Įrodyta, kad sportas turi didelį poveikį mūsų nuotaikai. Atėjus rudens nykumui, kai į galvą kartas nuo karto beldžiasi ir niūros mintys, fizinis aktyvumas gali tapti puikiu vaistu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sportas veikia mūsų psichologinę būseną, kokie tyrimai tai patvirtina, ir pateiksime praktinių patarimų, kaip įtraukti fizinį aktyvumą į savo kasdienybę, kad pagerintumėte nuotaiką ir bendrą savijautą.
Fizinio Aktyvumo Poveikis Smegenų Veiklai Ir Nuotaikai
Pasak K. Poderienės, norint išsklaidyti niūrias mintis, puikiai padėti gali fizinis aktyvumas. Jis pagreitina visus procesus mūsų organizme, tarp jų ir smegenų veiklą, o tai pagerina nuotaiką. Visi esame girdėję apie endorfinus ir, jei paklaustume žmonių, kodėl jie eina sportuoti, dauguma atsakytų, kad po to jaučiasi geriau. Jie kalba ne apie fizinę, o apie psichinę būklę, nuotaiką. Rudenį neretai tampame mažiau aktyvūs, o ir pavargę jaučiamės labiau nei pavasarį ar vasarą.
Lėtinis nuovargis, kaip pasakojo K. Poderienė, dažniausiai atsiranda dėl nuolatinio streso, kurio vis nepavyksta numalšinti. Mūsų smegenys negali būti neužimtos. Jei jų neužimame kita veikla, dažniausiai jos sukasi tose negatyviose mintyse. Sukame visokiausius scenarijus, stresines situacijas. Tuo metu, kai duodame fizinį krūvį, žmogus įsitraukia į jį, galvoja, kaip atlikti judesį. Taip smegenims sudaroma galimybė bent trumpam atsitraukti nuo stresinių situacijų. Tai padeda smegenims dirbti geriau, patirti mažiau streso ir efektyviau ilsėtis miego metu.
K. Poderienė pastebi, kad judant turime jausti malonumą. Judėjimas yra vienas iš didžiausių žmogaus malonumų. Kai jo netenkame, labai gerai tai pajaučiame. Jei vaikas išmoko judėti ir pajautė judėjimo malonumą, vėliau tai priims kaip natūralų poreikį, daugiau judės, daugiau sportuos ir bus sveikas. Visgi, jei žmogus prieš tai neužsiėmė sportu, viena iš didžiausių klaidų dažniausiai būna tai, kad norisi greito rezultato, o tada pasirenkami per dideli krūviai. Pašnekovės teigimu, geriau rasti tokią veiklą, kuri būtų šiek tiek per lengva, nei iškart griebtis sunkiausio varianto. Nepatinka eiti į treniruoklių salę - gal patinka eiti pasivaikščioti į parką, nepatinka vienam - paieškokite draugo, gal galima einant pasikalbėti. Tai bus puiki fizinio aktyvumo priemonė, kuri bent jau nuotaiką padės sureguliuoti puikiai.
Sporto Poveikis Imunitetui Ir Stresui
Visi esame girdėję, kad sportas gerina sveikatą ir imunitetą, tačiau, kaip konkrečiai aktyvus gyvenimo būdas padeda nesusirgti retas kuris žinome. Ne vienas mokslinis tyrimas yra įrodęs, kad sportas pagerina imunitetą. Anot D., jei esame fiziškai pasyvūs - imunitetas silpsta, jei sportuojam per daug - taip pat. Sportuojant mūsų organizme gaminasi citokinai, kurie veikia kaip ląstelių signalizacija - stimuliuoja mūsų imuniteto atsaką į išorinius veiksnius. Pasak D. Vaitkevičiaus, riebalų perteklius didina sisteminį uždegimą organizme, kuris slopina imuninę sistemą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Trenerio teigimu, reguliariai mankštinantis, kontroliuojant kūno svorį gerėja širdies ir kraujagyslių sistema, yra suaktyvinama medžiagų apykaita bei deguonies įsisavinimas, kas taip pat turi įtakos mūsų gerai savijautai ir imunitetui. Tyrimai rodo, kad patiriant nuolatinį stresą, kur kas dažniau gali kamuoti įvairios peršalimo ligos, gali išsivystyti įvairios psichikos ligos, širdies darbo sutrikimai, nemiga. Laimei, adekvati fizinė veikla kortizolio lygį organizme padeda sumažinti. Mano patarimas malšinant stresą - lankyti ramaus pobūdžio užsiėmimus, tarkim pilatesą ar jogą.
Kad sportas gerina imunitetą, mes puikiai žinome. Tačiau ne mažiau svarbu nepamiršti, kad savęs išsekinimas treniruotėse, nepakankamas dėmesys visavertei mitybai bei miegui, apskritai - poilsiui, gali imunitetą stipriai nuslopinti. Kad taip nenutiktų, reikėtų vengti labai aukšto intensyvumo ir ilgai trunkančios fizinės veiklos, kuri tęsiasi ilgiau nei valandą, adekvačiai pasirinkti fizinį krūvį. Paprastai tariant, tai galėtų būti 60-75 proc. žmogaus maksimalaus pajėgumo treniruotės, trunkančios 30-60 min. per dieną. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama minimali fizinė veikla - 150 min. Kaip puikias mažo ir vidutinio intensyvumo treniruotes D. Vaitkevičius įvardino šiaurietišką ėjimą, pasivažinėjimą dviračiu, riedučiais, ramų pasiplaukiojimą, golfą.
Tyrimai Ir Moksliniai Įrodymai
Vokietijoje esančio Bonos universiteto mokslininkų atliktame medicininiame tyrime dalyvavo 25 vyrai sportininkai, kurie pastaruosius dvejus metus bent 3 kartus per savaitę sportavo po 45 minutes. Dalyviai nuolat pildė klausimyną apie nuotaiką prieš treniruotes ir po jų. Nors abi treniruotės padidino teigiamą nuotaiką, o neigiama nuotaika nepakito, buvo pastebėti skirtumai tarp smegenų funkcinių jungčių tinklų - vėl geriau „susikalbėjo“ atskiros smegenų dalys.
Po mažo intensyvumo treniruočių padidėjo funkcinis ryšys tarp pažinimo procesų, pagerėjo dėmesio sutelkimas, o po didelio intensyvumo treniruočių padidėjo funkciniai ryšiai tinkluose, susijusiuose su emociniais procesais, tačiau sumažėjo funkcinis ryšys, susijęs su motorine funkcija.
Pratimai smegenų veiklą pagerina keliais būdais: gaminant naujus motorinius neuronus ir neuronų ryšius, skirtus išlaisvinti gama aminobutirinę rūgštį, t. y. neurotransmiterius, kurie padeda pasiekti natūralią ramybės būseną. Tai panašu į vaistų nuo nerimo veikimą, išskyrus tai, kad nuotaiką gerinantis poveikis atsiranda iš karto po treniruotės ir tęsiasi ilgą laiką. Tai jūsų raminantys vaistai.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Švedijos mokslininkai atskleidė, kad moterys, kurios atlikdavo kardiotreniruotes, ypač didelio intensyvumo, turėjo 88 proc. Bet verta atlikti ir vidutinio intensyvumo kardiotreniruotes, nes jos gali apsaugoti smegenų audinius senstant. Ankstesni tyrimai rodo, kad treniruotės saugo nuo smegenų sumažėjimo, kuris vyksta natūraliai senstant, padeda išlaikyti pilkąją ir baltąją medžiagas kaktinėje, smilkininėje ir maumeninėje žievėse taip sustabdant kognityvinių funkcijų pablogėjimą.
Įdomu tai, kad jei neatliekate apkrovos pratimų, ne tik prarandate raumenų masę, bet ir pabloginate nervų sistemos bei smegenų veiklą. Nenaudojant kojų raumenų neigiamai paveikiamas genas CDK5RPA1, kuris yra svarbus mitochondrijų sveikatai ir funkcijai. Egzistuoja ryšys tarp treniruočių intensyvumo, raumenų veiklos ir metabolizmo smegenyse, t. y. dirbant raumenims smegenyse viskas intensyvėja.
Europos Komisijos tyrimų duomenimis, reguliariai sportuojantiems asmenims sportas gali sumažinti streso lygį net 40 %. Be to, protinio susikaupimo reikalaujančios sporto šakos, pavyzdžiui, tenisas ar futbolas, padeda nukreipti dėmesį nuo streso sukėlėjų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktas tyrimas rodo, kad reguliarią fizinę veiklą turintiems žmonėms, tikimybė susirgti depresija yra 25 % mažesnė, palyginti su tais, kurie neaktyvūs. Be to, Eurobarometro apklausos apie sportą ir fizinį aktyvumą duomenys atskleidžia, kad net ir nežinodami šios statistikos, daugelis europiečių sportuoja būtent tam, kad pagerintų nuotaiką ir proto aiškumą.
Kaip Pradėti Sportuoti Ir Išlaikyti Motyvaciją
Kiekvieno žmogaus fizinio aktyvumo norma priklauso ir nuo to, ką jis veikia darbe. Jei darbas fizinis, po jo reikėtų stiprinti tas kūno dalis, kurios nedirba įprasto darbo metu. Tačiau, jei visą dieną praleidžiame dirbant sėdimą darbą, fizinio aktyvumo reikia daugiau. Pasaulio sveikatos organizacija per dieną rekomenduoja kiekvienam nueiti 10 tūkstančių žingsnių, kad kūno galimybės nemažėtų. Tačiau daugumai žmonių fizinis aktyvumas dabar yra laiko prabangos klausimas, visi galvoja, kaip tą patį padaryti per trumpesnį laiką. Yra treniruočių metodai, kurie leidžia tą patį rezultatą pasiekti per trumpesnį laiką, pavyzdžiui, intervalinė treniruotė. Tačiau čia reikalinga profesionalų priežiūra, nes didesnė tikimybė, kad gali įvykti kažkas, ko nenumatėme. Jei galime investuoti laiką, tai einame patys į parką ir vaikštome. Jei negalime ir norime greitesnių rezultatų per trumpesnį laiką, bus reikalinga trenerio pagalba.
Sporto trenerė ir fiziologė Andra Jarulytė sako, kad sportas kone kiekvieno žmogaus mintyse yra labiau siejamas su kūno grožiu, o ne su sveikata. Štai čia ir prasideda klaidingas mąstymas, kad sportas yra skirtas grožiui puoselėti, nors iš tiesų mes išvengtume daugybės sveikatos problemų, jeigu kasdien tiesiog judėtumėme. Ir tai nebūtinai turi būti rimtos treniruotės - labai naudingas ir būtinas kasdienis fizinis aktyvumas. Ji priduria, kad žmonės, kurie nejaučia motyvacijos sportuoti, dažniausiai ir galvoja, kad sportas - tik kūno grožiui, o pasiekti tą tobulą figūrą nėra lengva, kadangi reikia keisti mitybą ir įdėti daug fizinių pastangų. Kitas niuansas - laikas. Žmonės pasportuoja kelias savaites, pasilaiko režimo, tačiau pokyčių nepamato, ir nusprendžia, kad sportas ne jiems. Sportas - kaip dantų valymas, vadinasi, į judėjimą jūs turėtumėte žiūrėti būtent per tokią prizmę. Jeigu valote dantis - dantys bus sveikesni, lygiai tas pats su mūsų raumenimis. Kasdienis judėjimas būtinas, kad būtume sveiki.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Kartais 10 tūkst. žingsnių yra per daug, ypač jeigu žmogus per dieną nueina vos pustrečio tūkstančio žingsnių, tad nuėjus daugiau, jam gali pradėti skaudėti kojas! Pastaruoju metu optimaliu žingsnių skaičiumi įvardijami 7500. Aš rekomenduoju įvertinti, kiek nueinate kasdien, ir tada kas tris dienas žingsnių skaičių didinti 500-1000, kol pasieksite bent 7500. Staigūs pokyčiai gali sukelti didelius raumenų skausmus, o tai neigiamai veikia nuotaiką. Jei kasdien nueinate po 3000 žingsnių ir staiga sugalvosite nueiti 20 000 žingsnių, toks drastiškas pokytis gali net sutrikdyti sveikatą, nes kūnas dar nėra paruoštas atlaikyti tokio krūvio. Laipsniškas krūvio didinimas yra draugiškiausias mūsų kūnui.
Vienas tyrimas atskleidžia, kad kai kuriems žmonėms užteko mėnesio įpročiams suformuoti, tačiau kitiems prireikė kur kas daugiau - net visų metų. Tad tai tikrai nėra tiesa, kad jums užteks tos 21 dienos, kadangi tai individualu. Tiesa, kuo jaunesnis žmogus, tuo įprotį sportuoti paversti kasdienybe yra paprasčiau - lengviau suformuoti įpročius, nes iki maždaug 25-erių metų žmogaus smegenys yra plastiškiausios. Vėliau jos taip pat keičiasi, tik lėčiau, tad sakoma, kad kuo anksčiau pradedi formuoti įpročius, tuo geresnio rezultato gali tikėtis.
Jeigu mums pavyksta sportuoti namuose pagal mėgstamą muziką ar įrašą, įprotis gali likti visam gyvenimui. Daug kas priklauso nuo to, ar įprotis yra patogus - pavyzdžiui, jeigu reikia iki treniruotės važiuoti valandą laiko, jis prigis labai sunkiai arba visai neprigis. Tačiau, jeigu mums pavyksta sportuoti namuose pagal mėgstamą muziką ar įrašą, dar įsiliejame į sporto bendruomenes, įprotis gali likti visam gyvenimui.
Konkreti Nauda Kūnui Ir Psichikai
Sportas turi labai didelį poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui ir sveikatos būklei. Pagrindinė sporto nauda yra ta, kad jis suteikia unikalią galimybę turėti sveiką kūną, jau nekalbant apie tai, kad jis praturtina ir paįvairina mūsų kasdienybę. Taigi, priežasčių, kodėl sportuoti sveika, yra ne viena.
Įtraukus į savo rutiną sportą ir tokiu būdu padidinus fizinio aktyvumo lygį, galima pagerinti širdies veiklą, sumažinti diabeto riziką, kontroliuoti cukraus lygį kraujyje, sumažinti įtampą ir stresą. Be to, fizinis aktyvumas gerina ir mūsų raumenų atmintį bei koordinaciją. Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, didina mūsų disciplinuotumą ir tuo pačiu prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės.
Sportas padeda kontroliuoti ir cholesterolio lygį kraujyje. Ne vieno atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žmonių, kurių fizinio aktyvumo lygis yra aukštas, cholesterolio lygis yra mažesnis nei tų, kurie linkę rinktis sėslesnį gyvenimo būdą. Sportuojant visada suaktyvėja kraujotaka. Bėgiojant ar užsiimant bet kuria kita fizine veikla mūsų organizmas būna puikiai aprūpintas deguonimi. Tokiu būdu fizinis aktyvumas padeda išsaugoti gerą ir stiprią sveikatą. Fizinis aktyvumas taip pat padeda padidinti hemoglobino lygį ir kraujo tūrį.
Sportuojant greitėja širdies plakimas, o širdies raumenims tenka papildoma apkrova. Ši papildoma apkrova stiprina širdies raumenis ir tuo pačiu gerina visą kraujotaką. Reguliarios aerobinės treniruotės stiprina dirbančių raumenų kapiliarų tinklą. Atliekant aerobikos pratimus dirbančių raumenų skaidulose didėja mitochondrijų kiekis. Širdis pradeda veikti geriau, stabilizuojasi širdies ritmas. Viso to rezultatas - intensyviau sportuojančio žmogaus organizmas jaučia mažesnį stresą.
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti ir mūsų imuninę sistemą, kuri yra atsakinga už organizmo apsaugą. Fiziniai pratimai reikšmingai padidina baltųjų kraujo kūnelių kiekį, o su prakaitu, kuris išsiskiria sportuojant, iš organizmo pašalinami toksinai. Padidėjusi kūno temperatūra mažina bakterijų dauginimosi tikimybę.
Fizinio aktyvumo dėka mūsų mintys tampa aiškesnės, o psichologinė būsena - tvirtesnė ir stabilesnė. Sportas gerina nuotaiką, padeda pasijusti geriau, reikšmingai sustiprina pasitikėjimą savimi. Be to, sportuojant (ypač užsiimant komandiniu sportu) išmokstama greitai priimti sprendimus ir reaguoti instinktyviai. Tokie gebėjimai gali būti labai naudingi ir mūsų kasdieniame gyvenime.
Sportas - puikus būdas išlieti per dieną susikaupusią įtampą. Padeda nukreipti dėmesį. Dažnai nerimo kamuojamus žmones taip pat kamuoja įkyrios mintys. Esant įtampai, nesunku sukurti pačius blogiausius scenarijus ir pasiklysti negatyvių minčių labirintuose. Sportuojant svarbu sutelkti dėmesį į atliekamus pratimus, judesių kokybę, todėl ši veikla - puikus būdas nutraukti įkyrių minčių srautą ir pailsinti galvą.
Endorfinai suteikia laimės jausmą bei mažina stresą. Todėl po treniruotės dažniausiai jaučiamės labiau atsipalaidavę ir geros nuotaikos. Esant stresinėje situacijoje, jei yra galimybė, rekomenduojama bent 10 minučių aktyviau pajudėti, kad išsiskirtų endorfinai. Nemažai moterų, kenčiančių nuo nerimo, skundžiasi suprastėjusia miego kokybe. Taip pat pastebima, kad nerimas dar labiau prastina miego kokybę, darosi sunku užmigti, nes kamuoja įkyrios mintys. Norint nutraukti šį užburtą ratą, reguliarios treniruotės gali būti puiki pagalba.
Šiuolaikinis gyvenimo būdas nori ar nenori priverčia kasdien patirti stresą. Tad kaip jį valdyti? Koks sportas naudingas ne tik gražiam kūnui, bet ir mintims? Projekto „Gyventi sveikai - gera!“ psichologė-psichoterapeutė teigia, kad daug streso patiriantiems žmonėms reiktų rinktis aktyvias sporto šakas, jei tik sveikata leidžia. Tinka visos aktyvios ir mielos veiklos, kur galima prakaitą nubraukt. Tai naudinga, nes tokio sporto metu išdeginamos medžiagos, pasigaminusios organizme nerimo metu. Tai adrenalinas ir kortizolis.
Rytinė Mankšta: Privalumai Ir Kaip Pradėti
Rytinė mankšta - tai ne tik profesionalių sportininkų privilegija. Šiuolaikiniai tyrimai ir ekspertų nuomonės vis dažniau pabrėžia, kad fizinės veiklos įtraukimas į rytinę rutiną gali turėti esminių privalumų tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Pradėti dieną nuo fizinės veiklos reiškia daugiau nei vien malonų prakaitavimą. Vienas svarbiausių rytinio sporto privalumų - paspartėjusi medžiagų apykaita. Kai mankštinamės ryte, mūsų kūnas įsijungia į aukštesnę pavarą, o metabolizmas lieka aktyvesnis net keletą valandų po treniruotės.
Riebalų deginimo procesas taip pat įgauna pranašumą ryte. Tyrimai rodo, kad sportavimas nevalgius (tai vadinama treniruotėmis badaujant) skatina organizmo gebėjimą naudoti riebalus kaip energijos šaltinį. Rytinis kortizolis - stresas dažnai minimas kaip neigiamas veiksnys, tačiau tinkamai nukreiptas per fizinę veiklą, jis gali tapti sąjungininku. Rytinis kortizolio pikas, panaudotas treniruotei, padeda efektyviau mobilizuoti energijos šaltinius ir pagerina bendrą fizinį pajėgumą. Energijos lygis taip pat ženkliai pakyla po rytinės mankštos. Nors iš pradžių gali būti sunku išlipti iš šiltos lovos, po fizinės veiklos kūnas gamina daugiau energijos.
Rytinė mankšta taip pat pozityviai veikia kraujo cukraus reguliavimą. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas prieš pusryčius gali pagerinti insulino jautrumą ir cukraus pasisavinimą visai dienai. Galiausiai, verta paminėti ir ilgalaikį rytinio sporto poveikį miego kokybei. Paradoksalu, bet ankstyvas kėlimasis mankštai pagerina gebėjimą užmigti vakare ir miego kokybę.
Fizinis aktyvumas ryte suteikia ne tik apčiuopiamų fiziologinių privalumų, bet ir reikšmingai veikia mūsų psichologinę būseną bei bendrą gyvenimo kokybę. Vienas iš esminių rytinio sporto privalumų - disciplinos ugdymas. Kai įveikiame pagundą pasilikti lovoje ir vietoj to pasirenkame aktyvumą, stipriname savo valios raumenį. Nuotaikos gerinimas yra kitas esminis rytinės mankštos privalumas. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų - natūralių nuotaiką gerinančių hormonų - išsiskyrimą. Šie "laimės hormonai" sukuria pozityvų emocinį foną, kuris gali išlikti keletą valandų. Streso mažinimas taip pat yra svarbus rytinio sporto aspektas. Fizinis aktyvumas padeda sumažinti streso hormonų lygį ir kartu suteikia konstruktyvų būdą išlieti susikaupusią įtampą.
Kognityvines funkcijas - dėmesio koncentraciją, atmintį ir kūrybiškumą - rytinė mankšta taip pat veikia itin teigiamai. Po fizinės veiklos smegenys būna geriau aprūpintos deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, o tai lemia geresnį protinį pajėgumą. Motyvacija sportui taip pat natūraliai didėja, kai pastebime teigiamus pokyčius savo nuotaikoje ir energijos lygyje.
Nors šis straipsnis akcentuoja rytinio sporto privalumus, svarbu pripažinti, kad nėra vieno universalaus sprendimo visiems. Rytinės treniruotės pasižymi savo unikaliais privalumais metabolizmui ir energijai. Kaip jau minėta, sportuojant ryte aktyvuojamas riebalų deginimas, o tai gali būti naudingiau tiems, kas siekia svorio kontrolės. Hormonų reguliavimo atžvilgiu rytinės ir vakarinės treniruotės taip pat skiriasi. Ryte natūraliai aukštas kortizolis padeda maksimaliai išnaudoti treniruotę, o vakare organizmas jau būna perėjęs į atsipalaidavimo režimą, dominuojant melatoninui. Miego kokybė yra dar vienas aspektas, kurį veikia treniruočių laikas. Rytinė mankšta padeda sinchronizuoti cirkadinį ritmą ir pagerina miego kokybę.
Praktiniu požiūriu rytinės treniruotės turi didesnę tikimybę būti atliktos, nes dienos eigoje atsiranda nenumatytų įsipareigojimų, nuovargis ar motyvacijos stoka. Vakare dažnai trūksta valios jėgos ar tenka rinktis tarp sporto ir socialinių aktivumų. Fizinio pajėgumo prasme vakarinės treniruotės gali turėti pranašumą. Kūno temperatūra vakare būna aukštesnė, raumenys lankstesni, o tai gali lemti geresnius rezultatus ir mažesnę traumų riziką. Galiausiai, asmeniniai prioritetai ir gyvenimo būdas lemia optimalų treniruočių laiką. Rytiniai paukščiai natūraliai linkę į ankstyvą aktyvumą, o naktinės pelėdos gali pasiekti geresnių rezultatų vakarinėse treniruotėse.
Nors rytinės treniruotės teikia daug naudos, pradėti naują įprotį gali būti tikras iššūkis. Pirmiausia, pradėkite nuo pasiruošimo iš vakaro. Galite net miegoti su sportiniais drabužiais, jei tai padės jums greičiau pasirengti aktyvumui. Antra, pradėkite nuo mažų žingsnių. Nereikia iškart planuoti valandos trukmės intensyvios treniruotės. Pradėkite nuo 5-10 minučių lengvos veiklos, pavyzdžiui, tempimo pratimų ar pasivaikščiojimo aplink namą. Trečia, pasirinkite mėgstamą veiklą. Motyvacija sportui bus žymiai didesnė, jei užsiimsite ta veikla, kuri jums teikia malonumą. Nebūtina rinktis tradicinių pratimų - tai gali būti šokiai, važiavimas dviračiu, plaukimas ar net sodininkyste. Ketvirta, ieškokite socialinės paramos. Susiraskite partnerį treniruotėms arba prisijunkite prie rytinės mankštos grupės. Penkta, sukurkite tinkamas sąlygas. Jei mankštinatės namuose, paruoškite tam skirtą erdvę. Net jei tai būtų tik nedidelis plotas svetainėje ar miegamajame, svarbu turėti vietą, kuri asocijuojasi su aktyvumu. Šešta, įdiekite pozityvius paskatinimus. Atlyginkite save už kiekvieną sėkmingą rytinę treniruotę - tai gali būti skanius pusryčius, mėgstamas kavos puodelis ar papildomas laikas mėgstamai veiklai. Septinta, būkite lankstūs ir atleiskite sau nesėkmes. Jei vieną rytą praleidote mankštą, tai nereiškia, kad viskas žlugo. Tiesiog grįžkite prie rutinos kitą dieną. Galiausiai, stebėkite savo pažangą ir švenčkite pasiekimus. Užsirašykite, kaip jaučiatės po mankštos, stebėkite energijos pokyčius dienos metu.
Nors rytinio sporto nauda yra akivaizdi, daugelis žmonių vis dar susiduria su kliūtimis ir tiki mitais, kurie trukdo jiems pradėti dieną aktyviai. "Ryte nėra jėgų sportuoti" - tai vienas dažniausių teiginių, kurį išgirstame iš žmonių, vengiančių rytinių treniruočių. Realybė ta, kad pradinis energijos trūkumas yra normalus, tačiau po 5-10 minučių aktyvumo kūnas pradeda gaminti energiją ir budrumas žymiai padidėja. "Nėra laiko sportui ryte" - dar viena dažna kliūtis. Tačiau net trumpa 10-15 minučių mankšta gali suteikti reikšmingų privalumų. Be to, ankstyvas kėlimasis ir sportavimas dažnai padeda geriau organizuoti likusią dienos dalį, todėl faktiškai sutaupote laiką. Mitas, kad "sportuoti nevalgius nesaugu" taip pat gajus tarp pradedančiųjų. Iš tiesų, lengvos ir vidutinio intensyvumo treniruotės tuščiu skrandžiu yra ne tik saugios, bet ir naudingos riebalų deginimui. Dažnai manoma, kad "rytinis sportas padidina traumų riziką". Iš dalies tai tiesa, nes po miego raumenys ir sąnariai būna sustingę. Tačiau tinkamas apšilimas (5-10 minučių lengvos veiklos) visiškai eliminuoja šią riziką. Kita psichologinė kliūtis - "rytinis sportas yra tik atletams ar fitneso entuziastams". Šis mitas atbaidų daug žmonių, kurie save laiko "nesportininkais". Tiesa ta, kad rytinė mankšta naudinga visiems, nepriklausomai nuo fizinio pasirengimo lygio. Galiausiai, daugelis baiminasi, kad "nesugebės išlaikyti ryinių treniruočių įpročio".
Rytinis sportas - tai daugiau nei tik fizinė veikla. Tai savotiškas gyvenimo būdo pasirinkimas, kuris daro teigiamą įtaką visoms mūsų gyvenimo sritims. Kaip aptarėme, rytinės treniruotės paspartina medžiagų apykaitą, gerina nuotaiką, didina energijos lygį, stiprina discipliną ir padeda efektyviau kontroliuoti svorį. Nors kiekvienas žmogus yra unikalus ir idealus sportavimo laikas gali skirtis, rytinio sporto teikiami privalumai yra universalūs ir prieinami kiekvienam. Pradėkite nuo mažų žingsnių - 5-10 minučių lengvos veiklos, kuri jums patinka. Būkite kantrūs su savimi, atleiskite sau nesėkmes ir džiaukitės kiekvienu mažu pasiekimu. Galiausiai, atminkite, kad geriausias sportavimo laikas yra tas, kurio jūs nuosekliai laikotės.
Sportas Kaip Vaistas Nuo Depresijos Ir Nerimo
Šiuo metu pasaulyje, kuris paveiktas pandemijos ir karantino, depresijos atvejų skaičius šoko į aukštumas. Tyrimai rodo, kad sportas gali būti toks pat veiksmingas, kaip ir vaistai nuo depresijos. Vadinasi, sportas gali būti beveik nemokamas vaistas, norint pasijausti geriau. Jau nekalbu apie tai, kad judėjimas saugo ir nuo širdies bei kraujagyslių ligų, kaulų retėjimo. Kaip sakė profesorius A.Skurvydas, judėjimas padeda net nuo 27 lėtinių ligų.