Meninė gimnastika - tai aciklinė, sudėtingos koordinacijos olimpinė sporto šaka, gimnastikos šaka. Ją sudaro choreografijos ir akrobatikos pratimų deriniai, atliekami pagal muziką. Tai judesių menas, leidžiantis perduoti žmogaus būsenas išraiškingais judesiais.
Ši sporto šaka, apjungianti meną ir sportą, Lietuvoje turi turtingą istoriją. Straipsnyje apžvelgsime Lietuvos meninės gimnastikos federacijos (LMGF) raidą, pradedant nuo jos ištakų, pirmųjų čempionatų, garsiausių sportininkų pasiekimų iki dabartinės situacijos ir perspektyvų.
Meninės gimnastikos atsiradimas ir plėtra Lietuvoje
Meninė gimnastika atsirado XX a. pradžioje, kai buvo pamėginta kryptingai derinti meną ir muziką atliekant fizinius pratimus. Po 1950 m., įtraukus akrobatikos, ritminės gimnastikos, šokių ir baleto elementus, meninė gimnastika tapo varžybine sporto šaka, kultivuojama tik moterų. Į meninės gimnastikos varžybų programą įeina pratimai be įrankių ir su jais (šokdyne, lanku, kamuoliu, kuokelėmis, kaspinu). Vertinama judesių emocinė išraiška, plastiškumas, išraiškingumas, lankstumas, judesių koordinacija, gimnasčių artistiškumas ir muzikalumas.
Lietuvoje meninė gimnastika pradėta kultivuoti po II pasaulinio karo, t. y. 1945 m. įsteigus Lietuvos kūno kultūros institutą (LVKKI) ir pradėjus jame rengti gimnastikos specialistus. 1948 m. buvo išleistos pirmosios meninės gimnastikos specialistės.
Pirmieji žingsniai ir čempionatai
1950 m. surengtas pirmasis Lietuvos meninės gimnastikos čempionatas. Pirmosios žymesnės gimnastės: A. Brašiškytė, N. Urlakytė, V. Vandzinskaitė, I. Svolkinaitė. Nuo 1950 m. Lietuvos meninės gimnastikos atstovės dalyvavo SSRS čempionatuose, nuo 1979 m. - SSRS tautų spartakiadose.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Aukso amžius ir iškiliausi sportininkai
Didžiausių laimėjimų pasiekė D. Kutkaitė: 3 kartus (1982-1984) tapo absoliučiąja SSRS, 1982 m. Europos čempione, 1983 m. SSRS tautų spartakiadoje laimėjo 5 aukso, 1983 m. pasaulio čempionate - 2 bronzos (individualiai kuokelės ir lankas), 1982 m. Europos - 2 sidabro (individualiai kamuolys ir lankas), 1984 m. - bronzos (kuokelės) medalius; trenerė V. Kubilienė (Vandzinskaitė). Sidabro medalį 1984 m. Europos čempionate (grupiniai pratimai) pelnė T. Zalysko (trenerė A. Giriūnienė), 1987 m. pasaulio čempionate (grupiniai pratimai) - E. Meškauskaitė (trenerė V. Kubilienė).
Lietuvos meninės gimnastikos atstovės praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje buvo vienos geriausių tuometinėje SSSR rinktinėje.
Lietuvos gimnastikos federacijos veikla
Iki 1964 m. meninės gimnastikos plėtote rūpinosi Lietuvos gimnastikos federacijos (LGF; nuo 1992 m. FIG narė) Meninės gimnastikos aktyvas, nuo 1964 m. - Lietuvos meninės gimnastikos sąjunga (LGF narė), prezidentė V. Kubilienė (nuo 1964 m.), generalinis sekretorius V.
Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija įsteigta 1922 m. gegužės 27 d. Kaune. Vienas pagrindinių steigėjų ir organizatorių buvo garsus to meto sveikos gyvensenos propaguotojas Karolis Dineika. Bet pirmosios varžybos ant gimnastikos prietaisų Kaune įvyko tik 1938 m.
Jau daugiau kaip dvidešimt metų Lietuvos gimnastikos federacijai (LGF) vadovauja Algimantas Gudiškis.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Dabartinė situacija ir iššūkiai
Meninės gimnastikos grupės veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. 2007 m. buvo 20 trenerių, 400 sportininkų, 2 tarptautinės kategorijos teisėjos (1987 m. tarptautinio teisėjo kategorija suteikta V. Kubilienei, 1997 m. - S. Mackonienei).
Šiandien mums ypač opus sporto bazių ir kokybiško inventoriaus klausimas. To mums labai trūksta. Tik Vilnius ir Kaunas turi specializuotas sportinei gimnastikai skirtas sales, nors sostinėje ji jau porą metų remontuojama.
Kitos gimnastikos disciplinos sales nuomojasi mokyklose ir po kiekvieno užsiėmimo turi susukti kilimus, nes mokiniams tose salėse vyksta fizinio ugdymo pamokos.
Gimnastikos disciplinos Lietuvoje
LGF įkurti net septyni komitetai: moterų sportinės gimnastikos, vyrų sportinės gimnastikos, meninės gimnastikos, aerobinės gimnastikos, sportinės akrobatikos, šuolių ant batuto ir akrobatinio takelio bei gimnastikos visiems.
- Sportinė gimnastika: apima laisvuosius pratimus, atraminius šuolius ir pratimus ant gimnastikos prietaisų. Ji pirmoji Lietuvoje pradėjo savo veiklą - 1938-aisiais. Svaresnių laimėjimų pasiekta 1967 m.: per VII SSRS tautų spartakiadą Juzefa Žurauskaitė (dabar Kindurienė) pateko į atraminių šuolių rungties finalą ir užėmė penktą vietą. 1982 m. Igoris Lebedevas tapo laisvųjų pratimų SSRS čempionu. 1992 m. Sergejus Rumbutis pasaulio čempionato pratimų ant lygiagrečių rungtyje liko devintas, o 2004 m. Linas Gaveika Europos čempionate tarp pratimų ant skersinio dalyvių buvo šeštas. Bet didžiausių laimėjimų pasiekė Europos žaidynių ir Europos čempionas Robertas Tvorogalas. Sportinė gimnastika šiuo metu kultivuojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Elektrėnuose. Iš viso treniruojasi apie 1300 gimnastų.
- Meninė gimnastika: tai sudėtingos koordinacijos gimnastikos disciplina, kurią sudaro choreografijos ir akrobatikos pratimų deriniai, atliekami pagal muziką. Meninė gimnastika, kaip ir sportinė, Lietuvoje pradėta kultivuoti LVKKI, 1948 m. buvo išleistos pirmosios meninės gimnastikos specialistės. Nuo 1950 m. meninės gimnastikos atstovės dalyvavo SSRS čempionatuose. Garsiausios gimnastės - Dalia Kutkaitė, Erika Meškauskaitė, Kristina Kliukevičiūtė, Fausta Šostakaitė. Meninė gimnastika šiuo metu kultivuojama Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
- Aerobinė gimnastika: tapo FIG nare, buvo sukurtos pirmosios aerobinės gimnastikos varžybų taisyklės, kurios nuolat koreguotos ir tobulintos. Į Lietuvą aerobinės gimnastikos pagrindus parsivežė Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytoja Joana Bartaškienė. Vėliau LVKKI dėstytoja Reda Baublienė į mūsų šalį parvežė amerikietiškosios aerobikos pagrindus. 1992 m. buvo surengtos pirmosios aerobinės gimnastikos varžybos - Lietuvos studentų pirmenybės. 1995 m. įkurta Lietuvos aerobikos federacija, sportininkai dalyvauja pasaulio ir Europos čempionatuose, išsikovoja vietas finaluose, bet čempionatų prizininkais iki šiol nepavyko tapti. Aerobinė gimnastika dabar kultivuojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Lazdijuose ir Visagine. Iš viso pratybas lanko per 200 sportininkų.
- Sportinė akrobatika: tai fizinių pratimų, grįstų kūno valdymu, lankstumu, vikrumu ir jėga, atlikimas. Yra penkios rungtys: moterų ir vyrų porų, mišriųjų porų, moterų ir vyrų grupių (trejetų, ketvertų). Lietuvoje pirmosios akrobatikos grupės įkurtos 1946 m. Kaune ir 1950 m. Vilniuje. 1948 m. įvyko pirmosios oficialios akrobatikos varžybos, o po poros metų Kaune - ir pirmasis šalies akrobatikos čempionatas. Sportinė akrobatika atgimė ir suklestėjo 1975-aisiais, pradėjus statyti Ignalinos atominę elektrinę. Buvo įkurta Visagino akrobatikos sporto mokykla, pakviesti talentingi treneriai. 1992 m. Lietuvos sportinės akrobatikos federacija buvo priimta į Tarptautinę federaciją. 1996 m. Europos čempionate vyrų pora Viktoras Kalininas ir Aleksejus Malyševas pelnė tris aukso medalius. Ši sporto šaka dabar kultivuojama Visagine, Vilniuje ir Utenoje, treniruojasi arti 200 jaunųjų gimnastų.
- Šuoliai ant batuto ir akrobatinio takelio: Šuoliai ant batuto - olimpinė gimnastikos disciplina, čia atliekami individualūs ir sinchroniniai šuoliai. Šuolių ant batuto pasirodymą sudaro dešimties kontaktų su batutu kombinacijos. Šuoliai ant akrobatinio takelio - tai 25 metrų ilgio takelis, ant kurio atliekami pratimai susideda iš aštuonių elementų. Abi disciplinos į Lietuvą atkeliavo kartu su sportine akrobatika ir įsitvirtino Visagine. Jaunuosius sportininkais dabar ugdo du treneriai, ja užsiima apie 50 gimnastų.
- Gimnastika visiems: fizinio aktyvumo sritis, apimanti įvairias gimnastikos, aerobikos ir šokio formas, pirmenybę teikiant sveikatingumui. Nepriklausomybės metais bendrosios gimnastikos ir aerobikos propaguotojai susitelkė į visuomeninę organizaciją ir 2002 m. tapo Lietuvos bendrosios gimnastikos asociacija. 2010 m. asociacija pakeitė pavadinimą ir tapo „Gimnastika visiems“, nuo 2018 m. jai vadovauja Vilma Povilionienė. Šis judėjimas dabar vienija 37 sporto klubus, centrus, mokyklas ir didelį būrį entuziastų. Kasmet vyksta konkursas „Džiaugsmo gimnastika“ ir festivalis „Šok“, o kas antrus metus organizuojama Lietuvos gimnastiada ir festivalis „Auksinis amžius“.
Olimpinės viltys ir ateities perspektyvos
Lietuva savo gimnastus turėjo šešeriose olimpinėse žaidynėse: Atlantoje varžėsi Kristina Kliukevičiūtė, Sidnėjuje Julija Kovaliova, Pekine Jelena Zanevskaja, Londone Laura Švilpaitė ir Rokas Guščinas, o Rio de Žaneire ir Tokijuje - Robertas Tvorogalas.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
2019 m. R. Tvorogalas tapo II Europos žaidynių čempionu, o 2020 m. iškovojo didžiausią savo karjeros pergalę - triumfavo Europos čempionate pratimų ant skersinio rungtyje. Šiemet žemyno pirmenybėse jis tapo šios rungties vicečempionu.
Tikimės, kad dalyvaus R.Tvorogalas, kuris šiuo metu sėkmingai gydosi traumas ir pradės visu pajėgumu rungtyniauti. Viliamės, kad jis Paryžiuje sugebės reabilituotis už nesėkmę Tokijuje.
Meninėje gimnastikoje vilčių yra. Užsiėmimai vyksta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Finansinė padėtis ir parama
Iš valstybės gaunamų pinigų šiuo metu pakanka ir varžyboms, ir inventoriui įsigyti. Tik tie pinigai labai griežtai sudėlioti į stalčiukus: už kelionėms, viešbučiams skirtus eurus negalime pirkti prietaisų. Labai griežta atskaitomybė. Kaip atgaiva iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vis dar gaunama finansinė parama. Gerėja ir mūsų sporto bazės. Šiuolaikinis remontas baigtas gimnastikos sporto centre Vilniuje, Kauno gatvėje. Geros sporto bazės yra ir kituose miestuose. Atsiranda nemažai sveikintinų iniciatyvų, privačių gimnastikos sporto klubų.
tags: #lietuvos #menines #gimnastikos #federacija