Šis straipsnis skirtas apžvelgti Kauno sporto veteranų klubo „Ąžuolynas“ ištakas ir veiklos bruožus, įvertinti, kas praeityje buvo gera, ir atrasti naujų dalykų, naudingų mūsų laikais. Sporto klubas „Ąžuolynas“ pramynė olimpinio švietimo taką, paliko žymius pėdsakus savo darbais.
Klubo įkūrimas ir veiklos pradžia
Lietuvoje sporto veteranų klubai pradėjo kurtis XX a. devintajame dešimtmetyje. Kauno sporto veteranų klubas „Ąžuolynas“ buvo įkurtas 1984 m. Jo nariais galėjo tapti buvę sportininkai ir aktyvūs sporto visuomenininkai. Svarbiausi klubo veiklos uždaviniai buvo:
- Organizuoti susitikimus su miesto ir šalies sporto veteranais, mokslininkais, menininkais.
- Bendrauti su kitų miestų veteranais.
- Rengti įvairias šventes, susitikimus su sportininkais olimpiečiais, čempionais, rekordininkais, jaunimu.
- Sudaryti atskirų sporto šakų veteranų sąrašus, kaupti ir saugoti istorinę medžiagą, susijusią su visomis sporto šakomis, rašyti klubo metraštį, spausdinti straipsnius, skelbti informaciją periodinėje spaudoje ir t. t.
Veiklą klubas vykdė per įsteigtas Sporto, Sporto paveldo, Kultūros, Socialinių reikalų komisijas. Pirmuoju Kauno sporto veteranų klubo pirmininku buvo išrinktas Vytautas Macijauskas, 1985 m. jį pakeitė Gerardas Šauklys. 2005 m. gruodžio 17 d. įvykusiame klubo ataskaitiniame- rinkiminiame susirinkime klubo pirmininku išrinktas Pranas Majauskas ir nauja taryba.
„Ąžuolyno“ indėlis į olimpinį judėjimą ir sporto tradicijas
Nuo pat savo įkūrimo pradžios veteranų klubas „Ąžuolynas“ pradėjo plačią olimpinių idėjų ir sporto propagavimo, kultūrinę ir sporto tradicijų išsaugojimo veiklą. Klubo nariai aktyviai dalyvauja visuomeniniame valstybės ir miesto gyvenime, organizuoja sporto ir kultūros renginius, sporto veteranų sąskrydžius, puoselėja bendravimo vertybes, sveiką gyvenseną. Sporto veteranai burdamiesi į klubus ir pratęsdami savo veiklą įrodė, kad olimpizmas yra gyvenimo filosofija visam gyvenimui, o ne trumpai akimirkai, kad reikia skirti daug dėmesio ne vien varžyboms ir pergalėms, bet ir rungtyniavimo, bendravimo vertybėms, ne tik sportui kaip veiklai, bet ir žmogaus asmenybei, jo sveikai gyvensenai tobulinti ir propaguoti.
Kultūrinis paveldas ir tautinė atmintis
Būdami Europos Sąjungos nariai privalome išsaugoti savo kalbą, savitus tėvų ir protėvių papročius, šlovingą istoriją, turtingą kultūrą ir meną, puoselėti olimpinio sporto mokslą ir nepamiršti Lietuvos sportininkų laimėjimų, iškilių sporto asmenybių, nes tai yra tautos atmintis. Iš jos tauta semiasi jėgų, dvasinės stiprybės. Tai yra gyvenimo šaknys, padedančios teisingai suvokti praeities pamokų ir dabarties veiksnių vienovę. Šiandien mūsų tėvynė tapo suvienytos Europos dalimi. Ji ne tik turi teisę imti iš Europos. Ji pati privalo kažką duoti prieš imdama, privalo rūpintis savo tėvynės rūbu ir jos paveldu.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Lietuvos sporto muziejus ir „Ąžuolyno“ ryšys
Lietuvos sporto muziejus yra Kaune. Muziejaus kūrimo iniciatoriai: J. Ramanauskas, Pranas Majauskas, Kauno sporto veteranų klubas Ąžuolynas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno rėmimo grupės nariai. Muziejui priklauso du pastatai. Viename jų yra darbo kabinetai, biblioteka, fondų saugykla, antrame aukšte įrengta pagrindinė ekspozicija (su olimpinio sporto ekspozicija), edukacinė sporto klasė (atidaryta 2021), vestibiulyje veikia teminės parodos. Muziejaus fonduose sukaupta apie 20 000 eksponatų (2021). Juos dovanoja įvairių sporto šakų atstovai, olimpiečiai, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), Lietuvos studentų sporto ir Kūno kultūros mokytojų asociacijos, sporto klubai, išeivijos lietuviai.
Pagrindinėje ekspozicijoje (apie 1000 eksponatų) pristatoma Lietuvos sporto istorija nuo ištakų iki šių dienų supažindina su kūno kultūros ir sporto pradininkais, sporto šakų raida, žymiausiais sportininkais, apima populiariausias sporto šakas Lietuvoje. Tarp muziejaus eksponatų yra Kauno Žalgirio rankininkių Europos šalių čempionių taurė, Kauno Žalgirio krepšininkų pasaulio klubinių komandų W. Jones taurė ir Eurolygos čempionų taurė, slidininkės V. Vencienės Calgary žiemos olimpinių žaidynių bronzos medalis, pirmosios Lietuvos sportininkės pasaulio rekordininkės B. Kalėdienės ietis ir kita.
Sporto veteranų asociacija „Penki žiedai“
Šiemet Sporto veteranų asociacija „Penki žiedai“ mini 20 metų veiklos jubiliejų. Renginio metu bus apžvelgta asociacijos istorija, nuveikti darbai, pasidalinta rūpesčiai, pagerbti iškyliausi sporto veteranai ir sporto klubai, aktyviai dalyvaujantys asociacijos veikloje.
Asociacijos istorijos apžvalga
Sporto veteranų ir olimpinio judėjimo propagavimo asociacija „Penki žiedai“ įkurta 1993 m. Vilniuje. Pirmuoju asociacijos prezidentu išrinktas Jonas Pinskus (1993-2000 m.). Įkūrimo metais asociacija vienijo per 500 fizinių asmenų iš 2 sporto klubų, Vilniaus sporto veteranų klubo „Aidas“ ir Vilniaus olimpiečių klubas. Asociacijos valdymo organai - prezidentas, prezidiumas. Nuo 2000 m. iki 2003 m. asociacijai vadovavo Vytautas Briedis, 2003-2007 m. - Rimvydas Vaštakas. 2007 m. R. Vaštakui atsistatydinus iš prezidento pareigų, laikinai eiti prezidentė pareigas išrinka Danutė Ivašauskienė (2007-2008 m.). Trumpiausiai prezidentavo Kęstutis Daukšys. 2008 m. lapkričio mėnesį K. Daukšys išrinktas naujuoju asociacijos prezidentu gruodžio mėnesį atsistatydino. Nuo 2009 m. 2009 m. asociacija pervadinta į Sporto veteranų asociacija „Penki žiedai“. Šiuo metu asociacija vienija 33 sporto veteranų klubus, iš įvairių Lietuvos miestų: Vilniaus (16 sporto klubų), Kauno (7), Klaipėdos (4), Šiaulių (1), Alytaus (1), Marijampolės (2), Kaišiadorių (1), Šilutės (1). Sporto klubuose sportuoja per 1500 narių ir kultivuojama 18 sporto šakų.
Žymiausi veikėjai: Jūratė Daktaraitė, Birutė Keršulienė, Asta Girdauskienė, Ramunė Gilienė, Birutė Kalėdienė, Jadvyga Putinienė, Antanas Bagdonavičius, Vytautas Lakštauskas, Karolis Nutautas, Albinas Nausėda, Dr.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Dalyvavimas pasaulio ir Europos sporto veteranų žaidynėse
Pasaulio sporto veteranų žaidynės (World Masters Games) - pagrindinės asociacijos narių varžybos. 1992 m. Monte Karle tarptautinių sporto federacijų generalinės asamblėjos metu Danijos olimpinio iniciatyva buvo surengta konferencija sporto veteranų problemoms aptarti. Joje dalyvavę 45 sporto federacijų atstovai parėmė pasaulio meistrų žaidynių idėją. Buvo išrinkta tarptautinė pasaulio meistrų žaidynių valdyba ir nuspręsta pasaulio meistrų žaidynes rengti kas ketveri metai, o artimiausias III pasaulio sporto veteranų žaidynes surengti 1994 m. Asociacijos prezidiumui nutarus dalyvauti šiose žaidynėse, neapsirikome. Jose panoro dalyvauti per 90 sportininkų. Nuvažiavę tolimą kelią svetingai buvome priimti Australijos lietuvių, apgyvendinti, pamaitinti. Iš Brisbanės parsivežėme 23 medalius. Šios varžybos buvo pradžia Lietuvos sporto veteranų judėjimui. Po gražių ir įspūdingų atsiliepimų spaudoje pasipylė sporto klubų ir privačių asmenų skambučiai. Norinčių įsitraukti į sporto veteranų veiklą buvo iš visos Lietuvos.
1998 m. pasaulio sporto veteranų žaidynės vyko Portlande, JAV. Žaidynės buvo pavadintos pagrindinio rėmėjo NIKE vardu. Tačiau garsios firmos vardas neišgelbėjo žaidynių. Žaidynės nepavyko dėl mažo dalyvių skaičiaus. Nepalankiai buvo vertinamas didelis 200 $ starto mokestis, vizų klausimas. Iš 200 lietuvių norinčių dalyvauti varžybose, į varžybas išvyko tik 35 sportininkai. Likusieji negavo vizų. Iš Portlendo mūsų sportininkai, lengvaatlečiai ir krepšininkai, parvežė 10 medalių.
2002 m. pasaulio sporto veteranų žaidynės Melburne, Australija, buvo pačios masiškiausios. Jos sutraukė apie 23 tūkst. dalyvių. Mūsų delegaciją sudarė per 80 sportininkų. Šiose žaidynėse pelnėme 38 medalius.
2006 m. pasaulio sporto veteranų žaidynės, vykusios Edmontone, Kanada, buvo ne ką prastesnės už praėjusias. Parsivežėme 45 medalius. 2009 m. pasaulio sporto veteranų žaidynėse, kurios vyko Sidnėjuje, iškovojome 26 medalius.
2013 m. sporto veteranai varžysis Italijoje, Turino mieste, pasaulio sporto veteranų žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Europos sporto veteranų žaidynės (European Masters Games). 2008 m. Malmės mieste, Švedija, vyko I Europos sporto veteranų žaidynės. Norinčių vykti buvo per 70. Buvo pasiruošę išvykai ir starto mokestį sumokėję vyrų krepšinio komanda ir irkluotojai, tačiau dėl organizatorių neveiklumo ar kitokių priežasčių šių sporto šakų varžybos neįvyko. Išvyko tik 32 sportininkai, lengvaatlečiai ir orientacininkai. Europos sporto veteranų žaidynėse iškovota 14 aukso, 12 sidabro ir 12 bronzos medalių. 2011 m. Europos sporto veteranų žaidynėse Lignano, Italijoje. iškovojome 79 medalius.
Kita veikla ir renginiai
Mūsų asociacijos nariai be paminėtų pasaulio ir Europos sporto veteranų žaidynių, dalyvauja ir kitose įvairaus rango varžybose, t. y. pasaulio ir Europos čempionatuose, Baltijos šalių čempionatuose, Lietuvos čempionatuose ir kitose tarptautinėse varžybose. Asociacijos nariai ne tik aktyviai dalyvauja sporto veteranų varžybose, bet ir patys jas organizuoja. Tradiciniai, tarptautiniai renginiai: metikų daugiakovės varžybos „ Iššūkis“, senjorų metimų daugiakovės varžybos VGTU rektoriaus taurei laimėti, tarptautinė regata „Gintariniai irklai“, tarptautinis Vladimiro Artamonovo taurės tinklinio veteranų turnyras ir kitos tarptautinės varžybos, Lietuvos sporto veteranų čempionatai (lengvosios atletikos, šuolių į vandenį).
Vykdydami asociacijos programinės užduotis nepamirštame renginių, kurie turi teigiamą reikšmę sveikatai, fiziniam pajėgumui, bendradarbiavimui tarp klubų ir užimtumui spręsti. Trys asociacijos klubai - Vilniaus sporto klubas „Aidas“, Kauno sporto veteranų klubas „Ąžuolynas“ ir Šiaulių veteranų sporto klubas savo veikloje sprendžia buvusių sportininkų integravimosi į visuomenę klausimus, organizuoja vakarones, veteranų pagerbimo vakarus, ekskursijas, rengia netradicinių sporto šakų varžybas.
2009 m. Sporto veteranų ir olimpinio judėjimo asociacija ,,Penki žiedai” planavo vykdyti Lietuvos sporto veteranų žaidynes. Į žaidynių programą norėta įtraukti 7 sporto šakų varžybas. Varžybas planuota vykdyti Vilniuje gegužės-birželio mėnesiais. 2010 m. organizuotas I-asis Lietuvos sporto veteranų suvažiavimas, Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui paminėti. Suvažiavime dalyvavo per 1000 dalyvių iš visos Lietuvos. Gausiausios delegacijos buvo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų, mažesnių rajonų kaip Šilutė, Naujoji Akmenė, Rokiškis, Kupiškis ir kt. Renginio metu buvo apdovanoti per 150 miestų ir rajonų aktyviausių kūno kultūros ir sporto veteranų, organizatorių. Padėkota rėmėjams, įteikiant jiems padėkas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė apdovanojo Sporto veteranų asociacijos „Penki žiedai“ įkūrėjus. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pasveikino asociacija ir įteikė atminimo dovanas. II-ąjį Lietuvos sporto veteranų suvažiavimą, pasitelkiant į pagalbą valstybines ir visuomenines sporto organizacijas, planuojama surengti 2015 m.
Nauji sporto objektai Ąžuolyno komplekse
Greta pernai rekonstruotų Kauno Dariaus ir Girėno stadiono bei Kauno sporto halės kyla naujas uždaras lengvosios atletikos maniežas. Kauno Žaliakalnyje užbaigus Dariaus ir Girėno stadiono bei Sporto halės rekonstrukcijas Kaunas imasi Ąžuolyno daugiafunkcio sporto komplekso paskutiniojo akordo - uždaro lengvosios atletikos maniežo. Apie pastarųjų statybų progresą išduoda kylančios pirmosios kolonos. Naujasis Kauno sporto objektas išsiskirs savo išore iš dekoratyvinių betoninių plokščių. Skelbiama, kad gelžbetoninių perdangos ir fasadinių plokščių prireiks beveik 1.000. Architektų parinkta monolitiška betoninė pastato forma primins bėgimo takelį, o į šiaurinę pusę orientuoti langai užtikrins maksimalų saulės šviesos panaudojimą, neperkaitinant patalpų.
Kauno lengvosios atletikos maniežo pastato bendras plotas sieks kiek daugiau nei 15.000 m². Naujose erdvėse numatyta įrengti šešis 200 metrų ilgio ir aštuonis 60 m bėgimo takus, šuolių, rutulio stūmimo bei tolimųjų metimų (ieties ir disko) treniruočių sektorius. Statinyje taip pat suplanuotos administracinės patalpos, pasitarimų erdvės, trenerių ir sportininkų persirengimo kambariai, kavinė. 140 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę turėsiančiame objekte ruošiama ir apie 500 vietų žiūrovams. Beje, dar vienas dengtas maniežas, skirtas futbolui ir regbiui, planuojamas Kauno Aleksoto rajone (Europos pr.
Naujas sporto ir sveikatingumo kompleksas Ąžuolyno prieigose
Visuomeninė paskirtis Ąžuolyno prieigose suprojektuotas naujas modernus sporto ir sveikatingumo kompleksas. Esamų sovietinių teniso kortų vietoje iškils visuomeniniai pastatai, kuriuose veiks SPA, sveikos gyvensenos centras. Trečdalis pastatų bus skirti apgyvendinimui, tai padės plėtoti medicinos turizmą. Šalia Ąžuolyno esanti erdvė (Sporto g. 3) taps nauju traukos centru. Sveikatingumo kompleksas įsikurs sovietmečiu iškilusių teniso kortų ir automobilių stovėjimo aikštelės vietoje. Šalia jau stovi Dariaus ir Girėno stadionas, baigiamas statyti lengvosios atletikos maniežas, veikia Lietuvos sporto universitetas ir privati gydymo įstaiga. Čia pat savo būstinę iš Vilniaus perkėlė ir Lietuvos futbolo federacija. Tad naujasis objektas tik papildys esamą sporto ir medicinos infrastruktūrą.
„Šis kompleksas bus dabar veikiančios klinikos tąsa. Medicinos ir sporto funkcija, įgyvendinama šiuo projektu, atlieps bendrą Ąžuolyno sporto kompleksą. Pažiūrėjus istoriškai, net pradėjus tarpukariu statyti Lietuvos sporto universitetą, planuota įrengti sporto ir sveikatinimosi centrą. Tad naujasis kompleksas primena šią idėją ir sujungia jau esamą infrastruktūrą su naujomis funkcijomis. Tai tarnaus ne tik sportininkams, bet ir visai visuomenei, nes bus galima apsilankyti dienos SPA ir sveikos gyvensenos centre. Be to, bus galima plėtoti medicinos turizmą, nes projekte numatytas ir viešbutis“, - pasakojo projekto vystytojas Robertas Jocius.
Viešojoje erdvėje buvo pasklidusi informaciją esą Ąžuolyne bus statomi butai, tačiau realybėje ši teritorija nėra parko dalis. Be to, didžioji dauguma komplekso pastatų bus skirta visuomeninės paskirties objektams. Tik maždaug trečdalis ploto bus skirta gyvenamosios paskirties būstui. Dominuojanti komplekso funkcija - kvalifikuotos sveikatinimo paslaugos, pasitarnaujančios kauniečiams, miesto svečiams ar besitreniruojantiems profesionaliems atletams. Naujose erdvėse įsikurs kineziterapeutai, gyvensenos medicinos ekspertai, mitybos specialistai, pilateso ir jogos treneriai. Teikiamų paslaugų spektrą papildys greta veikiantis medicininių tyrimų centras. Bus siekiama bendradarbiauti su sporto federacijomis ir užtikrinti aukščiausio lygio medicinos priežiūrą sportininkams, sudaryti galimybes atlikti tyrimus.
„Svarbu pastebėti, kad teritorija šiai dienai užtverta, ji nėra atvira visuomenei. Čia yra automobilių stovėjimo aikštelė ir teniso kortai, neveikiantys jau septynis mėnesius. Tai reiškia, kad tiek laiko ši vieta yra nelankoma. Juk teniso kortai - komercinis projektas. Čia negalėdavo šiaip žmonės ateiti ir pažaisti, kaip kokiame parke. Įgyvendinus projektą erdvė kaip tik bus atverta visuomenei. Neliks jokių tvorų, bus galima laisvai praeiti, komplekso viduje bus ir žalioji erdvė, viduje - įvairios sveikatinimosi paslaugos. Be to, dabar turime visišką vizualinę taršą, nes teritorijoje kasdien stovi apie 120 automobilių, o išvysčius projektą, aikštelė persikels po žeme, tad erdvė atlaisvės“, - pastebėjo R. Jocius. lankytojų, taip sukurdami pridėtinę naudą visam miestui.
Architektūriniai sprendimai
Nors teritorija nepatenka į Ąžuolyną, tačiau šio parko kaimynystė ir visas Žaliakalnio kontekstas diktuoja tam tikrus sprendimus, turinčius derėti prie aplinkos. Projekto vystytojas „Kauno dienai“ nurodė, kokie architektūriniai sprendimai buvo padaryti, kad naujasis kompleksas derėtų bendroje erdvėje.
„Mes prie šio projekto dirbome keletą metų. Projekto autoriai pažymėjo, kad maksimaliai minkštai su fasadų apdaila bus prieinama prie gamtos. Šiuo projektu nebus užgožiamas Ąžuolynas, priešingai - jis papildys parką ir aplinkinius pastatus, todėl pasirinktos formos ir medžiagos harmoningai susilies su aplinka. Fasadai turės natūraliai senstančių vario elementų. Be to, pastatų tūris atkartos Žaliakalnio užstatymą, aukščiai parinkti taip, kaip atrodo pavienės šio rajono vilos ir dominuoja Ąžuolyno kontekste. Patys pastatai bus net žemesni, nei šalia augantys medžiai. Šis projektas yra darnoje su Ąžuolynu“, - teigė R. Jocius.
Be to, vystant projektą bus apsaugoti ir teritorijoje augantys šimtamečiai ąžuolai. Nei vienas jų nebus paliestas, o visų darbų metu bus specialiai saugomos medžių šaknys, kad augalai nebūtų pažeisti.
Teniso kortų istorija
Vystant projektą buvo analizuojami istoriniai šaltiniai, kurioje vietoje buvo tarpukariu įrengti teniso kortai. Paaiškėjo, kad istoriniai kortai buvo ties dabartine Vydūno alėja ir K. Petrausko g. sankirta. Dar kelios aikštelės buvo įrengtos ties stadionu, o Sporto g. 3 teritorijoje teniso kortai įrengti tik sovietmečiu. Tad šių kortų nelabai galima vadinti istoriniais. Remiantis istoriniais šaltiniais, tarybiniais metais šiuo adresu laikinai veikė lauko čiuožykla, po to įrengta rankinio aikštelė. Tik vėliau čia įrengti teniso kortai, papildę istorinius kortus prie stadiono.
„Mūsų vystoma teritorija yra priešais universitetą, šalia buvusių kortų. Čia tos istorijos nebuvo, nes Sporto g. 3 sklype kortai įrengti tik sovietmečiu, o ne tarpukariu. Prie stadiono dabar esantys kortai yra arčiau istorinės tiesos, nors ir jie perdaryti kiek kitoje vietoje, nei buvo tarpukariu“, - aiškino R. Jocius.
Ąžuolyno pašonėje naujojo sporto ir sveikatingumo komplekso statybos turėtų prasidėti šį pavasarį.
Ąžuolyno parko istorija ir dabartis
Tarpukariu miesto parku tapo ir Žaliakalnio ąžuolynas. Iki XX a. 3 deš. pabaigos, pasak M. Balkaus, Žaliakalnio ąžuolyne dar buvo ganomi gyvuliai. Galvijus iškėlus į kitas vietas, Ąžuolyne buvo nutiesti pirmieji takeliai, o 1935 m. Ąžuolynas nusausintas ir perplanuotas anglišku stiliumi, sudarant lenktų linijų takelius. Nuo XX a. vidurio Ąžuolyno parkas buvo tvarkomas pagal V. Zubovo ir T. Šešelgienės projektus. 1958 m. Ąžuolynas paskelbtas valstybės saugomu parku. Jame buvo pastatyta ir nemažai skulptūrų. 1986 m. Kauno Ąžuolynas buvo paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu. Dėl itin retų vabzdžių populiacijos (Ąžuolyne aptiktas niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita)) Ąžuolynas priskirtas Europos gamtai svarbių teritorijų tinklui „Natura 2000“. 2006 m. Kauno ąžuolyno parkas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Kauno Ąžuolynas yra jaukus gamtos kampelis, teikiantis kauniečiams ir miesto svečiams poilsį ir atgaivą nuo miesto šurmulio. Šiuo metu išlikęs 78 ha pagrindinis Ąžuolyno parkas Žaliakalnyje ir dar apie 40 ha ąžuolynas Aukštuosiuose Šančiuose.
Ateities planai
Kauno savivaldybės vizijose - visų miesto parkų atnaujinimas. Planuojama, kad bus pradėti Ąžuolyno ir Gričiupio parkų rekonstrukcijos darbai. Miesto planas labai konkretus - per kelerius metus atnaujinti absoliučiai visus Kauno parkus. Kauniečiai kviečiami leisti laiką, dalyvauti renginiuose, išnaudoti atnaujintą parkų erdvę laisvalaikio ir sporto veikloms vykdyti.