Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymus olimpinėse žaidynėse, pradedant nuo pat pirmųjų žingsnių atkūrus nepriklausomybę ir tęsiant iki pat dabarties. Čia rasite ne tik komandos sudėtis ir rezultatus, bet ir įdomius faktus, apibendrinančias lenteles bei svarbiausių skaičių analizę.
Olimpinio Judėjimo Pradžia Lietuvoje
Prieš pradedant apžvelgti konkrečius krepšinio rinktinės pasirodymus, verta trumpai apžvelgti Lietuvos olimpinio judėjimo istoriją. Po nepriklausomybės atkūrimo 1918 m., į Lietuvą grįžo pirmieji sportininkai, tokie kaip Steponas Darius, Karolis Dineika ir Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė. 1919 m. Kaune įkurta Lietuvos sporto sąjunga, o 1920 m. - Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga, kuri įgijo išimtinę teisę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje, kuriose dalyvavo 15 sportininkų - 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. Deja, nei futbolininkams, nei dviratininkams sėkmė nelydėjo.
1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame dalyvavo 12 sportininkų. Geriausią rezultatą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, pasidalinęs 5-7 vietas.
1932 m. Los Andželo olimpiadoje Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. 1936 m. Berlyno olimpiadoje Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos pozicijos Kauno procese.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Lietuvos sportininkai buvo priversti dalyvauti tarptautinėse varžybose TSRS rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą tai įvyko 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1990 m. atkūrus valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos Krepšinio Rinktinės Pasiekimai Olimpinėse Žaidynėse
Apibendrinimas
Pradedant nuo 1992 m. Barselonos ir baigiant 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiada, Lietuvos rinktinė dalyvavo 7 žaidynėse iš eilės. Trejose iš jų (1992, 1996, 2000 m.) buvo iškovoti bronzos medaliai. 2004 ir 2008 m. pasiekti pusfinalio etapai ir užimtos garbingos ketvirtosios vietos. 2012 m. Lietuva pasidalino 5-8 vietas, o 2016 m. užimta prasčiausia istoriškai - 7-oji vieta. Iš viso sužaistos 52 rungtynės, iš kurių laimėtos 31 ir pralaimėtos 21. Per visą šį laikotarpį rinktinei olimpiadose atstovavo 52 žaidėjai.
Žaidėjų statistika:
- Daugiausiai rungtynių sužaidė: Šarūnas Jasikevičius (30)
- Daugiausiai turnyrų atstovavo: Šarūnas Jasikevičius (4)
- Daugiausiai taškų pelnė: Šarūnas Jasikevičius (370)
- Rezultatyvumas per vienerias rungtynes: Arvydas Sabonis (32)
1992 m. Barselonos Olimpinės Žaidynės (Ispanija)
Tai buvo pirmoji olimpiada atkūrus nepriklausomybę. Lietuvos delegacija olimpiadoje dalyvavo po savo vėliava po 64 metų pertraukos. Lietuvos krepšinio rinktinei tai taip pat buvo pirmasis debiutas žaidynių istorijoje ir iš karto įsimintinas, nes buvo iškovoti bronzos medaliai. Šioje olimpiadoje dalyvavo ir pirmoji JAV svajonių komanda su legendiniais Michael Jordan, Larry Bird ir Magic Johnson. Po TSRS griūties, nemažai šalių atstovų nenorėjo atstovauti už Rusiją, todėl tose pirmenybėse komanda vadinosi NVS (Nepriklausomų valstijų sandrauga). Mūšyje dėl bronzos medalių Lietuva kovėsi būtent su NVS ir ją įveikė, kas simbolizavo savotišką kerštą už ilgus okupacijos metus.
Rezultatai:
- Lietuva-Kinija 112:75
- Lietuva-Venesuela 87:79
- Lietuva-Puerto Rikas 104:91
- Lietuva-NVS 80:92
- Lietuva-Australija 98:87
- Lietuva-Brazilija 114:96
- Lietuva-JAV 76:127
- Bronzos medalis: Lietuva-NVS 82:78
1996 m. Atlantos Olimpinės Žaidynės (JAV)
Antrosios iš eilės olimpinės žaidynės atkūrus nepriklausomybę, į kurias pateko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Antrasis iš eilės kartas, kuomet krepšininkai iškovojo olimpinius medalius. Šį kartą vėlgi iškovoti bronzos medaliai. Lemiamoje kovoje dėl 3 vietos šį kartą buvo įveikta Australijos rinktinė, kurios sudėtyje buvo daug garsių žaidėjų, žaidusių NBA profesionalų lygoje. Prieš pat olimpiadą dėl nesutarimų buvo atsisakyta keleto žaidėjų paslaugų ir į žaidynes rinktinė išvyko ne su 12 žaidėjų, o su 11. Ir laimėjus medalius tuo 12 medaliu per apdovanojimų ceremoniją pasidabino treneris Vladas Garastas.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Rezultatai:
- Lietuva-Kroatija 83:81
- Lietuva-Argentina 61:65
- Lietuva-JAV 82:104
- Lietuva-Angola 85:49
- Lietuva-Kinija 116:55
- Lietuva-Graikija 99:66
- Lietuva-Jugoslavija 58:66
- Bronzos medalis: Lietuva-Australija 80:74
2000 m. Sidnėjaus Olimpinės Žaidynės (Australija)
Trečiosios iš eilės olimpinės žaidynės po nepriklausomybės atgavimo ir trečiose iš eilės laimėti bronzos medaliai. Šis kartas nuo praėjusių skyrėsi tuo, kad rinktinėje įvyko kartų kaita. Nebeliko Sabonio, Marčiulionio, Kurtinaičio ir net gi Karnišovo. Dėl to iš šios rinktinės prieš žaidynes niekas nesitikėjo tokių aukštų rezultatų, bet visi liko maloniai nustebinti. Žaidynėse sužibo naujosios žvaigždės Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila ir Ramūnas Šiškauskas. Pusfinalyje nusileista JAV rinktinei, o kovoje dėl bronzos medalių vėl nugalėta Australijos rinktinė.
Rezultatai:
- Lietuva-Italija 48:50
- Lietuva-Prancūzija 81:63
- Lietuva-JAV 76:85
- Lietuva-Kinija 82:66
- Lietuva-Naujoji Zelandija 85:75
- Lietuva-Jugoslavija 76:63
- Lietuva-JAV 83:85
- Bronzos medalis: Lietuva-Australija 89:71
2004 m. Atėnų Olimpinės Žaidynės (Graikija)
Po triumfo 2003 m. Europos čempionate Lietuvos rinktinė praktiškai nepasikeitė, tad visi tikėjosi gerų rezultatų. Jau grupės etape Lietuva perrašė savo krepšinio istoriją nugalėdama JAV rinktinę. Ketvirtfinalio etape sutriuškinta Kinija ir jau visi tarsi užuodė ne tik medalių kvapą, bet slapta tikėjosi ir aukso. Deja, viskas pabiro į šipulius pusfinalyje. Netikėtai pralaimėta Italijos rinktinei, vėliau mūšis dėl bronzos JAV rinktinei ir pirmą kartą po trijų iš eilės prizinių olimpiadų likome be apdovanojimų. Užimta 4 vieta. Šios olimpinės žaidynės paskutiniu oficialiu turnyru atstovaujant Lietuvai tapo seniesiems mohikanams Sauliui Štombergui ir Eurelijui Žukauskui.
Rezultatai:
- Lietuva-Angola 78:73
- Lietuva-Puerto Rikas 98:90
- Lietuva-Graikija 98:76
- Lietuva-JAV 94:90
- Lietuva-Australija 100:85
- Lietuva-Kinija 95:75
- Lietuva-Italija 91:100
- Lietuva-JAV 96:104
2008 m. Pekino Olimpinės Žaidynės (Kinija)
Į šias olimpines žaidynes Lietuvos rinktinė atvyko kaip Europos čempionato prizininkė ir beveik nepakitusios sudėties. Ryškiausias praradimas buvo pasiruošimo metu dėl traumos iškritusio Dariaus Songailos netektis. Kita vertus, jį pakeitė tvirtas vyrukas ir talentingas Marijonas Petravičius. Tai buvo Marijono debiutas, o kartu su juo rinktinėje debiutavo ir Marius Prekevičius. Rinktinė demonstravo gražų ir pergalingą žaidimą. Grupės etape iš 5 rungtynių laimėtos ketverios. Ketvirtfinalio barjeras lengvai perkoptas nepajutus Kinijos pasipriešinimo. Deja, pusfinalyje po labai atkaklios kovos nusileista Ispanijai. O kovoje dėl bronzos ar nuovargis pakišo koją, ar psichologiškai neatsigavo, tačiau mūsų vyrai Argentinos rinktinei rimtesnės kovos nedavė ir liko 4-oje vietoje be apdovanojimų.
Rezultatai:
- Lietuva-Argentina 79:75
- Lietuva-Iranas 99:67
- Lietuva-Rusija 86:79
- Lietuva-Kroatija 86:73
- Lietuva-Australija 75:106
- Lietuva-Kinija 94:68
- Lietuva-Ispanija 86:91
- Lietuva-Argentina 75:87
2012 m. Londono Olimpinės Žaidynės (Anglija)
Iki šių olimpinių žaidynių Lietuva dalyvavo penkiose ir visose arba buvo iškovoti medaliai, arba patekta į pusfinalį. Deja, šį kartą buvo tas pirmasis kartas, kai rinktinė suklupo jau ketvirtfinalyje. Grupės etape iš 5 rungtynių laimėtos tik dvejos ir užimta ketvirtoji vieta, kuri lėmė akistatą su Rusija. Čempionatas nebuvo sėkmingas. Taip pat olimpiada buvo paskutinis turnyras, kuriame Lietuvai atstovavo jos seni „mohikanai“ Jasikevičius, Songaila ir Kaukėnas. Rinktinėje debiutavo Antanas Kavaliauskas. Galutinėje įskaitoje Lietuvos rinktinė pasidalino 5-8 vietas.
Rezultatai:
- Lietuva-Argentina 79:102
- Lietuva-Nigerija 72:53
- Lietuva-Prancūzija 74:82
- Lietuva-JAV 94:99
- Lietuva-Tunisas 76:63
- Lietuva-Rusija 74:83
2016 m. Rio de Žaneiro Olimpinės Žaidynės (Brazilija)
Jei prieš tai vykusią olimpiadą Londone buvo galima laikyti prasčiausiu pasirodymu rinktinės istorijoje, nes likome 5-8 vietose, tai šią olimpiadą galima pavadinti dar blogesne užimtos vietos prasme, nes galutinėje įskaitoje likome konkrečiai 7. Pati čempionato pradžia, žinoma, nežadėjo tokios baigties. Buvo laimėtos pirmos trejos rungtynės ir vienerios iš jų prieš stiprią Argentiną. Tačiau vėliau patirtas žeminantis sutriuškinimas prieš Ispaniją net 50 taškų persvara ir vėliau prieš Kroatijos rinktinę iš pirmosios grupės mus nustūmė į trečiąją ir ketvirtfinalio etape lėmė, kad susitiksime su Australija. Čia buvo pralaimėta, vėlgi, be šansų ir atsisveikinta su mintimis iškovoti medalius. Po olimpiados su rinktine atsisveikino ir vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas. Taip pat ši olimpiada debiutu Lietuvos rinktinėje tapo Mariui Grigoniui ir Vaidui Kariniauskui.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Rezultatai:
- Lietuva-Brazilija 82:76
- Lietuva-Nigerija 89:80
- Lietuva-Argentina 81:73
- Lietuva-Ispanija 59:109
- Lietuva-Kroatija 81:90
- Lietuva-Australija 64:90
Lietuvos Krepšinio Rinktinės Era: Nuo Pirmųjų Žingsnių Iki Šių Dienų
Lietuvos krepšinio istoriją galima suskirstyti į kelis svarbius etapus, kiekvienas iš kurių paliko ryškų pėdsaką šalies sporto istorijoje.
Pirmieji Žingsniai (1935-1939 m.)
Nors Lietuvos krepšinio istorijos pradžia siekia 1920 m., tik 1935 m. situacija pradėjo keistis, kuomet į šalį atvyko Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas, kurie pradėjo ruošti krepšininkus 1937 m. Europos čempionatui Rygoje.
Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet iškovojo pirmąjį Europos čempionato auksą! Po dvejų metų, Lietuvoje vykusiame čempionate, rinktinė, griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrą kartą laimėjo Europos čempionatą.
Kita Svajonių Rinktinė (1992-1996 m.)
Atgimusiame valstybės chaose, vienybės galėjo įnešti tik krepšinis. 1992 m. Lietuva gavo galimybę kovoti atrankoje į Barselonos olimpines žaidynes. Atranka įveikta be pralaimėjimų. Olimpiados bronzą, po dramų, buvo laimėta prieš NVS.
1995 m. Europos čempionate Lietuva nužygiavo iki pat finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. 1996 m. Atlantos olimpiadoje vėl iškovotas bronzos medalis.
Jono Kazlausko Rinktinės Kylimas ir Nukritimas (1997-2001 m.)
1997 m. prasidėjo trenerio J. Kazlausko era. 1999 m. rinktinės sudėtyje buvo ir A. Sabonis, ir Š. Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, turėjo gerą sudėtį, jau atrodė, kad medaliai ranką pasiekiami, bet kelią link jų užstojo ketvirtfinalyje Ispanijos rinktinė. 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza!
2001 m. Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota Latvijos. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima A. Sireika.
Rami ir Stabili Antano Sireikos Era (2003-2006 m.)
2003 m. Europos čempionate Lietuva iškovojo auksą! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė! 2004 m. Atėnų olimpiadoje iškovota ketvirtoji vieta.
2006 m. Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje, mūsų rinktinė užėmė 7 vietą. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris A. Sireika.
2007-2011 metai: Atgimimas, Netikėtumai ir Skaudi Nesėkmė Namie
2007 m. Europos čempionate iškovoti bronzos medaliai. 2008 m. Pekino olimpiadoje Lietuvos rinktinė išlaikė elitinės komandos statusą ir pateko į ketvertuką.
2009 m. Europos čempionate pasiektas vienintelė pergalė prieš Bulgarija grupės etape. 2010 m. Pasaulio krepšinio čempionate iškovota bronza. 2011 m. Europos čempionate namuose, Lietuvoje, pasirodyta nesėkmingai.
2013-2021 metai: Jono Kazlausko Sugrįžimas ir Vėlesnė Trenerių Kaita
2013 m. Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti įkalbėtas buvo treneris J. Kazlauskas. 2013 m. Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėti sidabro medaliai. 2014 m. Pasaulio čempionato pirmenybėse pralaimėtas mažasis finalas. 2015 m. vėl senojo žemyno pirmenybės ir vėl finale mums koją pakišo tie patys prancūzai. 2016 m. Olimpiadoje ketvirtfinalyje buvome sutriuškinti Australijos rinktinės. Treneris J. Kazlauskas antrą kartą pasitraukė iš vyriausiojo trenerio posto. Nuo 2017 m. rinktinei vadovauti pradėjo D. Adomaitis. 2019 metais pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda. 2021 metais, atrankoje į Olimpiadą, apmaudžiai pralaimėta finale Slovėnijos rinktinei.