Įvadas
Švietimas - tai veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Švietimas, kaip asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas, grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą - darnų ir solidarų, valstybės - pažangų ir saugų. Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą.
Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta nuolatinės reformos sporto sektoriuje, o vienas iš reikšmingiausių žingsnių buvo Sporto departamento prijungimas prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMSM). Šis sprendimas sukėlė daug diskusijų ir nuogąstavimų, o sporto bendruomenė pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni tikėjosi, kad tai pagerins jaunimo fizinį pasirengimą ir sporto finansavimą, o kiti baiminosi, kad sportas taps tik „penkta koja“ švietimo sistemoje.
Švietimo sistemos raida Lietuvoje
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo švietimo sistemos reforma. Pertvarkyta švietimo valdymo struktūra (ministerija, savivaldybių švietimo skyriai ir kita), bendrojo ugdymo (iki 2011 bendrasis lavinimas), profesinių (profesinis mokymas), aukštesniųjų (aukštesnioji mokykla) ir aukštųjų mokyklų sistema. Buvo priimti Švietimo įstatymai, reglamentuojantys įvairius švietimo aspektus - nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo.
Švietimo sistema Lietuvoje nuolat kinta, siekiant užtikrinti kokybišką ir prieinamą išsilavinimą kiekvienam piliečiui.
Ikimokyklinis ugdymas
Švietimo įstatyme nustatyta, kad vaikams nuo gimimo iki 6 metų teikiamas ikimokyklinis ugdymas, apimantis neprivalomus vaikų lopšelius-darželius, vaikų darželius (1-6 metų vaikams), vaikų darželius-mokyklas (ikimokyklinio ugdymo grupės gali būti steigiamos mokyklose ir kitose įstaigose, pvz., kaimų daugiafunkciuose centruose). Nuo 2016 teikiamas vienmetis privalomas priešmokyklinis ugdymas vaikų darželiuose, darželiuose-mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinėse grupėse vaikams, tais kalendoriniais metais sukakusiems 6 metus (tėvų ar globėjų prašymu ir tam tikrai komisijai įvertinus vaiko gebėjimus, priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, bet ne jaunesniam kaip 5 metų vaikui).
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Bendrasis ugdymas
Lietuvoje mokomasi pagal 12 metų trunkančią bendrojo ugdymo programą. Iki bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos buvo keturmetė pradinė (7-11 metų vaikams), trimetė žemesnioji (11-14 metų), dvimetė aukštesnioji (14-16 metų) pagrindinės mokyklos pakopos ir dvimetė vidurinė (16-18 metų) mokykla. Pradinis ugdymas (po pertvarkos taip pat) apėmė mokyklą-darželį, pradinę mokyklą. Pagrindinė mokykla galėjo būti šešiametė pagrindinė, dešimtmetė pagrindinė (kartu su pradinėmis klasėmis) arba dvylikametė vidurinė (kartu su pradine ir dešimtmete mokykla). Vidurinis ugdymas apėmė dvylikametę vidurinę (vykdė pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas), aštuonmetę vidurinę (vykdė pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas), dvimetę vidurinę mokyklą, gimnaziją ir keturmetę profesinę mokyklą (į ją buvo priimami ne jaunesni nei 14 metų mokiniai, baigę žemesniąją arba aukštesniąją pagrindinės mokyklos pakopą).
Profesinis mokymas
Pagal Profesinio mokymo įstatymą Lietuvoje profesinis mokymas yra pirminis (tik formalusis) ir tęstinis (formalusis ir neformalusis). Formalųjį pirminį profesinį mokymą asmenims nuo 14 metų, turintiems pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, t. p. specialiųjų poreikių ar neturintiems vidurinio arba pagrindinio išsilavinimo asmenims (profesinėje mokykloje kartu su kvalifikacija galima įgyti ir pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą) teikia profesinės mokyklos. Formalųjį tęstinį profesinį mokymą asmenims, jau turintiems kvalifikaciją, bet norintiems ją tobulinti ar įgyti kitą kvalifikaciją, teikia darbo rinkos mokymo centrai, pirminio profesinio mokymo programas įgyvendinančių įstaigų suaugusiųjų mokymo skyriai, aukštosios mokyklos, įmonės ir kitos organizacijos.
Aukštasis mokslas
Nuo 1991 studijos aukštosiose mokyklose yra universitetinės ir koleginės. Studijos yra trijų pakopų: pirmoji - 4 metų (profesinio bakalauro studijų programas vykdo kolegijos, pirmosios pakopos bakalauro - universitetai), antroji - 2-3 metų (vykdo universitetai), trečioji - 3-4 metų (doktorantūra, meno aspirantūra; vykdo universitetai arba universitetai su mokslinių tyrimų institutais).
Sporto departamento prijungimo prie ŠMSM priežastys ir tikslai
Oficialiai teigiama, kad Sporto departamentas buvo prijungtas prie Švietimo ir mokslo ministerijos siekiant pagerinti bendrą fizinį jaunimo paruošimą. Tikėtasi, kad tai leis efektyviau integruoti sportą į švietimo sistemą, užtikrinti didesnį fizinio ugdymo prieinamumą ir skatinti sveiką gyvenseną tarp jaunimo.
Tačiau, pasak kritikų, prijungimas galėjo būti motyvuotas ir finansiniais sumetimais - siekiant „užkamšyti“ švietimo sektoriaus finansavimo spragas sporto sąskaita. Taip pat teigiama, kad ministerija Sporto rėmimo fondo pinigų dalybas įsuko į tokią biurokratinę karuselę, kad darbo turi visi - ir STT, ir prokurorai ir net teismai.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Sporto bendruomenės nuogąstavimai ir kritika
Sporto bendruomenė išreiškė didelį susirūpinimą dėl Sporto departamento prijungimo prie ŠMSM. Buvo baiminamasi, kad sportas taps prioritetu tik popieriuje, o realybėje bus nustumtas į šalį.
Finansavimo problemos
Viena iš pagrindinių problemų, kurias įvardijo sporto atstovai, yra finansavimo klausimas. Teigiama, kad prie ministerijos prijungus Sporto departamentą, atsirado papildoma kišenė sporto sąskaita užkamšyti švietimo sektoriaus finansavimo spragas.
Lietuvos asociacijos „Sportas visiems" prezidentas Algis Bronislovas Vasiliauskas teigė, kad 2019 metais iš sporto rėmimo fondo finansavimo negavo ne vieną veiklos dešimtmetį skaičiuojančios organizacijos. Daugiau kaip 20 pareiškėjų, gavusių finansavimą 2019 metų veiklai, pinigų atsisakė.
Taip pat kritikuojama, kad sprendimai dėl finansavimo priimami liepos-rugpjūčio mėnesiais, o apie kai kuriuos sprendimus sužinoma tik rugsėjį, kai metai eina į pabaigą.
Biurokratizmas ir korupcija
Sporto bendruomenės atstovai teigia, kad Sporto rėmimo fondo pinigų dalybas ministerija įsuko į tokią biurokratinę karuselę, kad darbo turi visi - ir STT, ir prokurorai ir net teismai. Biurokratinis administravimo procesas kainuoja brangiai, o visa energija išleidžiama „švilpukui".
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Taip pat pasigirsta kaltinimų korupcija. Teigiama, kad šimtus tūkstančių eurų pradėjo gauti jogos mokytojai, rusiškų automobilių propaguotojai, kiti „nišinių" sporto šakų entuziastai, kuriems padeda lėšas įsisavinti naujai įsisteigusios ir viceministrei K.Tiesnesytei žinomos projektų rašytojų komandos.
Sporto politikos neaiškumas
Kritikuojama, kad Lietuvoje nėra aiškios sporto politikos. Pasak A.B.Vasiliausko, visa sporto politika yra atskiri pinigų aruodai. Kas juos skirsto, tas ir yra atsakingas. Bet ne už politiką, o tik už skirstymą! Todėl, kad niekas nenori už sporto ir fizinio aktyvumo plėtojimo rezultatus ATSAKYTI.
Taip pat teigiama, kad valstybė neturi reguliuoti, nes yra demokratija, valstybė tik duoda, nuolatos didina išlaidas ir negali nieko reikalauti? Manau, turi ir privalo, jei finansuoja, nes federacijos ir sporto organizacijos, mokyklos pačios nepasirengs tokiam darbui tinkančių kūno kultūros mokytojų, trenerių, sporto specialistų.
Fizinio aktyvumo mažėjimas
Sporto bendruomenė atkreipia dėmesį, kad žmonių, ypač jaunimo, gretos sporte retėja kasdien, treneriai sensta, naujų neugdome. O apie sporto šakų, kurios suburia mases, rėmimą jau nebėra ką ir kalbėti.
Taip pat teigiama, kad Lietuvoje, kur moksleiviai įnikę į išmaniuosius telefonus ir kompiuterius, brandos atestate net nėra fizinės kultūros įvertinimo pažymio.
Alternatyvūs pasiūlymai ir vizijos
Seimo Jaunimo ir sporto komisijos narys Artūras Skardžius mano, kad Sporto departamentas turėjo būti prijungtas prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM), turinčios milijardinį biudžetą. Juolab kad šauktinių fizinis pasirengimas neatlaiko jokios kritikos.
Taip pat siūloma sukurti aiškią, vieną visą sportą kuruojančią instituciją su aiškia atsakomybe, kuri apimtų viską - nuo fizinio aktyvumo iki aukšto meistriškumo, kuri vienoje sistemoje valdytų visus duomenis, finansus, reikalavimus kokybei ir perspektyvai.
Švietimo įstatymas ir jo svarba sportui
Švietimo įstatymas reglamentuoja ne tik bendrąsias švietimo nuostatas, bet ir atskirus ugdymo lygius bei sritis, įskaitant ir fizinį ugdymą. Įstatymas užtikrina specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių teises, sudaro sąlygas mokytis arčiau gyvenamosios vietos ir integruotis į visuomenę. Taip pat, įstatymas apibrėžia mokinių vežimo į mokyklas tvarką ir finansavimo principus, kas yra ypač svarbu kaimiškose vietovėse gyvenantiems vaikams, norintiems lankyti sporto būrelius ar treniruotes.
Švietimo įstatymas nustato švietimo kokybės užtikrinimo principus ir mokyklų veiklos vertinimo tvarką. Tai apima ir mokinių pasiekimų vertinimą, kuris turėtų būti naudojamas ugdymo turiniui tobulinti ir mokinių motyvacijai didinti.
Švietimo įstatymo svarbiausi aspektai
- 1 straipsnis: Apibrėžia švietimo tikslus ir principus, pabrėžiant asmens tobulėjimą, tautos tapatybės puoselėjimą ir valstybės pažangą.
- 5 straipsnis: Įtvirtina lygių galimybių principą, užtikrinantį vienodą prieinamumą kokybiškam švietimui visiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar gyvenamosios vietos.
- 15 straipsnis: Reglamentuoja neformalųjį vaikų švietimą, įskaitant sporto mokyklas ir būrelius, kurie yra svarbi vaikų fizinio aktyvumo ir sveikatos stiprinimo dalis.
- 36 straipsnis: Nustato mokinių vežimo į mokyklas tvarką ir finansavimo principus, užtikrinant, kad vaikai iš atokesnių vietovių galėtų pasiekti ugdymo įstaigas.
- 37 straipsnis: Apibrėžia švietimo kokybės užtikrinimo principus ir mokyklų veiklos vertinimo tvarką, įskaitant mokinių pasiekimų vertinimą.
Profesinio mokymo svarba sporto sektoriui
Profesinis mokymas yra svarbus sporto sektoriui, nes jis rengia kvalifikuotus specialistus, galinčius dirbti treneriais, instruktoriais, sporto vadybininkais ir kitose srityse. Profesinio mokymo įstaigos siūlo įvairias programas, atitinkančias darbo rinkos poreikius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pagal profesinio mokymo pertvarkos planą jungia tokias mokyklas su kitais profesinio rengimo centrais ar gimnazijomis. Tačiau, pasak kritikų, negali būti vienašališkų sprendimų, neišklausius bendruomenės, žmonių ir neįvertinus atitinkamo regiono specifikos.