Šiaurės miestelyje, Vilniuje, duris atvers naujas sporto klubas, įsikursiantis „Banginio“ patalpose. Šis įvykis žymi naują etapą ne tik šio mikrorajono, bet ir visos sostinės sporto bendruomenės gyvenime. Klubo atidarymas - tai atsakas į augantį gyventojų susidomėjimą aktyviu gyvenimo būdu ir sveikatingumu.
Sporto Klubų Raida Vilniuje: Istorinis Kontekstas
Prieš aptariant naujojo klubo specifiką, verta pažvelgti į Vilniaus sporto klubų istoriją, kuri yra glaudžiai susijusi su miesto kultūra ir gyventojų poreikiais.
Pradžia visada yra įdomi. Vieni istorikai teigia, kad futbolo pradžia - 1911 metais, ant Stalo kalno. Istorikas Juozapas Paškauskas kaip pirmųjų rungtynių metus mini 1909-uosius. Dabartinio Tauro kalno žemė 18 amžiuje priklausė LDK matininkui Jozefui Teodorui Doroszkiewicziui-Bouffalui. Todėl šis kalnas gyventojų vadintas savininko vardu Gora Bouffalowa, Bufalo kalnu. Pasak istorikų, rengiant pirmą lietuvišką vadovą po Vilnių, Mykolas Biržiška su bendraminčiais, mažai gilindamiesi į kalno asmenvardinę kilmę, išvertė pažodžiui - laukinis jautis arba tauras. Šis pavadinimas derėjo ir su legenda, kaip Gediminas sumedžiojo taurą, o ilsėdamasis susapnavo geležinį vilką ir ėmė statyti Vilnių. 20 amžiaus pradžioje čia planuota pastatyti Tautos namus, nuo 1964 m. čia pusę amžiaus stovėjo Profsąjungų rūmai, kurie prieš keletą metų nugriauti. Nusikėlę prieš 100 metų čia sutiktume žaidžiančius 1-ojo pėstininkų pulko futbolininkus. 1924 m. vasarą čia buvo atidaryta futbolo aikštė, ji buvo pašventinta, apsilankė daug karininkų, buvo sužaistos nelabai rezultatyvios (lygiosios) futbolo rungtynės, kuriose žaidė 1-ojo pulko Vilniaus kariai su kita Vilniaus komanda.
Tauro kalno istorija ir futbolo istorija nepaleido šitos vietos ir po kelerių metų buvo suplanuota Vilniaus mieste, būtent šioje vietoje, pastatyti reprezentacinį miesto stadioną. Tokį, kokio mums dabar trūksta. Buvo parengtas projektas, surinktas komitetas, padarytas nuostabus inžinieriaus planas, turėjo būti didelės tribūnos, restoranas, kavinė, bilietų kasos ir puošnūs vartai. Tai turėjo tapti Vilniaus reprezentacine vieta. Deja, nepavyko. Pasak jo, čia buvusi futbolo aikštė minima ir tarpukario Lietuvos diplomato, rašytojo Igno Šeiniaus romane „Raudonasis tvanas“, kurio pagrindinis veikėjas, žvelgdamas nuo šios vietos, gėrisi Vilniumi ir komentuoja, kad mato nebaigto statyti stadiono griuvėsius. Deja, tarpukario Vilniaus planuose rasime pažymėtus tokius stadionus, kurie su tribūnomis, infrastruktūrinius objektus, kuriuos galima apibrėžti kaip materialų objektą, o futbolo aikštės nebuvo žymimos. Tauro kalnas yra tarsi tarpinė stotelė Vilniaus futbolo istorijoje.
Visai netoliese, dabartinėje A. Jakšto gatvėje, tuo metu ji vadinosi Chersono gatve, buvo toks smėlingas, dulkinas laukas, kuriame, kaip teigia istorikas Juozapas Paškauskas, vilniečiai žaidė futbolą: gimnazistai, lengvosios atletikos entuziastai, buvo toks klubas „Sokol“. Nepatiko niekam ta dulkina aikštė, visur dulkės, maža, labai nepatogi futbolui. Netoli, į kitą pusę nuo Tauro kalno, A. Vivulskio gatvėje žydų sportinė draugija „Makabi“ turėjo savo sporto aikštę ir ten žaidė futbolą. Ir „Makabi“ futbolininkai vienu metu net buvo tapę Vilniaus čempionais. Vilniaus vieta Šiaurės miestelyje tarp Ulonų ir Verkių gatvių tarpukariu taip pat buvo susijusi su futbolu. 1933 metais 1-ojo pulko kariai nuo Tauro kalno atsikelia žaisti čia ir stadionas iškart pavadinamas Pilsudskio vardu. Vienintelis iki šiol išlikęs - Kalnų parke esantis buvęs „Dinamo“ stadionas. Vilniaus futbolo pradžia, ypač tarpukariu, susijusi su kariais.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Šis stadionas ne vienam vilniečiui gerai žinomas arba bent jau visi žino, kur jis yra - Kalnų parke. Antras šito stadiono etapas buvo jau po karo, 1949 metais baigiama šito stadiono rekonstrukcija, tada jis įgauna vyresniems vilniečiams žinomą „Dinamo“ pavadinimą. „Dinamo“ sporto sąjungai priklausantis stadionas ir šitas kompleksas per kelerius metus išsiplėtė, buvo perstatyta šaudykla, šalia įrengtas Dainų slėnis, taip pat buvo įrengta vasaros trasa čiuožti slidėmis. Ši vieta su sportu labai susijusi. „Kalnų parko“ stadiono istoriją iš tiesų galime atsekti nuo 1925 metų vasaros, kai 6-ojo pėstininkų pulko kariai čia įrengė stadioną savo teritorijoje ir prasidėjo šios vietos futbolo istorija. Atidarymo iškilmėse, vykusiose liepos 12 d., dalyvavo Juzefas Pilsudskis. Atidarymo metu virš stadiono praskrido lėktuvas, išmetė gėlių puokštę ir rungtynių kamuolį, o rungtynės prasidėjo ne bet kaip, o maršalui pirmajam perdavus kamuolį kitos komandos kapitonui. Tuo metu sužaidė dvi Vilniaus komandos - „Pogon“, mes sakytume „Vytis“, ir kita 6-ojo pulko pėstininkų komanda „Vilija“ arba „Neris“. Baigėsi jos jau rezultatyviomis lygiosiomis 1:1 ir šita vieta taip ir įsirašė į futbolo istoriją“, - pasakoja A. Ilgiausiai ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje - pusę amžiaus nuo 1950-ųjų, veikė prieš keletą metų nugriautas „Žalgirio“ stadionas. „Žalgirio“ stadiono istorija yra senesnė už „Žalgirio“ komandą. 1921 metais Piromonte, tuo metu taip šita vieta buvo vadinama ir dabar galime išgirsti šitą pavadinimą, prasidėjo statyba. 1922 metais, dar nebaigus statybų, stadionas jau buvo atidarytas, atidarymo iškilmėse vėl apsilankė maršalas Juzefas Pilsudskis, šį kartą jau kamuolio jis neperdavė, bet stebėjo varžybas iš ložės. Atsidarius stadionui, statybos nesustojo, po kelerių metų vakarinėje pusėje buvo pastatyta didelė tribūna, o dar po kelerių metų jis vėl buvo renovuotas. Stadionas nukentėjo per karą, į veją nukritus bomboms. Pasitraukus kariams iš Vilniaus, 1944 metais čia sužaidžiamos pirmos rungtynės, 1949-aisiais patvirtinamas rekonstrukcijos projektas. Bet bent jau išliko vienas apšvietimo stulpas, kuris gali priminti šio stadiono istoriją. Šitas stadionas daugeliui vilniečių primena futbolo istoriją.
„Lemon Gym“ Šiaurės Miestelyje: Naujas Požiūris į Sportą
Naujas sporto klubas bus atidarytas Šiaurės miestelyje, „Banginio“ patalpose. Klubo plotas per du aukštus sieks 1.489 kv. metrų. Šis klubas priklauso žemų kainų „Lemon Gym“ tinklui, kuris yra rinkos senbuvio „Impuls“ dalis. Šio vadovas Vidmantas Šiugždinis teigia, kad naujame klube imamasi naujovių.
Virtualiosios Grupinės Treniruotės
Pavyzdžiui, bus siūlomos virtualiosios grupinės treniruotės. Sporto salėje sumontuota vaizdo įranga transliuos „Wexer Virtual“ treniruotes. „Virtualiosios grupinės treniruotės sparčiai populiarėja visame pasaulyje, tad neabejojame, kad jos prigis ir Baltijos šalyse. Esame tikri, kad naujoms technologijoms imlūs lietuviai greitai pamėgs šį pažangų sportavimo būdą ir įvertins jo privalumus: galimybę iš daugybės variantų rinktis treniruotės tipą ir norimą trukmę“, - pranešime cituojamas p. Ši naujovė leis lankytojams pasirinkti iš įvairių treniruočių tipų ir trukmės, pritaikant jas pagal savo individualius poreikius ir tvarkaraštį.
Plėtros Planai ir „Lemon Gym“ Pozicija Rinkoje
„Vilniaus gyventojai labai noriai priėmė pasiūlymą sportuoti vos už 19 Eur/mėn. Tad įvertinę sėkmingą startą ir augančius lankytojų srautus kitais metais planuojame intensyvią plėtrą“, - teigia p. Prekybos parke „Banginis“ įsikursiantis sporto klubas bus jau penktasis „Lemon Gym“ Lietuvoje. Dar du tinklo klubai veikia Rygoje, poros atidarymas planuojamas gruodį ir sausį. Per 2017 m.
Šiuo metu „Impuls“ įmonių grupė valdo 21 sporto bei sveikatingumo klubą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Praėjusiais metais UAB „Impuls LTU“ gavo 10,5 mln. Eur pajamų, 2014 m. - 8,9 mln. Eur. Grynasis pelnas atitinkamai siekė 67.000 Eur ir 10.800 Eur, rodo „Creditinfo“ pateikiami Registrų centro duomenys.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
„Banginis“: Vieta, Orientuota į Vidutinį Vartotoją
Maždaug 28 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate daugiau kaip 22 tūkst. kvadratinių metrų užims "Senukai", likusiame plote išsidėstys dar apie 13 parduotuvių ir paslaugų teikimo vietų: "Iki", "Lietuvos telekomo sporto klubas", "Kosmada", "Kika" ir kitos. "Baltic Shopping Centers" atstovas Saulius Merkys Eltai sakė, prekybos parkas "Banginis" bus orientuotas į vidutinį vartotoją. "Šiaurės miestelyje trūksta dar vienos parduotuvės", - teigė S. Merkys. Prieš parduotuvę "Hyper Rimi" įsikūręs prekybos parkas "Banginis" iš kitų didžiųjų prekybos centrų skirsis tuo, kad kiekviena parduotuvė turės atskirą įėjimą iš lauko pusės.
Kitos Sporto Iniciatyvos Vilniuje
Vilniuje nuolat atsiranda naujų sporto iniciatyvų, pradedant moderniais treniruočių centrais ir baigiant ledo arenomis. Štai keletas pavyzdžių:
„Wolves“ Treniruočių Centras
Vilniaus krepšinio klubas „Wolves“ prie sostinės oro uosto plečiamame verslo centre, „AeroCity“ miestelyje statys naują treniruočių centrą su 1.200 žiūrovų sale. Grupė „Avia Solutions Group“ neseniai gavo leidimą Dariaus ir Girėno gatvėje esančiame „AeroCity“ miestelyje statyti administracinės paskirties pastatą (PV Vytautas Augustinavičius, PV asist. Sandra Paškevičienė, arch. Virginija Kazlauskaitė. Projektuotojas - „2 Bricks“).
Statinys projektuojamas dviejų tūrių - 5 aukštų administracinės paskirties ir sporto paskirties (arena). Skirtingos funkcijos atskiriamos skirtingais tūriniais ir fasadiniais sprendimais. Ties pagrindiniu įėjimu „L“ formos administracinės dalies tūris yra tarsi įkirstas, fasadas numatytas pasviręs, veidrodiškas, taip siekiant pabrėžti pagrindinį įėjimą ir vizualiai padidinti poilsio erdvę ties juo“, - rašoma projekto aiškinraštyje. Administracinės dalies 1-masis aukštas įstiklintas, taip atveriant gatvės lygį ir siekiant peršviečiamumo pojūčio. Šioje dalyje numatoma atvira erdvė su recepcija, liftų holu, baru.
Treniruočių centre bus įrengtas ir modernus sporto treniruočių centras su įvairias krepšinio varžybas vykdyti tinkama arena. Pastaroji žada atitikti visus pajėgiausios šalyje Lietuvos krepšinio lygos reikalavimus, todėl „Wolves“ joje galės žaisti ir „Betsafe-LKL“ čempionato rungtynes. Planuojama, kad rungtynes joje stebėti galės virš 1.200 žiūrovų. Naujajame treniruočių centre numatyti trys persirengimo kambariai su saunomis, sūkurinėmis ir ledo voniomis. Vienas iš persirengimo kambarių bus skirtas išskirtinai „Wolves“ komandai. Taip pat yra projektuojamos treniruoklių ir individualių treniruočių salės, sporto reabilitacijos patalpos. Ant arenos stogo numatyta žalia zona, kuria naudosis administracinio pastato darbuotojai.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Kitos Arenos ir Sporto Klubai
- Klaipėdos Ledo Arena: Ryškėja projekto kontūrai Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos gatvėje. Jau įvyko viešas projektinių pasiūlymų pristatymas, o projektavimą numatoma ubaigti per šiuos metus.
- Vilniaus Ledo Arena: Pristatomi pirmieji eskizai Vilniuje projektuojama nauja ledo arena vienu metu galės sutalpinti mažiausiai 950 žiūrovų ir apie 100 sportininkų. Arenos projektą rengia bendrovės „Tiksli forma“ projektuotojai.
- Jonavos Arena: Neseniai iškilmingai atidaryta Jonavos sporto arena.
- „Fitnie Academy“ Kaune: Kauno Ąžuolyne, Dariaus ir Girėno stadiono patalpose, neseniai atidarytas sporto klubas „Fitnie Academy“ nepuoselėja noro su kitais miesto klubais varžytis lankytojų skaičiumi. Klubo koncepciją padiktavo pats pastatas ir jo aplinka: išskirtinis interjeras, išskirtinė įranga ir išskirtinis personalas.
Prekybos Centras „Vilnius Outlet“: Naujos Galimybės Sportui ir Laisvalaikiui
Vakar Vilniuje, Viršuliškių mikrorajone duris atvėrė prekybos centras „Vilnius Outlet“ - tai didžiausias išparduotuvių centras ne tik Lietuvoje, bet visoje Šiaurės Europoje. Centro plotas - 72.000 m², iš viso centre veikia 130 parduotuvių, 30 restoranų, kavinių ir pramogų vietų. Pirmajame aukšte įsikūrusios kasdieninio vartojimo prekių, pavyzdžiui, maisto bei gėrimų parduotuvės. Čia veikia „Hyper Rimi“, keletas specializuotų maisto parduotuvių, dvi alkoholinių gėrimų parduotuvės, gyvūnų prekių parduotuvė, vaistinė.
Pasak „Vilnius Outlet“ rinkodaros vadovo Edgaro Valicko, pagrindinis uždavinys projektuojant prekybos centrą, buvo klientų patogumas. Iš automobilių stovėjimo aikštelės į prekybos centrą bus galima įeiti per du įėjimus, iš viso „Vilnius Outlet“ jų turi 11, tačiau tokio, kurį būtų galima pavadinti pagrindiniu, nėra. Per metus centras tikisi sulaukti 7 mln. lankytojų ir pasiekti apie 120 mln. eurų siekiančią apyvartą.
Į prekybos centrą buvo investuota apie 80 mln. eurų. Prekybos centre lankytojai ras „Sportland Outlet“, „Nike“, „Puma“, „Audimas“, „Danija Outlet“, „Geox“, „FamClub Outlet“, „Apranga išparduotuvė“, „United Colors of Benetton“, „MemberShop“, „Baby City/Toy City“ ir kitų žinomų prekės ženklų išparduotuves. „Vilnius Outlet“ žada, kad kainos parduotuvėse bus bent 30% mažesnės, nei įprastose parduotuvėse.