Įvadas
Sportas ir fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbūs žmogaus sveikatai ir gerovei. Jie ne tik stiprina raumenis ir gerina fizinę formą, bet ir daro didelę įtaką kvėpavimo sistemai. Tinkamas kvėpavimas sportuojant yra esminis norint pasiekti geresnių rezultatų, išvengti traumų ir palaikyti optimalią organizmo funkciją. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip sportas veikia kvėpavimo sistemą, kokie yra taisyklingo kvėpavimo principai ir kokias praktines technikas galima pritaikyti norint pagerinti kvėpavimą sportuojant ir kasdieniame gyvenime.
Kvėpavimo svarba sportuojant
Bėgant raumenys ir kvėpavimo sistema dirba sunkiau nei įprastai. Organizmas reikalauja daugiau deguonies ir šalina didesnį kiekį susikaupusio anglies dioksido, kuris gali apsunkinti kvėpavimą. Kvėpavimas parodo ir fizinio pasirengimo lygį, t. y. kaip kūnas reaguoja į bėgimo trukmę ir intensyvumą. Dusulys dažniausiai yra intensyvaus bėgimo, noro greičiau nubėgti atstumą pasekmė. Pagrindinė dusulio priežastis - anglies dioksido organizme kaupimasis, kuris skatina dažniau kvėpuoti. Padidėjęs deguonies kiekis palaipsniui mažina anglies dioksido lygį ir normalizuoja kvėpavimą.
Nepakankamas kvėpavimas gali atsirasti esant įkvėpimo raumenų, pirmiausia diafragmos, nuovargiui. Kaip ir griaučių raumenų ištvermei lavinti, jiems reikalingos treniruotės. Sunkumų dažniausiai patiria pradedantys bėgikai, pasirenkantys per didelį intensyvumą arba bėgiojantys per didelius atstumus.
Netaisyklingai kvėpuojant, atsiranda deguonies stygius, kuris lemia kvėpavimo raumenų spazmus - taip prasideda vadinamoji „pompa“, viršutinių galūnių pertempimas, padidėja rizika atsirasti su stresu susijusiems lūžiams (kai bėgiojama ilgą laiką), traumoms ir įvairiems skausmams.
Kvėpavimas per nosį ar burną?
Tenka išgirsti įvairių patarimų, kaip teisingai kvėpuoti bėgiojant. Taigi, kaip geriau tai daryti - per nosį ar per burną? Jei išbėgate kasdien lėtai pabėgioti, kvėpuokite per nosį, bet taip pat galite įkvėpti per nosį ir iškvėpti per burną. Jeigu visgi jaučiate, kad reikia „gaudyti“ orą arba bėgiodami kalbate, lengviau bus kvėpuoti per burną.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Bėgant sprintą arba užsiimant aukšto intensyvumo treniruotėmis, rekomenduojama kvėpuoti per burną, nes tai efektyviau. Įkvėpimas ir iškvėpimas per burną leidžia didesniam deguonies kiekiui patekti į organizmą ir aprūpinti raumenis „degalais“. Be to, kvėpavimas per burną padeda atpalaiduoti įtemptus žandikaulio raumenis, kartu atpalaiduojami veido ir kūno raumenys.
Kineziterapeuto patarimai
Kineziterapeutė Austėja Gliaudytė dalijasi keletu naudingų patarimų, kaip taisyklingai kvėpuoti bėgant:
Diafragminis kvėpavimas
Mokykitės diafragminio kvėpavimo. Diafragminis, arba pilvinis, kvėpavimas stiprina kvėpavimo raumenis, todėl įkvepiama daugiau deguonies, taip pat sumažėja tikimybė atsirasti šono skausmui, kai bėgate ar kitaip intensyviai sportuojate. Diafragminis kvėpavimas taip pat svarbu, kai kvėpuojate negiliai. Šį kvėpavimo pratimą darykite kelis kartus per dieną po 5 minutes. Taikydami šią kvėpavimo techniką fizinio aktyvumo metu, iš pradžių rinkitės nedidelio intensyvumo bėgimo treniruotes, kol įgusite kvėpuoti pilvu.
Kvėpavimo pratimai
Išbandykite kvėpavimo pratimus. Susikoncentruokite į savo kvėpavimą. Tai padės ugdyti kvėpavimo suvokimą, gerins plaučių funkciją. Atraskite pratimus, kurie labiausiai jums tinka. Susikurkite savo rutiną, pasinaudodami viena ar keliomis kvėpavimo technikomis:
Pakaitinis kvėpavimas šnervėmis:
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
- Įkvėpkite ir iškvėpkite.
- Užspauskite dešinę nosies šnervę ir įkvėpkite per kairiąją.
- Užspauskite kairę šnervę (abi šnervės užspaustos) ir trumpam sulaikykite kvėpavimą.
- Atverkite dešinę šnervę ir iškvėpkite orą, trumpa pauzė. Įkvėpkite per dešinę šnervę. Uždenkite dešinę šnervę (abi šnervės uždengtos).
- Atverkite kairę šnervę ir iškvėpkite, trumpa pauzė. Įkvėpkite per kairę šnervę.
- Taip kartokite pratimą pakaitomis abiem šnervėmis apie 5-15 kartų.
Lygus kvėpavimas:
- Lėtai įkvėpkite, kol mintyse suskaičiuosite iki 4.
- Lėtai iškvėpkite, kol mintyse suskaičiuosite iki 4.
Atlikdami šį pratimą stenkitės pajusti, kaip plaučiai prisipildo oro ir ištuštėja. Svarbu, kad įkvėpimas ir iškvėpimas būtų vienodos trukmės. Beje, išbandę pratimą, galite paeksperimentuoti su skaičiais, pavyzdžiui, ilginti įkvėpimo ir iškvėpimo laiką skaičiuodami iki 7 ar daugiau. Pratimą atlikite apie 10 minučių.
Tarpšonkaulinis kvėpavimas:
Pridėkite rankas ant šonų po krūtine, ties šonkauliais. Giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, pajusdami, kaip išsiplečia ir susiaurėja šonkaulių lankas. Pratimą atlikite apie 10 minučių.
Laikysena
Atkreipkite dėmesį į laikyseną. Norėdami maksimaliai išnaudoti kvėpavimo efektyvumą, bėgdami turite išlaikyti taisyklingą laikyseną. Galvą laikyti vienoje linijoje su stuburu, ne nuleistą žemyn ir ne išstumtą į priekį. Atpalaiduokite pečius. Venkite lenktis į priekį.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Ritmiškas kvėpavimas
Išbandykite ritmišką kvėpavimą. Ritmiškas kvėpavimas aprūpina organizmą didesniu kiekiu deguonies ir sumažina stresą, tenkantį kūnui fizinio krūvio metu. Bėgant, kiekvieną momentą, kai pėda dedama ant žemės, jai tenkanti svorio jėga gali sukelti stresą. Norėdami išvengti raumenų disbalanso, kaitaliokite iškvėpimus dešinei ir kairei pėdai, kai ji dedama ant žemės. Ritmiškas kvėpavimas leidžia sumažinti spaudimą diafragmai ir subalansuoti stresinį smūgį abiem kūno pusėms. Laikykitės 3:2 modelio, kuris leidžia pakeisti pėdą, kuri gauna smūgį iškvepiant. Įkvėpkite per tris pėdos smūgius, o iškvėpkite per du. Jei bėgimo tempas greitesnis, galite pasinaudoti 2:1 modeliu. Jei bėgant sunku laikytis modelio, dėmesį skirkite kvėpavimui, jo tolygumui.
Aplinkos veiksniai
- Grynas oras: Bus kur kas lengviau kvėpuoti, jei būsite gryname ore. Jei planuojate bėgioti mieste, rinkitės laiką, kai mašinų srautas mažiausias. Venkite judrių gatvių.
- Orų pokyčiai: Bėgiojant šaltuoju metų laiku, burną ir nosį rekomenduojama pridengti skarele arba specialia mova. Tai leis sušildyti įkvepiamą šaltą orą.
- Žiedadulkės: Prieš bėgdami pasitikrinkite žiedadulkių kiekį lauke, bėkite, kai jų kiekis yra mažiausias, t. y. ryte ir po lietaus. Arba dėvėkite kaukę nuo žiedadulkių.
Kvėpavimo pratimai: geresnė sveikata ir sportiniai rezultatai
Kvėpavimo pratimai - tai tikslingai atliekami kvėpavimo metodai, skirti optimizuoti deguonies patekimą į organizmą, gerinti psichologinę būseną ir pasiekti geresnių sportinių rezultatų. Šios technikos, nors dažnai pamirštamos kasdienybės šurmulyje, gali būti raktas į geresnę sveikatą, padidėjusią energiją ir atsparumą stresui ne tik sportininkams, bet ir kiekvienam iš mūsų.
Kvėpavimo fiziologija
Kvėpavimas yra viena iš pagrindinių organizmo funkcijų, kurią dažniausiai atliekame nesąmoningai. Tačiau už šio automatinio proceso slypi sudėtinga fiziologija, turinti didžiulę įtaką mūsų sveikatai ir savijautai. Kai kvėpuojame pilvu, o ne krūtine, padidiname plaučių talpą ir deguonies įsisavinimą. Deja, dėl nuolatinio streso, sėdimo gyvenimo būdo ar tiesiog blogų įpročių, daugelis žmonių kvėpuoja neefektyviai - per greitai, paviršutiniškai arba netaisyklingai. Kai kvėpuojame netinkamai, organizmas negauna pakankamai deguonies, o tai gali sukelti nuovargį, sumažėjusį susikaupimą ir prastesnę raumenų veiklą.
Kvėpavimo pratimų nauda sportininkams
Sportininkams tinkamai atliekami kvėpavimo pratimai gali tapti slaptu ginklu siekiant geresnių rezultatų. Vienas svarbiausių kvėpavimo pratimų privalumų yra didesnis deguonies kiekis, patenkantis į raumenis. Diafragminio kvėpavimo metu plaučiai išsiplečia optimaliai, o tai leidžia sportininkui įkvėpti daugiau deguonies, kuris būtinas raumenų darbui. Teisingi kvėpavimo įpročiai taip pat padeda efektyviau pašalinti pieno rūgštį, kuri kaupiasi raumenyse intensyvaus fizinio krūvio metu. Tai reiškia greitesnį atsigavimą po treniruočių ir mažesnį raumenų skausmą. Be to, kvėpavimo pratimai stipriai veikia sportininko psichologinę būseną. Prieš svarbias varžybas ar įtemptus momentus, kontroliuojamas kvėpavimas padeda sumažinti streso lygį, pagerinti koncentraciją ir išlaikyti ramybę. Daugybė Lietuvos ir tarptautinio lygio sportininkų įtraukė kvėpavimo pratimus į savo treniruočių programas. Norint pasiekti geriausių rezultatų, sportininkai dažnai derina kvėpavimo rutinas su tinkama mityba.
Kvėpavimo pratimų nauda kasdieniame gyvenime
Ne tik sportininkams, bet ir eiliniams žmonėms kvėpavimo pratimai gali suteikti daugybę privalumų kasdieniniame gyvenime. Vienas iš pagrindinių - streso valdymas. Miego kokybė yra dar viena sritis, kurią gali pagerinti reguliarūs kvėpavimo pratimai. Prieš miegą atliekamos ramios kvėpavimo technikos signalizuoja kūnui, kad laikas pailsėti, ir padeda greičiau užmigti bei giliau miegoti. Kvėpavimo pratimų nauda taip pat apima geresnį susikaupimą ir produktyvumą darbe ar mokykloje. Trumpi kvėpavimo pertraukėlės dienos metu padeda atstatyti dėmesio koncentraciją ir išvengti protinio nuovargio. Be to, kvėpavimo pratimai skatina geresnę emocinę sveikatą. Reguliarus praktikavimas gali padėti išlaisvinti “laimės hormonus” - endorfinus, sumažinti nerimą ir pagerinti bendrą nuotaiką.
Kaip įtraukti kvėpavimo pratimus į savo rutiną
Norint pajusti tikrą kvėpavimo pratimų naudą, svarbu juos reguliariai įtraukti į savo dienotvarkę. Vienas efektyviausių būdų sukurti naują įprotį - susieti kvėpavimo pratimus su jau esamais kasdieniais ritualais. Pavyzdžiui, praktikuokite diafragminį kvėpavimą kiekvieną rytą iškart po pabudimo, arba “dėžutės” kvėpavimą prieš svarbius susitikimus. Sportininkams rekomenduojama įtraukti specialias kvėpavimo technikas į savo apšilimo ir atvėsimo rutinas. Kasdienybėje ieškokite momentų, kai galite prisiminti apie taisyklingą kvėpavimą - pavyzdžiui, vairuojant automobilį, laukiant eilėje ar prie kompiuterio. Stebėkite savo pažangą - užsirašykite, kaip jaučiatės prieš ir po kvėpavimo sesijų. Pastebėję teigiamus pokyčius, būsite labiau motyvuoti tęsti praktiką.
Kvėpavimo takų treniruokliai: stipresni kvėpavimo raumenys
Kvėpavimo raumenų treniruoklis „POWERbreathe“ buvo sukurtas praėjusio šimtmečio pabaigoje Jungtinėje Karalystėje, sporto medicinos mokslininkams nustačius, kad kvėpavimo raumenų būklė daro įtaką fizinio krūvio tolerancijai. Senstant mūsų raumenys silpsta, tai sukelia įvairių negalavimų, mažina fizinio krūvio toleravimą. Kelios minutės per dieną be didesnio vargo ar prakaito liejimo gali pagerinti savijautą ir užkirsti kelią sunkesnėms ligoms. Treniruoti kvėpavimo raumenis galima net sėdint ant sofos. Kvėpavimo takų treniruoklį naudoja ne tik profesionalūs sportininkai, bet ir paprasti žmonės, besirūpinantys savo sveikata. Ši nemedikamentinė priemonė padeda stiprinti kvėpavimo raumenų jėgą, ištvermę, gerina kvėpavimo funkciją.
Nauda širdžiai
Kvėpavimo takų treniruotės ypač naudingos žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Žmonėms, sergantiems lėtiniu širdies nepakankamumu, kvėpavimo raumenų treniravimas beveik 20 proc. pagerina fizinio krūvio toleranciją ir gyvenimo kokybę. Moksliniai tyrimai rodo, kad kvėpavimo raumenų treniravimo prietaisas padeda sumažinti kraujospūdį ir gali padėti daugiau nei kai kurie vaistai.
Nauda sergant astma ir LOPL
Kvėpavimo treniruotės naudingos sergant astma. Tyrimais įrodyta, kad naudojant „POWERbreathe“ per tris savaites astmos simptomai sušvelnėja iki 75 proc., o vaistų poreikis sumažėja iki 80 proc. Tyrimai rodo, kad žmonės, sergantys lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), treniruodami kvėpavimo raumenis, padidina kvėpavimo jėgą, atsparumą nuovargiui ir sumažina dusulį fizinio krūvio metu. Kvėpavimo raumenų treniruotės taip pat padeda greičiau atsigauti po insulto. Jos gerina plaučių funkciją, kardiopulmoninę ištvermę, mažina plaučių infekcijų dažnį.
Kaip veikia kvėpavimo takų treniruoklis
Kvėpavimo raumenų treniruoklis veikia jėgos treniruočių principu - įkvepiant sudaromas pasipriešinimas ir taip lavinamas raumenų tonusas. Tokią mankštą galima atlikti sėdint ant sofos, žiūrint televizorių ar pan. Kaip ir visi treniruokliai, šis taip pat gali būti reguliuojamas - žmogus pats pasirenka pasipriešinimo lygį, tačiau pradėti rekomenduojama nuo žemiausio. Rezultatai juntami jau po 4-6 savaičių. Kvėpavimo takų treniruoklis naudingas fiziškai aktyviems žmonėms ar siekiantiems sportinių aukštumų. „POWERbreathe“ treniruoklis išbandytas daugiau nei 100 medicinos ir sporto tyrimų. Įrodyta, kad šios treniruotės didina ištvermę, padeda greičiau atsigauti po didesnio fizinio krūvio, padeda nuveikti daugiau nei įprastai. Šių treniruoklių pranašumas - jokio šalutinio poveikio ar vaistų sąveikos, nes jie - nemedikamentinė priemonė.
Fizinis aktyvumas ir kognityvinės funkcijos
Treneriams, dirbantiems su mokyklinio amžiaus vaikais, vis dažniau tenka išgirsti frazę: „Nusprendėme padaryti pertrauką nuo sporto, nes vaikas nebesuspėja atlikti namų darbų.“ Ar tai tikrai yra geras sprendimas? Ar fizinė veikla ir kokiu būdu daro įtaką kognityvinėms funkcijoms?
Kognityvinės funkcijos ir fizinis aktyvumas
Kognityvinės funkcijos - tai funkcijos, kurias smegenys naudoja mąstymo, dėmesingumo, informacijos apdorojimo ir atminties procesuose. Kognityvika padeda minčių formavimo ir atminties išsaugojimo procesams. Kai kurios iš šių funkcijų apima nuolatinį dėmesingumą, klausos apdorojimą ir trumpalaikę atmintį.
Galime pastebėti, kad XXI amžiuje labai daug žmonių dirba sėdimą darbą. Be to, nemaža populiacijos dalis dažnai laisvalaikį leidžia pasyviai - prie televizoriaus ar kompiuterio ekranų. Taigi, itin didelę paros dalį žmonės būna fiziškai pasyvūs. Tačiau tokia tendencija pastebima ne tik tarp suaugusiųjų. „Sėdimas gyvenimo būdas“ ir fizinis pasyvumas yra paplitęs tarp vaikų, paauglių ir yra neigiamai susijęs su jų fizine ir psichokognityvine sveikata [1]. Konkrečiai, toks gyvenimo būdas sukelia daug sveikatos problemų bei didelį kognityvinių funkcijų trūkumą [2]. Ypač svarbu būti aktyviems ankstyvajame amžiuje. Vaikystė ir paauglystė yra kritiniai laikotarpiai ugdant judėjimo įgūdžius, lavinant sveikus įpročius ir kuriant pagrindą visą gyvenimą trunkančiai sveikatai ir gerovei. Reguliarus vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas gerina sveikatą ir fizinį pajėgumą. Taigi, sportuojantis jaunimas gali džiaugtis ne vien tik geresne sveikata, bet ir kognityvinėmis funkcijomis. Galima drąsiai teigti, jog norint, kad vaikas geriau mokytųsi, yra būtina skirti laiko fizinei veiklai. Norint pasiekti geresnius akademinius rezultatus, svarbu tinkamai susidėlioti prioritetus: verčiau praleisti kiek mažiau laiko prie ekranų ir rasti laiko teikiančiai malonumą fizinei veiklai.
Tyrimai apie fizinės veiklos poveikį kognityvinėms funkcijoms
Ričardas Pupeikis, „Budoros“ funkcinių treniruočių treneris, savo magistro baigiamajame darbe nagrinėjo fizinės veiklos ir kognityvinių funkcijų koreliaciją - būtent tai, apie ką mes šiame straipsnyje ir kalbame. Jis ištyrė, koks yra vienkartinės didelio intensyvumo funkcinės treniruotės liekamasis poveikis treniruotų paauglių kognityvinėms funkcijoms. Gauti tyrimo rezultatai nenustebino, o tik dar kartelį patvirtino, jog fizinė veikla (šiuo atveju - būtent funkcinės treniruotės) padeda pagerinti vaikų kognityvines funkcijas. Iš karto po treniruotės ir praėjus 2 valandoms po treniruotės paaugliai pagerino pagrindinius skaičiavimo įgūdžius, koncentraciją, darbinę atmintį, apdorojimo greitį, atrankinį dėmesį ir vykdomąją funkciją - daugelį faktorių, itin svarbių mokymosi procesui.
Kalbant apie karatė treniruočių įtaką kognityvinėms funkcijoms, norime paminėti užsienyje atliktą tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti fizinės veiklos ir kognityvinių funkcijų sąryšį. Be to, šis tyrimas iš kitų išsiskiria tuo, kad tiriamieji buvo ne vaikai ar paaugliai, o vyresnio amžiaus žmonės (amžiaus vidurkis: 70 metų). Viena tiriamųjų dalis penkis mėnesius užsiėmė karatė, antra - fitnesu (žinoma, buvo ir kontrolinė grupė). Rezultatai parodė, kad 5 mėn. trunkančios karatė treniruotės buvo efektyvesnės nei fitneso treniruotės. Įrodyta, jog jos gali padėti pagerinti dėmesingumą, atsparumą stresui ir kitiems patiriamiems psichologiniams sunkumams, taip pat raumenų motorinės reakcijos laiką, tačiau 10 mėnesių trunkančios treniruotės yra dar efektyvesnės [6].
Funkcinis kvėpavimas: daugiau nei tik deguonies aprūpinimas
Funkcinio kvėpavimo privalumais ir subtilybėmis pasidalysianti G. Puzonė sako, kad nors kvėpavimą priimame kaip visiškai įprastą organizmo funkciją, absoliuti dauguma žmonių kvėpuoja netaisyklingai, o tai savo ruožtu gali tapti netgi žalinga.
Pradėjusi taikyti funkcinį kvėpavimą, sveikatos specialistė suvokė jo beribiškumą, o kartu ir begalines organizmo galimybes. Atradusi funkcinį kvėpavimą ir pradėjusi jį taikyti ne tik sau, bet ir klientams, realiai pamačiau beribes metodo galimybes ne tik gerinant emocinę būseną ir didinant pasitikėjimą savimi, mokant pritaikyti specifinius kvėpavimus savo kasdienoje, tačiau ir mažinant traumų atsiradimą, užsisenėjusius skausmus, gerinant judesio kontrolę, mažinant peršalimo ir kitų ligų atsiradimo riziką. Tai metodas, turintis milžinišką potencialą sveikatingume ir ilgaamžiškume, o šioje srityje aš gyvenu ir dirbu. Tikiu, kad kvėpavimas netrukus taps lygiaverčiu sveikatingumą skatinančiu veiksniu kaip fizinis aktyvumas, mityba, miegas ir streso valdymas.
Kvėpavimo funkcijos
Kineziterapeutės teigimu, kvėpavimas toli gražu nėra tik organizmo aprūpinimo deguonimi funkcija, jis turi gerokai daugiau atsakomybių. Ramus, lėtas kvėpavimas aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, t. y. ramybės ir virškinimo būseną - tai žinodami galite nesudėtingai aktyvuoti savo virškinimą prieš pradėdami valgyti. Taip pat greitas kvėpavimo tempas prisideda prie mūsų emocijų svyravimo, nerimo, panikos atakų, net depresijos pasireiškimo. Taisyklingas kvėpavimas pro nosį drėkina, šildo, valo patenkantį orą, todėl labai nesudėtingai apsisaugoma nuo peršalimo ligų. Be to, kvėpavimas daro įtaką ir kraujotakos, nervų ir endokrininei sistemai, o tai reiškia, kad žinodami, kaip vienokioje ar kitokioje situacijoje kvėpuojame, galime atitinkamai aktyvuoti skirtingas kūno sistemas. Tai padeda gerinti savijautą, sveikatą bei sportinį pasirengimą.
Specialistė teigia pastebinti, kad daugelis žmonių net negali įsivertinti, ar kvėpuoja taisyklingai, ar ne, nes paprašyti kvėpuoti diafragma jie tęsia kvėpavimą krūtinine plaučių dalimi ir yra įsitikinę, kad daro priešingai. Kvėpuojančiųjų netaisyklingai, kineziterapeutės teigimu, yra apie 90 proc., įskaitant netgi profesionalius atletus.
Netaisyklingo kvėpavimo pasekmės
Anot specialistės, netaisyklingas kvėpavimas gali prisidėti prie prastos miego kokybės, knarkimo, miego apnėjos apsireiškimo, dažno nuovargio, aukšto kraujo spaudimo ir pulso, neretai jaučiamo streso, nerimo, panikos atakų, taip pat nugaros, kaklo, kelio sąnarių skausmų ir traumų, o galiausiai didėjant bendram kūno uždegimui ir prie įvairių lėtinių ligų, tokių kaip autoimuninės ligos, alergijos, reumatoidinis artritas, vėžiniai susirgimai, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos ir kt., atsiradimo.
Esminės kvėpavimo klaidos
Analizuodama esmines kvėpavimo klaidas, specialistė pastebi kelis jų tipus. Bene dažniausiai pastebima klaida - kvėpavimas burna, o ne nosimi, ypač tarp vaikų. Taip pat kvėpavimas viršutine krūtinės dalimi, o ne diafragma, dėl ko įsitempia pečių juosta, kaklas, pradeda skaudėti galvą ir kt. Na, ir, žinoma, dėl greitėjančio gyvenimo būdo žmonės kvėpuoja tankiai, nereguliariai ir per daug paviršutiniškai, taip neaprūpindami kūno deguonimi bei dar labiau aktyvindami simpatinę, tai yra pasirengimo kovai nervų sistemą.
Wimo Hofo metodas
Kalbėdama apie Wimo Hofo metodą, specialistė akcentuoja jo išskirtinumą ir pridėtines naudas, palyginti su kitomis technikomis ar priemonėmis. Šis metodas yra specialios kvėpavimo technikos, šalčio praktikų ir nusiteikimo kombinacija, kurių kiekviena dalis papildo viena kitą, o jas atliekant reguliariai gaunamas ypač stiprus poveikis kūnui. Kalbant apie Wimo Hofo metodo kvėpavimo dalį, galima išskirti įdomų aspektą, kurį vadinu streso valdymu stresu. Šio kvėpavimo metu išsiskiria daugiau adrenalino negu žmogaus, kuris ruošiasi pirmą kartą šokti su guma nuo tilto. Šis procesas vadinasi hormetiniu, t. y. mus stiprinančiu, auginančiu stresu. Visais laikais, kad išgyventume ir sustiprėtume, mums reikėjo kovoti dėl išlikimo: ieškoti maisto, būsto, kovoti su priešu, stichijomis, o šiandien tokių iššūkių nebeturime, dėl ko adrenalinas išsiskiria vis rečiau, tačiau lėtinio, t. y. uždegimus kūne keliančio streso ir nuolatinio kortizolio išsiskyrimo turime kasdien gausiai, kas mus, kaip rūšį, silpnina.
Pasak jos, iš esmės metodas tinkamas visiems, išskyrus dėl stipraus poveikio pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, besilaukiančias moteris, sergančiuosius epilepsija ar ūmiomis širdies ligomis. Wimo Hofo metodo specialistės teigimu, įvardytų praktikų derėtų vengti vairuojant, būnant vandenyje ar prieš rengiantis į jį lipti. Kvėpavimo pratimus saugiausia atlikti ramioje aplinkoje, atsisėdus ar atsigulus.
Moksliniai įrodymai
Abejojančiuosius metodo ar apskritai funkcinio kvėpavimo nauda ir užtikrintumu specialistė skuba nuraminti ir pateikia mokslo įrodytus tyrimus. Funkcinio kvėpavimo pagal Oxygen Advantage mokyklą kiekvienas teiginys apie kvėpavimą yra pagrįstas moksliniais tyrimais. Vienas iš kvėpavimo mokslo pradininkų buvo dr. Konstantinas Buteyko, kurio tiesioginiu mokiniu tapo Patrickas McKeownas, iki šiol aktyviai dirbantis prie žinių apie kvėpavimą skleidimo visuomenei ir atletams. Patrickas tęsia K. Buteyko darbus įkurtoje Buteyko klinikoje bei paties įsteigtoje Oxygen Advantage funkcinio kvėpavimo mokykloje, kurioje pati ir tobulino žinias. Pavyzdžiui, tyrimai atskleidžia, kad norint aktyvinti klajoklį nervą ir taip „įjungti“ parasimpatinę nervų sistemą bei užtikrinti ramybės ir virškinimo būseną kūne idealus kvėpavimas esant ramybės būsenos turėtų būti 6 k./min. Taip pat mokslas nurodo, kad kvėpavimas nosimi yra net 22 proc. veiksmingesnis nei burna.
#