Sporto ir sveikatingumo asociacijos Lietuvoje: apžvalga ir reikšmė

Šiame straipsnyje apžvelgiamos sporto ir sveikatingumo asociacijos Lietuvoje, analizuojama jų veikla, tikslai ir svarba visuomenės sveikatai bei ekonomikai. Straipsnyje remiamasi viešai prieinamais duomenimis ir ekspertų nuomonėmis.

Sporto ir sveikatingumo asociacijų steigimosi priežastys ir tikslai

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pastebimas didelis gyventojų fizinis pasyvumas, kuris lemia įvairias sveikatos problemas ir ekonominius nuostolius. Specialistų skaičiavimais, Lietuvos finansiniai nuostoliai dėl gyventojų fizinio pasyvumo kasmet siekia apie 2,5 mlrd. litų. Europos Sąjungos mastu, Lietuva patenka į mažiausiai sportuojančių valstybių sąrašą.

Atsižvelgiant į šią kritinę situaciją, Lietuvoje steigiasi sporto ir sveikatingumo asociacijos, kurių pagrindinis tikslas - didinti visuomenės fizinį aktyvumą ir skatinti sveikatingumo idėjas. Šios asociacijos siekia:

  • Mažinti gydymui išleidžiamų lėšų kiekį.
  • Įvesti Lietuvos sporto klubų, trenerių kvalifikacinius ir sveikatinimo programų standartus.
  • Šviesti visuomenę apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, gyvenimo kokybei ir šalies ekonomikai.
  • Propaguoti ilgalaikį ir nuoseklų fizinio aktyvumo skatinimą, bendradarbiaujant su valdžios institucijomis.

Pavyzdžiai ir veikla

Šiuo metu Lietuvoje veikia kelios sporto ir sveikatingumo asociacijos. Toliau pateikiama informacija apie dvi iš jų:

Sporto ir sveikatingumo asociacija (įmonės kodas 303547935)

  • Įkurta: 2015-01-22
  • Pagrindinė veikla: Sąjungos, fondai, asociacijos.
  • Adresas: Švendrų g. 24A, Vilnius.
  • Pajamos 2024 m.: 55 776 Eur.
  • Pelnas prieš mokesčius 2024 m.: 0 Eur.
  • Kitos veiklos: Sporto paslaugos, sporto klubai.
  • Apibūdinimas: Viešoji asociacija, priklausanti privatiems savininkams (Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims). Valdymo struktūrą sudaro vadovas, o dydžio požiūriu įmonė priskiriama mikro kategorijai.
  • Finansiniai duomenys: 2024 m. pajamos siekė 55,8 tūkst. Eur (4,0 % daugiau nei ankstesniais metais), bendras turtas - 23,4 tūkst. Eur, įsipareigojimai - 20,6 tūkst. Eur, turto apyvartumo santykis - 2,39 karto.

Sveikatingumo ir sporto klubas, asociacija (įmonės kodas 305299399)

  • Įkurta: 2019-10-24
  • Pagrindinė veikla: Sąjungos, fondai, asociacijos.
  • Adresas: Liepupio g.
  • Pajamos 2024 m.: 32 768 Eur.
  • Pelnas prieš mokesčius 2024 m.: 805 Eur.

Šios asociacijos, be pagrindinės veiklos, užsiima ir sporto paslaugų teikimu, sporto klubų veikla. Jos taip pat dalyvauja tarptautinėse parodose, siekdamos skleisti informaciją apie savo veiklą ir pritraukti naujų narių bei partnerių.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA)

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) - tai dar vienas svarbus žaidėjas Lietuvos sporto ir sveikatingumo sektoriuje. Ją įkūrė 7 Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikiančių sporto ir sveikatingumo klubų bei jų tinklų. LSKA siekia prisijungti prie Europos sveikatingumo asociacijos, vienijančios 18 ES šalių.

LSKA nariai:

  • Sporto ir sveikatingumo kompleksų tinklas „Impuls“.
  • „Savicko sporto klubas“.
  • „Body GYM“.
  • „Victoria Gym“.
  • Kauno sveikatingumo centras „Linija“.
  • Aerobikos ir sporto klubas „Fankas“.
  • „Klaipėda GYM“.

LSKA prezidentas Aurimas Mačiukas teigia: "Deja, didžioji dalis ne tik visuomenės, bet ir specialistų ar žmonių, nuo kurių priklauso sprendimai - medikų, politikų, - dar ne iki galo suvokia fizinio aktyvumo naudą sveikatai, gyvenimo kokybei ir net šalies ekonomikai. Fizinis aktyvumas turi būti suprantamas plačiąja prasme, o jo skatinimas turi būti ilgalaikis ir nuoseklus procesas, kurį propaguoja ne tik sporto ir sveikatingumo klubai, bet ir valdžios institucijos. Mes, dirbdami skirtinguose miestuose, skirtinguose sporto ir sveikatingumo klubuose, iš arti susiduriame su problemomis ir matome jų sprendimo būdus. Tikime, jog kartu galėsime efektyviau šviesti visuomenę ir spręsti problemas".

Fizinio aktyvumo svarba ir nauda

Skirtingais tyrimais įrodyta, kad fiziškai aktyviam žmogui mažėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių, plaučių, medžiagų apykaitos, judėjimo aparato ir kitomis ligomis. Pavyzdžiui, JAV dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet miršta apie 200 tūkst. žmonių, nuo širdies ir kraujagyslių ligų - 700 tūkst. žmonių.

"Nedidelį antsvorį turintis, bet fiziškai aktyvus žmogus yra gerokai sveikesnis nei liesas, bet fiziškai pasyvus. Visgi, svarbu nepamiršti, jog norint būti sveikiems, būtinas ne tik fizinis aktyvumas, bet ir subalansuota mityba. Tuomet galėsime džiaugtis ne tik sveiku kūnu, energija, gera nuotaika, bet ir ekonomine nauda. Europos sveikatingumo asociacijos duomenimis, 1 euras, skiriamas fiziniam aktyvumui skatinti, sutaupo 3 eurus, skiriamus sveikatos apsaugai," - teigia stipriausias pasaulio žmogus, „Savicko sporto klubo“ direktorius Žydrūnas Savickas.

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

Fizinį aktyvumą skatinti reikėtų pradėti dar nuo vaikystės. Nustatyta, jog per savaitę įvedus vieną papildomą kūno kultūros pamoką, pagerėtų ne tik vaikų sveikata, bet ir jų mokymosi rezultatai. Apskritai, iki 18 metų amžiaus rekomenduojama kasdien bent valandą laiko skirti vidutinio intensyvumo sportui, o bent 3 kartus per savaitę po pusvalandį sportuoti intensyviai.

Iššūkiai ir perspektyvos

Nors sporto ir sveikatingumo asociacijos Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį skatinant fizinį aktyvumą, vis dar susiduriama su tam tikrais iššūkiais:

  • Mažas gyventojų įsitraukimas į sporto klubų veiklą.
  • Periodiškas sportavimas, priklausomai nuo sezono.
  • Nepakankamas visuomenės ir specialistų supratimas apie fizinio aktyvumo naudą.

Nepaisant šių iššūkių, sporto ir sveikatingumo asociacijos turi didelį potencialą prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo ir šalies ekonomikos augimo. Svarbu toliau plėtoti bendradarbiavimą tarp asociacijų, valdžios institucijų ir kitų suinteresuotų šalių, siekiant sukurti palankią aplinką fiziniam aktyvumui skatinti.

Ekonominė nauda ir valstybės vaidmuo

Klaipėdos atstovas T. Vilkas pateikė užsienio šalių praktiką, kuomet rizikos grupėje esantiems žmonėms (turintiems aukštą kraujo spaudimą, antsvorį ir pan.) savivaldybės padengia maždaug 50-80 proc. "Tokia praktika galėtų būti ir Lietuvoje. Juk sportuojantis ir sveikas žmogus sukuria kur kas didesnę pridėtinę vertę valstybei. Tarkime, anksčiau mano močiutė nesportavo, turėjo aukštą spaudimą, nuolat kviesdavo į namus greitąją pagalbą, jausdavosi blogai, tačiau kai ji pradėjo sportuoti, plaukioti baseine, šios bėdos susitvarkė. Jei daugiau žmonių sportuotų, valstybė sutaupytų pinigų kompensuojamiems vaistams. medicinos darbuotojų aptarnavimui ir panašiai", - kalbėjo T. Vilkas.

Šis pavyzdys iliustruoja, kad investicijos į fizinio aktyvumo skatinimą gali atnešti didelę ekonominę naudą valstybei. Valstybė, remdama sporto ir sveikatingumo iniciatyvas, gali sutaupyti lėšų, skiriamų sveikatos apsaugai, ir padidinti darbingų gyventojų skaičių.

Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje

tags: #sporto #ir #sveikatingumo #asociacija