Šiame straipsnyje nagrinėjama sporto komiteto Seime funkcijas, vykdomos reformos ir Lietuvos sporto ateities vizijos. Daug dėmesio skiriama Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektui, jo vertinimams ir galimoms pasekmėms.
Įžanga
Lietuvos sporto bendruomenė išgyvena permainų laikotarpį. Seime svarstomi sporto finansavimo klausimai, vyksta diskusijos dėl sporto valdymo sistemos pertvarkos. Siekiant aptarti sporto iššūkius ir sprendimus, spalio 13 d. Seime įvyko olimpiečių inicijuotas forumas, skirtas Lietuvos sporto ateičiai. Renginyje dalyvavo žinomi šalies atletai, treneriai, medikai, sporto bendruomenės atstovai bei politikai.
Sportininkų iniciatyva ir nerimas
Olimpinis vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis teigė, kad sportininkai imasi iniciatyvos, nes jų negirdi. Grįžę iš Tokijo olimpinių žaidynių sulaukė kritikos dėl prastų rezultatų, tačiau niekas neklausia, kodėl taip nutiko. Susidariusi situacija sportininkams kelia nerimą, todėl jie nutarė patys ieškoti galimybių šalies sporto ateičiai sukurti.
M. Griškonis pabrėžė, kad Lietuvos sporto bendruomenė buvo ignoruojama ilgus metus, vieną skubotą reformą keisdavo kitos, kurios padarinius sportininkai jaučia iki šiol. Sporto politikos funkcijos buvo perkeltos nuo vienos ministerijos kitai, o dabar Seime svarstomi sporto finansavimo klausimai, kurie turės itin didelę reikšmę visai sporto bendruomenei, nors apie tai su ja net nediskutuota.
Olimpinė čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė priminė, kad sporto bendruomenė neprašė šios reformos.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Lietuvos sporto ateities forumas
Lietuvos sporto ateities forumą M. Griškonis organizavo kartu su olimpine čempione Laura Asadauskaite-Zadneprovskiene ir pasaulio čempione dviratininke Simona Krupeckaite. Forumą globojo Prezidentas Valdas Adamkus ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Forume patirtimi apie sportininkams tenkančius iššūkius pasidalijo ir olimpinis medalininkas baidarininkas Aurimas Lankas, buriuotoja Viktorija Andrulytė, dziudo imtynininkė Sandra Jablonskytė.
Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektas: kritika ir abejonės
Seimo valdantieji - socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir „valstiečiai“ - pirminėje stadijoje vos kelių balsų persvara prastūmė Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektą, kurį ekspertai ir nemaža dalis sporto bendruomenės vadina pavojingu, neparengtu ir atveriančiu kelius į korupciją. Sporto bendruomenė šią reformą vadina „neaiškia“, „skubota“ ir „pavojinga“, o Vyriausybės teisininkai - dar tiesiau: „projektas neparengtas tinkamai“.
Reformai nepritariantis politikas Stanislovas Buškevičius įsitikinęs, kad neverta draskyti jau egzistuojančios sistemos ir keisti ją į tokią, kuri jau savo laiku visiškai nepasiteisino.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įžvelgia skaidrumo, nešališkumo ir atskaitomybės rizikų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuojamoje sporto reformoje. Apie baigtą antikorupcinį vertinimą STT pranešė šią savaitę. Tarnybos išvadoje teigiama, kad sporto reformos įstatymo projektų nuostatos yra pernelyg abstrakčios ir deklaratyvios.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
STT pastebi, kad įstatymų pakeitimais siūloma grįžti prie analogiško, prieš 10 metų galiojusio teisinio reguliavimo, kai sporto rėmimo fondo lėšas skirstė iš sporto organizacijų atstovų sudaryta taryba. Be to, pagrįstų abejonių STT kelia Nacionalinės sporto tarybos sudarymo tvarka. Pagal įstatymo projektą, kandidatus į Nacionalinės sporto tarybos susirinkimo narius rinktų sporto organizacijų, aukštųjų mokyklų deleguojami rinkėjai.
STT pažymi, kad analizuojamuose projektuose nėra apibrėžta tarybos narių teisinė atsakomybė, nors jiems būtų pavesta priimti sprendimus dėl reikšmingų valstybės biudžeto lėšų skirstymo. Svarbu ir tai, kad numatomos funkcijos apimtų ir administracinių nusižengimų tyrimus, nors tarybos nariai nebūtų valstybės tarnautojai.
Nacionalinė sportininkų asociacija teigia, kad siūloma sporto reforma stumiama taip brutaliai net tada, kai STT viešai įvardija ją kaip pasenusią ir ydingą, o olimpiniai, pasaulio ir Europos čempionai bei didžiausios sporto federacijos vieningai perspėja apie grėsmę Lietuvos sporto ateičiai.
Sportininkai pabrėžia, kad virš 20 sporto organizacijų pateikė racionalius ir saugius sprendimus, kurie didintų skaidrumą be rizikingų struktūrinių pertvarkų, tačiau šie pasiūlymai net nebuvo realiai apsvarstyti. Jie teigia, kad tai nėra partnerystė ir tokios reformos negali būti laikomos nei tvariomis, nei legitimiomis.
Nacionalinė sportininkų asociacija tęsia, kad sporto įstatymo pakeitimai, kurie ignoruoja elitinius sportininkus, ekspertus ir antikorupcines rizikas, negali būti priimti. STT įspėja, kad tokia siūloma struktūra didina korupcijos riziką ir atkartoja praeities klaidas.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Sportininkai kelia klausimą, kodėl sąmoningai kuriama terpė sprendimams „už uždarų durų“. Reforma nesprendžia nė vienos esminės sporto sistemos problemos, ji neatsako į klausimus apie finansavimo modelio logiką, ilgalaikę sporto strategiją, sportininkų rengimo kokybę, infrastruktūros plėtrą, visuomenės fizinio aktyvumo skatinimą. Užuot sprendus problemas - kuriama dar viena institucija.
Nacionalinė sportininkų asociacija kviečia Seimo narius nepalaikyti šio projekto ir grįžti prie atviro, įrodymais grįsto, įtraukaus sporto valdymo modelio kūrimo kartu su tais, kurie sportą kuria kiekvieną dieną.
ŠMSM pozicija: daugiau skaidrumo ir nevyriausybinių organizacijų įtraukimo
ŠMSM siūlo Lietuvos Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektu siekti daugiau nevyriausybinių organizacijų įtraukimo, kontrolės ir skaidrumo, ypač - prieš priimant sprendimus.
Viceministras Giedrius Grybauskas teigia, kad sporto administravimo pokyčiu iš esmės įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatos, kuriomis siekiama į sporto valdymą labiau įtraukti nevyriausybines organizacijas. Projektas derintas su sporto bendruomene ir kitomis institucijomis. Vyriausybės patvirtintas ir Seimui teikiamas įstatymo projektas yra patikslintas atsižvelgiant į ministerijos gautus sporto organizacijų pasiūlymus, ministerijoje vykusią ne vieną diskusiją su sporto bendruomene, kitų ministerijų ir tarnybų pastabas.
G. Grybauskas pabrėžia, kad STT vertino patį pirmąjį įstatymo projektą, kuris ir buvo keistas po diskusijų, be to, kalbamės su STT ir į dalį jų pastabų jau sureagavome.
Viceministro teigimu, valdymas taptų kolegialus, įsitrauktų daugiau sporto sričių atstovų nuo sportininkų iki sporto mokslo. Dabar Lietuvos sporto valdymas ir administravimas paskirtas Nacionalinei sporto agentūrai (NSA), ji viena priiminėja sprendimus, o Nacionalinės sporto tarybos (Taryba), turi negirdimą patariamąjį balsą. Todėl siūloma pereiti prie kolegialaus sporto veiklos administravimo modelio ir NSA apjungti su Taryba.
Pagal įstatymo projektą, Nacionalinė sporto taryba taptų biudžetine įstaiga su Taryboje veikiančiais visuomeninių organizacijų atstovais, kurie sprendimus priimtų kolegialiai.
ŠMSM remiasi dviejų auditų išvadomis dėl NSA veiklos: 2023 ir 2024 m. planiniai auditai parodė, kad būtina didesnė priežiūra dėl NSA direktoriaus priimamų sprendimų, taip pat būtina skirti didesnį dėmesį kontrolei dėl NSA atliekamo ar organizuojamo paraiškų vertinimo proceso bei, vėliau - dėl projekto vykdytojų atsiskaitymo. Auditai tikrino tik dalį atsitiktinai atrinktų projektų vertinimo, administravimo ir sprendimų priėmimo procesų ir beveik visuose nustatė pažeidimų, ekspertų nuomonės nepaisymo ir savivaliavimo.
Įstatymo projekte siūlomas kolegialaus sprendimų priėmimo procesas stiprintų sporto projektų finansavimo pagrindimą ir jų įgyvendinimo kontrolę.
ŠMSM teigia, kad rengdami pakeitimus ir siūlydami pereiti prie kolegialaus sporto veiklos administravimo modelio įvertino Europos sporto modelio nuostatas dėl didesnio NVO įtraukimo į sporto valdymą, rėmėmės kitų Europos šalių praktika (kolegialūs valdymo modeliai veikia Prancūzijoje, Slovėnijoje, Danijoje ir kt.), taip pat Lietuvoje veikiančių kitų sričių administravimo modeliais.
Siūlomas modelis suteikia visoms šalies organizacijoms, besirūpinančioms žmonių su negalia sportu, fiziniu visuomenės aktyvumu, sporto mokslu bei aukšto meistriškumo sportininkų rengimu, vienodas sąlygas veikti, pretenduoti bei gauti valstybės finansavimą nepriklausomai nuo vieno asmens sprendimo, politikavimo ir įvairių interpretacijų.
Atsižvelgiant į sporto bendruomenės siūlymus, Vyriausybės patvirtintame įstatymo projekte patikslintas Tarybos narių rinkėjų santykis, atsakomybės ir procedūros. Projekte siūloma, kad Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimą sudarytų 12 narių. Kandidatus į šiuos narius atrinks rinkėjai, kuriuos po vieną deleguotų Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Lietuvos komandinių sporto šakų asociacija, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija, Nacionalinė sportininkų asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, taip pataukštosios mokyklos, vykdančios sporto studijų krypties studijas.
ŠMSM tikina, kad aukšto meistriškumo sporto finansavimo tvarka nėra keičiama. Nacionalinių sporto šakų federacijų ir organizacijų įgyvendinamos aukšto meistriškumo sporto programos liks finansuojamos tokia pačia tvarka kaip ir iki šiol. Finansavimas priklausys nuo tų pačių šiuo metu galiojančių kriterijų, kurių svariausias - sportininkų rezultatai. tvarkos. Siūlomi pakeitimai visiškai neliečia aukšto meistriškumo sportininkams už pasiekimus skiriamų valstybės premijų, stipendijų, o su jomis - ir socialinių garantijų užtikrinimo, rentų skyrimo tvarkos.
ŠMSM patikina, kad NSA darbuotojai tęs savo darbus. Iš esmės nesikeistų ir dabartinių NSA darbuotojų, dirbančių su aukšto meistriškumo sporto bei fizinio aktyvumo programomis, projektais, jų administravimu, finansavimu, užduotys. Jie toliau tęstų savo darbus, bet būtų pavaldūs Nacionalinės sporto tarybos administracijai.
Nacionalinės sporto agentūros naikinimas ir Nacionalinės sporto tarybos įkūrimas
Pagal naująją tvarką, 2022-aisiais duris atvėrusi Nacionalinė sporto agentūra bus naikinama, o jos funkcijos perduotos Nacionalinei sporto tarybai (NST). Jau šį antradienį šis klausimas bus teikiamas Seimui.
NST taptų biudžetine įstaiga su taryboje veikiančiais visuomeninių organizacijų atstovais, kurie sprendimus priimtų kolegialiai. NST administruotų ir finansuotų sporto ir nacionalines fizinio aktyvumo programas, nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo ir tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektus, taip pat pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, vykdomą kartu su sportiniu ugdymu.
NST narių susirinkimą sudarytų 12 narių. 24 kandidatus į šiuos narius atrinktų rinkėjai, kuriuos deleguotų Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Lietuvos komandinių sporto šakų asociacija, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija, Nacionalinė sportininkų asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija - visos po vieną rinkėją. Dar vieną rinkėją deleguotų aukštosios mokyklos, vykdančios sporto studijų krypties studijas. Iš šių kandidatų ŠMSM ministras, atsižvelgęs į iš sporto bendruomenės narių sudarytos patariamosios institucijos pasiūlymus, atrinktų 12 asmenų. NST narius ketveriems metams tvirtintų Vyriausybė, Ministrų kabinetas taip pat skirtų ir tarybos pirmininką.
Pakeitimus po pateikimo palaikė 54 parlamentarai, prieš buvo 43, o susilaikė aštuoni politikai. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė siūlomai sporto valdymo pertvarkai, kuria bus panaikinta Nacionalinė sporto agentūra, o jos funkcijos perduotos Nacionalinei sporto tarybai.
Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės kritika
Dar prieš Seimo posėdį antradienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė sakė nepalaikanti įstatymo projekto, nes sportas „Lietuvoje nuolat gyvena reformomis ir reorganizacijomis“. „Kiekviena reforma turi pasekmių, todėl jų turi būti kuo mažiau, ypač olimpinio ciklo viduryje. Turime stiprinti veikiančią sistemą, o ne pradėti naują biurokratinį eksperimentą“, - sakė Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkė.
„Liko vienas žingsnis iki momento, kai geriausi Lietuvos atletai atsisakys atstovauti savo šaliai. Ne todėl, kad jie jos nemyli, o todėl, kad mes jų vis dar nenorime išgirsti“, - teigė ji.