Įvadas
Straipsnyje apžvelgiama sporto lenktynių raida Lietuvoje nuo seniausių laikų iki šių dienų, atkreipiant dėmesį į svarbiausius įvykius, organizacijas ir asmenybes, dariusias įtaką šios srities vystymuisi.
Sporto Užuomazgos Lietuvoje Iki Nepriklausomybės
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe, tačiau Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportas nebuvo plačiai paplitęs. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 m. Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas "Neptūnas".
Sporto Organizavimasis Nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940)
1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių iniciatyva. Tarp jų - S. Garbačiauskas, E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė, P. Oleka, K. Dineika, Pranas Šližys, J. J. Bulota, S. Darius, J. Eretas ir kiti. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus).
1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS), kuriai pirmininkavo Pranas Šližys. 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačiauskas). 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, vadovavusi visam sporto sąjūdžiui, tvarkiusi jo veiklą ir atstovavusi Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos:
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
- 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF)
- 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS)
- 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL)
- 1924 - Kauno teniso klubas (KTK)
- 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS)
- 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK)
- 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO)
1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas "Lietuvos sportas" (redaktorė E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė).
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurių vadovai buvo A. Jurgelionis (1932-34), V. Augustauskas (1934-40), Vincas Petronis (1940), Andrius Keturakis (1941), A. Vokietaitis (1941-43), V. Bakūnas (1943), M. Zaroskis (1943-44). Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-38 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus.
Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai:
- 1921 - lengvosios atletikos
- 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto
- 1924 - vyrų krepšinio
- 1925 - bokso, šaudymo
- 1927 - stalo teniso
- 1929 - teniso
- 1931 - plaukimo
- nuo 1935 - gimnazijų žaidynės
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 m. - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 m. - Šaudymo sąjunga, 1936 m. - Krepšinio komitetas.
Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922 m., LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 m. žaidė su Estija (0:5), 1924 m. pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją. 1925 m. pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė su Latvija ir pralaimėjo 20:41, 1938 m. moterų rinktinė - su Estija ir nugalėjo 15:7. Pirmasis tarpvalstybinis boksininkų mačas Lietuva-Latvija surengtas 1926 m. Kaune.
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m. Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
Pasaulio stalo teniso čempionate Lietuvos vyrų rinktinė (A. Amonas, I. Lipšicas ir Chonė Šimensas) pirmą kartą žaidė 1929 m. Budapešte, užėmė 10 vietą tarp 10 dalyvavusių rinktinių. 1939 m. Lietuvos stalo teniso rinktinė (Chaimas Duškesas, V. Dzindziliauskas, Eugenijus Nikolskis, V. M. Variakojis) buvo ketvirta tarp 11 šalių. Pasaulio šachmatų olimpiadoje Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo 1930 m. ir užėmė 14 vietą tarp 18 dalyvavusių šalių.
Pirmuosius pasaulio čempionato medalius Lietuvai 1937 m. Helsinkyje laimėjo šaudymo meistrai. Šaudant olimpiniais pistoletais greitašauda į siluetus iš 25 m nuotolio Pranas Giedrimas individualiose ir Lietuvos rinktinė (Pranas Giedrimas, Kazys Sruoga, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis, Antanas Karčiauskas) komandinėse varžybose buvo apdovanoti sidabro medaliais. 1939 m. Liucernoje (Šveicarija) Jonas Miliauskas laimėjo bronzos medalį, Lietuvos rinktinė (Jonas Miliauskas, Pranas Giedrimas, Antanas Jelenskas, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis) - sidabro medalius.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė.
Sportas Sovietų Okupacijos Metais (1940-1990)
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius suėmė ir išvežė į Vokietiją.
1940-41 ir nuo 1944 m. kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu. Nuo 1945 m. aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais.
Mokyklinės kūno kultūros programos rengtos remiantis BPDG (Būk pasirengęs darbui ir gynybai) ir PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) kompleksų reikalavimais. Mokyklinės ir sportininkų rengimo programos buvo bendros visoje SSRS, bet Lietuvoje jos turėjo savitumų, rėmėsi mokslininkų ir pedagogų rekomendacijomis.
1945 m. įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (dabar Lietuvos sporto universitetas). Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę.
1947 m. krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 m. pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS ir Europos čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 m. tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu 1968 m. - boksininkas D. Pozniakas. 1959-90 m. Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius. Pirmoji Lietuvos pasaulio rekordininkė B. Kalėdienė (Zalagaitytė) 1958 m. numetė ietį 57 m 49 cm, pirmoji pasaulio moteris, nušokusi į tolį daugiau kaip 7 m - V. Bardauskienė (Praha, 1978; 7,09 m).
1963 m. T. Petreikio iniciatyva surengtas pirmasis pramoginių šokių konkursas. Didelių pergalių tarptautinėse varžybose pasiekė Lietuvos komandos. 1963, 1965, 1967 m. Europos čempionėmis tapo Vilniaus Žalgirio aštuonvietės irkluotojos. 4 kartus (1951, 1985, 1986, 1987) SSRS čempionais tapo Kauno Žalgirio krepšininkai. 1986 m. Žalgiris laimėjo aukščiausią pasaulio klubinių komandų varžybų apdovanojimą - tarpžemyninę Jones taurę.
Sportininkus rengė sporto mokyklos, sporto kolektyvai, kurių geriausiems buvo suteiktas sporto klubų statusas. Reguliariai vyko sporto šakų vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, taurių varžybos. Buvo populiarios kompleksinės varžybos: moksleivių, studentų, suaugusiųjų žiemos ir vasaros spartakiados. Paplito naujos sporto šakos: meninė gimnastika (1950), rankinis (nuo 1954), regbis (1961), mažasis krepšinis (1967), žolės riedulys (1970).
Sportas Atkūrus Nepriklausomybę (Nuo 1990 M.)
1988 m. atkurtas LTOK. 1989 m. įkurta Lietuvos olimpinė akademija.
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
1988 m. Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990) beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 m. išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. Š. Marčiulionis pirmas iš Lietuvos krepšininkų 1989 m. debiutavo NBA (San Francisko Golden State Warriors komandoje).
1991 m. vasarą Lietuvoje buvo surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 2000 lietuvių sportininkų iš įvairių pasaulio šalių. Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 m. atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises, tapo tarptautinių federacijų narėmis.
1992 m., po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius. 1993 m. įsteigta Lietuvos sporto federacijų sąjunga.
Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose. Atgaivintas Lietuvos kūno kultūros ženklas (1996), praplėstas ir patobulintas jo turinys, ėmė veikti įvairios sporto asociacijos. Kasmet rengiamos moksleivių sporto žaidynės, olimpinis festivalis, konkursai.
Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 2003 m. trečią kartą Europos čempiono titulą laimėjo Lietuvos krepšininkai. 2005 m. Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione.
Motociklų Sportas Lietuvoje
Motociklų sportas Lietuvoje atsirado po I pasaulinio karo. 1925 m. Klaipėdos krašte surengtos pirmosios motociklų lenktynės. 1927 m. Kaune įvyko I Lietuvos motociklų sporto čempionatas. 1928 m. Kaune įsteigtas Lietuvos motociklininkų klubas (LMK), kuris 1934 m. priimtas į FICM.
1945 m. įvyko I Lietuvos kroso čempionatas, 1950 m. surengtos 100 km lenktynės plentu, 1958, 1959 ir 1961 m. vyko daugiadienės lenktynės plentu. Nuo 1946 m. Lietuvos sportininkai dalyvavo SSRS ir Pabaltijo motociklų sporto čempionatuose, nuo 1961 m. - SSRS tautų spartakiadose.
1964, 1965 ir nuo 1976 m. Kačerginėje buvo rengiamos SSRS motociklų sporto žiedinės plento lenktynės.
Lietuvos motociklų sporto federacija (LMSF, įkurta 1990) 1992 m. priimta į FIM. 1993 m. Lietuvos motociklininkų rinktinė debiutavo Pasaulio nacijų kroso komandinėse varžybose. Nuo 1997 m. Lietuvos motociklininkai dalyvauja pasaulio, Europos čempionatuose. Nuo 2003 m. pradėta rengti Lietuvos motorolerių, nuo 2007 m. - bekelės (enduro) kroso varžybas, nuo 2008 m. - bekelės kroso, supermotociklų čempionatus.
Automobilių Sportas Lietuvoje
Lietuvos automobilių sportas užgimė tarpukaryje. 1931 m. liepos 24 dieną įvyko pirmasis Respublikinio masto ralis - „Aplink Lietuvą“. Varžybas globojo prezidentas Antanas Smetona. Ralyje dalyvavo 14 automobilių ir 12 motociklų. Lenktynininkai turėjo įveikti 1020 kilometrų trasą.
Kaune 1926 m. įsteigtas Lietuvos automobilių klubas (LAK). Lietuvos automobilių klubas 1927 m. priimtas sąlyginiam laikotarpiui, 1929 - visateisiu nariu į Tarptautinę automobilių klubų asociaciją. 1926 m. Garliavoje startavo automobilių lenktynės, 1931-32 ir 1937-38 surengtas ralis Aplink Lietuvą. Kaunas tapo tarpiniu tarptautinio Monte Carlo ralio miestu, keli automobilių ekipažai iš Lietuvos dalyvavo Monte Carlo ralyje.
1960 m. prie sukarintos SDAALR įkurta LSSR automobilių ir motociklų sporto federacija, kurioje 1961 m. pradėjo veikti Automobilių sporto komitetas. Jo iniciatyva įkurta savarankiška Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF). 1960 m. prie Kačerginės įrengta pirmoji Lietuvoje žiedinių lenktynių trasa Nemuno žiedas.
Palangos Ilgų Distancijų Lenktynės
2019-ieji yra išskirtiniai metai Palangos ilgų distancijų lenktynių istorijoje. Tai - jau dvidešimtosios lenktynės, be pertraukų jos vyksta nuo pat 2000 m. Visiems buvo smagu prisiminti pačias pirmąsias 2000 m. vykusias lenktynes, kurios sulaukė 18 komandų, o jų trasa buvo baigta rengti likus valandai iki starto. 2008 metais lenktynėse dalyvavo rekordinis komandų skaičius - net 78.