Įžanga
Lietuvai, kaip ir bet kuriai save gerbiančiai valstybei, reikalingas nacionalinis stadionas, moderni sporto infrastruktūra su futbolo aikštėmis, lengvosios atletikos maniežais, universaliomis arenomis ir sporto muziejumi. Tačiau Vilniuje šio projekto įgyvendinimas jau daugiau nei tris dešimtmečius skendi nesėkmių, nesibaigiančių planų keitimų ir skandalų liūne. Ši istorija pretenduoja tapti ilgiausio nacionalinio stadiono statymo rekordu.
Aukso amžius ir gimusi idėja
Devintajame dešimtmetyje Lietuvos futbolas išgyveno pakilimą. To meto žvaigždės, tokios kaip A. Narbekovas, V. Jurkus ir treneriai B. Zelkevičius bei A. Liubinskas, įkvėpė viltis ir ambicijas. Būtent tada, 1987 m., gimė idėja statyti naują nacionalinį stadioną Šeškinėje.
Nesėkmių virtinė
Nuo 1987 m. prasidėjo nesibaigiantis procesas, kurį lydi nesėkmės, projektų kaitaliojimai, pinigų švaistymas ir įtarimai dėl neteisėto jų įsisavinimo. Per tą laiką Vilniaus valdžia pradėjo stadiono statybą parduodama dalį sklypo „Vilniaus prekybai“, tikėdamasi už gautas lėšas užbaigti projektą. Tačiau sporto objektai ir toliau buvo pardavinėjami arba griaunami, o jų vietoje statomi gyvenamieji namai, viešbučiai ar biurai. Pavyzdžiui, buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje dabar stovi UAB „Hanner“ pastatai, nors pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą ten turėtų būti stadionas.
Abejonės dėl gigantiško komplekso
Kyla klausimas, ar Vilniui iš tiesų reikia vieno didžiulio komplekso, kuris apsunkintų transporto, mikrorajonų gyventojų susisiekimą su miesto centru ir parkavimo problemas. Be to, „BaltCap“ ir Š. Stepukonio skandalas pakirto visuomenės pasitikėjimą projekto skaidrumu.
Koncesijos sutartis ir nauji iššūkiai
2021 m. spalio 8 d. pasirašyta koncesijos sutartis su „BaltCap“ dėl koncesininko veiksmų tapo teisiškai negaliojanti. Naujo mero V. Benkunsko užmojai padidinti užsakovų darbų apimtis ir statybos darbų kainą iki 158,5 mln. eurų kelia abejonių dėl projekto įgyvendinimo. Taip pat abejotinas reikalavimas sutrumpinti atsiskaitymo už statybos darbus terminą iki 2 metų, kai nuo statybos pradžios prabėgo 37 metai.
Taip pat skaitykite: NFA Stadiono atsiradimo istorija
Vienintelis teisingas kelias
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, vienintelis teisingas sprendimas - nutraukti sutartį su „BaltCap“, pasiimti draudimo kompensavimo laidavimą ir reikalauti sumokėti sutartyje numatytą baudą už jos nevykdymą. Tada reikėtų priimti teisės aktus, suteikiančius projektui nacionalinį statusą, įpareigoti Vyriausybę per trumpiausią laiką išnagrinėti nacionalinės sporto infrastruktūros Vilniuje sukūrimo planus ir prisiimti atsakomybę už tokios infrastruktūros pastatymą. O Vilniaus miesto savivaldybės ir „BaltCap“ istoriją turėtų ištirti valstybės kontrolė, audito institucijos ir teisėsaugos pareigūnai.
Kitų miestų pavyzdys
Tuo tarpu kitų miestų - Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Alytaus savivaldybės sugebėjo pasirūpinti, kad Europos krepšinio čempionatui būtų pastatytos modernios krepšinio arenos, kurios sėkmingai naudojamos ne tik sportui, bet ir kultūriniams renginiams. Stadionai, baseinai ir sporto salės buvo statomi ir kituose miestuose.
Daugiafunkcinio sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo programa
Susipažinus su Vilniaus m. savivaldybės Daugiafunkcinio sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo programa, kyla klausimų dėl Vilniaus m. vadovų veiksmų. Vietoj to, kad būtų pratęsta prieš 30 metų pradėto Nacionalinio stadiono statyba, kuriai nuo 2007 m. spalio iki 2008 m. jau buvo skirta lėšų, nuspręsta įgyvendinti naują projektą.
Pagal programą planuojama statyti:
- Vaikų darželis (ne mažiau kaip 300 vaikų)
- Kultūros ugdymo centras ir biblioteka
- Komunikacijos ir informacijos centras ir biblioteka
- Intelektinio ugdymo patalpos
- Neformaliojo ugdymo veiklai skirta sporto infrastruktūra (4 universalios sporto salės, meninės gimnastikos salės, bokso, imtynių ir fizinio pasirengimo salės)
- 1 lengvosios atletikos stadionas
- Administracinės, sandėliavimo patalpos
- 2 futbolo aikštės
- 1 lengvosios atletikos (futbolo) aikštė
- Sporto muziejus
- Viešųjų kultūros ir sporto renginių infrastruktūra (stadionas, ne mažiau kaip 15.000 stacionarių vietų)
Tačiau kyla abejonių dėl šio projekto realumo ir pagrįstumo. Pavyzdžiui, 300 vietų vaikų darželis planuojamas teritorijoje, kurioje yra du prekybos centrai ir projektuojami stadionai, šalia intensyvaus autotransporto magistralės, o tai neatitinka saugumo ir sanitarinių reikalavimų. Be to, nesuvokiamas ir nepagrįstas 56 tūkst. kv. m atvirų ir uždarų sportinių įrenginių plotas.
Taip pat skaitykite: Tradicinis sportas Graikijoje
Kreipimasis į valdžią
Netekę kantrybės ir vilčių, gyventojai kreipėsi į aukščiausią šalies valdžią - Prezidentę, Seimo pirmininką ir Vyriausybės premjerą - prašydami atkreipti dėmesį į Nacionalinio stadiono problemą. Tačiau po Seimo Jaunimo ir sporto komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas šis klausimas, situacija iš esmės nepasikeitė.
Koncesijos sutartis ir jos trūkumai
2019 m. gruodžio mėn. Vilniaus miesto taryba pritarė Nacionalinio stadiono koncesijos sutarčiai. Tačiau sutartyje numatyta, kad koncesininkas per trejus metus pastato objektą, o po to dar 22 metus jį eksploatuoja. Pagrindinis sutarties trūkumas yra tas, kad joje koncesininkui palikta galimybė pasitraukti iš projekto sumokėjus santykinai nedidelę baudą.
Kreipimasis į Prezidentą
Prasidėjus judėjimui viešoje erdvėje, gyventojai dar kartą kreipėsi į aukščiausią valdžią ir 2020 m. sausio 20 d. įteikė „Kreipimąsi dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje“ Lietuvos Respublikos Prezidentui.
Vyriausybės pozicija
2006 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 755 buvo numatyta, kad Nacionalinio stadiono statyba turi būti tęsiama pagal 2007 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. Projektas yra, Vyriausybė žada finansuoti.
Dabartinė situacija
Pagal paskutinį variantą numatoma 15 sporto objektų, lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, viso už 155,9 mln. eurų. Projekto koncesininkas „Axis Industries“ ir partneriai „Cloud architektai“ uždarai vykdė projektavimo darbus, retkarčiais parodydami spaudoje naujas stadiono vizualizacijas. Vienoje jų - dvi futbolo aikštės, užduotyje po 125 m x 170 m, ant stogo, nes netelpa sklype.
Taip pat skaitykite: Atostogos Aukštaitijos nacionaliniame parke
tags: #nacionalinis #futbolo #stadionas