Įvadas
Kauno „Žalgiris“ - tai ne tik sporto klubas, bet ir gyva Lietuvos istorijos dalis, įkūnyta krepšinio aikštelėje ir už jos ribų. Nuo kuklių pradžių 1944 metais iki triumfo Eurolygoje 1999 metais, „Žalgiris“ tapo neatsiejama Lietuvos sporto ir kultūros tapatybės dalimi. Šiame straipsnyje panagrinėsime „Žalgirio“ istoriją, pasiekimus, svarbiausius momentus ir įtaką Lietuvos sportui ir visuomenei.
Klubo Įkūrimas ir Pirmieji Metai (1944-1950)
„Žalgiris“ buvo įkurtas 1944 m. rugpjūčio mėn. Kaune, Kaũno miẽsto tarýbos iniciatyva. Šis laikotarpis buvo sudėtingas, nes Antrasis pasaulinis karas dar nebuvo pasibaigęs, tačiau Lietuvos krepšinio tradicijos, kurios klestėjo 1937 ir 1939 metais, turėjo būti atgaivintos. Pirmasis vyriausiasis treneris buvo Mykolas Zimnickas.
Pradžioje „Žalgiris“ po savo sparnu nepriglaudė geriausių šalies krepšininkų, nes jaunuoliai buvo itin aktyviai šaukiami į armiją. Todėl gabiausi krepšininkai išsibarstė po įvairias Sovietų Sąjungos komandas. „Žalgiriui“ taip pat liko tie, kas išvengė fronto ir vyresnių kursų studentai.
1947 metais „Žalgiris“ užsitikrino pirmąjį Lietuvos krepšinio čempiono titulą.Per pirmuosius gyvavimo metus Žalgiris dalyvavo įvairiose vietinėse varžybose.
Aukso Amžius Sovietų Sąjungos Čempionatuose (1951-1987)
1951 metais Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komanda tapo SSRS čempione. Komandoje žaidė tokios legendos kaip S. Butautas, V. Kulakauskas, J. Lagunavičius, K. Petkevičius, S. Stonkus ir kiti. Iš viso SSRS čempione komanda buvo 4 kartus (dar 1985-1987). Žalgiriečiai žaidė SSRS krepšinio rinktinėje, su ja 1972 m. M. Paulauskas tapo olimpiniu ir 2 kartus (1967, 1974) pasaulio čempionu, 1982 pasaulio čempionais tapo V. Chomičius, S. Jovaiša.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Pokario Kauno „Žalgirį“ į pergales vedė Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazimieras Petkevičius. 1962 metais prie „Žalgirio“ vairo stojo Vytautas Bimba. Tuo metu Kauno „Žalgirio“ titulų lentynoje buvo badmetis, todėl talentingasis treneris pradėjo burti jaunąją komandą ateities kovoms. Titulų laukti reikėjo gana ilgai, kol 1971 metais komandai pavyko iškovoti bronzos medalius. Komandą tuo metų į pergalių kelią vedė Modestas Paulauskas, 1972 metais su sovietų rinktine tapęs olimpiniu čempionu.
1975 -1978 metais prie „Žalgirio“ vairo stojo Stepas Butautas. Deja, rezultatai buvo itin blogi ir 1979 metais „Žalgiris“ balansavo ties iškritimu iš aukščiausios krepšinio lygos. Tais metais prie „Žalgirio“ vairo stojo legendinis Vladas Garastas, kaip vėliau paaiškėjo, tituluočiausias Kauno „Žalgirio“ treneris. Tuo metu jaunajam treneriui iš Biržų krašto reikėjo gelbėti „Žalgirį“ nuo galimo iškritimo iš aukščiausios lygos.
1985 metai prasidėjo „Žalgirio“ stambaus dominavimo eros pradžia. Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius, Sergėjus Jovaiša, vėliau Rimas Kurtinaitis, Algirdas Brazys, Gintaras Krapikas iškovojo viena po kitos taures, tiek Sovietų čempionate, tiek Europoje ar netgi pasaulyje. 1985 metais komanda dalyvaudama Europos taurių laimėtojų turnyre, pasiekė finalą, jame pralaimėdama legendinei „Barselonai“. 1985 metais, visą sezoną „sausai“ nugalėjo Maskvos „CSKA“ ir užsitikrino po labai ilgos pertraukos TSRS čempionato nugalėtojo vardą. Tai pavyko pakartoti ir 1986, ir 1987 metais.
„Žalgiris“ Nepriklausomoje Lietuvoje (1990-2000)
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, komanda vieną sezoną nevykdė savo tiesioginės veiklos. Žaidėjai buvo paskirstyti po įvairius klubus. 1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, o Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Statybai“ pasitraukus iš Sovietų Sąjungos čempionato, Lietuvos krepšinyje susidarė tuštuma. Nacionalinės pirmenybės merdėjo, klubai buvo mėgėjiško lygio.
1993 metais po sėkmingų Barselonos olimpinių žaidynių, Šarūnas Marčiulionis išreiškė rūpestį dėl Lietuvos krepšinio ateities ir po ilgo darbo įkūrė Lietuvos krepšinio lygą (LKL). Pirmaisiais čempionais tapo Kauno „Žalgiris“. 1994 metai galima neoficialiai teigti buvo komandos trečioji karta. Prie klubo vairo stojo Jonas Kazlauskas. Tuo metu Lietuvą kamavo emigracijos banga. Šalies ekonomika augo labai lėtai, todėl krepšinio klubams rasti rėmėjus ir išlaikyti krepšininkus buvo be galo sunku.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
1995-aisiais Arvydo Sabonio kvietimu prie „Žalgirio“ prisijungė jau šviesaus atminimo verslininkas Šabtajus Kalmanovičius. Kaip tuo metu teigė pats verslininkas: „Klubas skendo skolose, žaidėjams keletą mėnesių nebuvo išmokėti atlyginimai“. Gerą finansinę uoslę ir gerą vadybos gyslelę turintis verslininkas niekada nesikišdavo į komandos žaidimą. Vėliau Jonas Kazlauskas teigė, jog tai buvo tikrasis komandos šeimininkas.
1998 metais, atsiradus stabiliam finansavimui, pavykus suburti alkaną Lietuvių ir legionierių komandą, netikėtai Kauno „Žalgiris“ laimėjo Europos taurių laimėtojų taurę. Nors komandos tikslas buvo patekti į pusfinalį, kuris garantavo vietą kitais metais Eurolygoje, bet komandos apetitas augo bevalgant. Į pusfinalį komandą išvedė paskutinę sekundę įmestas E. Whatley dvitaškis ketvirfinalyje prie Stambulo „Tofaš“ komandą. Pusfinalyje teko išbandymas prieš galingą sudėtį turinčią Saratovo „Avtodor“ komandą. Kurioje lyderis buvo Gintaras Einikis, jam padėjo Darius Lukminas, o komandą treniravo charizmatiškas verslininkas V. Radionovas. Finale laukė Milano „Stefanel“ klubas . Kauniečiai lengvai triumfavę 82:67 ne tik į viršų iškėlė Europos taurių laimėtojų taurę, bet ir išsikovojo teisę žaisti Eurolygoje.
Eurolygos Triumfas (1999)
1999 metai prasideda debiutu Eurolygoje. Naujas turnyras - galingiausias Europos turnyras. Komanda išlaikiusi branduolį ir pasistiprinusi solidžiais NBA duonos ragavusiais legionieriais, tvirtais žingsniai žengė link finalinio ketverto, žadėdama ten nepadaryti Lietuvai gėdos. Eurolygos pusfinalyje 87:71 nugalėjo Pirėjo „Olympiakos“ ir žengė į finalą. Miunchene vykęs finalas baigėsi žalgiriečių pergale 82:74. Eurolygos čempionais tapo: George‘as Zidekas, Eurelijus Žukauskas, Mindaugas Žukauskas, Tomas Masiulis, Kęstutis Šeštokas, Saulius Štombergas, Dainius Adomaitis, Anthony Bowie, Darius Maskoliūnas, Tyus Edney ir Giedrius Gustas.
Naujas Etapas ir Iššūkiai (2000-2009)
2000 metai Kauno „Žalgirio“ pagyrių metai. Kaip skambiai rašė tuometinė vakarų spauda: „Nuo „Žalgirio“ puotos stalo skaniausius kąsnius susirinko turtingesnės komandos palikdamos tik trupinius. Iš prieš tai buvusios sudėties „Žalgirio“ klube liko vos 4 krepšininkai. Naujai sulipdyta komanda žaidė tragiškai. Eurolygoje savo grupėje liko paskutinė, pirmąjį kartą buvo pralaimėtas LKL čempionatas tuometiniam Vilniaus „Lietuvos rytui“, kuri jau turėjo savo lyderius - Arvydą Macijauską ir Ramūną Šiškauską.
Naujasis komandos treneris Algirdas Brazys nesugebėjo ženkliai pakeisti komandos žaidimo. Žymesni pokyčiai prasidėjo atėjus Antanui Sireikai 2002 metais. Susigražintas LKL čempionų sostas, ženkliai konkurencingesnė sudėtis ir pergalės Eurolygoje. Tam didelės įtakos turėjo Arvydo Sabonio duotas žodis. Savo šlovingąją karjerą pradėjęs „Žalgirio“ klube, žadėjo jame ir baigti. „Užteks man tų Amerikų, reikia padėti „Žalgiriukui“ - taip sakė Arvydas Sabonis. Skaudžiai prarasta Eurolygos taurė 2004-aisias…
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Metams bėgant buvo pasiekta ir daugiau laimėjimų kituose frontose. 2005 metais laimėta įkurta BBL lyga. 2007 metais buvo atnaujintos ir laimėtos LKF taurės varžybos (vėliau pervadintos Karaliaus Mindaugo taure).
2007 metais Kauno „Žalgiris“ turėjo prieš sezoną ir naują patirtį. Pagal NBA Europe Live projektą JAV ir Kanadoje mūsų komanda sužaidė trejas draugiškas rungtynes su Oklendo „Golden State Warriors“, Toronto „Raptors“ ir Vašintono „Wizards“. Visos rungtynes buvo atkaklios, bet pralaimėtos. Iš NBA vadovų šis žingsnis buvo didelis pripažinimas, kadangi iki šių metų vos 6 Europos komandos dalyvavo šiame turnyre.
2008 metų spalio mėnuo Kauno „Žalgiriui“ nežadėjo nieko gero. Dėl neefektyvaus klubo valdymo susidarė milžiniška skola buvusiems žaidėjams. Klubo vadovai teigė, jog „Žalgiris“ nemoka algų ir esamiems žaidėjams. Tuometinis vienas didžiausių remėjų „Kauno Energija“ rado priežasčių nepasirašyti paskolos sutarties su banku. Tuometinis vienas iš remėjų „Snoro“ bankas, buvo vienas iš komandos duobkasių. Bankas nerėmė klubo, o tiesiog už „gražias“ palūkanas skolino pinigus.
2009 metų pavasarį V. Romanovas įsigijo kontrolinį klubo akcijų paketą.
V. Romanovo Era ir Kontroversijos (2009-2013)
2013 metų pavasarį V. Romanovas paliko „Žalgirį“ su daugiau nei 12 milijonų eurų skola.
„Žalgiris“ susigrąžino LKL čempionų vardus, LKF ir BBL taures. Kadangi finansinės galimybės buvo didelės, tai leido įsigyti vienus geriausių tuo metu Lietuvos krepšininkų. Tiesa, jau tada buvo kaip pasakytų garsusis treneris Vladas Garastas: „Gyvenimas ne pagal kišenę“. Nuolatinis trenerių keitimas, nebuvo naudingas komandai nei finansiškai, nei psichologiškai. Nors to galima buvo tikėtis dar iš verslininko vadovavimo futbolo klubams. 2009 metų sezonui vadovauti liko Gintaras Krapikas, nors ir nelaimėjo LKL ankstesniame sezone. O pradžia netgi nustebino. G. Krapiko treniruojama komanda atrodė švelniai tariant blankiai, bet V. Romanovas ilgą laiką netgi gynė trenerį. Tačiau G. Krapikas pateikė pasitraukimo raštą, ji laikinai pakeitė D. Maskoliūnas, o vėliau trenerio kėdę perėmė R. Butautas. Pastarasis, kartu su sporto direktoriumi A. Braziu, buvo po pusantro mėnesio atleistas. Tuo tarpu A. Brazys, niekada neieškantis žodžio kišenėje, pareiškė, kad dabar ateiti treniruoti komandą gali tik idiotas. O toliau dar įdomiau, komandos vairą perėmęs D. Maskoliūnas buvo atleistas per LKL finalo seriją.
Gavęs pravardę „Zuoko kareivis“ ir apkaltintas tyčia kenkentis komandai. Jo asistentas G. Markevičius atsisakė perimti komandos vairą ir pagal LKL nuostatus ir pirmą kartą LKL istorijoje komandos vyriausiuoju treneriu tapo komandos kapitonas. Vienoms rungtynėms vadovavo D. Šalenga, kitoms M. Braunas. Įdomiausia, jog netgi be trenerių paliktą „Žalgirį“, Vilniaus „Lietuvos rytas“ treniruojamas R. Kurtinaičio sugebėjo įveikti vos 4-3 bendru serijos rezultatu.
Toliau, kurį laiką trenerių fronte ramybė… Aco Petrovičius perėmė komandos vairą, o praėjus porai mėnesių į jo vietą buvo paskirtas I. Zourosas. Šis treneris nenorėdamas paviešino dar vieną V. Romanovo intrigą: keitimų lapukai. Pasirodo, V. Romanovas, būdavo surašęs ant lapelio treneriams, kiek kiekvienas žaidėjas turėtų žaisti minučių aištelėje. Minutes nustatydavo jam pažįstamos būrėjos pranašysčių pagalba. I. Zourosas iškovojo titulus vietinėse pirmenybese, todėl netgi buvo pakviestas tęsti darbą kitame sezone. O čia ilgai neužsibuvo. Toliau trenerių kėdes matavosi : V. Masalskis, A. Trifunovičius ir galiausiai J. Plaza. Su šiuo treneriu baigėsi ir Romanovo dinastija „Žalgiryje“.
Atsinaujinimas ir Stabilumas (2013-Dabar)
2013 metais pabėgęs V. Romanovas paliko „Žalgiriui“ didelę skolų kuprą ir galvos skausmą naujajam vadovui P. Motiejūnui. Sumanus krepšinio vadybininkas per keletą metų, padedamas verslininkų ir ypatingai Kauno savivaldybės sugebėjo skolą panaikinti ir netgi tam tikrais metais viršyti klubo biudžeto numatytas pajamas. Tam įtakos tai pat turėjo ir 2011 metais atverta „Žalgirio“ arena, padėjusi uždirbti pinigus klubui. Geras žaidimas 2019 metais „Žalgiriui“ atnešė naują titulą - daugiausia žiūrovų į namų areną sutraukusiu Eurolygos klubu lygos istorijoje (vidutiniškai 14737 žiūrovo).
Turint savo namus ir naudojantis NBA komandų pavyzdžiu 2014 metais per „Žalgirio“ 70-mečio šventę į arenos palubes iškėlė A. Sabonio marškinėlius.
2015 metais, Eurolyga su „Žalgiriu“ ir dar su 11 komandų pasirašė naują 10 metų sutartį. O 2016 metais komandai pradėjus vadovauti Šarūnui Jasikevičiui, galima teigti, jog įžengiame į ketvirtąją klubo epochą.
Kiti Sporto Pasiekimai
Nors „Žalgiris“ labiausiai žinomas dėl savo krepšinio komandos, klubas taip pat turi įvairių pasiekimų kitose sporto šakose. Kauno „Žalgirio“ moterų rankinio komanda 4 kartus tapo SSRS čempione, 2 kartus iškovojo Europos čempionių taurę (1967, 1968), A. Česaitytė-Nenėnienė tapo 2 kartus (1976 ir 1980) olimpinių žaidynių čempione.
Be to, „Žalgirio“ sportininkai pasižymėjo ir kitose sporto šakose: lengvojoje atletikoje, bokse, irklavime, baidarių ir kanojų irklavime, plaukime ir kt. Šie pasiekimai rodo, kad „Žalgiris“ yra universalus sporto klubas, kuris puoselėja įvairias sporto šakas.
Kauno „Žalgirio“ Reikšmė Lietuvai
Kauno „Žalgiris“ yra daugiau nei tik sporto klubas. Tai yra Lietuvos pasididžiavimas, vienijantis žmones ir įkvepiantis juos siekti aukštumų. „Žalgiris“ yra seniausias ir daugiausia įvairių titulų iškovojęs Lietuvos sporto klubas, netgi apžvelgiant visas sporto šakas ne tik krepšinį. Klubo istorija apima tiek triumfus, tiek iššūkius, su kuriais jis susidūrė.
Kauno „Žalgiris“ tai garsiausias ir stabiliausias Lietuvos sporto prekinis ženklas. Dar nepriklausomybės išvakarėse, kovodama komanda senutėlėje Kauno Sporto Halėje prieš Maskvos „CSKA“. Tuometinė klubinė sovietų sąjungos rinktinė buvo įveikta ne kartą, o tai keldavo mintis ir tikrąjį sovietų sąjungos nugriovimo procesą.