Kuo toliau, tuo sparčiau visoje Lietuvoje populiarėja intelektualiosios kovos - protų mūšiai, kuriuose dalyvauja ir tarpusavyje rungiasi komandos iš daugelio Lietuvos miestų. Ar galima teigti, kad protų mūšiai - nauja, sparčiai populiarėjanti sporto šaka smegenims? Šiame straipsnyje panagrinėsime protų mūšių fenomeną, jų populiarumą, taisykles, naudą ir galimybes dalyvauti.
Protų mūšių populiarumas Lietuvoje
Roberto Petrausko organizuojamos „Protų kovos“ ir Protų lyga arba „Ko nežino Kazys“ šiauliečius miesto centre suburia pirmadieniais ir trečiadieniais, kai miestiečiai keletui valandų pamiršta kasdienius rūpesčius ir pasineria į intelektualias kovas. Šiaulių komandos „Palata Nr. 6“ nariai prieš mėnesį vykusiame Protų lygos arba „Ko nežino Kazys“ Lietuvos geriausiųjų komandų finale triumfavo ir laimėjo pirmąją vietą. Sparčiai Lietuvoje populiarėjančios protų kovos pritraukia vis didesnį žmonių susidomėjimą.
Komandos formavimas ir pasiruošimas
Protingais bepročiais save vadinantys pašnekovai nerimastingai krizena bandydami atsakyti į klausimą, kaip sugalvojo tokį komandos pavadinimą. „Esame pamišę dėl proto, tokie protingi bepročiai. „Palata Nr. 6“ yra A. Čechovo kūrinys, kuriame pasakojama apie vienoje provincijos ligoninėje gydomus bepročius. Kurį laiką žaidę kitose komandose, šiauliečiai nusprendė suburti savo komandą. Jų teigimu, susirinko pakankamai žmonių, kurie galėtų sudaryti branduolį. Mindaugas juokaudamas teigia, kad narius rinkosi pagal protą arba pagal giminystės ryšį - taip jau atsitiko, kad didžioji komandos dalis yra vienaip ar kitaip tarpusavyje susiję giminystės ryšiais. Komandos žaidėjų yra daugiau todėl, kad kartais taip atsitinka, jog kažkas suserga, negali dalyvauti, nespėja ateiti iš darbo, kaip tariant „migruoja“. Ir yra tas vadinamasis komandos branduolys, kuris dalyvauja visuomet. Komandos narių amžiaus spektras labai platus - nuo 18 iki 60 metų ir kiek daugiau. Tai labai praverčia, nes klausimų būna visokių - tiek iš senų laikų, tiek iš dabar. Vieni komandose pasiskirsto, kas už kokią sritį yra atsakingi, kiti tiesiog ateina pažaisti ir smagiai praleisti laiko.
„Aš puikiai pamenu, kaip ilgai reikėjo įkalbinėti vyrą Mindaugą, kad eitų pabandyti žaisti protų mūšiuose. Mano kolegė juose dalyvavo, taigi vis pasakodavo, kaip sekėsi, prisiminusi pasakydavo klausimus. Man labai patiko, skambėjo labai įdomiai, taigi pradėjau įkalbinėti vyrą eiti žaisti. Įkalbinėjimai truko kone pusę metų, po kurių vis dėlto nuėjome pabandyti. Pirmasis žaidimas, nepabijosiu tokio išsireiškimo, buvo tikras kosmosas. Bet to vieno karto pakako, kad „užsikabintumėme“.
Pasiruošimas protų mūšiams
Vieni komandose pasiskirsto, kas už kokią sritį yra atsakingi, kiti tiesiog ateina pažaisti ir smagiai praleisti laiko. „Manau, kažkiek pasiruošti įmanoma, bet niekada negali žinoti, kokie klausimai bus pateikiami. Buvome kažkada nusipirkę knygą apie pasaulio vėliavas, tai skaitėme. Apskritai, geriausias pasiruošimas - nuolatinis domėjimasis naujienomis. Tokiu būdu sužinai vis kažką naujo ir taip plečiasi tavo akiratis. Laikui bėgant tu išmoksti skaityti klausimą, pamatyti paslėptas užuominas. Galima pastebėti, kad su laiku klausimai sukasi apie pagrindinius dalykus, įvykius, asmenybes, pavyzdžiui, septynis pasaulio stebuklus, Eifelio bokštą, Napoleoną, o jeigu minimi 1912 metai, tai jau bus susiję su „Titaniku“. Žinai esminius faktus ir po to aplink juos viskas sukasi. Esmė yra atrasti tą paslėptą užuominą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Komandiniai laimėjimai ir asmeninis tobulėjimas
Jau du sezonus drauge žaidžianti komanda pasakoja, kad labiausiai juos žavi drauge su komanda pasiekiami rezultatai. „Labai nuostabus jausmas yra tas, kai išgirdus klausimą, niekas neturi tikslaus atsakymo ir iš to, ką manome, visi sudedame bendrą teisingą atsakymą. Tada tu pajunti, kad dirbi komandoje, o ne tarpusavyje varžaisi, kas daugiau žino. Mindaugas tapo Pasaulinės viktorinos pirmosios vietos laimėtoju Šiauliuose. Jis išdavė paslaptį per metus užsibrėžiantis tikslą perskaityti tam tikrą kiekį knygų.
Minusai ir privalumai
Vargu ar daug neigiamų pusių turintis renginys susilauktų tokio populiarumo. „Nebegaliu normaliai atsisėsti ir klausytis muzikos! Čia kaip koks profesinis susirgimas - tik išgirdęs kokią nors dainą jau galvoju, kas čia groja, koks dainos pavadinimas, kas ją atlieka. Tai tik įrodo, kad dalyvavimas protų mūšiuose norom nenorom skatina viskuo domėtis, - pasakoja Mindaugas. - Aš, kaip komandos kapitonas, kartais susiduriu su šiokiu tokiu sunkumu. Kai komanda neturi tikslaus atsakymo, o tik keletą galimų, aš esu tas žmogus, kuris turi priimti galutinį sprendimą, todėl kartais tenka kliautis intuicija.
Protų mūšių taisyklės ir eiga
Dažniausiai žaidimuose būna 6 turai, kurių kiekvienas turi po 10 klausimų. Po visų turų yra sumuojami taškai ir sužinomi nugalėtojai. Svarbiausia taisyklė - tai tik žaidimas Protų mūšiai - intelektualus laisvalaikio praleidimo būdas. Vieni jame dalyvauja, kad smagiai praleistų laiką, kiti siekia aukštesnių laimėjimų. „Dalyvauti gali visi tie, kurie nori - nėra nei amžiaus, nei kokio kito cenzo. Aišku, siekiant kažkokių rezultatų, reikia turėti „košės galvoje“. Žaidimas kartais reikalauja kvailo užsispyrimo - kad ir nesiseka, vis tiek eini, dalyvauji, semiesi patirties ir žinių. Taip pat žmogus turi mokėti dirbti komandoje, neleisti emocijoms „paimti viršaus“, išklausyti kitų komandos narių nuomonę, priimti kritiką.
Bendrosios taisyklės
Nors kiekviename žaidime taisyklės gali šiek tiek varijuoti priklausomai nuo organizatorių, vedėjo ar bendro sutarimo, bet žaidimo pagrindas visuomet išlieka panašus. Protų kovos visuomet būna sudarytos iš kelių etapų. Etapų skaičius priklauso nuo to, kiek žaidimų organizatoriai jų paruošė. Įprastai etapai yra skirstomi į bendrų klausimų etapą, muzikinį etapą, vaizdų etapą, vaizdo įrašų etapą, taip pat gali būti ir teminių etapų, arba etapų su šiek tiek pakeistomis taisyklėmis.
Žaidimo eiga
Prasidėjus žaidimui, vedėjas įprastai pristato visas žaidime dalyvausiančias komandas ir paaiškina žaidimo taisykles. Prasidėjus pirmam etapui, vedėjas perskaito pirmą klausimą. Po klausimo perskaitymo pradedamas skaičiuoti sutartas laikas (įprastai jis būna apie minutės trukmės), per kurį komanda turi atsakyti į klausimą. Pasibaigus klausimui duotam laikui, vedėjas užduoda antrą klausimą ir t.t. Užbaigus visus turo klausimus, įprastai klausimai yra pakartojami, bet papildomo laiko atsakymui nėra duodama. Pakartojus klausimus, komandos turi atnešti lapelius protų kovų vedėjui (įprastai tam yra duodama minutė laiko). Visoms komandoms atnešus lapelius, skelbiama pertraukėlė, kol renginio vedėjas tikrina lapelius. Patikrinus lapelius, skelbiami rezultatai ir reitinguojamos komandos. Po to pradedamas naujas etapas. Pasibaigus visiems etapams, susumuojami visų etapų taškai ir skelbiami nugalėtojai.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Žaidimo paįvairinimai
Protų kovos yra intelektinis žaidimas, todėl jį galima tobulinti tiek kiek, tai leidžia jūsų vaizduotė. Dažniausiai žaidimas būna paįvairinamas specialiais etapais, tokiais kaip teminis etapas, žaidėjų sugalvotų klausimų etapas (toks etapas įmanomas protų kovoms vykstant reguliariai), greitasis etapas, kuriame atsakymams atsakyti yra duodama žymiai mažiau laiko, atsakymas su vienu klausimu ir keliomis užuominomis, etapas skirtas tik komandų kapitonams ir t.t. Jei organizuojate protų kovas patys savo vakarėliui ar įmonės šventei, protų mūšį galite prisitaikyti prie jums tinkamų temų. Jei dalyvaujate protų kovose, kurias organizuoja kas nors kitas, tuomet savo idėjomis visada galite pasidalyti su organizatoriais.
Nuobaudos
Protų kovos yra intelektinis sportas, todėl įprastai jų metu nėra leidžiama naudotis išmaniosiomis technologijomis, tokiomis kaip telefonas, planšetė ar nešiojamas kompiuteris. Be, to, dažniausiai yra ribojamas ir komandos narių skaičius, todėl negalima gauti atsakymų iš pašalinių žmonių. Keitimasis atsakymais tarp komandų taip pat yra draudžiamas, nes, priešingu atveju, žaidimas netektų prasmės - nebūtų įmanoma išsiaiškinti, kuri komanda žinojo daugiausiai atsakymų. Lapelio neatnešimas per nustatytą laiką taip pat gali būti traktuojamas kaip taisyklių pažeidimas. Taisyklės numato nuobaudas už kiekvieną pažeidimą, tokias kaip vieno taško nubraukimas ar etapo taškų neužskaitymas, komandos pašalinimo iš vakaro žaidimo ar net uždraudimas komandai žaisti tam tikrame nuolat organizuojamame protų mūšyje.
Ginčai
Tiek organizuojant protų mūšį patiems, tiek žaidžiant kieno nors kito suorganizuotą žaidimą, gali iškilti nesutarimų dėl atsakymų. Jūsų komandai gali atrodyti, kad klaidingas ar ne visai teisingas atsakymas yra teisingas, tačiau lygiai taip pat ir klausimas gali būti suformuluotas neteisingai ar turėti kelis atsakymų variantus. Tokius iškylančius ginčus paprastai sprendžia renginio vedėjas. Protų kovos skiriasi taisyklių griežtumu - kai kuriose yra nustatytos itin griežtos taisyklės, atsakymas turi būti visiškai tikslus, o už netikslų atsakymą taškai neskiriami. Be to, yra ir tokių protų kovų, kuriose už pusę atsakymo ar už panašų atsakymą galima gauti pusę taško. Jei klausimas buvo suformuluotas neteisingai, ir jūsų atsakymas tinka, galite bandyti tai įrodyti vedėjui, nuo kurio dažniausiai priklausys, ar jūsų komanda gaus tašką, ar ne. Kai kuriose protų lygose ginčai žaidimo metu nėra sprendžiami, o skundai priimami tik po žaidimo. Taip yra daroma tam, kad žaidimas nebūtų vilkinamas ir pasibaigtų laiku.
Protų mūšių nauda ir galimybės
Loginio mąstymo žaidimus mėgstančių žmonių yra daug. Rolandas Lemežis su komanda „Skylė“ R. Petrausko protų kovose dalyvauja antrą sezoną. Kiekvieną pirmadienio vakarą tam skiria po 3 valandas. „Manau, kad loginio mąstymo žaidimai yra tam tikra atsipalaidavimo forma. Pasak R. Lemežio, klausimų sudarinėtojai reaguoja į pasaulio bei Lietuvos aktualijas. Tad kartais žaidėjai sulaukia klausimų apie ką tik spaudoje, socialiniuose tinkluose ar per televiziją nuskambėjusius įvykius, svarbesnes šalies sukaktis.
Kodėl verta dalyvauti protų mūšiuose?
Tai yra puiki proga vieną ar kelis kartus per savaitę susitikti su draugais ir atsipalaiduoti. Svarbu tai, kad čia nereikia jokių išankstinių treniruočių ar gebėjimų, kaip daugelyje kitų žaidimų. Taip pat jūs nuolat plėsite savo žinias įvairiausiose srityse. Atminkite, kad jei viename protų mūšyje žinosite mažiau, tai dar nereiškia, kad kitame nežinosite visko, nes klausimai kiekvieną kartą būna skirtingi. Azartas, siekiant pergalės protų mūšiuose, yra ne ką mažesnis, nei bet kuriame kitame žaidime, dėl to tai yra puikus laisvalaikio praleidimo būdas visiems - nuo vaikų iki senjorų. Tuo pačiu verta paminėti, kad kitos pramogos reikalauja nemažai finansų, o protų mūšiai dažniausiai yra tikrai nebrangūs, o kartais ir visai nemokami.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Kur galima žaisti protų mūšius?
Beveik kiekviename didesniame mieste atrasite maitinimo įstaigą, kurioje bent kartą per savaitę organizuojamas protų mūšis. O jei jūsų mieste protų mūšiai nevyksta, ir jūs norite inicijuoti žaidimą, bet neturite tam vietos, tuomet kavinė, baras ar picerija yra ta vieta, kurią verta aplankyti pirmiausia, siūlant savo idėją. Žaidimui reikia staliukų, prie kurių galėtų sėdėti komandos, klausimų, kuriuos organizatoriai sugalvos patys arba atsirinks, pasinaudoję viena iš protų kovoms organizuoti skirtų knygų. Be to, žaidimui reikia didelio televizoriaus arba projektorius, kuriame būtų rodomi užduodami klausimai ir komandų taškai. Didesniuose miestuose taip pat galima atrasti net protų kovų lygų. Lygos yra įdomios tuo, kad jūsų komanda varžysis ne vien su komandomis toje kavinėje, kur jūs esate, bet taip pat ir su komandomis kitose kavinėse, ar net komandomis, kurios yra kituose miestuose. Tokiu atveju dažniausiai protų mūšis vyksta tuo pačiu metu visose įstaigose tam, kad būtų išvengta atsakymų į klausimus paskleidimo internete.
Teminiai protų mūšiai
Didmiesčiuose protų kovos yra ypač populiarios, todėl juose yra net ir nuolat vykstančių teminių protų mūšių. Vilniuje galite atrasti protų kovų, kurios bus susijusios tik su muzika arba kinu, taip pat yra ir tokių, kurios vyksta užsienio kalbomis - rusų ir anglų. Todėl, gerai paieškoję, tikrai atrasite tokį protų mūšį, kuris atitiks jūsų interesus ir kuriame su draugais galėsite smagiai ir įdomiai praleisti laiką.
Kalbos viktorinos: intelektualus iššūkis
Lietuvių kalbos draugija (LKD) taip pat organizuoja virtualias viktorinas, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Šiose viktorinose dalyviai gali pasitikrinti savo žinias apie lietuvių kalbą, jos istoriją ir kultūrą. Viktorinos klausimai būna susiję su vienomis ar kitomis nūdienos istorijos ir kultūros aktualijomis, žymių žmonių sukaktimis. Dalyviams taip pat tenka pamąstyti pie žodžių kilmę, paaiškinti mokslo terminą ir įminti mįslę.
Kaip vyksta LKD viktorinos?
Specialiai sukurtoje nuorodoje skelbiami LKD narių ir bičiulių parengti klausimai. Šie klausimai - jų iš viso 25 - bus pasiekiami ištisą parą Lietuvos laiku: nuo gegužės 7 dienos 00 val. 00min. iki 24 val. Atsakyti į klausimus paprasta - reikia pasirinkti vieną iš keturių siūlomų atsakymo variantų. Ieškant atsakymo gali prireikti panaršyti po internetinį „Lietuvių kalbos žodyną“ ar kitus skaitmeninius lietuvių kalbos išteklius, nukeliauti į internetinę „Visuotinę lietuvių enciklopediją“, kurios nors mokslo ar kultūros įstaigos svetainę. Dalyvauti viktorinoje gali visi. Nugalėtojai bus paskelbti gegužės14 dieną.
Dalyvių patirtys
Viktorinoje dalyvauju kartu su visa savo antrokų gimnazistų klase - testą atlikome per pamoką, bet, aišku, kiekvienas individualiai. Esu baigusi dvejus mokslus: kadaise jaunystėje tapau inžiniere, o vėliau - teisininke. Jau daug metų dirbu valstybės tarnyboje. Kas paskatino dalyvauti viktorinoje? Pagarbą lietuvių kalbai įdiegė dar Tėvelis. Dažnokai pasvajoju dalyvauti Nacionaliniame diktante, tačiau, deja, šis vyksta darbo metu, tad vis atidedu į ateitį. Dirbu VĮ „Lietuvos oro uostai“. Baigiau VU rusų filologiją. Gimiau ir augau lituanistų šeimoje. Mama visą laiką taisydavo mano klaidas, tas tuo metu labai erzindavo. Studijuoti rusų kalbą pasirinkau irgi šiek tiek maištaudama, nors studijos buvo labai įdomios, dėstytojai nuostabūs ir verti pagarbos. Dabar jau nebemaištauju ir suprantu, kad nieko nėra gražesnio už gimtąją kalbą. O tėtis įskiepijo meilę tautosakai.
Protų mūšiai regionuose: pažink savo kraštą
Atėjus rudeniui ir vis ilgėjant vakarams miestų kavinės, bibliotekos, mokyklos kviečia visus išbandyti jėgas protų mūšiuose. Klausimai pateikiami įvairūs, o atsakant į juos tikrai prireikia nemažai žinių iš įvairių sričių. Bet turbūt sunkiausia atsakyti į klausimus apie kraštą, kuriame gyveni, nes apie jo istoriją, naujienas tiek daug nekalbama nei internete, nei spaudoje. Apie vietovę, kurioje gyveni, turi pats domėtis, o reikalui prispyrus turi žinoti, kur ir kokiu klausimu kreiptis, ką gražaus parodyti į svečius atvykusiam draugui. Būtent dėl to Nemuno kilpų regioninio parko direkcija pasiūlė Prienų ir Birštono savivaldybių mokykloms dalyvauti protų mūšyje „Kraštas kuriame gyvenu“. Jo tikslas - ugdyti mokinių istorinę kultūrą, skatinti jų domėjimąsi kraštotyra ir savo krašto kultūros paveldu, pamąstyti apie savo santykį su gyvenamąja aplinka ir galimybes joje veikti.
Protų mūšio „Kraštas kuriame gyvenu“ eiga
Protų mūšio atrankiniame turnyre dalyvavo 47 komandos. Išbandyti savo laimę išdrįso tik septynios mokyklos: Prienų „Žiburio“ ir Jiezno gimnazijos, Prienų „Revuonos“ pagrindinė mokykla, Prienų rajono Pakuonio, Išlaužo, Balbieriškio pagrindinės mokyklos ir Prienų rajono Stakliškių vidurinė mokykla. Balbieriškio pagrindinėje mokykloje dalyvavo komanda iš Alytaus profesinio rengimo centro Mykolo Krupavičiaus žemės ūkio ir verslo skyriaus. Šiems moksleiviams tai buvo didelis iššūkis, o kartu istorijos pamokos apie kraštą, kuriame mokosi. Komandą sudaro 5 nariai. Klausimus mūšiams sudarė Nemuno kilpų regioninio parko specialistai, jie ir vedė visus turus. Mokyklos galėjo dalyvauti konkurse sudariusios komandas pagal amžiaus grupes: 7-9 klasės; 10-12 klasės ir mokytojų bei tėvelių. Norą dalyvauti protų mūšyje lygiomis teisėmis su vyresniaisiais pareiškė ir kai kurių mokyklų penktokai ir šeštokai. Jiems buvo suteikta galimybė varžytis ir ne tik parodyti savo žinias, bet kartu ir sužinoti daug įdomių faktų apie savo kraštą.
Protų kovos buvo suskirstytos į tris turus: „ Nemuno kilpų regioninis parkas“, „Prienų kraštas, kuriame gyvenu“, „Birštono kurortas ir jo apylinkės“. Pirmame ture „Nemuno kilpų regioninis parkas“ moksleiviams teko atsakyti į klausimus apie parko įkūrimo istoriją, gražiausias atodangas, piliakalnius, parke gyvenančius keistus paukščius, šaltinius, medžius milžinus. Antrame ture „Prienų kraštas, kuriame gyvenu“ penkiasdešimtyje klausimų sutilpo Prienų įkūrimo istorijos vingiai, svarbiausių lankytinų vietų vaizdai. Trečiame ture „Birštono kurortas ir jo apylinkės“ moksleiviai sužinojo, kiek tiltelių buvo Birštone, koks mineralinis vanduo sūriausias, kokios spalvos apibūdina kurortą, kokie žymūs žmonės lankėsi kurorte, kokie paminklai puošia Birštoną, kodėl vertėtų aplankyti Nemajūnų ir Birštono bažnyčias, kuo svarbus Birštono piliakalnis, kas auga Žvėrinčiaus miške ir dar daug įvairių dalykų, susijusių su kurorto istorija.
Rezultatai ir įspūdžiai
Po trijų etapų išrinkta 15 moksleivių ir 7 mokytojų komandos, kurios dalyvaus finaliniame protų mūšio „Kraštas kuriame gyvenu“ etape. Finale bus pateikta 50 klausimų apie Prienus, Birštoną ir Nemuno kilpų regioninį parką.