Gimnastika - tai ne tik fizinio lavinimo priemonė, bet ir sporto šakų grupė, apimanti specialiai parinktų ar sukurtų fizinių pratimų sistemas. Lietuvoje gimnastika turi gilias tradicijas ir turtingą istoriją, kurią verta prisiminti ir puoselėti. Šiame straipsnyje apžvelgsime gimnastikos raidą Lietuvoje nuo jos ištakų iki šių dienų, aptarsime svarbiausius įvykius, asmenybes bei iššūkius, su kuriais susiduria ši sporto šaka.
Gimnastikos Samprata ir Rūšys
Gimnastika (gr. gymnastikē < gymnazō - darau pratimus, mankštinuosi) - viena svarbiausių fizinio lavinimo priemonių, specialiai parinktų ar sukurtų fizinių pratimų sistema; sporto šakų grupė. Gimnastikos pratimai būna statiniai, susiję su didele raumenų įtampa tam tikru judesio momentu ar pozoje, ir dinaminiai (įvairūs mostai), reikalaujantys geros judesių koordinacijos. Jie padeda bendram fiziniam vystymuisi, lavina įvairius judėjimo įgūdžius, stiprina raumenų ar organų grupes, didina jėgą, koordinaciją, ištvermę, stiprina sveikatą.
Šiuo metu kultivuojama lavinamoji gimnastika (bendroji, higieninė, atletinė gimnastika, aerobika), taikomoji gimnastika (profesinė, sportinė taikomoji, gamybinė, gydomoji gimnastika) ir kaip sporto šaka (sportinė gimnastika, sportinė akrobatika, sportinė aerobika, šuoliai ant batuto, meninė gimnastika). Sportinė gimnastika apima pratimus ant gimnastikos prietaisų.
Gimnastikos ištakos ir raida pasaulyje
Gimnastikos pratimai buvo žinomi jau 3000 m. pr. Kr. Kinijoje ir Indijoje, kur jais buvo gydomos kai kurios ligos. Senovės Graikijoje gimnastika buvo svarbi fizinio ugdymo dalis, ypač rengiant karius ir jaunuolius olimpinėms žaidynėms. XVIII a. pabaigoje-XIX a. pradžioje formavosi nacionalinės gimnastikos sistemos - vokiečių, švedų, prancūzų ir čekų. XIX amžiuje atsirado įvairių ritmo ir plastikos mokyklų, kurios buvo vadinamos moterų gimnastika. 1881 m. buvo įkurta Europos gimnastikos federacija (FEG), o 1921 m. - Tarptautinė gimnastikos federacija (FIG). Nuo XIX a. pabaigos vyksta bendrosios gimnastikos festivaliai, o nuo 1950 m. juos organizuoja FIG. Nuo 1953 m. šie festivaliai vadinami Gimnaestrada ir vyksta kas 4 metus.
Gimnastikos Pradžia Lietuvoje iki II Pasaulinio Karo
Lietuvoje gimnastikos istorija siekia XX a. pradžią. Iki II pasaulinio karo gimnastika pagal užsienio gimnastikos sistemas buvo dėstoma įvairiuose kursuose ir gimnazijose. Kariuomenėje buvo atliekama Sakalų sistemos mankšta, vėliau paplito vokiečių gimnastikos sistema Turnen.
Taip pat skaitykite: Projektai bendruomenės gerovei
1922 m. gegužės 27 d. Karolio Dineikos ir Juozo Ereto iniciatyva įkurta Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGF). Šios organizacijos vienas pagrindinių tikslų buvo harmoningai plėtoti lietuvių kūno ir galimai dvasios pajėgas, atnaujinant tautiškąjį sportą. Vienas iš organizacijos kūrėjų, K. Dineika, propagavo racionalią kūno kultūrą, t. y. natūralius mankštos pratimus.
Klaipėdos krašte sporto sąjūdis prasidėjo anksčiau nei kitose Lietuvos dalyse. XIX a. viduryje čia įkurta Šaulių sąjunga, kuri buvo įregistruota kaip sporto organizacija. Klaipėdos sportininkai telkėsi į sporto organizacijas, siekdami susikurti sąlygas meistriškumui ugdyti. Seniausias tradicijas Klaipėdoje turi vandens sporto šakos - irklavimas ir buriavimas.
1938 m. Šaulių sąjungos šventėje Kaune surengtos pirmosios varžybos ant gimnastikos prietaisų.
Gimnastikos Raida po II Pasaulinio Karo
Plačiau sportinė gimnastika Lietuvoje pradėta kultivuoti nuo 1945 m., įsteigus Kūno kultūros institutą ir pradėjus jame rengti gimnastikos specialistus. 1945 m. įkūrus Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (LVKKI), buvo pradėta ruošti gimnastikos specialistus, rengti akrobatikos bei sportinės ir meninės gimnastikos varžybas. Šiame institute atsirado gimnastikos entuziastų, kurie ypač daug prisidėjo prie Lietuvos gimnastikos federacijos veiklos plėtros.
Pirmosios sportinės gimnastikos varžybos surengtos 1946 m. 1947 m. įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas. Pirmaisiais čempionais tapo M. Kogutas ir M. Samochvalova, abu atstovavę Lietuvos kūno kultūros institutui. Nuo 1947 m. rengiamos Lietuvos sportinės gimnastikos pirmenybės.
Taip pat skaitykite: Vaikų futbolo aprangos apžvalga
Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose kūrėsi sporto mokyklos, pradėtos rengti moksleivių spartakiados, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų čempionatai.
Pirmieji sportinės gimnastikos meistrai yra Elena Jurevičiūtė ir Algirdas Čėsna.
Lietuvos Gimnastai Tarptautinėse Arenose
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos gimnastikos federacijai 1992 m. įstojus į Tarptautinę gimnastikos federaciją (FIG), šalies gimnastams atsirado galimybė atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose.
Pasaulio čempionatuose dalyvavo Sergejus Rumbutis, Linas Gaveika, Julija Kovaliova, I. Kazdailevičiūtė, Laura Švilpaitė, Jelena Zanevskaja, olimpinėse žaidynėse dalyvavo J. Kovaliova (2000 m.), J. Zanevskaja (2008 m.), Rokas Guščinas ir L. Švilpaitė (2012 m.), Robertas Tvorogalas (2016 m.).
Svaresnių laimėjimų pasiekta 1967 m.: per VII SSRS tautų spartakiadą Juzefa Žurauskaitė (dabar Kindurienė) pateko į atraminių šuolių rungties finalą ir užėmė penktą vietą. 1982 m. Igoris Lebedevas tapo laisvųjų pratimų SSRS čempionu. 1992 m. Sergejus Rumbutis pasaulio čempionato pratimų ant lygiagrečių rungtyje liko devintas, o 2004 m. Linas Gaveika Europos čempionate tarp pratimų ant skersinio dalyvių buvo šeštas.
Taip pat skaitykite: Vyriška krepšinio apranga: tipai ir funkcionalumas
2019 m. R. Tvorogalas tapo II Europos žaidynių čempionu, o 2020 m. iškovojo didžiausią savo karjeros pergalę - triumfavo Europos čempionate pratimų ant skersinio rungtyje.
Žymiausi Lietuvos Gimnastai ir Treneriai
Lietuva didžiuojasi savo gimnastais ir treneriais, kurie pasiekė aukštų rezultatų tiek šalies, tiek tarptautinėse varžybose. Štai keletas žymiausių vardų:
- Dalia Kutkaitė - garsiausia Lietuvos gimnastė, 1982 m. absoliuti Europos meninės gimnastikos čempionė, 1983 m. pasaulio čempionato bronzinė prizininkė.
- Robertas Tvorogalas - Europos žaidynių ir Europos čempionas.
- Sergejus Rumbutis - pasaulio čempionato dalyvis, užėmęs 9 vietą pratimų ant lygiagrečių rungtyje.
- Linas Gaveika - Europos čempionato dalyvis, užėmęs 6 vietą pratimų ant skersinio rungtyje.
- Rokas Guščinas - olimpietis, dalyvavęs Londono olimpinėse žaidynėse.
- Elena Jurevičiūtė-Paulauskienė - pirmoji SSRS sporto meistrė Lietuvoje.
- Algirdas Čėsna - pirmasis sportinės gimnastikos meistras Lietuvoje.
- Juzefa Žurauskaitė-Kindurienė - SSRS spartakiados prizininkė.
- Igoris Lebedevas - SSRS čempionas.
Daugkartiniai Lietuvos čempionai: A. Čėsna, J. Plikaitis, N. Šarkis, I. Michailenko, V. Koblinecas, A. Marčenkovas, S. Miasnikovas, V. Šurpikas, I. Lebedevas, S. Rumbutis, M. Lesiukovas, K. Vorona, L. Gaveika, R. Guščinas, J. Izmodionovas, M. Minalgienė, M. Boruto, E. Jurevičiūtė-Paulauskienė, J. Žurauskaitė, I. Temelytė, J. Miliušytė, Z. Šeškevičiūtė, R. Sadauskaitė, S. Kravčenko, D. Bakaitė, V. Švedaitė, I. Spirgulėvič, N. Kovaliova, N. Zarauskaitė, J. Kovaliova, J. Zanevskaja.
Gimnastikos Disciplinos Lietuvoje
Lietuvos gimnastikos federacija (LGF) vienija septynis komitetus, atsakingus už skirtingas gimnastikos disciplinas:
- Moterų sportinė gimnastika: Apima laisvuosius pratimus, atraminius šuolius ir pratimus ant gimnastikos prietaisų.
- Vyrų sportinė gimnastika: Apima laisvuosius pratimus, atraminius šuolius ir pratimus ant gimnastikos prietaisų.
- Meninė gimnastika: Sudėtingos koordinacijos gimnastikos disciplina, kurią sudaro choreografijos ir akrobatikos pratimų deriniai, atliekami pagal muziką.
- Aerobinė gimnastika: Didelio intensyvumo pagrindinių aerobikos judesių ir sudėtingų jėgos, šuolių, lankstumo ir pusiausvyros pratimų kompleksas, atliekamas pagal vieno muzikos kūrinio ritmą.
- Sportinė akrobatika: Fizinių pratimų, grįstų kūno valdymu, lankstumu, vikrumu ir jėga, atlikimas.
- Šuoliai ant batuto ir akrobatinio takelio: Šuoliai ant batuto yra olimpinė gimnastikos disciplina, o šuoliai ant akrobatinio takelio - tai pratimai ant 25 metrų ilgio takelio.
- Gimnastika visiems: Fizinio aktyvumo sritis, apimanti įvairias gimnastikos, aerobikos ir šokio formas, pirmenybę teikiant sveikatingumui.
Sportinė Gimnastika
Sportinė gimnastika apima laisvuosius pratimus, atraminius šuolius ir pratimus ant gimnastikos prietaisų. Ji pirmoji Lietuvoje pradėjo savo veiklą - 1938-aisiais. Sportinė gimnastika šiuo metu kultivuojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Elektrėnuose. Iš viso treniruojasi apie 1300 gimnastų.
Meninė Gimnastika
Meninė gimnastika - tai sudėtingos koordinacijos gimnastikos disciplina, kurią sudaro choreografijos ir akrobatikos pratimų deriniai, atliekami pagal muziką. Meninė gimnastika, kaip ir sportinė, Lietuvoje pradėta kultivuoti LVKKI, 1948 m. buvo išleistos pirmosios meninės gimnastikos specialistės. Nuo 1950 m. meninės gimnastikos atstovės dalyvavo SSRS čempionatuose. Garsiausios gimnastės - Dalia Kutkaitė, Erika Meškauskaitė, Kristina Kliukevičiūtė, Fausta Šostakaitė. Meninė gimnastika šiuo metu kultivuojama Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Aerobinė Gimnastika
Į Lietuvą aerobinės gimnastikos pagrindus parsivežė Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytoja Joana Bartaškienė. Vėliau LVKKI dėstytoja Reda Baublienė į mūsų šalį parvežė amerikietiškosios aerobikos pagrindus. 1992 m. buvo surengtos pirmosios aerobinės gimnastikos varžybos - Lietuvos studentų pirmenybės. 1995 m. įkurta Lietuvos aerobikos federacija. Aerobinė gimnastika dabar kultivuojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Lazdijuose ir Visagine.
Sportinė Akrobatika
Lietuvoje pirmosios akrobatikos grupės įkurtos 1946 m. Kaune ir 1950 m. Vilniuje. 1948 m. įvyko pirmosios oficialios akrobatikos varžybos, o po poros metų Kaune - ir pirmasis šalies akrobatikos čempionatas. 1992 m. Lietuvos sportinės akrobatikos federacija buvo priimta į Tarptautinę federaciją. Sportinė akrobatika dabar kultivuojama Visagine, Vilniuje ir Utenoje.
Šuoliai ant Batuto ir Akrobatinio Takelio
Abi disciplinos į Lietuvą atkeliavo kartu su sportine akrobatika ir įsitvirtino Visagine.
Gimnastika Visiems
Nepriklausomybės metais bendrosios gimnastikos ir aerobikos propaguotojai susitelkė į visuomeninę organizaciją ir 2002 m. tapo Lietuvos bendrosios gimnastikos asociacija. 2010 m. asociacija pakeitė pavadinimą ir tapo „Gimnastika visiems“. Šis judėjimas dabar vienija sporto klubus, centrus, mokyklas ir didelį būrį entuziastų.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Šiandien Lietuvos gimnastika susiduria su nemažais iššūkiais. Vienas opiausių - sporto bazių ir kokybiško inventoriaus trūkumas. Tik Vilnius ir Kaunas turi specializuotas sportinei gimnastikai skirtas sales, nors sostinėje ji jau porą metų remontuojama. Kitos gimnastikos disciplinos sales nuomojasi mokyklose ir po kiekvieno užsiėmimo turi susukti kilimus, nes mokiniams tose salėse vyksta fizinio ugdymo pamokos.
Nepaisant to, Lietuvos gimnastikos federacija ir entuziastai treneriai bei sportininkai deda visas pastangas, kad gimnastika Lietuvoje klestėtų. Yra ugdoma pamaina kiekvienoje gimnastikos disciplinoje. Tikimasi, kad jaunimas pasieks olimpines aukštumas, tačiau tai priklauso ne vien nuo trenerio ir sportininko, bet ir nuo sudėtingo sporto mechanizmo, apimančio daug grandžių.
Lietuvos Gimnastikos Šimtmetis
Lietuvos gimnastikos federacija mini savo šimtmetį. Pasak federacijos prezidento Algimanto Gudiškio, šimtmetis žmogaus gyvenime - įspūdingas skaičius, o žvelgiant į sporto šakos raidą - branda. Šiam įspūdingam jubiliejui buvo pradėta rengtis nuo pavasario, kai buvo sudaryta darbo grupė.
A. Gudiškis teigia: „Nors gimnastikai jau 100 metų, bet ji nesensta, karta keičia kartą. Tačiau mūsų jaunimas kuria kitą istoriją. Keičiasi kartos, vieni kitus prisimename. Visi mato aplinkui, kad darbas vyksta daug energingiau. Tikimės ir dar vieno, kito gimnasto sėkmingo pasirodymo olimpinėje atrankoje. Dabar gimnastikoje - septynios disciplinos, jau formuojasi ir aštuntoji. Dar yra gatvės gimnastika, parkūras, kurios kol kas nėra mūsų federacijos narės.“
tags: #sportine #gimnastika #lietuvoje