Viršuliškės - Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurės vakarus nuo miesto centro. Šis rajonas ribojasi su Karoliniškių, Justiniškių, Šeškinės ir Pilaitės mikrorajonais, turintis seniūnijos statusą. Vietovės pavadinimas kilęs iš kaimo pavadinimo, kuris XVIII a. dokumentuose minimas lenkiškai - Wierszuliszki. Priesaga „-iškės“ leidžia manyti, kad Viršuliškės galėjo egzistuoti jau XVI a. ar dar anksčiau. Šiandien Viršuliškės yra dinamiškas Vilniaus rajonas, kuriame dera gyvenamieji namai, verslo centrai, kultūros objektai ir sporto arenos.
Viršuliškių istorija
Seniau buvęs Viršuliškių kaimas prie Vilniaus buvo prijungtas 1969 m. Mikrorajono statybos projektą 1973 m. parengė architektai Birutė Kasperavičienė ir Juozas Zinkevičius. Daugiaaukščiai namai pradėti statyti 1975 m. Viršuliškių statyba turėjo padėti spręsti vilniečių butų problemas. Rajonas buvo kuriamas kaip vientisas gyvenamasis kompleksas, sudarytas iš stambiaplokščių namų, kurie buvo jungiami į lanko formos grupes, jungiant juos ažūrinėmis plokštėmis.
Architektūra ir svarbūs objektai
Be pagrindinės mikrorajono gatvės - Viršuliškių - yra dar Ozo, Č. Sugiharos, Tujų, Ąžuolyno ir kt. Seniūnijos teritorija užima 2,5 km2 plotą. Viršuliškėse yra svarbių visuomeninių, kultūrinių, sporto ir poilsio objektų. Čia stovi 16-os aukštų pastatas - Spaudos rūmai (Laisvės pr. 60), pastatyti 1983-1986 m. Tragiškų 1991 m. Sausio 13-osios įvykių dienomis juos buvo užgrobę ir apšaudė sovietų kariuomenė. Dabar čia patalpas nuomojasi įvairios įmonės. 2007 m. prie Spaudos rūmų pastatyti dar du 23 aukštų gyvenamieji pastatai, vadinami „Viršuliškių porele“. 2014 m. duris atvėrė modernus 21 aukšto verslo centras „Grand Office“ (Viršuliškių skg. 34). Šis pastatas yra vienas aukščiausių administracinių pastatų Vilniuje.
Ant kalvelės, prie parko, stovi moderni Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia (Matulaičio aikštė 3). Tai pirmoji šventovė, pastatyta Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę. 1990 m. pradėti statyti parapijos namai ir koplyčia. Iš pradžių būsimos bažnyčios vietoje buvo pastatytas ąžuolinis kryžius. 1991 m. prasidėjo Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios statyba. Bažnyčios architektūrinis sprendimas paremtas tradicinio gotikos stiliaus interpretacija.
Sporto arenos ir laisvalaikio zonos
2002 m. pastatyta Vilniaus pramogų arena (Ąžuolyno g. 9). Šalia yra universali sporto arena „Sportima“, kurioje vyksta įvairių sporto šakų varžybos, tarptautiniai sporto renginiai, taip pat 2008 m. atidaryta „Vito Gerulaičio vardo teniso akademija“. Ledo arenos ir teniso aikščių kompleksą supanti parko ir kapinių žaluma izoliuoja jį nuo gretimų tranzitinių gatvių triukšmo.
Taip pat skaitykite: Viršuliškių sporto centras
Nuo šiol vilniečiai ir miesto svečiai nebegalės skųstis pramogų stygiumi sostinėje. Šią savaitę įvyko oficialus didžiausio Baltijos šalyse laisvalaikio ir pramogų centro „Moonplay“ atidarymas. Jame - daugybė visai šeimai skirtų pramogų ir aktyvaus laisvalaikio leidimo būdų.
Šią savaitę pramogų centrą išbandė pirmieji lankytojai. Jie vieni pirmųjų turėjo galimybę įvertinti amerikietiškų riedučių areną, batutų parką, padelio teniso akademijos aikštynus, virtualios realybės kambarius, susipažinti su šokių studijos veikla, pašokinėti ant pripučiamų batutų ir išbandyti kitas pramogas.
Laisvalaikio ir pramogų centras įsikūrė Viršuliškėse vietoj buvusio prekybos centro „Prisma“. Jį galima pasiekti vakariniu aplinkkeliu, Pilaitės prospektu. Pastatą įsigijusi bendrovė „Despecto“ norėjo tipinį prekybos centrą prikelti naujam gyvenimui - po vienu stogu suburti visai šeimai tinkančių pramogų operatorius. Visas pastatas skirtas naujoms veikloms, hobių paieškoms ir kokybiškam laiko leidimui.
Ypatingo susidomėjimo renginyje sulaukė padelio teniso akademija. Tai - didžiausia padelio arena Baltijos šalyse: po vienu stogu veikia 6 sporto šakos aikštelės. Padelio tenisas kol kas dar yra naujiena mūsų šalyje.
Želdynai ir skulptūros
Mikrorajonas išsidėstęs abipus Laisvės prospekto, neaukštomis kalvomis ir slėniais išraižytoje, nuo Žvėryno miško plotu atskirtoje vietoje. Viršuliškių teritorijoje yra ir keletas nedidelių miško lopinėlių. Vienas jų yra Lūžių parko zonoje. Parke Lietuvos socialdemokratų partijos nariai, minėdami partijos 110-ąsias įkūrimo metines, pasodino 110 ąžuolų giraitę, kurią tvarko ir papildo naujais medeliais.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
1990 m. prie Viršuliškių seniūnijos pastato (Viršuliškių g. 34) buvo pastatyta dekoratyvinė skulptūra „Giesmė“ (skulpt. Vladas Kančiauskas). 2000 m. Prie Spaudos rūmų (Laisvės pr. 60) 1992 m. buvo atidengta JAV gyvenančios lietuvių menininkės Elenos Urbaitytės-Urbaitis Vilniaus miestui dovanota ir jos lėšomis pastatyta skulptūra „Erdvės skrydis“. 2015 m. gegužės 21 d. Viršuliškėse, prie komercinio komplekso „Grand office“ (Viršuliškių skg. 34), Suomijos ambasados ir lietuvių architekto Gintaro Čaikausko biuro iniciatyva atidengta skulptūra „Suomis“ (skulpt.
Kapinės
Viršuliškėse yra trejos kapinės. Šalia Pilaitės prospekto yra nedidelės senojo Viršuliškių kaimo kapinės (Viršuliškių skg. 78), uždarytos prieš kelis dešimtmečius. Žinoma, kad jose buvo laidojama nuo XIX a. pab. iki šių dienų. Senose Viršuliškių kapinėse yra išlikę antkapinių paminklų, medinių kryžių su užrašais lenkų kalba. Sudervės žydų kapinėse pradėta laidoti apie 1968 m. Į šias kapines iš panaikintų Vilniaus žydų kapinių (Olandų g.) buvo perkelti garsiojo Vilniaus Gaono ir jo artimųjų, taip pat - daktaro Aiskaudos prototipo, gydytojo Cemacho Šabado, rašytojo Šmuelio Josifo Fino ir kitų žymiųjų žydų palaikai. Čia taip pat yra grafo Valentino Potockio (vadinto Ger Cedeku - teisiuoju atsivertėliu), kuris atsisakė krikščionybės ir priėmė judaizmą, kapas. Skirtingai nuo žydų kapinių, Sudervės viešosios kapinės dar nėra sulaukusios tyrėjų dėmesio. Jose pradėta laidoti maždaug nuo 1968 m. Čia taip pat yra palaidota keletas Lietuvoje žinomų žmonių: elektrochemikas Algimantas Levinskas, mokytojas Aleksandras Karužas, dailėtyrininkas Edvardas Pranckūnas, skulptorius Steponas Šarapovas, rašytoja Danutė Žilaitytė, žurnalistas Ramūnas Bradūnas ir kt.
Dabartis ir ateitis
Suomijos koncernui priklausanti viena didžiausių statybos paslaugų grupių Lietuvoje AB „YIT Kausta“ užsimojo pakeisti sostinės rajono Viršuliškių veidą. Tarp Spaudos rūmų ir Pilaitės ji ketina įgyvendinti didžiulio prekybos centro, 21 aukšto biurų pastato ir kelių mažaaukščių gyvenamųjų namų komplekso projektą. Pagal sumanymą, projekto išskirtiniu akcentu turėtų tapti jau kitąmet iškilsiantis 21 aukšto daugiau nei 81 metro aukščio ir 10.000 m² ploto biurų pastatas „Grand Office“. Projekto autoriai architektai G.Čaikauskas ir M.Šejnickis šį kompleksą vadina pionieriumi - esą daugiaaukščiai pastatai, priešingai nei iki šiol, dygs nedarkydami miesto peizažo.
Viršuliškės šiandien yra modernus ir sparčiai besivystantis Vilniaus rajonas, kuriame patogu gyventi, dirbti ir leisti laiką. Čia gausu sporto arenų, laisvalaikio centrų, žaliųjų zonų ir kultūros objektų, todėl kiekvienas gali rasti sau tinkamą užsiėmimą.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
tags: #sporto #arena #virsuliskes