Sportas Lietuvoje turi gilias tradicijas ir apima įvairias disciplinas, nuo klasikinių olimpinių rungčių iki naujų ir populiarėjančių sporto šakų. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kurių sporto šakų istoriją ir raidą Lietuvoje, įskaitant lengvąją atletiką, ledo ritulį, biliardą ir petankę, atkreipdami dėmesį į svarbius įvykius ir asmenis, kurie prisidėjo prie jų populiarinimo.
Lengvoji atletika Lietuvoje
Lengvoji atletika yra viena seniausių ir populiariausių sporto šakų pasaulyje, įtraukta į 47 olimpines rungtis. Pirmosios bėgimo varžybos minimos dar 776 m. pr. Kr. graikų Olimpijos žaidynių įrašuose, o šiuolaikinė lengvoji atletika atsirado XIX a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje.
Lietuvoje lengvoji atletika pradėta kultivuoti 1919 m. Pirmosios oficialios lengvosios atletikos pirmenybės įvyko 1921 m. Kaune. Jose dalyvavo tik vyrai, ir buvo varžomasi 10 rungčių. 1922 m. įvyko pirmosios kroso varžybos. Lengvosios atletikos propagavimu rūpinosi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (įkurta 1920 m.) ir Lietuvos sporto lygos lengvosios atletikos komitetas (įkurtas 1922 m.). Nuo 1926 m. lengvąją atletiką pradėjo kultivuoti Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija, kuri steigė skyrius su lengvosios atletikos sekcijomis įvairiuose miestuose.
1936 m. įvyko pirmosios Lietuvos lengvosios atletikos vyrų rinktinės varžybos su Latvijos, o 1938 m. - Lietuvos lengvosios atletikos moterų rinktinės varžybos su Latvijos lengvaatletėmis. 1938 m. Kaune pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados lengvosios atletikos varžybose dalyvavo 180 Lietuvos ir užsienio lietuvių sportininkų. 1940 m. Kaune įvyko pirmosios Pabaltijo respublikų lengvosios atletikos varžybos.
Lietuvos lengvaatlečiai pasižymėjo tarptautinėse varžybose. A. Mikėnas 1956 m. Melburno olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį (20 km sportinis ėjimas). Pasaulio rekordus gerino A. Ambrazienė (400 m kliūtinis bėgimas, 1983 m.), V. Bardauskienė (šuolis į tolį, 1978 m.), Vladimiras Dudinas (3000 m kliūtinis bėgimas, 1969 m.) ir B. Kalėdienė (ieties metimas, 1958 m.). Nuo 1928 m. olimpinėse žaidynėse iškovoti olimpiniai medaliai: aukso - R. Valiulis (4 × 400 m bėgimas, 1980 m.), R. Ubartas (diskas, 1992 m.), V. Alekna (diskas, 2000 ir 2004 m.); sidabro - A. Mikėnas (20 km sportinis ėjimas, 1956 m.), N. Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972 m.), L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 1988 m.), R. Ubartas (diskas, 1988 m.), A. Skujytė (septynkovė, 2004 m.); bronzos - B. Kalėdienė (ietis, 1960 m.), V. Alekna (diskas, 2008 m.), A. Skujytė (septynkovė, 2012 m.).
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Ledo ritulio istorija Lietuvoje
Ledo ritulys Lietuvoje turi įdomią ir garbingą istoriją. 1938 m. vasario 11 d. Lietuvos ledo ritulio rinktinė debiutavo Pasaulio bei Europos kanadietiško ledo ritulio pirmenybėse Prahoje. Lietuvos vandens ir žiemos sporto sąjungos „Ledo komitetas“ prie Kūno kultūros rūmų tapo pilnateisiu Tarptautinės Ledo ritulio lygos L.I.H.G. nariu.
Pirmenybių rengėjai pilną išlaikymą garantavo 16 delegacijos nariams. Todėl keli klubai papildomai siuntė savo geresniuosius žaidėjus savomis lėšomis. Į Prahą vasario 8 d. vakare traukiniu iš Kauno dar važiavo vartininkas Alfonsas Gudaitis (iš „Tauro“), puolėjai Vladas Matulevičius, Stasys Vasaitis (iš Š. KJK) ir Vilhelmas Dornas (iš LGSF).
Lietuvos rinktinė ant Štvanice žiemos stationo ledo iščiuožė pasipuošusi geltona, žalia, raudona uniformomis. Pirmosios rungtynės grupėje debiutantams išpuolė su 7 metus pirmenybėse dalyvaujančia Rumunija. Lietuva nugalėjo Rumuniją rezultatu 1:0. Tą pirmąjį ir vienintelį pirmųjų rungtynių įvartį tada įmušė puolėjęs Vytautas Ilgūnas iš LFLS.
Deja, prieš išvykstant į pirmenybes Čekoslovakijoje, delegacijos vadovų buvo nuspręsta, kad Lietuvos rinktinės žaidėjai savo skirtingas, įvairiausias (pirktas ir pačių gamintas), naudotas, pirštines bei kūno apsaugas paliks namie. Buvo nutarta Prahoje įsigyti visiems vienodas žinomo prekės ženklo pirštines bei kūno apsaugų komplektus, kad komanda gražiai reprezentuotų Lietuvą. Nuvykus paaiškėjo, kad pilniems komplektams neužtenka pinigų. Per rungtynes vėl aiškiai buvo matyti lietuvių gynimo klaidos.
Kitos rungtynės Lietuvai buvo tikrai juodos. Šeštadienį prieš pietus 10,5 val. lietuviai vėl turėjo žaisti. Komanda visai mažai turėjo poilsio. Pirmojoj poroj žaidė Lietuva - Lenkija 1:8 (3:0, 0:0, 5:1). Per šias rungtynes vėl aiškiai buvo matyti lietuvių gynimo klaidos. Dažnai jie vartuose palikdavo vieną Mačių. Taip pat nesisekė lietuviams šaudyti. Lenkai žaidė gerai, tačiau vis dėlto rezultatas keletu įvarčių per aukštas. Nelaimingai sužeidžiamas Ilgūnas. Sulaužomas jo kairiojo peties raktakaulis. Ilgūno sužeidimas lietuvių komandai yra didelis nuostolis.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Tolimesni du lietuvių susitikimai pogrupyje, mūsų priešininkams jau didesnių keblumų nesudarė. Vengrija -Lietuva 10:1 (2:0, 4:0, 4:1). Lietuvių garbės ir Trečiojo pirmenybių istorijoje įvarčio autorius - Eleuterijus Bačinskas, Salomėjos Nėries-Bačinskaitės pusbrolis, Zigmo Varankos auklėtinis iš Vilkaviškio. Nuo stipriausios pogrupio komandos, kaip ir reikėjo tikėtis, gavome daugiausiai ir sausai. „Lietuvos žinios“ taip aprašė šias rungtynes: „Mūsų ledo ritulio reprezentantai vakar Prahoje turėjo sunkiausias iš visų iki šiol rungtynių su Šveicarija, Europos eksmeisteriu. Šioji prieš pavargusius ir nepatyrusius mūsų ritulininkus išstatė savo stipriausios sudėties komandą ir nelygioje kovoje baigė rungtynes rekordiniu rezultatu 15:0 (9:0, 2:0, 4:0). Šis aukštas rezultatas nėra jokia sensacija. Jei mūsiškiai pralaimėjo su lenkais ir su vengrais tokiais aukštais rezultatais, tai jau su Šveicarais negalėjo būti nė kalbos, juo labiau, kad mūsiškiai išvyko be jokio pasirengimo ir juo tolyn, tuo eina silpnyn. Be to, reikia atsiminti kad Šveicarija neseniai nugalėjo Čekoslovakiją 5:0. Žodžiu, šveicarai mums sukūrė panašiai tokią pirtį, kaip 1924 m. Paryžiaus olimpiadoje buvo sukūrę mūsų futbolininkams. “
Atsižvelgiant į to meto bendrą lygį, galutiniame rezultate Lietuvos ledo rutulio rinktinės debiutas Prahoje atrodo visai sėkmingas. Pasaulio pirmenybių rikiuotėje, Lietuva kartu su Latvija bei Austrija surinko vienodai taškų ir užėmė 10 poziciją, o Europos - atitinkamai 8, aplenkdamos Norvegiją ir Rumuniją, kurios atsidūrė abiejų lentelių gale.
Labai svarbų vaidmenį kanadietiško ledo ritulio vystyme ne vien Lietuvoje, bet ir visame mūsų regione suvaidino generolo Jono Bulotos sūnus, statybos inžinierius Kęstutis Bulota. K. Bulota Nepriklausomybės metais pasižymėjo ne vien tuo, kad suprojektavo pirmąjį Lietuvoje Valstybinį stadioną (kuris dabar vadinasi jam talkinusio S. Dariaus ir S. Girėno vardu), kad buvo pirmasis mūsų olimpietis, atstovavęs Lietuvai 1928 metų žiemos olimpinėse žaidynėse Saint Morise, dviračių sporto, kojinio („futbolo“), greitojo čiuožimo, krepšinio („basketbolo“), ledo ritulio („hokėjaus“) ir kitų sporto šakų pradininkas Lietuvoje, bet jo iniciatyvos bei pastangų dėka kanadietiškas ledo ritulys galutinai įsitvirtino, kaip pati mėgstamiausia žiemos sporto šaka laisvoje Lietuvoje.
Pirmosios Lietuvoje kanadietiško ledo ritulio pirmenybės prasidėjo 1926 m. sausio 30 d. Pirmaisiais Lietuvos ledo ritulio Meisteriais tapo LFLS ledo ritulininkai.
Biliardas Lietuvoje
Biliardas yra žaidimas, žaidžiamas ant specialaus stalo su kraštais, ilga medine lazda mušant rutulius į kraštuose įtaisytas kišenes. Į Europą jis pateko iš Rytų šalių. Pirmas žinomas paminėjimas - 1607 m. Dabartinis biliardas susiformavo XVIII amžiuje.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Lietuvoje XIX amžiuje Vilniuje veikė apie 20 biliardinių. XX amžiaus 9-ame dešimtmetyje populiariausia buvo piramidė. 1988 m. įkurta Lietuvos biliardo federacija. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sparčiai populiarėja angliškasis ir amerikietiškasis biliardas. Rengiami piramidės, angliškojo ir amerikietiškojo biliardo čempionatai.
Žymesnieji sportininkai - daugkartiniai Lietuvos čempionai Sergejus Jermakovas (1998 m. pasaulio ir 2003 m. Europos piramidės vicečempionas), M. Kasajevas, Valerijus Ivanovas, Aistis Žiemelis, Nerijus Paškevičius, Henrikas Strolis, Leonas Mončiunskas, Mindaugas Skurvydas, Tatjana Poltaržickaitė.
Petankė Lietuvoje
Petankė (pranc. pétanque) yra individualusis arba komandinis žaidimas su metaliniais rutuliais. Žaidėjo tikslas - atsistojus, pritūpus arba atsitūpus mesti metalinį rutulį kuo arčiau medinio taikinuko, vadinamo kašanetu.
Petankės šaknys siekia senovės Egiptą, Graikiją ir Romą. 1907 m. prancūzas Žiulis le Nuaras (Jules le Noir), turintis fizinę negalią, patobulino XVIII amžiuje Liono regione išplitusį populiarų kamuolių žaidimą ir sukūrė petankę. 1910 m. surengtas pirmasis petankės turnyras.
LIETUVOJE iki 2007 m. petankę žaidė labai nedaug entuziastų mėgėjų. 2006 m. įkurta Lietuvos petankės federacija (LPF), kuri veikė iki 2010 m. 2010 m. įkurta Nacionalinė rutulių sporto federacija (NRSF), kuri tapo Tarptautinė petankės federacijos ir Europos petankės konfederacijos nare.
2012 m. Nacionalinė rutulių sporto federacija vienijo apie 100 sportininkų, 7 petankės sporto klubus.
Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
Pasaulio lietuvių sporto žaidynės turi seną istoriją - pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada įvyko 1938 m. Kaune. Tradicija atkurta po 40 metų, kai 1978-aisiais Toronte (Kanada) buvo surengtos pirmosios PLSŽ, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės 60-mečiui.
Lietuvai vėl atgavus nepriklausomybę, 1990 m. liepos 23 d. IV PLSŽ buvo surengtos 1991 m. liepos 27-rugpjūčio 4 d. dvylikos Lietuvos miestų ir miestelių sporto bazėse.
Kitos sporto šakos
Be minėtų sporto šakų, Lietuvoje populiarios ir kitos sporto šakos, tokios kaip smiginis, sportinė žūklė, krepšinis 3X3 ir sportinis boulingas.
tags: #lietuvos #sporto #rutuliu #asociacija