Sporto Judesiai 8 Metų Vaikui Namuose: Pratimas Sveikam Augimui

Šiais laikais, kai sportas tampa ne tik sveikatingumo, bet ir saviraiškos priemone, vis daugiau žmonių žavisi kūno galimybėmis. Fizinis aktyvumas turi būti ne tik intensyvus, bet ir subalansuotas, įtraukiant atpalaiduojančius pratimus, ypač vaikams. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius sporto judesius, tinkamus 8 metų vaikams namuose, siekiant užtikrinti jų sveiką augimą ir vystymąsi.

Tempimo Pratimų Nauda Vaikams

Tempimo treniruotės skirtos paruošti kūno raumenis fiziniam krūviui, lavinti lankstumą, atpalaiduoti raumenyną po įvairių treniruočių, todėl kiekvienam sveikatinimusi užsiimančiam žmogui yra naudingos tempimo treniruotės. Tempimo metu kraujotaka pagreitėja, su krauju pernešamas deguonis, juo pamaitinami raumenys per fasciją. Seniai žinoma, kad po treniruotės būtina bent 10 minučių ištempti pagrindines raumenų grupes, kurios gavo fizinio krūvio.

Tempimai yra neatsiejama treniruotės dalis, kuri paruošia kūną fiziniam darbui, padeda raumenynui taisyklingai funkcionuoti bei atsipalaiduoti po krūvio. Reguliariai atlikdami tempimo pratimus pagerinsite laikyseną, saugiai galėsite atlikti kasdienius veiksmus (eiti slidžiu keliu, nešti sunkius maišus, įlipti ir išlipti iš transporto priemonės, žaisti su vaikais judriuosius žaidimus ir daug kitų).

Tempimas padeda sumažinti raumenų skausmą: kai po sunkaus fizinio krūvio išsiskiria pieno rūgštis į raumenis, jaučiame skausmą. Raumenų sušildymas, masažai, tempimo pratimai paskatina kraujotaką, deguonies pernešimą taip „pamaitina” raumenis. Reguliariai atliekant tinkamus tempimo pratimus galima sumažinti ir daugumą lėtinių kūno skausmų. Tempimas padeda išvengti raumenų atrofijų ir involiucijų. Šios pasekmės atsiranda dėl nejudrios, sėdimos veiklos, pasyvaus gyvenimo budo. Naudojant tempimo, atpalaidavimo ir kvėpavimo technikas, šis treniravimosi metodas padeda palaikyti kūno ir proto harmoniją. Tai mūsų gana įtemptame gyvenime jau yra būtinybė.

Vaikams, mokiniams, paaugliams rekomenduojamos tokios treniruotės dėl to, kad jie daug sėdi. Jiems reikia ištempti nugarą, krūtinę, kaklą, sėdmenis. Tempimai lavina lankstumą. Lankstumas yra fizinė ypatybė, neįgimta, nepaveldima, ji yra lavinama nepriklausomai nuo amžiaus, kūno sudėties, ūgio.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

Tempimo Pratimų Tipai

  • Statinis tempimas: Tai tempimas, kai raumuo ištempiamas ir palaikomas tam tikroje pozicijoje tam tikrą laiką.
  • Dinaminis tempimas: Tai tempimas, kai atliekami kontroliuojami judesiai, siekiant padidinti raumens lankstumą.
  • Izometrinis tempimas: Tai tempimas, kai raumuo įtempiamas be judesio.
  • Proprioceptinis tempimas: Tai tempimas, kai naudojami įvairūs metodai, siekiant padidinti raumens lankstumą.
  • Aktyvus tempimas: Tai tempimas, kai raumuo ištempiamas naudojant priešingą raumenį.
  • Pasyvus tempimas: Tai tempimas, kai raumuo ištempiamas naudojant išorinę jėgą.

Rezultatas geriausias tada, kai yra derinamos skirtingos tempimo formos. Treniruotėse daugiausiai stengiuosi pritaikyti dinaminį tempimą, nes šis metodas padidina raumenų darbo kokybę bei elastingumą.

Atliekant tempimo pratimus, nereikia siekti maksimalios amplitudės ar jausti didelį skausmą. Turime pradėti nuo švelnių judesių ir amplitudę didinti palaipsniui. Nepamirškime ir kvėpavimo, jis padeda atsipalaiduoti. Iškvėpdami galime truputį save „paspausti“. Svarbu suvokti, kad iškėlus koją 90 laipsnių kampu ir ją užlaikant gali būti daugiau naudos nei per negalėjimą tempiant iš visų jėgų.

Tempimo pratimus reiktų atlikti po kiekvieno fizinio krūvio, nepriklausomai nuo to, ar bėgsi, eisi, kelsi, stumsi. Galima raumenis pratempti tarp pratimų arba jų pasikartojimų (serijų). Butu gerai, kad po treniruotės ypač pratemptume tas raumenų grupes, kurios gavo daugiausiai krūvio. O kalbant apie ilgiau trunkančią tempimo treniruotę, du - trys kartai per savaitę būtų tobula. Persitempti taip pat nerekomenduojama - per daug pertemptas kūnas, raiščiai ar sausgyslės, yra labiau pažeidžiami. Raiščių ir sausgyslių patempimas yra ne kas kita kaip dalinis skaidulų nutrūkimas. Sausgysles traumuoja ir nuolat pasikartojantys, monotoniški judesiai.

Joga Vaikams: Harmoningas Kūno ir Proto Ugdymas

Joga, šiais laikais gerai žinoma sveikatingumo sritis, atkreipianti dėmesį ne tik į fizinio kūno stiprumo, tamprumo ir balanso lavinimą, bet ir į žmogaus vidų - kvėpavimą, nusiraminimą, minčių sutelkimą. Esminiai jogos komponentai, tai kvėpavimas, judesys ir vidinės savijautos stebėsena. Teisingas judesio atlikimas neapsieina ir be taisyklingo kvėpavimo.

Pamokas vaikai dažniausiai pradeda nuo susikoncentravimo į save, atlieka kvėpavimo pratimus ar kitas, padedančias sutelkti dėmesį meditacijas. Kartais šios meditacijos praktikos būna skirtos nusiraminimui, o kartais atvirkščiai - energijos užkūrimui. Atlikus kvėpavimo pratimus, seka kūną šildantys pratimai, tokie kaip „saulės pasisveikinimas“ ar kitos asanų - jogos pratimų, kombinacijos.

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

Vaikų jogos pamokose vyksta daugiau pasikalbėjimo praktikų, žaidimų. Reikalavimai pratimams ne tokie griežti, kaip suaugusiems. Vaikų kūnai dar tik formuojasi, todėl nereikėtų jų perspausti.

Kadangi joga susideda ne tik iš sportinės dalies, bet ir vidinių savybių ugdymo, ji lavina ir sveiką požiūrį į mus veikiančias emocijas. Kartais per daug įsijaučiam į negatyvias mintis, todėl pravartu mokėti naudoti nusiraminimo, kvėpavimo priemones. Čia tėveliai lygiai taip pat gali paklausti vaikų, ką jie darė užsiėmimuose, o tuomet namie kartu daryti tai, ką vaikai išmoko.

Kasdien nors truputį pajudėti, pabūti su savimi, pamedituoti sau tinkama forma bei tai skatinti daryti ir aplinkinius.

Gydomieji Pratimai: Funkcijų Atstatymas ir Stiprinimas

Gydomieji pratimai - tai specialiai parinkti judesiai, kurie yra skirti įvairių kūno funkcijų atstatymui, stiprinimui ir palaikymui. Šie pratimai gali būti skiriami konkrečioms kūno dalims arba visam kūnui ir yra taikomi kaip gydymo priemonė reabilitacijos ir profilaktikos tikslais.

Jie padeda sumažinti skausmą, gerina sąnarių judesių amplitudę, stiprina raumenis, gerina kraujotaką ir bendrą kūno funkcionalumą. Reguliariai atliekant gydomuosius pratimus, galima išvengti daugelio sveikatos problemų, tokių kaip nugaros skausmas, sąnarių problemos ir raumenų disbalansas.

Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje

Gydomųjų Pratimų Tipai

Gydomųjų pratimų tipai pagal paciento aktyvumą:

  • Pasyvūs
  • Aktyvūs

Gydomųjų pratimų tipai pagal paciento raumens susitraukimo pobūdį:

  • Statiniai
  • Dinaminiai

Gydomųjų pratimų tipai pagal paciento dalyvaujančių raumenų stambumą:

  • Smulkiųjų raumenų pratimai
  • Stambiųjų raumenų pratimai

Gydomųjų pratimų tipai pagal raumens aktyvavimo ir jėgų generavimo modelius:

  • Atviros kinetinės grandinės pratimai
  • Uždaros kinetinės grandinės pratimai

Kiti Pratimai: Įvairiapusis Fizinis Aktyvumas

Yra daugybė fizinių pratimų rūšių, kurios skiriasi pagal jų atliekamą poveikį organizmui. Fiziniai pratimai padeda stiprinti raumenis, gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, skatinti lankstumą bei koordinaciją.

Mobilumą Lavinantys Pratimai (ROM)

  • PROM - lankstumą lavinantys pratimai, atliekami be raumenų aktyvacijos. Sąnaryje atliekamas visas galimas judesys naudojant specialisto pagalbą, atramas, dinaminius įtvarus, savo sveikąją ranką ir kt. PROM atliekami kai aktyvūs ROM judesiai sutrikdytų gijimo procesą. Tikslas - negatyvių imobilizacijos padarinių prevencija, skausmo malšinimas, minkštųjų audinių elastingumo ir kraujotakos skatinimas.
  • Aktyvi ROM su pagalba - tarpinis PROM ir AROM variantas. Tinkama priemonė, kai yra raumens aktyvumas ir jį galima aktyviai panaudoti. Taikoma kai pacientas negali aktyviai užbaigti ROM dėl atliktų sausgyslių operacijų, silpnumo, traumos, neuroraumeninių ligų. Tikslas - toks pat kaip ir PROM.
  • AROM pratimai - mobilumą lavinantys pratimai, kurie atliekami valinga raumenų aktyvacija be pagalbos. Tam svarbi tinkama raumenų koordinacija. Judesio šablonai gali būti patikslinami pasyviais judesiais. Tikslas - kaip ir PROM, plius raumenų lavinimas.

Svarbu atliekant ROM!

  • Turi būti užtikrintas tiek paciento, tiek specialisto saugumas ir komfortas.
  • Svarbu pasirinkti tinkamą darbo padėtį.
  • Fiksuoti segmentus, kuriuos yra rizika pažeisti dėl hipermobilumo, lūžio, nestabilumo.
  • ROM pratimus atlikti lėtai ir ritmingai pilna amplitude.
  • Vengti grubaus, stipraus segmento sugriebimo.
  • Suteikti judesiui laisvės ir atkartoti taisyklingus judesių šablonus.

ROM pratimų dėka sumažėja raumeninis sąstingis, randinio audinio sukibimas, skatinama kolageno sintezė.

Tempimo Pratimai: Įvairūs Būdai

  • Aktyvus tempimas: Atliekamas, kai pats asmuo atlieka tempimą.
  • Pasyvus tempimas: Atliekamas, kai kineziterapeutas atlieka tempimą.
  • Aktyvus tempimas su pagalba: Vyksta, kai asmuo atlieka tempimą, bet pasiekus amplitudės ribą kineziterapeutas padeda ją šiek padidinti.
  • Dinaminis tempimas: Tai aktyvūs pakankamai greiti judesiai, kurių metu sąnariai atlieka pilną judesio amplitudę.
  • Balistinis tempimas: Aktyvūs, greiti ir stiprūs judesiai, kurių metu bandoma pasiekti didesnę negu paprastai judesio amplitudę. Šiems pratimams reikalingas pasiruošimas, atliekami nesitreniravus gali būti pavojingi.
  • Postizometrinė relaksacija: Tai dar viena judesio amplitudės gerinimo technika, kuri atliekama raumenį ištempus, o tuomet atliekamas izometrinis raumens susitraukimas su minimaliu pasipriešinimu, po kurio seka ištempimas.

Tempimo pratimų tikslas - ištempti raumens skaidulas, padidinti sausgyslės tamprumą ir jungiamojo audinio paslankumą. Kontraindikuotina esant ūmiam uždegimui ir jungiamojo audinio infekcijai. Atsargumo priemonių būtina laikytis dirbant su pacientais neseniai patyrusiais lūžius, sergančiais osteoporoze, vyresnio amžiaus žmonėmis, esant silpnam raumenynui.

Reabilitacijos tikslais, esant raumenų, sausgyslių pažeidimams, statinis tempimas atliekamas <30 s x 3-4 kartus kasdien.

Jėgos Pratimai: Raumenų Stiprinimas

Teigiamas jėgos pratimų poveikis pasireiškia geresne raumens funkcija (didėja raumeninės skaidulos ir mitochondrijų tankis), didesniu organizmo funkciniu pajėgumu. Gerai veikia kardiovaskulinę sistemą (ŠSD retėja, žemėja sistolinis ir diastolinis spaudimas, didėja VO2max, mažėja cholesterolio), tvirtėja jungiamasis audinys (stiprėja raiščiai ir sausgyslės) ir kaulinis audinys (didėja jo tankis).

Svarbu tinkamai parinkti šių pratimų dozavimą. Parinkus per mažą, negausite treniruotumo efekto arba jis rasis lėtai. Parinkus per didelį, gali išsivystyti pažaida arba, esant traumai, ji gali atsinaujinti. Intensyvumą parinkti tokį, kad būtų pasiektas jaučiamas raumens nuovargis. Trukmė priklauso nuo kiekio (pakartojimų skaičiaus) ir poilsio intervalų trukmės. Dažnumas priklauso nuo reabilitacijos tikslų. Svarbi progresija - pradėti nuo smulkių izoliuotų raumenų grupių ir pereiti prie stambiųjų, pradėti nuo vienasąnarinių judesių ir pereiti prie daugiasąnarinių.

Jėgos pratimai yra efektyvūs ir naudingi daugeliui žmonių grupių, siekiant stiprinti raumenis, pagerinti ištvermę ir palaikyti bendrą fizinę sveikatą bei gerovę.

Funkcinis Judesys: Pasirengimas Kasdieniam Gyvenimui

Funkcinis judesys - judesys, kurio atlikimas grįstas realiose kasdienėse situacijose pasitaikančia biomechanika. Paprastai tokie judesiai vyksta keliose plokštumose dalyvaujant keliems sąnariams. Funkcinės užduotys priklauso nuo pilnavertiško kinetinių grandinių funkcionavimo, atskirų segmentų optimizavimo (pakankamas lankstumas bei jėga) bei individualių segmentų tarpusavio koordinavimo.

Tais atvejais, kuomet vienas ar keli komponentai nebepajėgia tinkamai generuoti energijos bei ją perduoti kitiems kinetinės grandinės komponentams, apkrovos paskirstymas nukenčia, dėl to užduoties efektyvumas ir našumas gali ženkliai sumažėti. Laikui bėgant, šis sumažėjęs darbingumas gali lemti sveiko audinio sudirginimą bei stresą, dėl to įmanomi pažeidimai ir traumos.

Vėlgi svarbi progresija. Pradiniai funkciniai pratimai yra mokymas apsiversti, atsistoti iš gulimos padėties ir atvirkščiai, atsistoti iš sėdimos padėties ir atvirkščiai. Svarbu išmokti bazinių funkcinių judesių: saugus kėlimas, nešimas, stūmimas, traukimas, siekimas. Pažengus - atsispaudimai, pritūpimai, įtūpstai, dubens kėlimas gulint, atsilenkimai ir kt.

Aerobinis Krūvis: Širdies ir Kraujagyslių Sistemos Stiprinimas

Aerobinis krūvis apibūdinamas kaip pasikartojantis, ritmiškas, besitęsiantis ir trunkantis ne trumpiau nei 10 minučių didelių raumenų grupių darbas, pvz., ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, šokinėjimas per virvutę, irklavimas, plaukimas, vandens aerobika, aerobika (šokiai).

Dozavimas galimas įvairus: nepertraukiamas darbas, intervalinė treniruotė (angl. high-intensity interval training (HIIT)), treniruotė ratu (angl. Treniruotės dažnumas priklauso nuo paciento/kliento tikslų. Optimalus dažnis - 3-5 kartai per savaitę. Intensyvumas priklauso nuo paciento/kliento funkcinio pajėgumo. Dažniausiai rekomenduojama riba tarp 60-80 % ŠSD max. (ŠSD max. = 220 - amžius metais). Treniruotės trukmė priklauso nuo tikslų, dažnumo, intensyvumo ir paciento pasirengimo. Optimali trukmė - 20-30 min. Tą pačią trukmę galima pasiekti 10 min. intervalais.

Aerobinių pratimų nauda apibrėžiama organizmo adaptacija, dėl kurios padidėja širdies tūris, kairysis širdies prieširdis, hemoglobino koncentracija, skatinamas periferinių kraujagyslių formavimasis, didėja kvėpavimo raumenų pajėgumas.

Stabilizaciniai Pratimai: Kontrolė ir Stabilumas

Stabilizaciniai pratimai - dinaminė veikla, kuria bandoma apriboti ir kontroliuoti pernelyg didelį segmento judesį. Pirmiausia dėmesys turėtų būti nukreiptas į segmentus, pasižyminčius pernelyg dideliu judesiu. Iš pradžių gali prireikti pagalbinių priemonių: teipo, įtvaro, pagalbinių atraminių paviršių ir pan., progresuojant jų reikėtų atsisakyti.

Pusiausvyros Lavinimas: Stabilumas ir Koordinacija

Pusiausvyra - tai sugebėjimas išlaikyti stabilią statinę kūno padėtį arba išlaikyti reikiamą kūno padėtį atliekant įvairius judesius atskiromis kūno dalimis bei judant įvairiu greičiu visam kūnui. Pusiausvyros lavinimo pratimus reikėtų atlikti prieš jėgos, ištvermės pratimus, kol smegenys yra „šviežios“. Geriausia yra atkartoti realias, gyvenimiškas sąlygas, parinkti adekvačius pratimus. Ypatingai svarbūs komponentai yra judesio atlikimo tikslumas paciento saugumas treniruotės metu.

Reikia turėti omenyje, kad pusiausvyra yra specifiška. Pusiausvyros testai yra funkciškai labai specifiški - vienu testu negalime įvertinti bendros žmogaus pusiausvyros. Pusiausvyros testai retai koreliuoja tarpusavyje.

Koordinacija: Tikslūs ir Vientisi Judesiai

Koordinacija - tai gebėjimas greitai išmokti naujų judesių, jungti juos į derinius, tiksliai juos atlikti standartinėmis ir besikeičiančiomis sąlygomis, arba, gebėjimas suderinti jutimus ir kūno atskirų dalių tikslius ir vientisus judesius.

Lavinant koordinaciją reikėtų pradėti nuo paprastų judesių, pereinant prie sudėtingesnių. Naudoti sensorines priemones. Didelį dėmesį skirti stabilizavimui. Stengtis atkurti realias, gyvenimiškas užduotis. Progresuojant užduotys apsunkinamos: mažinamas atramos plotas, rega, pusiausvyros aparato sujaudinimas, tempo padidinimas. Naujus judesius mokytis reiktų nepavargus, tačiau išmoktus judesius galima tobulinti esant nuovargiui. Mokant galima vieną ilgą funkcinį judesį suskaidyti į daug atskirų ir mokinti palaipsniui apjungiant arba atlikti vieną vientisą judesį.

Kvėpavimo Pratimai: Optimalus Kvėpavimas

Kvėpavimo pratimai naudojami kvėpavimo funkcijai gerinti. Jie skirstomi į statinius ir dinaminius. Statinio kvėpavimo pratimai atliekami nedalyvaujant rankų, pečių ir liemens raumenims. Jų metu mokoma optimalaus kvėpavimo stereotipo, lavinamas ilgesnis iškvėpimas, keičiamas kvėpavimo dažnis. Svarbu pastebėti, kad gilus kvėpavimas gali sukelti hiperventiliaciją, kurios metu sumažėja anglies dvideginio koncentracija kraujyje, todėl susiaurėja kraujagyslės, pacientas/klientas jaučia galvos svaigimą, todėl ir šių pratimų metu svarbu užtikrinti jo saugumą.

Atliekant dinaminius pratimus, kvėpavimo fazės derinamos su raumenų grupių judesiais.

Kvėpavimo sistemos terapijos metu gerėja krūtinės ląstos paslankumas, didėja kvėpavimo raumenų jėga, diafragmos paslankumas. Gerėja plaučių ventiliacija, mažojo kraujo apytakos rato kraujotaka, sekrecija ir sekreto šalinimas. Veikiami viršutinių kvėpavimo takų receptoriai, dėl to gilėja kvėpavimas.

Tinkamos Sporto Šakos Pasirinkimas Vaikui

Svarbu, kad moksleiviai sportuotų tai, kas jiems iš tiesų patinka, tačiau renkantis sporto šaką būtina atkreipti dėmesį ir į vaiko organizmo išsivystymą, jo laikyseną. Netinkama sporto šaka gali lemti, kad sportiniai judesiai bus atliekami netinkamai ir ilgainiui tai gali sukelti sveikatos ir laikysenos sutrikimus. Pasak „Gemma“ sveikatos centro vyr. kineziterapeuto Tado Puzaros, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, ko pats vaikas nori, ką jis mėgsta veikti, koks jo charakteris, taip pat įvertinti vaiko judamojo aparato, kvėpavimo sistemos, nervų sistemos būklę.

„Prieš užrašant vaiką sportuoti vertėtų pasikonsultuoti ir su medikais. Sportinė veikla gali būti labai naudinga ir padėti išvengti neigiamų augimo metu atsirandančių pasekmių, pavyzdžiui, stuburo iškrypimo. Tačiau nereikia pamiršti, kad vaiko organizmas dar tik formuojasi, tad sportinės traumos ir netinkami pratimai gali turėti ilgalaikes ir skausmingas pasekmes. Norint to išvengti, derėtų pasirūpinti, kad vaiko sportinė veikla visada būtų prižiūrima kompetentingų sporto profesionalų“, - sakė T. Puzara. Sportui skirta erdvė turėtų būti patogi ir pritaikyta vaiko poreikiams, asocijuotis su poilsio, laisvalaikio režimu, o ne sunkiu darbu. Tėvai turėtų skatinti vaiką sportuoti, girti už jo pasiekimus, tačiau ne reikalauti - tokiu atveju rezultatas gali būti priešingas. Kineziterapeuto teigimu sportinė veikla turėtų natūraliai įsilieti į vaiko dienos režimą ir neišmušti jo iš pusiausvyros, netrukdyti pamokoms ir namų darbams, laisvalaikiui.

Populiarios Sporto Šakos Vaikams

  • Krepšinis: Tai - populiariausia sporto šaka Lietuvoje, todėl didžioji dalis vaikų ir renkasi šiuos užsiėmimus. Ir gerai, nes treniruočių metu lavinama koordinacija, loginis mąstymas, bendravimas. Tačiau, kaip ir kitose žaidybinėse sporto šakose yra didelė tikimybė patirti traumas.
  • Plaukimas: Ši sporto šaka pastaruoju metu labai išpopuliarėjo. Baseine lavinama laikysena, plaukimas skatina geresnį vaiko augimą ir vystymąsi, gerina medžiagų apykaitą, stimuliuoja kvėpavimo, nervų, širdies ir kraujagyslių ir imuninę sistemas, didina sąnarių paslankumą. Be to, organizmas sparčiai grūdinasi, nes nuolatinis temperatūrų skirtumas skatina kūną įgyti didesnį imunitetą. Tačiau netaisyklingas plaukimas gali atnešti daugiau žalos negu naudos. Todėl svarbu, kad patyrę treneriai mokytų racionalios plaukimo technikos, kvėpavimo vandenyje.
  • Futbolas: Šis sportas lavina koordinaciją, greitį bei orientaciją, raumenų jėgą. Tačiau didelė tikimybė patirti kojų traumas, patempti čiurnos raiščius.
  • Tenisas: Populiarus žaidimas padeda lavinti raumenų jėgą, ištvermę, vaizduotę, greitį. Tačiau šios sporto šakos nerekomenduojama rinktis vaikams, turintiems laikysenos sutrikimų. Būtinos papildomos treniruotės, nes šioje sporto šakoje labiau apkraunami vienos pusės raumenys ir gali pasireikšti raumenų disbalansas.
  • Šokis: Lavina laikyseną, koordinaciją, lankstumą, ištvermę. Tačiau ir čia išlieka tikimybė patirti kelio, čiurnos raiščių traumas.

Anot T. Puzaros, fizinis krūvis turėtų būti individualiai trenerio pritaikomas kiekvienam vaikui, o bet koks skausmas yra svarbus signalas, kad fizinį krūvį būtina koreguoti nedelsiant.

Kada Pradėti Sportuoti?

  • Nuo 5 m.: Vaikus galima pradėti mokyti savarankiškai plaukti. Plaukimas grūdina visą kūną, stiprina nervų sistemą, kaulų ir raumenų sistemą, gerina kvėpavimą, judesių koordinaciją;
  • 6 - 7 m.: Meninė ir sportinė gimnastika, sportiniai šokiai, kur daugiausia dėmesio skiriama baziniams įgūdžiams, koordinacijai, lankstumui, raumenų jėgai;
  • 6 - 8 m.: Dailusis čiuožimas;
  • 7 - 9 m.: Stalo tenisas, tenisas ir kitos sudėtingesnės sporto šakos;
  • 8 - 10 m.: Tokio amžiaus vaikams labiausiai tinka žaidybinės sporto šakos krepšinis, futbolas, žolės riedulys;
  • 9 - 11 m.: Tinklinis, lengvoji atletika padeda išmokti bazinių sporto judesių;
  • 9 - 11 m.: Dziudo mergaitėms, berniukams šiek tiek vėliau: 10 - 13 m.
  • 10 - 12 m.: Irklavimas, dviračiai ir kitas ištvermės sportas, nes iki tol vaikų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistema nėra pilnai susiformavusi, dideli krūviai gali pakenkti;
  • 12 - 14 m.: Boksas.

Griaučių-Raumenų Sistemos Sutrikimai Vaikams: Prevencija ir Sprendimai

Tiek mokslas, statistika, patirtis rodo - kad vaikų tarpe gana dažnai pasitaiko griaučių - raumenų sistemos sutrikimai ir susiduria vis jaunesnio amžiaus vaikai. Kalba eina apie laikyseną, netaisyklingą sąnarių ir stuburo padėtį, funkcijų sutrikimą ir tai gana dažnai galime pastebėti vaiko augimo periode. Sutrikimams didelę įtaką turi nepakankamas arba netinkamas vaikų fizinis aktyvumas, mityba, ergonomiškai nepritaikyta mokymosi vieta, per ilgas naudojimasis išmaniosiomis technologijomis, mokyklinių kuprinių per didelis svoris bei jų nešiojimo būdai. Ir didelė problema yra ta, kad vaikų fizinis aktyvumas turi tendenciją mažėti, o sėslus gyvenimo būdas dominuoja, kas taip pat turi didelę neigiamą įtaką vaiko organizmui. Taip pat, dėl pasaulinio lygio viruso epidemijos ir visuomenei paskelbto karantino, vaikų mokymasis nuotoliniu būdu bei dar labiau apribotas fizinis aktyvumas atnešė ne menkių pasekmių, pastebėjome, kad vaikai sugrįžo turėdami netaisyklingą laikyseną.

Mokslas seniai įrodė, kad fizinis aktyvumas turi labai didelį ir teigiamą poveikį, tačiau kas kartą mes pamirštame ir manau pats laikas priminti! Tėvai turi pasirūpinti augančio vaiko būreliais ir pirmiau tokiais, kuriuose yra akcentuojamas fizinis aktyvumas. Tačiau, ne bet koks fizinis aktyvumas, o tinkamai parinktas ir dozuotas (leisdami vaiką į sportinius užsiėmimus/būrelius, siūlau atsižvelgti ir pasidomėti, kiek ir kaip kokybiškai yra skiriamas fizinis pasiruošimas ir kaip vykdoma pati fizinė veikla).

Kodėl Svarbu Tinkamai Parinkti Fizinį Krūvį?

Vaikų kauluose yra daugiau vandens, organinių medžiagų ir kremzlinio audinio, tačiau mažiau mineralinių druskų, dėl šių priežasčių kaulai yra labiau elastingi ir rečiau lūžta, tačiau - greičiau iškrypsta. Todėl parinkus netinkamą fizinį krūvį ar pratimus, galime pakenkti vaiko laikysenai ir leisti jai iškrypti. Kitas labai svarbus vaiko augime etapas, tai brendimas, kuriuo metu lytiniai hormonai gali turėti įtakos mūsų kaulams, tiek berniukų bei mergaičių hormonai skatina kaulų augimą ir stiprėjimą, todėl šiuo laikotarpiu turime būti itin atsargūs ir dėmesingi tam, kad augimas būtų sklandus ir nesukeltų neigiamų veiksnių kaulams ar raumenims.

Kaip Išvengti Laikysenos Sutrikimų?

Išmaniųjų technologijų naudojimo apribojimas yra tik vienas iš sprendimų būdų, tačiau norėdami ištikrųjų išspręsti šią problemą - turime grįžti į gyvenimo pradžią, kai mūsų stuburas tik formuojasi, tai į kūdikystę. Visiems galioja ta pati taisyklė - tai raidos dėsningumas, kai nauji įgūdžiai ir judesiai vyksta tam tikra eilės tvarka. Sudėtingesni gali būti įgyti tuo atveju, kai jau yra įvaldyti paprastesni ir vaikas yra tam pasiruošęs, ypač fiziškai, tai yra sustiprėjusios tam tikros kūno dalys ir stuburo dalys. Todėl neskatinkime vaiko per anksti sėstis ar stotis, stuburas ir raumenys tam gali būti dar nepasiruošę.

#

tags: #sporto #judesiai #vaikui8 #metunamuose