiekvieną treniruotę ar varžybas būtina atlikti tinkamą apšilimą, kad būtų paruošti raumenys ir sąnariai. Apšilimas turėtų apimti tempimo pratimus ir lengvą kardio treniruotę.
  • Tinkama technika: Svarbu mokėti teisingai atlikti pagrindinius rankinio technikos elementus, kad būtų išvengta per didelio krūvio sąnariams ir raumenims.
  • Tinkama įranga: Svarbu naudoti tinkamą įrangą, pavyzdžiui, rankinio kamuolį, tinkamus batus ir apsaugas. JAKO sportiniai rūbai yra patikimas pasirinkimas tiems, kurie nori savo vaikus paruošti sportui. Jie ne tik elastingi ir priglunda prie odos, bet ir leidžia odai kvėpuoti, kai vaikas prakaituoja, kas yra labai svarbu siekiant išlaikyti komfortą ir išvengti sužeidimų. JAKO taip pat siūlo sportinę aprangą įvairioms sporto šakoms, nuo futbolo aprangos iki krepšinio aprangos, rankinio aprangos ir kitų.
  • Atsivėsinimas: Po kiekvienos treniruotės ar varžybų būtina atlikti atsivėsinimą, kad būtų atpalaiduoti raumenys ir sumažinta raumenų įtampa.
  • Poilsis: Svarbu leisti kūnui pailsėti ir atsigauti po treniruočių ir varžybų. Per didelis krūvis gali padidinti traumų riziką.
  • Mityba: Tinkama mityba yra svarbi raumenų atsigavimui ir stiprinimui.
  • Gerkite daug vandens: Dehidratacija gali padidinti traumų riziką.

Rankinis kaip priemonė ugdyti vaikus

Fizinis aktyvumas padeda tenkinti biologinį vaiko poreikį judėti, skatina motorikos vystymąsi, stimuliuoja organizmo augimą, gerina protinį ir fizinį darbingumą, stiprina sveikatą. Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas, sportavimas laisvalaikiu yra žinomi kaip fizinį pajėgumą, savijautą gerinantys ir sveikatą stiprinantys veiksniai. Sportas turi teigiamą poveikį vaikų emocinei ir psichologinei sveikatai. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, arba "laimės hormonų", išsiskyrimą, kurie pagerina nuotaiką ir sumažina stresą. Judrieji žaidimai - tai vaikui maloni veikla, kurioje jis elgiasi spontaniškai, pats numato žaidimo tikslus, suteikia jiems prasmę ir kontroliuoja šią veiklą. Labai vertingi bendram vaiko lavinimuisi: ugdo pagrindinių judesių (bėgimo, ėjimo, šuolių, metimų, daiktų nešimo ir kt.) motorinius įgūdžius, tobulina judesių koordinaciją, grūdina organizmą. Žaisdami galime klysti, rizikuoti ir pasimokyti iš savo klaidų. Formuojasi komandinio darbo įgūdžiai, ugdoma valia, lavinama vaizduotė. Sportas yra geras būdas užimti vaikus, tuomet jie neturi laiko nuobodžiauti ir užsiimti veikla, kuri ugdo blogus įpročius. Sportas skatina vaikus įgyti ilgalaikius sveikatos ir aktyvaus gyvenimo būdo įpročius. Jei vaikai nuo mažumės įsisavina reguliaraus fizinio aktyvumo įpročius, jie yra linkę ir suaugę gyventi sveikai ir aktyviai. Savaime suprantama, kad bet kokia sportinė veikla padeda jūsų vaikui išlikti fiziškai aktyviam. Fizinis pasyvumas ne tik padidina tikimybę sunkiai susirgti, bet ir neigiamai veikia psichinę sveikatą. Sportas gali padėti vaikams pagerinti koncentraciją ir mokymosi gebėjimus. Sportas moko jūsų vaikus priimti tolygiai tiek laimėjimus, tiek pralaimėjimus. Ir nors priimti laimėjimą yra daug lengviau psichologiškai nei susitaikyti su pralaimėjimu, svarbu, kad jūsų vaikas išmoktų kuo lengviau pereiti tą netekties jausmą ir judėti toliau. Sporto veikla moko vaikus būti įsipareigojusiems ir ištvermingiems. Norint pasiekti aukštus rezultatus, reikia pastovumo, kantrybės ir pastangų. Sportuodami vaikai išmoksta valdyti savo emocijas, veikti savo tikslų link ir nenusileisti sunkumams.

Gimnastika Vaikams

Gimnastikos būreliai - tai ne tik sportas, bet ir smagi bei naudinga veikla vaikams, padedanti lavinti judesius, stiprinti sveikatą ir ugdyti pasitikėjimą savimi. Nenuostabu, kad gimnastikos būreliai sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Be to, gimnastika turi daugybę skirtingų krypčių. Galima rinktis nuo klasikinės sportinės gimnastikos (būtent ją dažniausiai įsivaizduojame išvydę olimpinį gimnastų pasirodymą) iki estetiškos meninės gimnastikos ar net įspūdingos oro gimnastikos ore. Kaip nepasiklysti tarp visų šių pasirinkimų? Žemiau aptarsime populiariausias gimnastikos rūšis, jų skirtumus bei naudą vaikams. Gimnastika yra labai plati sporto šaka, apimanti įvairias disciplinas (kryptis). Kiekviena iš jų turi savo ypatybes, techniką ir žavesį. Gimnastikos būreliuose paprastai specializuojamasi į tam tikrą gimnastikos rūšį, todėl svarbu suprasti, kuo jos skiriasi, kad atrastumėte tinkamiausią variantą savo vaikui.

Gimnastikos Rūšys

  • Sportinė gimnastika: Tai populiariausia ir geriausiai žinoma gimnastikos forma. Ši disciplina apima pratimus ant įvairių įrenginių. Mergaitės varžybose atlieka pratimus ant buomo, lygiagrečių (dvikovių) skersinių, atraminiame šuolyje ir laisvųjų pratimų (grindų) aikštelėje, o berniukai varžosi ant skersinio, lygiagrečių, arklio (beržinio arklio), žiedų, atraminio šuolio ir laisvųjų pratimų. Sportinėje gimnastikoje didžiausias dėmesys skiriamas atletiškumui, jėgai ir preciziškai technikai. Sportinė gimnastika reikalauja didelės fizinės ištvermės ir jėgos. Vaikai lavina viso kūno raumenyną: rankų, kojų, liemens raumenis. Taip pat ugdoma pusiausvyra ir koordinacija - juk reikia išsilaikyti ant siauro buomo ar tiksliai nušokti ant žemės atlikus kelis suktukus ore. Ši gimnastikos rūšis išmoko vaikus disciplinos ir susitelkimo, mat kiekvienas pratimas turi būti atliktas labai tiksliai.
  • Meninė gimnastika: Tai grakšti, šokio ir sporto elementus jungianti disciplina, kurią dažniausiai renkasi mergaitės. Meninės gimnastikos pasirodymai vyksta ant grindų kilimėlio su muzikiniu fonu, o gimnastės atlieka pratimus naudodamos įvairius įrankius: juostą (kaspiną), lanką, kamuolį, kuokeles arba virvutę. Ši gimnastikos šaka labiausiai pabrėžia lankstumą, baleto elementus, plastikos grožį ir muzikalumą. Meninė gimnastika išsiskiria savo elegancija. Vaikai mokomi baleto pagrindų, todėl lavina laikyseną, graciją, mokosi judėti ritmingai. Labai akcentuojamas lankstumas - špagatai, mostai, gilūs atlenkimai yra kasdienė treniruočių dalis. Taip pat ugdoma rankų-akių koordinacija, nes reikia vikriai valdyti įrankius (mesti ir sugauti lanką ar kamuolį, sukti juostą ore ir pan.).
  • Akrobatinė gimnastika: Tai poromis arba grupėse atliekami įspūdingi gimnastikos pratimai. Šioje disciplinoje gimnastai ne tik atlieka akrobatinius elementus, bet ir kelia, laiko vieni kitus, sudaro „gyvas piramides“. Akrobatinės gimnastikos metu vaikai mokosi triukų, kuriems reikia porininko ar net kelių komandos draugų. Vieni gimnastai (dažnai mažesni, lengvesni) atlieka „skraidančių“ vaidmenį - juos meta į orą, jie lipa ant partnerių pečių ir pan. Kiti (dažnai vyresni, stipresni) būna bazės - jie išlaiko, pagauna, laiko ant savęs kitus. Todėl treniruotėse lavinama ne tik individuali jėga ir lankstumas, bet ir mokomasi sinchronizuoti judesius, ugdomas partnerių pasitikėjimas vienas kitu.
  • Oro gimnastika: Tai pratimai atliekami ore pasikabinus ant specialių juostų, hamakų, lanko ar kitų kabančių įrenginių. Vaikai mokosi įvairių triukų ore: suktis šilkinėse juostose, kabėti žemyn galva prisilaikant lanku, daryti kūlversčius ore laikantis už audinio ir pan. Oro gimnastikos metu visas veiksmas vyksta ore, keliant kūną virš žemės. Vaikams tai be galo smagu - kas gi nenorėtų pasisupti ant juostos po lubomis! Tačiau ši veikla reikalauja nemažai fizinės jėgos, ypač rankų, pečių ir kūno centro (pilvo, nugaros) raumenų stiprumo, nes vaikas turi išlaikyti savo kūno svorį ore. Treniruočių metu lavinamas lankstumas, nes daugelį pozicijų ore lengviau atlikti turint gerą sąnarių paslankumą. Taip pat ugdoma drąsa - pratimai atrodo ekstremaliai, todėl vaikai mokosi įveikti savo baimes, žinoma, prižiūrimi trenerių ir su saugos priemonėmis.

Gimnastikos Nauda Vaikams

Gimnastika vadinama sporto šakų „karaliene“ ne be priežasties - ji visapusiškai lavina augantį vaiko organizmą.

  • Fizinė stiprybė ir sveikata: Reguliarios gimnastikos treniruotės pastebimai sustiprina vaiko raumenyną. Atlikdami pratimus vaikai auginą jėgą rankose, kojose, liemenyje. Taip pat gerėja lankstumas - sąnariai tampa paslankesni, raumenys tampresni, o tai apsaugo nuo traumų ir padeda augant kūnui išlikti taisyklingos laikysenos. Gimnastikos pratimai gerina ir kaulų tvirtumą, koordinaciją bei bendrą fizinę ištvermę.
  • Judesių koordinacija ir kūno kontrolė: Gimnastika reikalauja puikios koordinacijos - vaikas turi tiksliai suderinti įvairias kūno dalis atlikdamas sudėtingus judesius. Laikui bėgant labai pagerėja pusiausvyra (pvz., išmokstama išstovėti ant buomo nesvyruojant) ir erdvinis suvokimas. Tyrimai rodo, kad net trumpas gimnastikos kursas gali akivaizdžiai pagerinti 4-9 metų vaikų lankstumą, koordinaciją ir kojų jėgą.
  • Pasitikėjimas savimi ir drąsa: Kiekvienas naujai išmoktas pratimas gimnastikoje - tai maža pergalė, kuri suteikia vaikui pasitikėjimo savo jėgomis. Pavyzdžiui, pirmą kartą padarytas kūlversčio apsivertimas ar nušoktas nuo aukštos atramos su trenerio pagalba vaikui parodo, kad jis pajėgus įveikti iššūkius. Gimnastika moko kantrybės ir atkaklumo - sudėtingi elementai neišmokstami per dieną, tad vaikas sužino, jog siekiant tikslo reikia įdėti darbo ir nepasiduoti, net jei iš pradžių nepavyksta.
  • Drausmė ir susikaupimas: Treniruotėse vaikai turi laikytis taisyklių, klausyti trenerio nurodymų, mokytis susikaupti prieš atliekant pratimą. Net ir patys judriausi mažyliai pamažu išmoksta nurimti, kai reikia, ir sutelkti dėmesį į užduotį. Gimnastikoje svarbi kiekviena detalė - pėdos padėtis, rankų laikysena, tad ugdoma disciplina bei atsakingumas.
  • Socialiniai įgūdžiai ir bendravimas: Nors dalis gimnastikos pasirodymų būna individualūs, treniruotės beveik visada vyksta grupėje. Vaikai bendrauja, mokosi dirbti komandoje (ypač akrobatinėje gimnastikoje ar komandinėse varžybose). Jie palaiko vieni kitus - ploja draugui atlikus sėkmingą šuolį, padrąsina, jei kas nepasiseka. Toks tarpusavio palaikymas kuria draugišką atmosferą - neretai gimnastikos salėje užsimezga tvirtos draugystės.
  • Kūrybiškumas ir saviraiška: Šis aspektas ypač ryškus meninėje bei oro gimnastikoje, kur judesys derinamas su muzika ir vaizduote. Vaikai per gimnastiką gali išreikšti save - savitą stilių, emocijas. Kuriant laisvą programą meninėje gimnastikoje ar atliekant oro akrobatikos improvizacijas, skatinamas vaikų kūrybiškumas, estetinis pojūtis.

Optimalus Amžius Pradėti Gimnastikos Treniruotes

Tėvams dažnai kyla klausimas: nuo kada galima leisti vaiką į gimnastikos būrelį ir ar skirtingoms gimnastikos kryptims galioja skirtingi amžiaus apribojimai?

  • Ankstyvas amžius (1-3 metai): Vos tik mažylis pradeda vaikščioti (maždaug nuo 1 metų) galima pradėti supažindinti jį su gimnastika žaidimų forma. Daugelyje sporto centrų yra vadinamosios „mama ir vaikas“ gimnastikos pamokėlės, kur tėvai mankštinasi kartu su 1-3 metų vaikais. Tokių užsiėmimų metu mažyliai mokosi paprastų dalykų: ropoti, ridentis, perlipti kliūtis, šokinėti ant minkšto pagrindo. Žinoma, tokio amžiaus vaikai treniruojasi žaisdami, o užduotys pritaikytos trumpam jų dėmesiui išlaikyti.
  • Ikimokyklinukai (3-6 metai): Maždaug nuo 3-4 metų dauguma vaikų jau gali lankyti atskiras gimnastikos pamokėles be tėvų pagalbos. Šiame amžiuje jie labai imlūs naujiems įgūdžiams, natūraliai lankstūs ir nebijo bandyti. Pratybos išlieka žaismingos, bet vaikai jau pradeda mokytis konkretesnių gimnastikos elementų: stovėti ant rankų prie sienos, atlikti paprastus šuoliukus ant batuto, išlaikyti pusiausvyrą einant mažuoju buomu ir pan. Būtent 4-6 metų vaikams dažnai formuojamos pradedančiųjų grupės sportinėje ar meninėje gimnastikoje. Specialistai teigia, kad ~5 metų sulaukęs vaikas jau pakankamai subrendęs sutelkti dėmesį ir mokytis gimnastikos pagrindų nuosekliau. Meninėje gimnastikoje ypač svarbu nepraleisti šio lankstaus amžiaus tarpsnio - mergaitės anksti pradėjusios lankyti meninę gimnastiką lengviau pasiekia reikiamą lankstumą, išmoksta baleto pagrindų.
  • Pradinukai (7-11 metai): Mokyklinio amžiaus vaikai (apie 6-11 m.) dažnai vadinami idealiais kandidatais gimnastikai. Jų kūnas jau pakankamai tvirtas, kad įvaldytų sudėtingesnius elementus, bet kartu vaikai lankstūs ir greitai perpranta naujus judesius. Šiame amžiuje galima pradėti ir sportinę, ir meninę, ir akrobatinę gimnastiką, net jei vaikas anksčiau nelankė gimnastikos - ugdymas pradedamas nuo pagrindų, o vaikai greitai pasiveja. Daugelis gimnastikos klubų šio amžiaus vaikams siūlo dažnesnes treniruotes (pvz., 2-3 kartus per savaitę), jei vaikas nori tobulėti sparčiau ar ruoštis varžyboms. Oro gimnastika dažnai pradedama būtent apie 7-8 metus, kai vaikas jau pakankamai koordinuotas ir stiprus saugiai kabėti ant įrangos ore.
  • Paaugliai (12 metų ir vyresni): Nors dauguma gimnastų pradeda jauname amžiuje, paaugliui taip pat nėra per vėlu įsilieti į gimnastiką, ypač jei tikslas - ne olimpinis medalis, o gera fizinė forma ir smagus hobis. Vyresni vaikai gali rinktis pradedančiųjų grupes, pritaikytas jų amžiui - pavyzdžiui, yra specialių gimnastikos treniruočių paaugliams, kur mažiau akcentuojamas lankstumas (kurio jie galbūt nebeturi tiek daug kaip mažyliai), bet daugiau jėgos pratimų, akrobatikos. Paaugliai gali išbandyti ir akrobatinę gimnastiką (tapti „baze“ mažesniems partneriams), trampoliną ar netgi gimnastinį parkūrą, jei yra tokia galimybė. Svarbiausia - jų pačių motyvacija ir noro lygis.

#

Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas

tags: #sportas #vaikams #pratimai