Sporto komandų rėmimas yra svarbus veiksnys, lemiantis jų stabilumą ir konkurencingumą. Lietuvoje šis procesas susijęs su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansavimo šaltinių paiešką, savivaldybių paramą ir mokesčių lengvatų taikymą. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip sporto klubai Lietuvoje ieško finansavimo, kokį indėlį įneša savivaldybės, kokios paramos priemonės egzistuoja, ir kokios problemos kyla dėl netobulų įstatymų.
Finansavimo paieškos iššūkiai ir galimybės
Krepšinio klubai nuolat susiduria su finansavimo iššūkiais, siekdami užtikrinti stabilų veikimą, konkurencingumą ir galimybę dalyvauti aukšto lygio varžybose. Paramos paieškos yra nuolatinis procesas, apimantis kreipimąsi į savivaldybes, rėmėjų pritraukimą ir įvairių finansavimo modelių paieškas.
Kai kurie šalies sporto klubai ir juos remiantys verslininkai, kaip įtariama, buvo sėkmingai įvaldę pinigų plovimo schemą, kai dalis komandoms skiriamų lėšų sugrįždavo tiems patiems paramos teikėjams. Sportininkai ir jų rėmėjai pripažįsta, kad tokie faktai sportui garbės nedaro, tačiau pažeidimus linkę nurašyti netobuliems įstatymams.
Finansinių machinacijų scenarijus gana elementarus: sporto klubui tereikėjo susitarti su rėmėju dėl finansinės paramos, kurios viena dalis atitekdavo sportininkams, o kitą dalį, tikėtina, kad net didesnę, susigrąžindavo pati įmonė, tokiu būdu galėjusi šias lėšas įtraukti į savo juodąją buhalteriją. Įtarimai jau pareikšti ir kelių rankinį rėmusių įmonių vadovams.
Savivaldybių parama sporto klubams
Savivaldybių parama yra svarbus finansinis šaltinis krepšinio klubams, tačiau jos apimtys ir sąlygos gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės finansinių galimybių ir prioritetų. Kėdainių rajono savivaldybės kolegija svarstė patikslintą strateginį planą, kuriame numatoma Kėdainių krepšinio klubui „Nevėžis-Optibet“ skirti 220 tūkst. eurų. Be to, klubas kasmet atleidžiamas nuo nekilnojamojo turto patalpų nuomos, kas sudaro kiek daugiau nei 40 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
„Nevėžis-Optibet“ 2022-2023 metais užėmė 8-ąją vietą turnyrinėje lentelėje, 2023-2024 sezone - 11-ąją vietą. Klubas kreipėsi į savivaldybę prašydamas papildomų 30 tūkst. eurų, kad galėtų dalyvauti Europos turnyre. Anot A., visuose miestuose finansavimas klubams didėja, vien jau dėl infliacijos. A. teigia, kad kol kas situacija nėra kritinė, bet jei ji nesikeis, greitai tikrai bus sudėtinga. Jis pridūrė, kad spalio pradžioje komanda išvyksta į Turkiją ir dalyvaus Europos turnyro atrankoje, tad prašomi 30 tūkst. A. lygina situaciją su kitomis savivaldybėmis. Štai Utenoje savivaldybė skiria 350 tūkst. eurų kasmet. Jis teigia, kad jie tiek net neprašytų, bet mano, kad savivaldybė galėtų skirti jiems 300 tūkst. Tikimasi, kad pavyks rasti kompromisą. Tiesa, A. teigia, kad tikrai nėra taip, kad būtų sunku kalbėtis su Kėdainių rajono savivaldybe. Nėra taip, kad labai neigiamai žiūrėtų, suprantame, kad pinigus skirstyti reikia atsakingai ir nėra lengvas darbas.
Kaip trečiadienį skelbia savivaldybė, 5,5 mln. Iš pastarųjų didžiausias bendras finansavimas skirtas krepšinio klubui „Vilniaus Rytas“ (5,9 mln. eurų), futbolo klubui „Žalgiris“ (4,3 mln. eurų) ir Vilniaus rankinio centrui (810 tūkst. Tarp moterų klubų daugiausia lėšų gavo krepšinio komanda „Kibirkštis“ (1,2 mln. eurų), Vilniaus miesto moterų futbolo komanda „Žalgiris“ (330 tūkst. eurų) bei rankinio sporto klubas „Eglė“ (279 tūkst. Šios lėšos galės būti panaudojamos su projekto įgyvendinimu susijusiam darbui apmokėti, patalpų nuomai, sportininkų atlyginimams, maitinimui, sporto inventoriaus įsigijimui. Anot savivaldybės, iš viso gautos 48 paraiškos daugiau nei 40 mln. Sostinė, spręsdama dėl sporto projektų finansavimo, ne daugiau kaip 85 proc. lėšų skiria aukšto meistriškumo vyrų sporto klubams ir ne mažiau kaip 15 proc. Pastaruosius per ateinančius trejus metus iš viso pasieks 2,8 mln. eurų paramos, vyrų klubus - 13,6 mln. „Profesionalūs atletai išauga iš pačių mažiausiųjų, tad labai svarbu, kad miesto finansinė parama prisideda prie jaunųjų ateities talentų tinkamo pasiruošimo dar ankstyvame amžiuje“, - pranešime cituojamas V. 2022-2024 metais aukšto meistriškumo sporto klubų projektams Vilnius skelbia skyręs per 10 mln. eurų, 2019-2021 metais - 7,8 mln.
Mokesčių lengvatos kaip paramos priemonė
Kai kurios savivaldybės taiko mokesčių lengvatas verslui, remiančiam sporto klubus. Pagal 2021 metais Klaipėdoje įsigaliojusią tvarką dalį miesto sporto komandų remiantys mokesčių mokėtojai buvo atleidžiami nuo metinio nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės nuomos mokesčių. Tiesa, lengvata negali viršyti 70 proc. sumos - jeigu paramai skirti 100 tūkst. eurų, tai atleidžiamo mokesčio suma negali būti didesnė nei 70 tūkst. Pirmaisiais metais galimybe gauti mokesčių lengvatą per paramą sportui Klaipėdoje pasinaudojo 14 įmonių, kurios reprezentacinėms komandoms suteikė 264,1 tūkst. eurų ir įgijo teisę nemokėti beveik 130 tūkst. 2022-aisiais 11 organizacijų komandoms skyrė per 435 tūkst. eurų, o lengvatų suma siekė 203,1 tūkst. eurų, 2023 metais 14 juridinių asmenų skirtos paramos suma viršijo 452 tūkst. eurų (lengvatos - 209,7 tūkst. eurų), o pernai - jau 43 rėmėjai komandoms suteikė 879,6 tūkst. eurų paramą ir įgijo teisę nemokėti 585,6 tūkst.
Pernai į šį sąrašą pateko vyrų ir moterų krepšinio komandas „Neptūnas“ valdančios įstaigos, kurioms skirtas atitinkamai 1,33 mln. ir 350 tūkst. eurų miesto finansavimas, LCC tarptautinio universiteto moterų krepšinio ekipa (129,6 tūkst. eurų), vyrų rankinio klubas „Dragūnas“ (266,4 tūkst. eurų), šios sporto šakos komanda „Viesulas SC-Dragūnas“ (24,6 tūkst. eurų), futbolo klubas „Neptūnas“ (166,1 tūkst. eurų), ledo ritulio ekipa „HC Klaipėda Girls“ (91,8 tūkst. eurų) bei regbio klubas „Kuršiai“ (58,5 tūkst.
A. sako, kad tokia savivaldybės priemonė - tai vienintelis šansas klubams gauti tą paramą, dirbti, o gal net ir uždirbti. Jeigu ne ši priemonė, tai “mirtis alyvose„. Rankinio klubo „Dragūnas“ vadovas A. Juškėnas sako, kad lengvata padeda surinkti reikšmingą „Dragūno“ metinio biudžeto dalį. A. teigia, kad tikrai labai puiki priemonė, abi pusės laimi: jiems tai suteikia galimybę gauti papildomų lėšų, o verslui - gauti kažkokias nuolaidas. A. teigia, kad klubas su šia priemone pas verslą eina tartis jausdamasis gana oriai - jis ne prašo pinigų, o turi svarių argumentų, pasiūlymų.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Moterų krepšinio komandos vadovas V. mano, kad reikia laiko. Nes tie verslai, kurie tikrai gali pasinaudoti šia lengvata, turi tą lengvatą pamatyti ir suvokti ją kaip gerąją praktiką. Nes priemonė tikrai gera ir noriu pakviesti Klaipėdos verslus naudotis ja, ji naudinga. Be to, ir socialinė atsakomybė atsiranda. Moterų „Neptūno“ komandos vadovo Viliaus Sukono manymu, ne visas verslas dar suprato, kad ši paskata yra gera. A. teigia, kad tai, aišku, gera naujiena visiems kitiems, bet jiems dėl paramos dabar gali tekti konkuruoti, nes rėmėjų mieste ir taip nėra labai daug. V. mano, kad tas išplėtimas jiems gali sutrukdyti, bet nebūkime savanaudžiai - juk kultūrai ir kitoms sritims pinigai taip pat reikalingi.
Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja K. mano, kad paramos teikėjų elgseną, tikėtina, labiausiai įtakos jų paramos siekiančių sporto, kultūros, švietimo ir socialinių veiklų vykdytojų pastangos ir įdirbis. K. teigia, kad mano, kad tiek paramos teikėjų skaičius, tiek ir jų skiriama parama ateityje augs. V. teigia, kad tikrai yra verslų, kurie nepasinaudojo šia lengvata, kai ją pasiūlėme. Kam daryti, jeigu galime nedaryti - vien dėl tokios pozicijos ne vienas verslas atsisako remti komandą. A. teigia, kad vien dėl to nepaimame didžiųjų prekybos centrų, kurie moka tikrai milžiniškus žemės mokesčius ir galėtų turėti naudos, bet akcininkai dažniausiai yra užsienyje, iki jų neprisibeldžiame. O prašymą pateikus raštiškai, jis tampa vienu iš daugelio prašymų, nusėdančių stalčiuose.
V. teigia, kad prašymų remti ne tik sportą, bet ir kitas veiklas yra pakankamai daug, gauname jų ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš visos Lietuvos. Svarstome juos valdyboje, atsirenkame tas sritis, kurios atitinka mūsų įmonės vertybes. Tuo vadovaudamiesi ir priimame sprendimus. Pats sportuojantis V. teigia, kad gyvename mieste, esame šio miesto patriotai, tad ir skiriame tam tikrą dalį savo lėšų sporto komandoms ir įvairioms varžyboms. Kažkiek lemia ir asmeninis požiūris, aišku, ir tam tikros mokesčių lengvatos, kurios padeda apsispręsti dėl vienokios ar kitokios sumos rėmimui.
Rankinio klubo „Dragūnas“ vadovas A. Juškėnas teigia, kad karmos išsivalymas, geras jausmas dėl to, kad kažkam padedu, kad esu mecenatas, kad atėjęs į varžybas galiu pasakyti, jog prisidedu prie komandos - visa tai yra svarbu rėmėjams. A. teigia, kad Estijos mažame miestelyje - aš remiuosi „Polva Serviti“ pavyzdžiu - tai labiau išsivystę, net ir neturint tokių lengvatų, kaip pas mus, verslas sportą remia žymiau noriau. Kodėl - arba jie stipriai turtingesni už mus ir turi geresnes finansines galimybes, arba jie yra didesni miesto patriotai. A. teigia, kad nes mūsų nerodo televizija, esame tokiame užburtame rate: nėra pinigų - neišeiname į televiziją, mūsų nėra televizijoje - mūsų niekas nežino ir nenori skirti pinigų.
Pelno mokesčio lengvata
Lietuvos įstatymai numato, kad paramą teikiantys verslo subjektai gali nemokėti 15 proc. siekiančio pelno mokesčio nuo dvigubos sumos, kuria parėmė vieną ar kitą organizaciją. Tačiau net ir didžiausi rėmėjai visiškai išvengti pelno mokesčio negali, nes nuolaidos taikomos ne didesnei kaip 40 proc. apmokestinamųjų pajamų daliai. Taigi akivaizdu, kad nedidelį pelną gaunančios įmonės negali pasinaudoti šia įstatymo lengvata ir paramą turėtų dalyti iš savo kišenės.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Kad lengvata veiksminga, sutinka ir sportininkų, ir verslo atstovai. Anksčiau galiojusi ir dabar pakeista tvarka suteikia galimybę sporto paramai skirti mažiau papildomų pinigų, o šiam tikslui nukreipti mokesčiams numatytas lėšas.
Krepšinio klubų ambicijos ir finansinės galimybės
Krepšinio klubai, siekdami aukštesnių rezultatų ir didesnio pripažinimo, dažnai kelia tikslą žaisti aukščiausioje šalies lygoje. Tačiau šis siekis susijęs su didesniais finansiniais įsipareigojimais ir poreikiu pritraukti didesnę paramą.
22 tūkstančius gyventojų turintys Telšiai įsirašė naują istorinį pasiekimą. Žemaitijos sostinės krepšinio klubas pirmą kartą tapo Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) nugalėtojais. Tai suteikia galimybę kitą sezoną žaisti aukščiausioje Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). V. Kolesinskis pripažįsta, kad viskas priklauso nuo savivaldybės: „LKL mūsų labai laukia. Tik mums reikia susižiūrėti finansus, nes viskas 2-3 kartus didėja. Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus atskleidė, kad egzistuoja nerašyta taisyklė, pagal kurią miestas aukščiausioje šalies sporto lygoje žaidžiančiai komandai skiria 300 tūkst. Būtent 200 tūkst. eurų paramos Telšių krepšinio klubas ir buvo sulaukęs iš savivaldybės šiais metais. Tačiau žengdamas į LKL dabar prašo net 500 tūkst. Meras linkęs prašymą išpildyti: „Noras yra, kad dalyvautų LKL. Mes turėsime spręsti su politikais, ar galėtume skirti tokią sumą. Ji tikrai yra didelė, bet mes negalime viso to matuoti tik pinigais. Čia nėra tik išklotos trinkelės, čia yra emocija ir bendruomenės vienijimas. Turime į tai atsižvelgti. Tačiau pastaraisiais metais atgijo Telšiuose ir futbolas, kuris taip pat sulaukia solidžios rajono paramos. Aukščiausioje Lietuvos futbolo A lygoje žaidžiantis Telšių „Džiugas“ iš savivaldybės gauna 300 tūkst. eurų vyrų komandai ir dar 300 tūkst.
„Jeigu savivaldybė neturi lėšų, tai tegul organizuoja kažkokią paramą. Telšių krepšinio komanda - unikali. Praėjusiais metais NKL čempionu tapęs Jurbarko „Karys“ taip pat svajojo apie LKL, tačiau į aukščiausią krepšinio lygą taip ir nežengė. LKL generalinė direktorė Rasa Liuimienė sako, kad Telšių situacija kitokia: „Jurbarkas neturėjo tinkamos arenos. Telšių arena mūsų minimalius reikalavimus atitinka ir jie galėtų ten puikiausiai rungtyniauti.
Paramos skirstymo prioritetai
Savivaldybės, skirstydamos lėšas sporto projektams, turi nustatyti prioritetus ir atsižvelgti į įvairius veiksnius, tokius kaip sporto šakos populiarumas, klubo pasiekimai ir indėlis į bendruomenės gyvenimą.
Iki šiol bene dažniausiai viešumoje skambėjo kaltinimai, kad esą valstybė labiausiai rūpinasi, o kartu ir finansinę paramą skiria tik krepšiniui, kuris ir taip daugiausia lepinamas rėmėjų dėmesio. Tuo tarpu kitos sporto šakos ir jų atstovai nesulaukia nei valstybinių institucijų, nei verslo įmonių paramos. Galbūt mažesni klubai, vos galintys sudurti galą su galu, priversti ieškoti nelegalių finansavimo šaltinių, kad išgyventų? O galbūt sporto pasaulyje jau seniai įprasta dalyti paramą, tik dalį jos susigrąžinus atgal?
KKSD vadovas įsitikinęs, kad jeigu įstatymas būtų blogas, sportas per metus nepritrauktų 55 mln. litų - tiek organizacijos pernai sulaukė paramos iš privačių verslo struktūrų. Dauguma sporto klubų nedirba su rėmėjais ir nesugeba patraukliai pateikti savo sukurtą produktą. Pinigų kaulijimo etapas jau yra praėjęs. Kiekvienai sporto šakai reikia ieškoti būdų, kaip išgyventi, kaip būti patraukliai verslui, - teigė A.Raslanas ir pridūrė, kad ir sporte galioja rinkos ekonomikos dėsniai, todėl esą visai normalu, kad didžioji dalis ir valstybės, ir rėmėjų lėšų atitenka populiariausiai ir stabiliausius rezultatus rodančiai šalies sporto šakai - krepšiniui.
Finansinių pažeidimų prevencija ir kontrolė
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Audito skyriaus specialistai pernai paramą gavusiose sporto organizacijose atliko 9 mokestinius tyrimus ir vieną patikrinimą. Nuo 2006-ųjų galioja griežtesni reikalavimai gautos paramos apskaitai, todėl, anot inspektorių, sumažėjo galimybių manipuliuoti iš rėmėjų gautomis lėšomis. Anksčiau paramos gavėjų dokumentuose dažniau pavykdavo užfiksuoti abejotinas ūkines operacijas ar sandorius. Pasitaikydavo atvejų, kai ataskaitose būdavo užfiksuota, kad sportininkai gaudavo solidžias sumas. Nors tokie faktai atrodė labai įtartini, tačiau dėl įstatymų spragų paramos gavėjams nereikėjo itin stengtis ir įrodyti, kur tiksliai panaudoti rėmėjų pinigai.
VMI oficialiai „Delfi“ sakė, kad vykdant tikslinius pelno nesiekiančių įstaigų ir organizacijų kontrolės veiksmus, kontroliuojant gautos paramos panaudojimą ir pajamų, gautų iš komercinės veiklos, apmokestinimą, 2022 - 2024 m. iš viso atlikti 67 kontrolės veiksmai, kurių metu nustatyta papildomai deklaruotina daugiau negu 1 mln. eurų suma.
Kontrolės veiksmų metu dažniausiai nustatomi pažeidimai:
- patikrinimui nepateikiami gautos paramos panaudojimą pagal paskirtį pagrindžiantys dokumentai, nes jie nesaugomi. Tokiu būdu galimai siekiama išvengti mokestinių pareigų ir paslėpti vykdytos ūkinės veiklos tikrąjį gaunamų pajamų mastą;
- dalis gautų paramos lėšų panaudojama asmeninių poreikių tenkinimui, pvz., vadovai ar su jais susiję asmenys vyksta į poilsinę kelionę, į tariamas sporto (ar panašias) varžybas, įsigyja savo poreikiams drabužių, avalynės, parfumerijos prekių, sportinio inventoriaus ir pan.;
- nepateikiami paramos panaudojimą įrodantys dokumentai (pvz., fondo gautos grynais pinigais kaip parama piniginės lėšos buvo perduotos fondo vadovui atsiskaitytinai, tačiau jų panaudojimo dokumentų vadovas nepateikė, todėl patikrinimo metu gautos lėšos apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu, gauta parama laikoma panaudota ne pagal paskirtį, todėl apmokestinama pelno mokesčiu);
- paramos panaudojimo ne pagal paskirtį atvejai (pvz.: pirkti vertybiniai popieriai, įstaigos darbuotojams suteiktos paskolos, įsigytas prabangus laikrodis, sporto klubo nariai vyko į kelias poilsines-treniruočių stovyklas užsienyje, nepateikus įrodymų apie faktišką dalyvavimą treniruočių stovyklose patirtos kelionės, viešbučio ir lėktuvo bilietų išlaidos priskirtos panaudotomis ne pagal paramos paskirtį).
Pernai liepą Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažino Telšių gyventoją Ernestą Staponkų kaltu dėl aplaidaus finansinės apskaitos organizavimo ir vykdymo, dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo bei labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir skyrė jam 30 tūkst. eurų baudą. Į bausmę įskaičius suėmime išbūtą laiką, E. Staponkui skirta galutinė 17 tūkst. eurų bauda. Iš viso automobilių sporto klubo veikloje apskaityta išlaidų už daugiau nei 957 tūkst. eurų. Nustatyta, kad dokumentais pagrįsta išlaidų už 905 tūkst. eurų, o likusios, daugiau nei 52 tūkst. eurų išlaidos - nepagrįstos.