Sporto finansavimo sistema Lietuvoje nuolat patiria iššūkius, susijusius su skaidrumu, efektyvumu ir interesų konfliktais. Šių metų Sporto rėmimo fondo (SRF) lėšų paskirstymas sukėlė nemažai diskusijų ir abejonių, ypač dėl to, kas ir kaip nusprendžia, kuriems projektams skirti paramą. Šiame kontekste išryškėjo situacija su Šakių sporto klubu „Audra“, kuriam netikėtai buvo skirta daugiau nei 38 tūkst. eurų parama. Šis atvejis atkreipė dėmesį į galimą interesų konfliktą, nes klubui vadovauja Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko Kęstučio Smirnovo žmona Gintarė Bubnytė-Smirnovienė.
Sporto rėmimo fondo dalybos: tarp vilties ir nusivylimo
Sporto bendruomenėje nuvilnijo nepasitenkinimo banga, kai paaiškėjo, kaip buvo paskirstytos SRF lėšos. Žinomi sporto organizatoriai ir sporto žurnalistai negavo finansavimo savo projektams, o tuo tarpu pinigai atiteko netikėtoms iniciatyvoms, tokioms kaip treniruoklių įrengimas autobusų stotyje ar lego kaladėlių dėliojimo sportas. Tokie sprendimai sukėlė klausimų dėl ekspertų kompetencijos ir skaidrumo vertinant projektus.
Vidas Mačiulis, sportinės televizijos laidos „Krepšinio pasaulyje“ vedėjas, situaciją apibūdino kaip „sporto entuziastų laidotuves“. Algimantas Jucevičius, tradicinio „Snaigės“ slidžių žygio organizatorius, liko be paramos, o jo projektas buvo įvertintas kaip atgyvena. Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovas Rimantas Kveselaitis taip pat skundėsi, kad jų projektai, įskaitant priekabiavimo sporte prevencinę programą, buvo atmesti.
Naujas finansavimo modelis: daugiau pinigų, daugiau problemų?
Įsteigus naują ministeriją, administruoti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą perėmė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei Centrinė projektų valdymo agentūra. Nors finansavimas sportui padidėjo (nuo 6,4 mln. eurų iki 13,2 mln. eurų), problemos dėl lėšų skirstymo išliko. Planuojama, kad fondas toliau augs ir 2021 metais sudarys apie 21 mln. eurų.
R. Kveselaitis pastebėjo, kad kuo daugiau pinigų, tuo daugiau problemų kyla dėl skaidrumo trūkumo. Jis klausė, kaip nežinomi ekspertai gali būti svarbesni už komisijos narių sprendimus, ir kodėl „Snaigės“ žygiai tampa atgyvena, o kai kurie projektai peržiūrimi iš naujo.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Paraiškos: galimybė pasipelnyti?
Šiemet SRF sulaukė rekordinio skaičiaus paraiškų - beveik 1400. Tarp jų buvo ne tik sporto klubai, bet ir lopšeliai-darželiai, gimnazijos, kultūros fondai ir sveikatinimo centrai, kurie įrašė žodžius „sveikata“ ar „sportuojantis“, kad gautų finansavimą. Viceministrė Kornelija Tiesnesytė džiaugėsi, kad atsirado daug naujų pareiškėjų, tačiau net 400 „etatinių“ fondo lėšų prašytojų negavo paramos dėl nekokybiškai užpildytų paraiškų.
Atsirado įmonių, siūlančių tarpininkauti pildant paraiškas už tam tikrą procentą nuo gautos sumos. Tai sukėlė įtarimų, kad šios įmonės galimai žino, kaip pateikti dokumentus, kad ekspertai teigiamai įvertintų prašymą. Viceministrė K. Tiesnesytė nematė kriminalo, teigdama, kad jei klubai gali sumokėti už paraiškos administravimą, tai jie ir daro.
Seimo nario pozicija ir interesų konfliktas
Seimo narys Kęstutis Smirnovas neigė, kad jo žmonos teikti projektai buvo finansuoti iki rugsėjo 22 dienos, ir prašė nemesti šešėlio ant Seimo narių. Tačiau paaiškėjo, kad Šakių sporto klubui „Audra“, kuriam vadovauja jo žmona, po papildomo persvarstymo buvo skirta 38 399 eurai.
K. Smirnovas aiškino, kad jo žmona dirba kaip samdomas darbuotojas ir turi teisę dirbti šioje rinkoje. Jis teigė, kad nežinojo, jog jo žmona teikė projektus fondui, ir kad tai nėra interesų konfliktas. Tačiau tokia situacija sukėlė abejonių dėl skaidrumo ir galimos įtakos lėšų skirstymo procesui.
Žiniasklaidos vaidmuo ir finansavimo trūkumas
Šiemet nė vienam žiniasklaidos projektui nebuvo skirta paramos iš SRF. Pinigų negavo nei „Sporto“ laikraštis, nei sporto istorijos televizijos projektai. Jie atsidūrė tarp tų 400 projektų, kurie neatitiko fondo formalumų sąlygų. Tai sukėlė klausimų dėl kriterijų, pagal kuriuos vertinami projektai, ir dėl sporto viešinimo svarbos.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Ateities perspektyvos ir būtinos reformos
Ši situacija parodė, kad Sporto rėmimo fondas susiduria su dideliais iššūkiais, susijusiais su skaidrumu, efektyvumu ir interesų konfliktais. Būtina peržiūrėti lėšų skirstymo kriterijus, užtikrinti ekspertų nešališkumą ir viešinti informaciją apie finansuojamus projektus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad parama būtų skiriama tiems projektams, kurie realiai prisideda prie sporto plėtros ir visuomenės sveikatos gerinimo.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad šias problemas būtina išspręsti, nes kitaip gali kilti problemų dėl pasitikėjimo Sporto rėmimo fondu. Jis pabrėžė, kad reikia viešinti projektų paraiškas vertinančių ekspertų ir vertintojų sąrašą, kad būtų galima patikrinti ryšius ir išvengti neskaidrumo.
Seimo narys Algimantas Salamakinas taip pat kritikavo neviešinamą ekspertų sąrašą ir teigė, kad ten galima rasti visokių projektų, įskaitant pirčių kompleksus ir šokių batelius. Jis klausė, kodėl pinigai neina tiems, kurie ruošia olimpinius čempionus ir garsina Lietuvą.
ŠMSM ėmėsi veiksmų ir pateikė Vyriausybei atnaujintą Sporto rėmimo fondo tvarką, kurioje siūloma didinti lėšas sporto bazių plėtrai, nustatyti atskirą finansavimą tarptautiniams renginiams ir patikslinti ekspertų atrankos procedūras. Tačiau ar šios priemonės bus pakankamos, kad užtikrintų skaidrų ir efektyvų sporto finansavimą, parodys ateitis.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje