Šis straipsnis skirtas apžvelgti Daugų sporto ir kultūros klubo „Daugis“ istoriją, apimant rankinio sporto raidą Lietuvoje ir Daugų žemės ūkio mokyklos indėlį į sportinę ir kultūrinę veiklą regione.
Rankinio sporto istorija Lietuvoje
Nors rankinis Lietuvoje pradėtas žaisti dar 1927 metais Klaipėdos krašte, didžiausias populiarumas atėjo prieš 60 metų. 1954 m. spalio mėnesį Vilniuje vyko Vilniaus miesto vyrų rankinio turnyras, kuris paskatino šios sporto šakos plėtrą. Šiuolaikinis 7x7 salės rankinis tapo ypač populiarus ir Lietuva didžiuojasi šio rankinio pasiekimais.
Lietuvos rankininkai pasiekė aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose. Aldona Česaitytė-Nenėnienė du kartus tapo olimpine čempione, Sigita Mažeikaitė-Strečen - olimpine ir pasaulio čempione, o Valdemaras Novickis - olimpiniu ir pasaulio čempionu. Kartu su Raimondu Valucku jie laimėjo pasaulio čempionų aukso medalius. Daugiau nei dešimt lietuvių dalyvavo pasaulio čempionatuose ir laimėjo prizines vietas.
Lietuvos rankinio bendruomenė didžiuojasi treneriais, kurie mokė vaikus pirmųjų rankinio žingsnių. Tarp jų - šviesios atminties treneriai Antonas Ratkevičius iš Eišiškių ir Albinas Arbačiauskas iš Druskininkų, Laimonas Daugis iš Pasvalio, Marcelinas Zelba iš Skaudvilės ir daugelis kitų. Lietuvos rankinio teisėjai teisėjavo aukščiausio rango varžybose, įskaitant olimpines žaidynes ir pasaulio čempionatus. Janis Grinbergas, Rimgaudas Skinderis, Grigorijus Gutermanas ir Feliksas Gedvilas garsino Lietuvos vardą tarptautiniu mastu, o pastaruoju metu šias tradicijas sėkmingai tęsia Vaidas Mažeika ir Mindaugas Gatelis.
Ypač svarbus Janio Grinbergo organizacinis indėlis, kuris buvo Lietuvos rankinio atgimimo pradininkas ir puoselėtojas. Taip pat pažymėtinas ilgamečio Lietuvos rankinio federacijos prezidento Petro Algirdo Čiočio indėlis.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Rankinio atmainos ir taisyklės
Rankinis - sportinis kamuolio žaidimas, žaidžiamas stačiakampėje aikštėje. Žaidimo tikslas - rankomis varant ar perdavinėjant kamuolį vienas kitam, įmesti jį į varžovų komandos vartus. Yra dvi pagrindinės rankinio atmainos:
- Vienuolikių (arba didysis, lauko) rankinis: Žaidžia dvi komandos po 11 žaidėjų futbolo aikštėje.
- Septynetų (arba mažasis, salės) rankinis: Žaidžia dvi komandos po 7 žaidėjus 40 × 20 m aikštėje su dviem 3 × 2 m vartais. Ši atmaina labiausiai paplitusi ir vadinama tiesiog rankiniu.
Žaidžiama 2 kėlinius po 30 minučių (8-12 metų žaidėjai žaidžia po 20 minučių, 12-16 metų - po 25 minutes) su 10 minučių pertrauka. Kamuolys pripučiamas, jo skersmuo 58-60 cm, o masė 425-475 g (vyrų ir vaikinų nuo 16 metų); moterų atitinkamai 54-56 cm, 325-375 g.
Rankinio istorijos ištakos
Rankinio ištakų galima aptikti dar senovės Graikijoje ir Romoje. Panašus žaidimas buvo žaidžiamas viduriniais amžiais Europos šalyse. Rankinio pradžia laikomi 1898 metai, kai Danijoje merginų gimnazijos mokytojas H. Nielsenas pasiūlė naują kamuolio žaidimą rankomis (45 × 30 m aikštė, po 11 žaidėjų). Iki I pasaulinio karo rankinį daugiausia žaidė moterys. Vyrų pirmosios tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 metais (Austrija įveikė Vokietiją 6:3).
1928 metais įkurta Tarptautinė mėgėjų rankinio federacija (IAHF), suvienodintos ir patvirtintos vienuolikių rankinio taisyklės, jis įtrauktas į XI olimpinių žaidynių (1936 m. Berlynas) programą (dalyvavo 6 vyrų komandos, finale Vokietija-Austrija 10:6). 1938 metais įvyko pirmieji atskiri pasaulio vyrų vienuolikių (10 komandų) ir septynetų (4 komandos) rankinio čempionatai, juos laimėjo Vokietijos rinktinės. 1946 metais įkurta Tarptautinė rankinio federacija (IHF), dabar vienijanti 180 nacionalinių federacijų.
Ilgainiui septynetų rankinis nurungė vienuolikių rankinį. Vyrų septynetų rankinis buvo įtrauktas į XX olimpinių žaidynių (1972 m. Miunchenas) programą, moterų - į XXI olimpinių žaidynių (1976 m. Montréalis) programą.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Rankinis Lietuvoje
Lietuvoje vienuolikių rankinis pradėtas žaisti 1927 metais Klaipėdos krašte. Surengtose varžybose dalyvavo Klaipėdos, Šilutės, Karaliaučiaus, Tilžės vyrų komandos. 1928 metais surengtos pirmosios oficialios varžybos - Klaipėdos miesto pirmenybės. Oficialia rankinio kultivavimo Lietuvoje pradžia laikomas 1954 m. spalio 3-11 dienomis surengtas Vilniaus miesto vienuolikių rankinio taurės turnyras.
1955 metais Vilniuje įvykusį pirmąjį Lietuvos vyrų rankinio taurės turnyrą laimėję Kauno rankininkai dalyvavo I sąjunginėse rankinio varžybose Rygoje. Rankinio plėtra rūpinosi 1955 metais įkurta visuomeninė organizacija - Lietuvos rankinio sekcija, 1959 metais reorganizuota į Lietuvos rankinio federaciją.
Kauno „Žalgirio“ moterų komanda labai gerų rezultatų pasiekė SSRS vienuolikių rankinio čempionatuose: 1956 metais Vilniuje užėmė 3 vietą, 1957 metais Voroneže ir 1960 metais Lvive - 1 vietą. 8 lietuvės atstovavo SSRS vienuolikių rankinio rinktinėms, treniruojamoms J. Grinbergo.
Nustojus kultivuoti vienuolikių, labai išplito septynetų rankinis. Rankininkus aktyviai rengė kūno kultūros mokytojai: A. Arbačiauskas (Druskininkai), J. Cesevičius (Utena), L. Daugis (Pasvalys), V. Matulevičius (Valkininkai), A. Ratkevičius (Eišiškės), J. Stankevičius (Jurbarkas), M. Zelba (Skaudvilė).
1962 metais pirmosiomis Lietuvos septynetų rankinio čempionėmis tapo Vilniaus „Mokslo“ moterų komanda, čempionais - Kauno „Atleto“ vyrų komanda. Lietuvos rankininkės ir rankininkai pasiekė didelių laimėjimų SSRS čempionatuose, įvairiose spartakiadose, kitose sąjunginėse varžybose.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Žaisdami SSRS rinktinėse Lietuvos rankininkai pasiekė daug įspūdingų laimėjimų svarbiausiuose tarptautiniuose renginiuose. Du kartus olimpine čempione tapo A. Česaitytė-Nenėnienė, po kartą - S. Mažeikaitė-Strečen ir V. Novickis. Pasaulio čempionatų aukso medaliais yra apdovanoti S. Mažeikaitė-Strečen, V. Novickis ir R. Valuckas, A. Miklušytė-Žiukienė.
Daugų žemės ūkio mokykla: Sporto ir kultūros židinys
Gražiame Didžiulio (Daugų) ežero pusiasalyje įsikūręs Daugų miestelis, o jo šiaurės rytinėje dalyje - Daugų žemės ūkio mokykla. 1977 metais pastatytas modernus mokomasis - gyvenamasis kompleksas, sudaręs palankias sąlygas siekti gerų darbo ir mokymosi rezultatų. 1979 metais, švęsdama 50-metį, mokykla jau buvo parengusi daugiau kaip 2 tūkstančius žemės ūkio specialistų.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pradėtas dar vienas mokyklos reorganizavimo etapas. Laikmetis pakeitė specialistų profilį, todėl pradėti ruošti ūkininkai, namų ūkio ekonomės, kalviai - suvirintojai, prekių vežimo organizatoriai, viešbučių ir turizmo kompleksų darbuotojos. 1996 metais atidarytas aukštesniųjų studijų skyrius.
Mokykla turi praktinio mokymo bazę, vadovaujamą direktoriaus pavaduotojo praktiniam mokymui A. Petuškos. Įsteigtas sertifikuotas ekologinis ūkis, kuriam vadovauja D. Kliminskienė.
Per mokyklos gyvavimo laikotarpį mokyklai vadovavo direktoriai: Albinas Radzevičius, Jonas Vainikonis, Kazimieras Stirna, Stasys Tarabilda, Albinas Čepukėnas, Nina Sinikovaitė, Bronius Sabaliauskas, Andrius Kliminskas, Petras Rocevičius. Nuo 1991 metų mokyklos direktorius - Vytautas Zubras.
Mokykloje dirbę ir dirbantys pedagogai moko ir rengia gyvenimui jauną žmogų. 1999 / 2000 m. m. mokykloje dirba 47 mokytojai ir dėstytojai, kurie vadovaudamiesi demokratine pedagogika, padeda mokiniams pasirengti profesinei veiklai ir saviugdai. Mokytojai nuolat kelia kvalifikaciją, tobulina mokymo metodiką, atnaujina mokymo turinį, aktyviai dalyvauja respublikos pedagoginėje ir metodinėje veikloje.
Mokykloje aktyvi popamokinė veikla. Veikia įvairūs meno saviveiklos, dalykiniai, sporto būreliai. 1992 metais mokytojo E. Vaicekausko iniciatyva įkurtas jaunųjų ūkininkų ratelis. Veikia Kudirkaičių būrelis, kraštotyros būrelis, liaudies amatų būrelis.
Mokykloje verda aktyvus sportinis gyvenimas, vadovaujamas mokytojo metodininko S. Junevičiaus ir vyr. mokytojos D. Vilkienės. Populiariausios sporto šakos - krepšinis, futbolas, rankinis, slidinėjimas, lengvoji atletika.
Sporto klubas „Daugis“
1995 m. spalio 10 dieną įkurtas sporto klubas "Daugis". Klubo nariai - mokyklos bendruomenės nariai, propaguojantys sveiką gyvenimo būdą.
1995 m. futbolo komanda tapo Lietuvos žemės ūkio mokyklos mažojo futbolo čempionais, o 1996 - 1997 m. - trečiosios vietos laimėtojai. 1998 m. mokyklos krepšinio komanda iškovojo Alytaus rajono krepšinio varžybų bronzos medalius.
Puikių rezultatų pasiekė lengvaatlečiai. 1997 - 1998 m. Lietuvos žemės ūkio mokyklų kroso varžybose laimėjo antrąsias vietas, o Alytaus rajono kroso varžybose moksleivis Tadas Urbonavičius 400 m. bėgime laimėjo pirmąją vietą.
Penkis kartus žemės ūkio mokyklų varžybose čempionais tapo mokytojų šaškių komanda.
Mokykla, kurioje vyksta aktyvi visuomeninė ir kultūrinė veikla, tapo ne tik Daugų miestelio, bet ir visos seniūnijos kultūriniu židiniu.
Daugų sporto ir kultūros klubo „Daugis“ išregistravimas
Juridinis asmuo Daugų sporto ir kultūros klubas "Daugis" (registracijos adresas Alytaus r. sav., Daugai, Ežero g. 18, LT-64137) išregistruotas 2024 m. spalio mėn. 10 d., ketvirtadienį.
„Žalgirio“ sporto draugija ir „Daugis“
„Žalgirio“ sporto draugija, turinti gilias tradicijas Lietuvoje, vienija daug sporto klubų. 2011-2014 m. konferencijoje už aktyvų dalyvavimą draugijos veikloje vardiniais suvenyrais buvo apdovanoti šie sporto klubai: Kauno „Top Sport Arx Baltica“, Daugų „Daugis“, Smalininkų „Nemunas“, Jurbarko „Vulkanas“, Klaipėdos „Viesulas“ ir Sunkiosios atletikos klubas, „Žalgirio“ Pasvalio rajono taryba, Šiaulių „Medikas“, Utenos teniso klubas „Pasaga“, Trakų rajono Aukštadvario sporto klubas, Vilniaus „Tinklas“ ir bėgimo mėgėjų klubas „Stajeris“. Tai rodo, kad Daugų „Daugis“ aktyviai dalyvavo sportinėje veikloje ir buvo įvertintas už savo indėlį.