Įvadas
Klaipėdos sporto klubų istorija siekia XIX a. pabaigą, kai krašte prasidėjo organizuotas sporto sąjūdis. Siekdami tobulinti savo meistriškumą, Klaipėdos sportininkai telkėsi į įvairias sporto organizacijas, kurios kultivavo įvairias sporto šakas. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Klaipėdos sporto klubus, jų veiklą ir indėlį į Lietuvos sporto istoriją.
Sporto organizacijos iki Pirmojo pasaulinio karo
Seniausios tradicijos Klaipėdoje siejamos su vandens sporto šakomis - irklavimu ir buriavimu. Iki Pirmojo pasaulinio karo mieste veikė keletas gausių sporto organizacijų:
- Männer-Turnverein (MTV) [Vyrų gimnastikos sąjunga] - veikė 1901-1934 metais.
- Verein für Bewegungsspiele (VfB) [Judriųjų žaidimų sąjunga] - veikė iki 1914-1934 metų.
- Sportverein [Sporto sąjunga] - veikė iki 1914-1934 metų, užsiiminėjo lengvąja atletika.
Sportinis gyvenimas po Pirmojo pasaulinio karo
Po Pirmojo pasaulinio karo sportinis gyvenimas Klaipėdoje suaktyvėjo, kūrėsi naujos organizacijos, apimančios įvairias sporto šakas.
- Bar Kochba - žydų sporto organizacija.
- Freya - vokiečių darbininkų sporto klubas, veikęs 1922-1934 metais.
- Spielvereinigung [Žaidimų sąjunga] - veikė 1924-1934 metais.
- Jūrų skautų draugija (JSD) - veikė 1925-1930 metais, ugdė plaukikus.
- Klaipėdos sporto sąjunga (KSS) - įkurta 1926 metais susijungus lietuvių sporto sąjungai „Šarūnas“ su Klaipėdos lietuvių karių įgulos sportininkų rateliu. KSS veikė iki 1940 metų ir telkė įvairių sporto šakų atstovus: gimnastikos, lengvosios ir sunkiosios atletikos, vandens, dviračių, motociklų, automobilių, šaudymo, kai kurių žiemos sporto šakų, futbolo, krepšinio, tinklinio, lauko ir stalo teniso, ledo ritulio.
- Policijos sporto klubas (PSK) - veikė 1932-1940 metais, kultivavo šaudymą ir boksą.
- Klaipėdos darbininkų sąjunga (KDS) - veikė 1933-1936 metais, telkė sunkiosios atletikos ir futbolo mėgėjus.
- Memeler Schwimmenclub (MSC) [Klaipėdos plaukimo klubas] - veikė 1933-1934 metais.
- Schwimmen Sport Verein (SSV) [Plaukimo sporto sąjunga] - veikė 1933-1934 metais.
- Sunkiosios atletikos sąjunga (SAS) - veikė 1933-1939 metais (1937 m. pavadinta „Atletu“), išugdė daug stiprių boksininkų.
- Jaunimo organizacija „Santara“ - į sporto sąjūdį įsitraukė 1934 metais, vėliau vadinta Santaros sporto organizacija (SSO), 1939 metais likviduota. Ji dominavo dviračių sporte.
- Klaipėdos teniso klubas Kl.TK - veikė 1935-1938 metais, kultivavo stalo tenisą, krepšinį.
- Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos sporto klubas - veikė iki 1939 m. kovo 22 d., kultivavo stalo tenisą, krepšinį.
Centrinė sporto organizacija Klaipėdos krašto sporto sąjunga (vok. Sportverband des Memelsgebietes) tvarkė Klaipėdos sporto gyvenimą. Jai priklausė visos sporto organizacijos, veikusios Klaipėdos krašte.
Klaipėdos sportininkų pasiekimai
Įvairiose sporto šakose Klaipėdos sportininkai, palyginti su Didžiosios Lietuvos sportininkais, turėjo geresnę materialinę bazę ir turtingesnes tradicijas. Todėl, įsitraukę į bendrą Lietuvos sporto gyvenimą, jie buvo rimti konkurentai ir skatino siekti aukštų rezultatų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Boksininkai
Klaipėdoje populiarios sporto šakos bokso atstovai 1933-1938 metais dalyvavo Lietuvos čempionatuose, Pabaltijo turnyruose. Pasižymėjo: M. Beras, J. Virgininkas, J. Gudaitis, J. Rugulis, H. Demenčius, M. Surau, A. Tydekas, A. Bertulaitis, H. Strangulis, M. Cypa, M. Orbakas, L. Ličiovas ir kiti. Lietuvos tautinėje olimpiadoje 1938 metais Kaune prizines vietas iškovojo įvairių kategorijų boksininkai: A. Šiušelis, H. Demenčius, V. Selventas, H. Zaboras, J. Fijalkauskas, M. Bendikas, K. Kairys.
Buriuotojai
Klaipėdos buriuotojai pirmąją regatą surengė 1865 metais, nuo 1923 metų dalyvavo keliose tarptautinėse regatose, o 1935 metais įsitraukė į Lietuvos sporto gyvenimą. Žymiausi buriuotojai: Kristupas Plonaitis, Kazimieras Mažonas, Valteris Didžys, Erikas Purvinas, Bliumas, M. Jagutis, Zairys, Kavaliauskas, J. Deckys, Brakas, Bernardas Buntinas, Pričkus Buntinas, Gailius, V. Kalvaitis, Galvanauskas, Virkietis dalyvavo ir nugalėjo įvairiose regatose, Lietuvos tautinėje olimpiadoje.
Dviratininkai
Klaipėdos dviratininkai, turėdami gerus kelius ir dviračių treką, pasiekė aukštų rezultatų. Iš pradžių jie dalyvaudavo tik Rytprūsiuose, o nuo 1933 metų ir Lietuvos Respublikos rengiamose varžybose. Žymiausius Klaipėdos dviratininkus išugdė Santaros sporto organizacija (SSO). J. Berentas ir Gerhartas Krepsas tapo Lietuvos tautinės olimpiados (1938) prizininkais. Lietuvos čempionatuose bei tarpvalstybinėse varžybose dalyvavo ir ne kartą nugalėjo: K. Žilvytis, V. Radveikytė, E. Tendienė, G. Vilkytė, P. Peteraitis, M. Skvirblys, A. Puodžius, V. Krepsaitė, V. Norvilaitė, K. Paršaitis, P. Šaudvytis.
Futbolininkai
Viena populiariausių sporto šakų - futbolas Klaipėdoje kultivuota nuo XIX a. pabaigos. Nuo 1924 metų Lietuvos čempionatuose dalyvavo šios Klaipėdos futbolo komandos: Klaipėdos sporto sąjunga (KSS), Sportverein (1924 komandos nariai: A. Andrejaitis, H. Bliomeris, Liorencas I, Liorencas II, Naumanas, Mauricas, V. Staputis, Stangė, Stumberis, Šiormingas, Šmidtas, H. Švėminas), Männer-Turn-Verein, Freya, Spielvereinigung, Šarūnas, Švyturys, Verein für Bewegungsspiele. KSS komanda tapo 1938 metų Lietuvos tautinės olimpiados nugalėtoja. Čempionais tapo: E. Balsys, A. Cenfeldas, L. Chomičius, K. Dijokaitis, V. Gvildys, A. Kaminskas, G. Kaminskas, V. Kilmonas, S. Paberžis, A. Sipavičius, K. Šurkus, P. Ūsevičius, A. Vilimavičius.
Irkluotojai
Turtingas tradicijas Klaipėdoje turinčio irklavimo sporto pradininkas - Neptūno draugija (įkurta 1885 m. spalio 1 d.). Nuo 1901 metų jos nariai, ypač M. Paplowskis, sėkmingai rungtyniavo Rytprūsių čempionatuose. Pirmojo pasaulinio karo pristabdyta ši sporto šaka atsigavo 1923 metais. Lietuvos čempionatuose pasižymėjo baidarininkės: Balzarevičiūtė, Guškevičiūtė, Kvederaitė, Norvilaitė, Kavolytė, M. Kazlauskaitė, Runkytė, V. Krepsaitė, Freibakaitė; akademinių valčių irkluotojai: Berte, Griningas, Mikšys, Peteraitis, Ruzgys, Klemas, Šnelius.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Lengvaatlečiai
Aukštų rezultatų pasiekė Klaipėdos lengvaatlečiai. 1928 metais olimpinėse žaidynėse dalyvavo Spielvereinigung atstovas H. Švėminas. Daugybė lengvaatlečių pasiekė aukštų rezultatų įvairiose varžybose. Lietuvos rekordininkais tapo: įvairių nuotolių bėgimų - V. Staputis, P. Varmas, H. Svėminas, H. Letmanas, F. Gavėnas, M. Geisleris, V. Cimermanas, A. Giodė, P. Vilichas, P. Ambrozijus, J. Bruzdeilijus, S. Rozenbergas; šuolių į tolį - V. Staputis, F. Šmidtas; šuolio į aukštį su kartimi - F. Gavėnas; disko metimo - Jakštys, B. Pašeris; rutulio stūmimo - M. Klingeris. Moterys rekordininkės: bėgimo - E. Kveselytė, A. Prangaitė; šuolio į tolį - L.Cimermanaitė, E. Linkaitė; šuolio į aukštį - H. Makšinaitė; disko metimo ir rutulio stūmimo - M. Šteinaitė; ieties metimo - L. Cimermanaitė. Daugelio plaukimo rungčių rekordininkais tapo A. Finkas, H. Ypachaitė, H. Loptienė, Javšicaitė. Sunkiosios atletikos rungtyse pasižymėjo R. Bertulaitis, I. Taujanskas, P. Platkauskas.
Šiaulių futbolo klubas
Šiaulių futbolo klubas taip pat patyrė permainų. 2013 m. A lygos sezono pabaigoje sirgaliai iškėlė plakatą, atspindintį klubo situaciją: „Kylame iki vidutiniokų. Ritamės į dugną. Užburtas ratas." Po sezono S.Lesnickas pasitraukė iš pareigų, o klubui vadovavo Audrius Paškevičius. Buvo ieškoma naujų investuotojų, kurie užtikrintų klubo gyvavimą. Tuometinis klubo prezidentas V.Galvanauskas neatmetė galimybės, kad „Šiaulių“ apetitas augs bevalgant ir sieks aukštesnių vietų A lygoje.
Dabartinė situacija
Klaipėdos sportas ir toliau gyvuoja, nors ir susiduria su iššūkiais. Pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybė kartais turi spręsti finansinius klausimus, susijusius su žalos atlyginimu ar patalpų įsigijimu. Tačiau miestas stengiasi palaikyti sportinę infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas sportininkams tobulėti.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
tags: #sporto #klubas #galvanauskas