Sporto intervencija - tai sąvoka, apimanti įvairius metodus ir strategijas, skirtas pagerinti sportininkų pasirodymą, psichologinę gerovę ir socialinę aplinką. Šis straipsnis išnagrinės sporto intervencijos reikšmę, įvairius jos aspektus - nuo psichologinių įgūdžių ugdymo iki patyčių prevencijos, taip pat aptars naujausius tyrimus ir praktinius pavyzdžius.
Psichologinių įgūdžių ugdymas: mentalinė treniruotė
Pastaraisiais metais sporto psichologijoje vis didesnis dėmesys skiriamas psichologinių įgūdžių mokymui, dar vadinamam mentaline treniruote. Ši intervencija siekia išmokyti sportininką valdyti savo būseną, emocijas ir mintis, kad pagerintų savo pasirodymą.
Esminiai psichologiniai įgūdžiai
- Atsipalaidavimas / Mobilizacija: gebėjimas valdyti įtampą ir jaudulį, pasiruošti varžyboms.
- Vaizdinių kūrimas: vizualizuoti sėkmingą pasirodymą, įsivaizduoti save atliekantį sudėtingus judesius.
- Tikslų išsikėlimas: nustatyti aiškius ir pasiekiamus tikslus, kurie motyvuoja ir padeda siekti geresnių rezultatų. Keičiant neadaptyviai taikomas emocijų reguliacijos strategijas, tradicinės psichologinių įgūdžių mokymu pagrįstos intervencijos moko tinkamai išsikelti tikslus. Laikomasi prielaidos, kad jei sportininkas vengia tam tikrų treniruočių ar varžybų situacijų, tikslų išsikėlimas šį vengimą mažina.
- Dėmesio valdymas: susikoncentruoti į svarbiausius dalykus, atsiriboti nuo trukdžių.
Psichologinių įgūdžių mokymo efektyvumas
Nors daugelis tyrimų rodo, kad psichologinių įgūdžių mokymas padeda sportininkams geriau valdyti savo būseną, ne visada pastebimas žymus sportinių rezultatų pagerėjimas. Tai gali būti susiję su tuo, kad emocijos yra sudėtingas vidinis patyrimas, apimantis subjektyvius išgyvenimus, fiziologines organizmo reakcijas ir elgesį. Emocijos dažnai kyla situacijose, susijusiose su įvairiais žmogaus tikslais, tiek ilgalaikiais, tiek trumpalaikiais, įsisąmonintais ir neįsisąmonintais.
Emocijų reguliacija: strategijos ir reikšmė
Emocijų reguliacija - tai veiksmai, kuriais siekiama pakeisti kylančias emocijas, paveikti tai, kokias emocijas išgyvename, kada jas išgyvename ir kaip jas išgyvename bei išreiškiame. Emocijų reguliacija gali būti išorinė, kai vienas žmogus bando paveikti kito žmogaus emocijas, pavyzdžiui, treneris, drąsinantis išsigandusį sportininką.
Emocijų reguliacijos strategijos
Emocijų reguliacijos strategijos gali būti skirstomos į keturias pagrindines grupes:
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
- Situacijos pasirinkimas: sąmoningas sprendimas dalyvauti arba nedalyvauti tam tikroje situacijoje, atsižvelgiant į tai, kokias emocijas ji gali sukelti. Situacijos pasirinkimui taip pat galima naudoti priešvaržybines rutinas, kurios suplanuoja sportininko veiksmus rengiantis pasirodymui.
- Dėmesio skyrimas: nukreipti dėmesį nuo emocijas sukeliančio stimulo, pavyzdžiui, sutelkti dėmesį į kvėpavimą arba kitus dalykus. Naujesnės intervencijos vietoj to moko sąmoningo dėmesingumo - nevertinant priimti savo vidinį patyrimą ir pažvelgti į jį tarsi iš šalies, nešališkai.
- Įvertinimo keitimas: pakeisti savo požiūrį į situaciją, interpretuoti ją kitaip, kad sumažėtų neigiamų emocijų intensyvumas.
- Atsako modifikavimas: pakeisti savo reakciją į emociją, pavyzdžiui, bandyti nusiraminti arba išreikšti emociją konstruktyviai.
Pirmosios keturios strategijos gali būti sujungtos į platesnę grupę, kurią galima pavadinti „strategijomis, orientuotomis į emocijų užuomazgas“, nes jos taikomos dar iki atsirandant emocijai ar jai tik pradedant kilti ir jomis bandoma paveikti tai, kokia emocija, kada ir kaip kils. Tai pats pirmiausias „taškas“, kurį galima veikti emocijų reguliacija, nors šiame taške emocijos net nėra.
Emocijų reguliacijos svarba sporte
Gebėjimas reguliuoti emocijas yra labai svarbus sportininkams, nes jis padeda susidoroti su stresu, nerimu, baime ir kitomis neigiamomis emocijomis, kurios gali trukdyti pasiekti gerų rezultatų. Tačiau reguliuojamos ir malonios emocijos, pavyzdžiui, kai stengiamasi neatrodyti labai laimingam, sunkiai laimėjus kovą prieš gerą draugą, arba stengiamasi sustiprinti ar prailginti laimės pojūtį, dalijantis žinia su kitais.
Svarbu paminėti, kad žmonės netiksliai numato, kokia bus jų būsena, jei įvyks tam tikras nepageidaujamas įvykis. Jie gana tiksliai nuspėja, ką jaus, bet gerokai pervertina trukmę. Tai reiškia, kad kartais savo sprendimus grindžiame ne visai tikslia informacija. Negana to, labai sunku pasverti, kokia emocijų reguliacijos trumpalaikė nauda, palyginus su ilgalaikiais tikslais.
Patyčios sporte: samprata, rūšys ir priežastys
Patyčios yra viena iš smurto, patiriamo sportinėje aplinkoje, rūšių. Tai - sistemingi pasikartojantys tyčiniai veiksmai, kuriais sukuriama bauginanti aplinka ir padaroma (arba gali būti padaryta) bet kokia fizinė, psichologinė ar finansinė žala. Patyčias įprastai lydi galios skirtumas. Tai yra, patyčių taikinys visuomet atsiduria silpnesniojo pozicijoje.
Patyčių rūšys
Patyčios skirstomos į:
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
- Tiesiogines: atviras priešiškas elgesys prieš kitą asmenį.
- Netiesiogines: užslėpti veiksmai, kuriais sukuriama bauginanti aplinka, pavyzdžiui, gandų skleidimas, socialinis atskyrimas.
- Individualias: nukreiptos į vieną asmenį.
- Grupines: prieš du ir daugiau asmenų.
Pagal veiksmus patyčios skirstomos į:
- Verbalines: žodiniai užpuolimai, įžeidinėjimai, pravardžiavimai, pašaipūs komentarai, ironija, erzinimas, apkalbos, grasinimai.
- Fizines: fizinio ir psichologinio skausmo sukėlimas naudojant fizinę jėgą. Pavyzdžiui, smūgiavimas, stumdymas, kandžiojimas, spjaudymas, pešiojimas, pargriovimas, pinigų, daiktų atiminėjimas ir gadinimas, vagystės, išvarymas iš patalpos. Nors lengviausiai pastebimos, tačiau ne visuomet atpažįstamos kaip patyčios.
- Socialines: manipuliavimas socialiniais santykiais, kuriuo sukeliamas diskomfortas, psichologinis skausmas, išgyvenamas dėl atstūmimo, socialinio izoliavimo. Pavyzdžiui, ignoravimas, vengimas bendrauti, atskyrimas nuo grupės, niekuo nepagrįsti kaltinimai, intrigos, reputacijos kitų akyse menkinimas, įvairūs priėmimo į grupę ritualai, menkinantis elgesys su „naujokais“ ir pan. Jos gali būti atviros arba užslėptos, todėl yra sunkiau pastebimos.
- Elektronines: naudojant socialinius tinklus, internetinius forumus, elektroninio pašto sistemas.
Patyčių priežastys
Patyčių priežastys gali būti individualios, organizacinės ir socialinės kultūrinės:
- Individualios priežastys: patyčių taikinys išsiskiria tam tikrais bruožais, dėl kurių atrodo lengvai pažeidžiamas. O agresorius išsiskiria geresnėmis socialinėmis kompetencijomis, narcisizmu, egocentriškumu, silpna empatija ir gebėjimu manipuliuoti aplinkiniais, nevengiant smurto.
- Organizacinės priežastys: stokojama tarpasmeninės pagarbos, socialinės paramos, griežtai apibrėžtų etinių normų, pozityvaus trenerio pavyzdžio, o agresoriai įsitikinę, kad dėl savo elgesio išvengs adekvačios personalo reakcijos ir sankcijų. Patyčių rizika didėja komandose ir sporto organizacijose, kuriose vyrauja stipri tarpasmeninė konkurencija ir laimėjimo „bet kokia kaina“ ideologija, stokojama veiksmingų neetiško elgesio kontrolės mechanizmų. Prie to prisideda ir menkas sporto federacijų dėmesys patyčių reiškiniui.
- Socialinis kultūrinis kontekstas: vertybės, normos, stereotipai, dėl kurių patyčios gali būti neatpažįstamos, palaikomos ar toleruojamos.
Patyčių dalyviai
Išskiriami keli vaidmenų tipai:
- Baugintojai: patyčių iniciatorius ir jo šalininkai.
- Stebėtojai: tiesiogiai nedalyvauja patyčiose, tačiau vieni prisiima „sirgalių“ vaidmenį, kiti abejingai stebi arba apsimeta, kad nieko nemato, baimindamiesi baugintojų išpuolių prieš juos.
- Gynėjai: asmuo, kuris ryžtingais veiksmais nutraukia patyčias, užstodamas taikinį ar išvesdamas jį iš pavojingos aplinkos.
Patyčių procesas
Patyčių procesui įprastai būdingas šalininkų telkimas ir vadinamasis „ugnies kurstymas“. Tai yra, po to, kai asmuo yra identifikuojamas kaip taikinys, kurį „reikia pašalinti“, yra telkiama palaikymo komanda, kuri įtraukiama į procesą. Be to, patyčių iniciatoriai visuomet stebi, kokių reakcijų sulaukia jų elgesys, o trokštamos reakcijos „kursto ugnį“.
Patyčių pasekmės
Patyčių poveikis asmeniui yra trejopas: (i) psichikai, (ii) fizinei sveikatai ir (iii) socialinei bei ekonominei gerovei.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
- (i) Psichikai: Patyčių pasekmės aukos psichikai pasireiškia padidėjusiu nerimu, įkyriomis mintimis, moralinio mąstymo, dėmesio sutrikimais, agresyvumu, rizikinga elgsena, nemiga, naktiniais košmarais, emociniu nestabilumu, profesiniu perdegimu, depresija ir kt. Sunkesniais atvejais diagnozuojamas potrauminio streso sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, mintys apie savižudybę ar žmogžudystę.
- (ii) Fizinei sveikatai: Patyčios gali sukelti įvairių fizinių simptomų, tokių kaip galvos skausmai, pilvo skausmai, nuovargis, miego sutrikimai, apetito praradimas.
- (iii) Socialinei ir ekonominei gerovei: Patyčios gali neigiamai paveikti socialinius santykius, sumažinti pasitikėjimą savimi, apsunkinti integraciją į visuomenę, turėti įtakos mokymosi ir darbo rezultatams.
Tai či: lengva fizinė veikla smegenų veiklai
Naujausi tyrimai rodo, kad net ir švelni fizinė veikla, atliekama kelis kartus per savaitę, gali reikšmingai pagerinti smegenų veiklą ir sulėtinti demencijos progresavimą. Ypatingą dėmesį tyrėjai skiria lengvai, bet ritmingai fizinei veiklai, pavyzdžiui, tai či (tai chi) pratimams. Tai senovinis kiniškas judesių menas, paremtas lėtais, kontroliuotais judesiais ir giluminio kvėpavimo technikomis.
Analizavus net 20 skirtingų tyrimų, nustatyta, kad tai či gerina vadinamąją „vykdomąją funkciją“ - tai gebėjimas vienu metu atlikti kelias užduotis, planuoti laiką bei priimti sprendimus. Viename iš Harvardo remiamų tyrimų dalyvavo apie 400 vyresnio amžiaus kinų, turinčių pažintinių sutrikimų. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė tris kartus per savaitę atliko tai či pratimus, kita - tempimo ir jėgos stiprinimo programą. Po 40 savaičių, atlikus smegenų magnetinio rezonanso tyrimus, nustatyta, kad smegenų tūris labiausiai padidėjo tai či grupėje.
Tai či - tai ne intensyvus sportas, reikalaujantis fizinio pasirengimo. Jį gali praktikuoti įvairaus amžiaus žmonės, net ir tie, kuriems sunku judėti. Svarbiausia - reguliarumas.
tags: #sporto #intervencija #reiksme